Civilinė byla Nr. e2-251-1179/2025

Proceso Nr. 2-43-3-02162-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.9.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 23 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Rita Renkytė,

sekretoriaujant E. E.,

dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams R. P., M. M.,

atsakovui S. Š., jo atstovui advokatui D. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovui S. Š. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Teismas

nustatė:

1.       ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 881 Eur žalos aplinkai atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 16 d. iki 2021 m. kovo 23 d. atliko apžiūrą atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu buvo nustatyta, kad atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalba išvalė jam priklausantį minimą sklypą nuo medžių ir krūmų. Taip atsakovas, neturėdamas Šilutės rajono savivaldybės leidimo saugotinų želdinių (medžių) ir krūmų kirtimo darbams atlikti, neteisėtai organizavo 52 vnt. kapotųjų beržų, 16 vnt. paprastųjų pušų, 5 vnt. trapiųjų gluosnių, 1 vnt. paprastojo ąžuolo ir 1 vnt. klevo nupjovimo darbus. Tokiais savo veiksmais atsakovas neteisėtai sunaikino 52 vnt. saugotinų želdinių ir padarė 15 410 Eur dydžio žalą aplinkai. Departamento 2022 m. vasario 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AADANR_N-534-2022 atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 2 dalį, jam paskirta administracinė nuobauda – bauda.

1.2.                      Bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios atliekant patikrinimą Departamento pareigūnams nebuvo žinomos, t. y. pirminio patikrinimo metu, remiantis Geoportal.lt duomenis, nebuvo nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra Valstybei priklausantis melioracijos statinys, t. y. griovys Nr. Gr. 5, taip pat drenažo rinktuvas, kurio diametras lygus arba didesnis nei 125 mm. Atsižvelgę į šias aplinkybes, 2025 m. balandžio 10 d. Departamento pareigūnai atliko apžiūrą vietoje ir patikslino atliktus matavimus. Tokiu būdu buvo nustatyta, kad atsakovas, neturėdamas Šilutės rajono savivaldybės leidimo saugotinų želdinių (medžių) ir krūmų kirtimo darbams atlikti, neteisėtai organizavo 10 vnt. saugomų želdinių, augančių ne ant melioracijos įrenginių, t. y. 3 vnt. paprastųjų pušų (koordinatės (LKS 94) 1. 6138773, 342975; 2. 6138776, 342978; 3. 6138782, 342983); 6 vnt. karpotųjų beržų (koordinatės (LKS 94) 1. 6138792, 342993; 2. 6138791, 342995; 3. 6138790, 343003; 4. 6138788, 343006; 5. 6138771, 343021; 6. 6138766, 343029) ir 1 vnt. trapiojo gluosnio (koordinatės (LKS 94) 1. 6138781, 343012) nupjovimo darbus. Tokiais savo veiksmais atsakovas padarė 1 881 Eur dydžio žalą aplinkai.

2.       Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

2.1.                      Nurodė, jog nagrinėjamu atveju medžiai ir krūmai buvo iškirsti siekiant užtikrinti viešąjį interesą, t. y. efektyviai atlikti archeologinius tyrimus, todėl laikytina, kad atsakovo veiksmuose nėra kaltės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. gegužės 22 d. patvirtino (duomenys neskelbtini) ir Sovietų sąjungos gulago lagerių objektų komplekso (1941 – 1955 m.) sutvarkymo koncepciją ir jos įgyvendinimo 2019 – 2024 m. veiksmų planą. (duomenys neskelbtini) ir Sovietų Sąjungos Gulag‘o lagerio objektų kompleksas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Vadovaujantis minėta koncepcija ir jos įgyvendinimo veiksmų planu, buvo atliekami (duomenys neskelbtini) ir Sovietų Sąjungos Gulag‘o lagerio objektų komplekso detalieji archeologiniai tyrimai ir palaikų ekshumavimo darbai. 2021 m. rugpjūčio mėn. VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnyba“ ir MB „Arksaika“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerio objektų komplekso ((duomenys neskelbtini)) kapinių Š ir R gretimybėje vykdė detaliuosius archeologinius tyrimus – palaikų ekshumavimo darbus. Šie darbai atlikti JAV gynybos departamento DPAA institucijos (angl. Defense POW/MIA A. A.) prašymu, dalyvaujant jų atstovams, bendradarbiaujant su JAV ambasada. Tuo pačiu metu tyrimų vadovė 2019 m. neinvazinių tyrimų metu aptiktų palaidojimų vietose vykdė archeologinius tyrimus (duomenys neskelbtini) ir Sovietų Sąjungos Gulag‘o lagerio objektų komplekso ((duomenys neskelbtini)) aplinkoje. Tyrimų tikslas – atidengti tikėtinus 3 JAV karių kapus, identifikuoti, ekshumuoti palaikus, perduoti juos institucijai, atsakingai už karių palaikų repatrijavimą. 2021 m. rugsėjo 16 d. JAV karių palaikai iškilmingai išlydėti į Nebraską.

2.2.                      Ieškinys pareikštas formaliai, tariamą žalą gamtai apskaičiavus pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintą Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką (toliau ir – Metodika) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius (toliau ir – Įkainiai). Toks ieškinio reikalavimas neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) [2004] OL L143/56 (toliau – Direktyva 2004/35/EB), taip pat naujausios teismų praktikos išaiškinimų. Direktyvoje 2004/35/EB įtvirtintas pamatinis aplinkos apsaugos politikos tikslas – veiksmingas ir greitas aplinkos būklės atkūrimas (ištaisymas), t. y. aplinkos būklės ankstesnės padėties atstatymas (žalos atlyginimas natūra) (lot. restitutio in integrum), atsitikus incidentui, dėl kurio buvo padaryta žala gamtai (jos elementui), taikant validžių mokslinių tyrimų duomenimis pagrįstas, veiksmingas, individualizuotas aplinkos atkūrimo priemones. Nustatant aplinkos atkūrimo priemones, būtina įvertinti tris komponentus: i) gamtai padarytos žalos reikšmingumą (dydį), ii) pirminę būklę ir iii) priežastingumą. Kiekvienas iš šių elementų yra labai svarbus užtikrinant, kad pasirinktos žalos ištaisymo priemonės atitinka žalos aplinkai pobūdį ir mastą. Žalos ištaisymas pagal Direktyvą 2004/35/EB skirstomas į tris kategorijas: a) „pirminis“ ištaisymas – tai žalos ištaisymo priemonė, sugrąžinanti pažeistus gamtinius išteklius ir (arba) pablogėjusias funkcijas į pirminę būklę arba jos link; b) „papildomas“ ištaisymas – tai žalos ištaisymo priemonė, taikoma gamtos ištekliams ir (arba) funkcijoms, kompensuojant tai, jog pirminis žalos ištaisymas ne pilnai atkuria pažeistus gamtos išteklius ir (arba) funkcijas; c) „Kompensuojamasis“ ištaisymas – tai veiksmas, kurio imamasi kompensuojant gamtos išteklių ir (arba) funkcijų laikinus nuostolius, susidarančius nuo žalos padarymo datos iki tol, kol pasiekiamas visiškas pirminio žalos ištaisymo poveikis. Direktyvoje 2004/35/EB įpareigojama ištaisymo veiklos pagrindu laikyti funkciją ar išteklių, o ne piniginę kompensaciją. Direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kompetentinga institucija bet kuriuo metu gali a) reikalauti, kad subjektas pateiktų papildomą informaciją apie bet kokią padarytą žalą; b) imtis, reikalauti, kad subjektas imtųsi, arba duoti nurodymus subjektui dėl visų įgyvendinamų priemonių, kad nedelsdamas kontroliuotų, sustabdytų, pašalintų arba kitaip tvarkytų atitinkamus teršalus ir (arba) kitus žalą sukeliančius veiksnius tam, kad apribotų arba padėtų išvengti tolimesnės žalos aplinkai ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir tolimesnio funkcijų pablogėjimo; c) reikalauti, kad subjektas imtųsi būtinų žalos ištaisymo priemonių; d) duoti subjektui privalomus vykdyti nurodymus, dėl taikytinų būtinų žalos ištaisymo priemonių; arba e) pati imtis būtinų žalos ištaisymo priemonių. Kompetentinga institucija nusprendžia, kokių žalos ištaisymo priemonių reikia imtis pagal II priedą ir bendradarbiaudama su atitinkamu subjektu, kaip reikalaujama. Kai įvyksta keli žalos aplinkai atvejai ir kompetentinga institucija negali užtikrinti, jog būtinos žalos ištaisymo priemonės būtų taikomos tuo pačiu metu, kompetentinga institucija turi teisę nuspręsti, kurią žalą aplinkai reikia ištaisyti pirmiausia. Priimdama tokį sprendimą kompetentinga institucija atsižvelgia, inter alia, į tų skirtingų žalos aplinkai atvejų pobūdį, apimtį ir sunkumą, ir į natūralaus atsistatymo galimybę. Taip pat atsižvelgiama į pavojų žmogaus sveikatai. Kompetentinga institucija ragina asmenis ir visais atvejais asmenis, kurių žemėje būtų vykdomos žalos ištaisymo priemonės, pateikti savo pastebėjimus, ir atsižvelgia į šiuos pastebėjimus (Direktyvos 2004/35/EB 7 straipsnis). Bendru atveju subjektas padengia pagal šią direktyvą taikytų žalos prevencijos ir ištaisymo (atlyginimo) veiksmų išlaidas, o kompetentinga institucija susigrąžina išlaidas, kurias ji patyrė dėl žalos prevencijos ar ištaisymo veiksmų, taikytų pagal šią direktyvą. Taip pat numatyti atvejai, kuomet kompetentinga institucija gali nuspręsti nesusigrąžinti visų išlaidų, arba iš subjekto nereikalaujama padengti pagal šią direktyvą taikytų žalos prevencijos arba ištaisymo veiksmų išlaidų. Taip pat numatyta, kad valstybės narės gali leisti subjektui nepadengti pagal šią direktyvą vykdomų žalos jos ištaisymo veiksmų išlaidų, jei jis įrodo, kad jis nekaltas arba nebuvo aplaidus ir, kad žalą aplinkai sukėlė: a) emisija arba įvykis, kuris yra aiškiai leidžiamas ir atitinka visas sąlygas leidimo, suteikto pagal taikomus nacionalinės teisės aktus ir reglamentus, įgyvendinančius III priede nurodytas Bendrijos priimtas įstatymines priemones, taikomas emisijos arba įvykio metu; b) emisija arba veikla, arba bet koks produkto naudojimas veikloje, jei subjektas įrodo, kad tokia veikla negalėjo padaryti žalos aplinkai, atsižvelgiant į mokslines ir technines žinias tada, kai įvyko emisija arba veikla (Direktyvos 2004/35/EB 8 straipsnis).

2.3.                      Nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmų neteisėtumas siejamas su formalia aplinkybe, kad  jis neturėjo leidimo ginčo želdiniams šalinti, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovui toks leidimas negalėjo būti išduotas. Nėra pagrindo teigti, kad tie patys veiksmai, atlikti turint leidimą ir jo neturint, tačiau nenustačius kliūčių leidimui išduoti, sukelia skirtingą žalą aplinkai. Taigi vien ta aplinkybė, kad atsakovas neturėjo leidimo darbams atlikti, nesudaro pakankamo pagrindo nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos. Pažymėtina, kad medžių ir krūmų valymo darbus atsakovas atliko tinkamu metu (rugsėjo – kovo mėn.), t. y. kai tokie veiksmai nepadaro neigiamos įtakos gyvūnijai, pavyzdžiui, perintiems paukščiams, jis šiuos darbus atliko ne visame žemės sklype.

2.4.                      Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), nustatytos įvairios apsaugos zonos, viena iš jų – vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zona. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas) 43 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus šios infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus). Taigi ten apskritai medžių ir krūmų neturėtų būti.

2.5.                      Nagrinėjamu atveju ieškovas neįvertino atsakovo veiksmų pavojingumo gamtai. Metodikoje pateiktose formulėse nėra aptartas neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumas, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybės ir laikas. Po 2021 m. atliktų archeologinių darbų augmenija yra pradėjusi natūraliai atželti. Ieškovas nepagrįstai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) nuostatas dėl žalos atlyginimo natūra (aplinkos atkūrimo priemones) ir žalos atlyginimą pagal Metodiką laiko lygiavertėmis priemonėmis žalai atlyginti. Aplinkosauginis efektas, kurį norima pasiekti aplinkos atkūrimo priemonėmis, yra asmens (teršėjo) atliktais veiksmais ir priemonėmis sukurta aplinkosauginė vertė, t. y. kokia apimtimi tie veiksmai ir priemonės sumažino žalą ir jos padarinius aplinkai bei kokia apimtimi buvo ar bus atkurta aplinkos būklė. Jei atlikti veiksmai bus nepakankami aplinkos būklei visiškai atkurti, likusi žalos dalis (padariniai) gali būti pašalinta apskaičiuojant žalą, išreikštą piniginiu ekvivalentu. Tokią išvadą patvirtina ir Metodikos 30 punktas, nurodantis, jog asmenys, padarę žalą aplinkai – sunaikinę arba sužaloję gamtinius kraštovaizdžio objektus, privalo visiškai ją atlyginti ir, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nagrinėjamu atveju ieškovas, praėjus beveik 4 metams, kreipėsi tiesiogiai į teismą ir nebandė žalos gamtai atlyginimo klausimo spręsti atkuriant buvusią būklę (atsodinant augmeniją), taip pat neišsiaiškino žemės sklypo būklės šiuo metu.

2.6.                      Šiuo atveju taip pat svarbu pažymėti, jog ieškovas, pareikšdamas pirminį ieškinį, tinkamai neapskaičiavo atsakovo padarytos žalos dydžio. Duomenys apie atsakovo žemės sklype esančius įrenginius yra įregistruoti viešajame registre, todėl per 4 metus nuo pažeidimo padarymo iki kreipimosi į teismą dienos ieškovas turėjo ir galėjo išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau to nepadarė ir nesąžiningai kreipėsi į teismą su reikalavimu dėl 15 410 Eur žalos atlyginimo. Taigi pradinis ieškinys buvo pareikštas dėl žalos, susijusios su 75 vnt. medžių nukirtimu, tačiau ieškovas šį reikalavimą patikslino, nurodydamas, kad atsakovas neteisėtai nukirto 10 vnt. medžių. Taigi patikslintu ieškiniu ieškovas iš esmės atsisakė ieškinio reikalavimų dėl žalos atlyginimo už 65 vnt. medžių nukirtimo. Šiuo atveju ieškovas iš esmės pakeitė ieškinio dalyką, taip pat patikslino ieškinio faktinį pagrindą, nurodydamas, jog reikalauja atlyginti žalą už medžių, augusių ne ant melioracijos įrenginių, nukirtimą. Atsakovo vertinimu, tai yra laikytina dalies ieškinio reikalavimų atsisakymu ir turėtų būtų įvertinta, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

3.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

3.1.                      Nurodė, kad ieškovas atsakovo neteisėtus veiksmus nustatė 2021 m. kovo 23 d., tačiau į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2024 m. lapkričio 7 d. ir taip praleido ieškinio senaties terminą.

4.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovo atstovė R. P. paaiškino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės atkurti gamtai padarytos žalos, dėl to buvo apskaičiuota aplinkai padaryta piniginė žala.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas M. M. paaiškino, kad Šilutės aplinkos apsaugos inspekcija elektroniniu paštu gavo pranešimą iš nevyriausybinių organizacijų apie tai, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra nupjauti medžiai. Nuvykę į įvykio vietą, Departamento pareigūnai ištyrė įvykio aplinkybes: išsiaiškino, kas užsakė medžių ir krūmų šalinimo darbus, kas juo faktiškai atliko, užfiksavo atsakovo ir liudytojų paaiškinimus, išmatavo kelmus ir apskaičiavo aplinkai padarytą žalą. Atsakovas pripažino, kad jis užsakė medžių kirtimo darbus. Departamento pareigūnai surašė administracinio nusižengimo protokolą ir perdavė bylą administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui. Tam, kad konkretūs medžiai būtų priskiriami saugotiniems želdiniams, jie turi atitikti teisės aktuose nustatytus kriterijus. Nagrinėjamu atveju žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), augantys konkrečios rūšies medžiai galėjo būti priskiriami saugotiniems želdiniams, jeigu jų kamieno skersmuo 1,30 m aukštyje buvo daugiau nei 20 cm. Departamento pareigūnai atliko patikrinimą vietoje, visus reikiamus matavimus, po to patikrino duomenis apie žemės sklypą viešuosiuose registruose. Tuo metu buvo nustatyta, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvo ne inžineriniai, o komunaliniai statiniai – sena nuotekų valykla. Ši teritorija buvo užtverta metaline tvora, apribotas patekimas prie minėtų valymo įrenginių. Šioje žemės sklypo dalyje medžiai nebuvo nupjauti. Nagrinėjamu atveju buvo nupjauti medžiai, esantys už šios žemės sklypo dalies ribų, t. y. visi nurodyti medžiai buvo iškirsti už tvoros ribų. Atsakovas pateikė jiems informaciją apie archeologinius tyrinėjimus. Juose nurodytos kapinės ribojasi su atsakovo žemės sklypu, tačiau Departamento pareigūnai kasinėjimų atsakovo žemės sklype nematė.

6.       Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas S. Š. 2025 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) buvo koncentracijos stovykla, joje kalėjo ir Jungtinių A. V. kariai, dalis iš jų buvo palaidota (duomenys neskelbtini), tačiau tikslios kapaviečių koordinatės nebuvo žinomos. 2019 m. Jungtinės Amerikos Valstijos finansavo žvalgybinius tyrinėjimus, susijusius su Jungtinių A. V. karių kapavietėmis, buvo nustatyta, kad jam priklausančio žemės sklypo teritorijoje yra kelios kapavietės ir buvo skirtos lėšos 3 kapavietėms surasti. Jis sulaukė skambučio iš Jungtinių A. V. ambasados apie tai, kad 2021 m. bus atliekami detalūs archeologiniai tyrinėjimai ir ieškomos 3 Jungtinių A. V. belaisvių karių kapavietės. Siekiant atlikti minėtus archeologinius kasinėjimus, reikėjo iškirsti žemės sklype augančius medžius. Nurodyti archeologiniai kasinėjimai prasidėjo 2021 m. rugpjūčio mėn., buvo rastos kapavietės. Pažymėjo, kad medžių kirtimo darbus žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), jis atlikto 2021 m. vasario mėn. pabaigoje, viskas buvo iškirsta, susmulkinta iš išvežta iki 2021 m. kovo 15 d. Šiame žemės sklype yra melioracijos įrenginiai – 7 rinktuvai, jų diametras siekia nuo 100 iki 175 mm, taip pat melioracijos kanalas. Šilutės rajono savivaldybės specialistas, peržiūrėjęs Nekilnojamojo turto registro išrašą apie žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir šio žemės sklypo planą jam nurodė, kad, siekiant nukirsti žemės sklype augančius medžius, leidimas nėra reikalingas. Nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo jam buvo paskirta bauda, jis neskundė, kadangi manė, kad viskas tuo ir pasibaigs.

7.       Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

8.       Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 14 d. asociacija „Sos medžiai“ pateikė ieškovui pranešimą apie tai, kad žemės sklype prie valymo įrenginių, esančių netoli (duomenys neskelbtini), buvo nupjauti medžiai. Remiantis Departamento Klaipėdos valdybos Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. kovo 26 d. apžiūros akto Nr. (13.3)-PA-881 duomenimis, laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 16 d. iki 2021 m. kovo 21 d. Departamento pareigūnai atliko apžiūrą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, jog šiame žemės sklype buvo išpjauti želdiniai. 2021 m. gruodžio 2 d. žalos aplinkai apskaičiavimo akte nurodyta, kad žala aplinkai sudaro 15 410 Eur. Departamento 2022 m. vasario 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-534-2022 atsakovas nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 1 dalyje, 60 Eur bauda, už tai, kad jis, neturėdamas Šilutės rajono savivaldybės leidimo saugotinų želdinių (medžių) ir krūmų kirtimo darbams atlikti, neteisėtai organizavo 52 vnt. kapotųjų beržų, 16 vnt. paprastųjų pušų, 5 vnt. trapiųjų gluosnių, 1 vnt. paprastojo ąžuolo ir 1 vnt. klevo nupjovimo darbus, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams (toliau – Kriterijai) 1 punktą ir Kriterijų priedo 15 punktą, ir padarė 15 410 Eur žalą želdiniams (medžiams). Remiantis Departamento Klaipėdos valdybos Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos 2025 m. gegužės 30 d. apžiūros aktu Nr. TVR-5415 Departamento pareigūnai 2025 m. gegužės 20 d. patikslino 2021 m. kovo 26 d. apžiūros akto Nr. (13.3)-PA-881 duomenis ir nustatė, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nupjauta 10 vnt. saugomų želdinių, augančių ne ant melioracijos įrenginių, t. y. 3 vnt. paprastųjų pušų, 6 vnt. karpotojų beržų ir 1 vnt. trapusis gluosnis. 2025 m. gegužės 30 d. žalos aplinkai apskaičiavimo/perskaičiavimo akte nurodyta, kad žala aplinkai sudaro 1 881 Eur.

Dėl ieškinio senaties

9.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, t. y. iš esmės prašo taikyti ieškinio senatį.

10.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas terminas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) buvo numatyta, kad Aplinkos ministerija, jai pavaldžios ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kurią buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas ar kitas asmuo arba buvo baigtos taikyti žalos aplinkai prevencijos priemonės, veiksmai, užtikrinantys teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, arba aplinkos atkūrimo priemonės, atsižvelgus į tai, kuri iš minėtų aplinkybių atsirado vėliau. Aplinkos ministerijos pareigūnai, kiti įstatymų įgalioti pareigūnai, kai padaryta žalos valstybės interesams. Taigi ieškiniams dėl žalos aplinkai atlyginimo yra nustatytas 5 metų ieškinio senaties terminas. Pažymėtina, kad analogiškas terminas nustatytas ir šiuo metu galiojančiame Aplinkos apsaugos įstatyme.

11.       Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

12.       Ieškinio senaties institutas yra skirtas sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Jis yra nustatytas abiejų šalių interesais ir taikomas tuo atveju, kai viena šalis dėl reikalavimo nepareiškimo per tam tikrą laiką gali tikėtis, jog kita šalis atsisako ginti pažeistą teisę ar vertina ją kaip nepažeistą. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

13.       Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2021 m. kovo 14 d. asociacija „Sos medžiai“ pateikė ieškovui pranešimą apie tai, kad žemės sklype prie valymo įrenginių, esančių netoli (duomenys neskelbtini), buvo nupjauti medžiai. laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 16 d. iki 2021 m. kovo 21 d. Departamento pareigūnai atliko apžiūrą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, jog šiame žemės sklype buvo išpjauti želdiniai. 2021 m. gruodžio 2 d. buvo parengtas žalos aplinkai apskaičiavimo aktas. Ieškovo ieškinys teisme gautas 2024 m. lapkričio 19 d. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas nėra praleidęs teisės aktuose nustatyto ieškinio senaties termino.

Dėl žalos atlyginimo

Dėl neteisėtų veiksmų

14.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnis nustato, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją.

15.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias nuostatas, pažymėjo, kad užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, laikydamasis pozicijos, kad viešasis interesas kiekvienoje byloje turi būti nustatomas konkrečiai situacijai (lot. ad hoc), spręsdamas žalos, padarytos gamtai, atlyginimo klausimą, taip pat pažymėjo, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015).

16.       Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Nustačius neteisėtus veiksmus, kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015).

17.       Nagrinėjamu atveju atsakovas pripažįsta, jog 2021 m. vasario mėn. pabaigoje jis atliko ieškovo nurodytus medžių kirtimo darbus jam priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) Atsakovas taip pat pripažįsta, kad dėl jo veiksmų buvo iškirsti ieškovo ieškinyje ir 2025 m. gegužės 20 d. patikslintame apžiūros akte nurodyti želdiniai – 10 vnt. medžių. Aplinkybes, kad ieškovas organizavo ginčo medžių kirtimo darbus patvirtina ir byloje pateikti A. L. bei M. V. paaiškinimai. A. L. 2021 m. kovo 24 d. paaiškinime nurodė, kad 2021 m. vasario 27 d. jis atsakovo S. Š. prašymu susitarė neatlygintinai išpjauti krūmus ir medžius, augančius atsakovui priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), šiuos darbus A. L. atliko iki kovo 10 d. M. V. 2021 m. lapkričio 9 d. paaiškinime nurodė, kad atsakovo S. Š. prašymu 2021 m. kovo mėn. atsakovo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), išvalė nuo medžių ir krūmų, juos nupjaudamas ir išveždamas neatlygintinai. Atsakovas jam nurodė, kuriuos medžius ir krūmus pjauti.

18.       Vis dėlto, nesutikdamas su pareikštu ieškiniu, atsakovas teigia, jog ginčo žemės sklype nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zona. Tai reiškia, kad medžiai ir krūmai minėtoje teritorijoje negali augti, todėl leidimas jiems šalinti nėra reikalingas.

19.       Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2.2351 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis yra kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, šiame žemės sklype nustatytos apsaugos zonos: 1) vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos (III skyrius, dešimtasis skirsnis) (plotas 1.65 ha); 2) gruntinių geodezinių ženklų apsaugos zonos (VII skyrius, šeštasis skirsnis) (plotas 0.0003 ha); 3) elektros tinklų apsaugos zonos (III skyrius, ketvirtasis skirsnis) (plotas 0.3573 ha); 4) komunalinių objektų sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis) (plotas 2.2351 ha); 5) aerodromo apsaugos zonos (III skyrius, pirmasis skirsnis) (plotas: 2.2351 ha); 6) paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, septintasis skirsnis) (plotas 1.819 ha); 7) pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis) (plotas 2.2282 ha). Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus 2025 m. balandžio 23 d. rašte nurodyta, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra valstybei nuosavybes teise priklausantys melioracijos statiniai – melioracijos griovys Gr. 5 ir drenažo rinktuvas, kurio diametras lygus ar didesnis nei 125 mm.

20.       Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – Želdynų įstatymas) 10 straipsnio (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.) 1 dalies 13 punkte buvo numatyta, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės. Jos išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams. Pagal Želdynų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.) želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų. Saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, kriterijus nustato ir pagal juos saugotiniems priskiria Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu. Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejus, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką nustato Aplinkos ministerija (Želdynų įstatymo 20 straipsnio 1, 3 dalys, straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.). Taigi atsakovo veiksmų atlikimo, t. y. ginčo medžių iškirtimo, metu galioję teisės aktai numatė teisę želdynų ir želdinių savininkams ir valdytojams savo nuožiūra tvarkyti privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems. Tuo atveju, jeigu minėti želdynai ir (ar) želdiniai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, laikytini saugotinais, jų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams atlikti buvo reikalingas leidimas.

21.       Pagal Kriterijų 1 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 23 d.) saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, (toliau – medžiai ir krūmai), augantys Kriterijų priede nurodytose teritorijose ir atitinkantys priede nurodytus dydžius. Kriterijų priedo 1.2 punkte numatyta, kad saugotinais medžiais ir krūmais laikytini privačioje žemėje augantys medžiai ir krūmai, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje didesnis kaip 20 cm (ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės). Medžiai ir krūmai neatitinka Kriterijų 1 punkte nurodyto kriterijaus, jeigu jie yra: 1) nudžiūvę, stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu išversti, nulaužti, apdegę, žvėrių sužaloti medžiai ir krūmai; 2) invazinių rūšių medžiai ir krūmai; 3) medžiai ir krūmai, augantys: 3.3.1 ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jų dalių, inžinerinių statinių (išskyrus medžius, esančius kelio juostoje); 3.3.2. geležinkelio želdinių apsaugos zonoje aukštesni už nuotolį nuo medžio iki pirmojo bėgio; 3.3.3. energetikos objektų (išskyrus elektros oro kabelius) apsaugos zonose; 3.3.4. pylimo (polderio) priežiūros juostoje, melioracijos griovio (išskyrus sureguliuotas upių vagas) šlaituose ir priežiūros juostoje, drenažo rinktuvo apsaugos juostoje, ant melioracijos statinių ir 15 m atstumu nuo melioracijos statinių ašinės linijos ir žemės užtvankos žemutinio šlaito, kai melioracijos statiniai įtraukti į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą, taip pat 15 m atstumu į abi puses nuo drenažo žiočių ir (ar) vandens nuleistuvų įtekėjimo į sureguliuotas upės; 3.4. medžiai ir krūmai, kuriuos numatyta iškirsti pagal parengtus saugomų teritorijų gamtotvarkos planus, kultūros paveldo objektų apsaugos reglamentus ar kompleksinių kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo vietovių tvarkymo planus ir saugomų rūšių apsaugos planus (Kriterijų 3 punktas, redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 23 d.)

22.       Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 42 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų iki 2,5 metro gylyje, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 2,5 metro į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų didesniame kaip 2,5 metro gylyje, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 5 metrus į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 42 straipsnio 2 dalis, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.). Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus šios infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus) (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 43 straipsnio 2 dalies 2 punktas, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.).

23.       Taigi, vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis, aplinkybė, jog žemės sklype nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zona pati savaime nereiškia, kad visame žemės sklype draudžiama sodinti ir auginti želdinius, t. y. leidimas šiems želdiniams šalinti nereikalingas. Kaip matyti iš anksčiau aptartų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatų, nurodyta apsaugos zona apima konkretų įstatyme įtvirtintą plotą aplink vamzdyno trasą. Taigi būtent šiai žemės sklypo daliai, patenkančiai į apsaugos zonos ribas, taikomas draudimas sodinti ir auginti želdinius ir atitinkamai, vadovaujantis Kriterijų 3 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 23 d.), šie medžiai nelaikytini saugotinais ir leidimas jiems šalinti nereikalingas.

24.       Atkreiptinas dėmesys, jog Nekilnojamojo turto registro išraše apie žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), yra nurodyta, jog minėta apsaugos zona apima ne visą žemės sklypą, o tik 1.65 ha ploto, t. y. apie 74 proc. žemės sklypo. Remiantis Departamento Klaipėdos valdybos Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos 2025 m. gegužės 30 d. apžiūros akto Nr. TVR-5415, 2025 m. liepos 24 d. tarnybinio pranešimo Nr. BDR-2531 ir jo priedo duomenimis, nustatyta, kad ieškovas 1 881 Eur žalos atlyginimą prašo priteisti už 10 vnt. saugotinų medžių, augančių už teisės aktuose nustatytų melioracijos statinių, taip pat vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, apsaugos zonos ribų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo 2025 m. gegužės 30 d. apžiūros akte Nr. TVR-5415, 2025 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime Nr. BDR-2531 ir jo priede apskaičiuoto atstumo nuo ginčo želdinių iki minėtų melioracijos statinių ir apsaugos zonos ribų, t. y kad šis atstumas viršija 15 m.

25.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad iš žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plano matyti, jog jame nustatyta, kad saugotinų želdinių (medžių ir krūmų), augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, plotas sudaro 530 m2. Tai reiškia, kad šiuo atveju saugotinais želdiniais laikytini tik šiame 530 m2 plote augantys želdiniai. Atsakovo atstovo vertinimu, šis plotas žemės sklypo plane pažymėtas netoli kelio (duomenys neskelbtini), ties riba su gretimu žemės sklypu ir neapima vietovės, kurioje augo ieškovo nurodyti želdiniai, už kurių šalinimą apskaičiuota 1 881 Eur žala. Teismas su šiais atsakovo atstovo argumentais nesutinka.

26.       Remiantis byloje pateikto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plano, 2017 m. spalio 11 d. patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus, duomenimis, jame nustatytas apribojimas – saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, 530 m2. 2019 m. kovo 27 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad pagal 2019 m. kovo 8 d. Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota žyma „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“ – saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, plotas 0,0530 ha. Taigi sutiktina su atsakovo atstovu, kad 2019 m. kovo 27 d. ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu buvo įregistruota žyma apie 530 m2 ploto žemės sklypo dalyje augančius saugotinus želdinius, tačiau tai nereiškia, jog saugotinais želdiniais laikytini tik šioje žemės sklypo dalyje augantys želdiniai.

27.       Visų pirma, kriterijus, pagal kuriuos želdiniai laikytini saugotinais nustato teisės aktai. Šiuo atveju ginčo laikotarpiu galiojantys teisės aktai nenumatė, jog saugotinais želdiniais laikytini tik tie želdiniai, kurie auga žemės sklypo plote, pažymėtame specialiąja žyma „saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje“. Priešingai, vadovaujantis Kriterijais, želdinių priskirtinumą saugotiniems lemia medžio gentis ir (ar) rūšis, krūmai, kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje ir aukščio parametrai, taip pat tai, ar šie želdiniai patenka į Kriterijų 3 punkte ar kituose teisės aktuose nustatytas išimtis. Apkreiptinas dėmesys, jog analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir 2019 m. kovo 27 d. ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu galiojančioje Kriterijų redakcijoje. Antra, priešinga situacija neatitiktų protingumo principo. Želdiniai, įskaitant medžius, auga natūraliai, jie gali augti įvairiose vietovėse, todėl, akivaizdu, kad vietovėje (žemės sklypo plote), kuriame tam tikru laikotarpiu saugotinų želdinių nebuvo, vėliau jų natūraliai gali atsirasti. Be to, konkrečias želdinių gentis ir (ar) rūšis, kurios priskiriamos saugotinoms, nustato įstatymo leidėjas. Akivaizdu, kad jos gali kisti. Tai reiškia, kad, esant atstovo nurodytoms aplinkybėms, kai saugotinais laikytini tik želdiniai, augantys žemės sklypo plote, pažymėtame specialiąja žyma „saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje“, be kita ko, būtų sudaromos prielaidos asmenims piktnaudžiauti teise ir taip daryti žalą aplinkai, t. y. šalinti želdinius, kurie pagal savo svarbą aplinkai (rūšį / gentį ir pan.) būtų laikomi saugotinais, tačiau duomenys apie tai, kad jie pradėjo augti (auga) konkrečioje žemės sklypo dalyje, dar nebūtų užfiksuoti viešuosiuose registruose.

28.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, dėl minėtų želdinių (ne)patekimo į kitas apsaugos zonas, dėl kurių, vadovaujantis Kriterijais, jie nebūtų laikomi saugotinais, šalys taip pat neginčija aplinkybės, kad minėti želdiniai, vadovaujantis Kriterijų priedo nuostatomis (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 23 d.) (medžių rūšis / gentis, kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje ir kt.) laikytini saugotinais, todėl teismas dėl šių aplinkybių plačiau nepasisako.

29.       Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškinyje, Departamento 2025 m. gegužės 30 d. apžiūros akte Nr. TVR-5415, 2025 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime Nr. BDR-2531 ir jo priede nurodyti ginčo medžiai (10 vnt.) yra laikytini saugotinais. Esant šioms aplinkybėms, pripažintina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neteisėtai pašalino 10 vnt. saugotinų želdinių, augančių žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini)

Dėl kaltės

30.       Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, kadangi jis ginčo želdinius pašalino, siekdamas užtikrinti viešąjį interesą, t. y. efektyviai atlikti (duomenys neskelbtini) ir Sovietų Sąjungos Gulag‘o lagerio objektų komplekso archeologinius tyrimus. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pažymėjo, jog byloje pateiktos minėtų archeologinių tyrimų ataskaitos patvirtina, jog tam tikros kapavietės pateko į žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), teritoriją, todėl atsakovas pagrįstai ėmėsi veiksmų čia augantiems medžiams pašalinti.

31.       CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė pareziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 2, 3 dalys). Nagrinėjamu atveju atsakovo kaltė yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018). Tai reiškia, kad, nustačius, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

32.       Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2016 m. buvo atlikti detalieji archeologiniai tyrimai Macikų II pasaulinio karo belaisvių masinio laidojimo vietose (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 24 d. buvo parengta (duomenys neskelbtini) ir Sovietų sąjungos gulago lagerių objektų komplekso (1941 – 1955 m.) sutvarkymo koncepcija ir jos įgyvendinimo 2019 – 2024 m. veiksmų planas. 2019 m. rugpjūčio 6 d. archeologas T. R. parengė (duomenys neskelbtini) objektų komplekso ((duomenys neskelbtini)) teritorijos, H. (duomenys neskelbtini), 2019 m. archeologinių žvalgymų projektą, iš jo priedų matyti, kad 2019 m. buvo planuojama atlikti žvalgymus žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalyje taip pat gretimame žemės sklype. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. išdavė T. R. leidimą atlikti nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos gulago lagerio objektų komplekso ((duomenys neskelbtini)) teritorijos, (duomenys neskelbtini), archeologinius tyrimus. 2020 m. dr. T. R. parengė (duomenys neskelbtini) ir Sovietų Sąjungos gulago lagerio objektų komplekso ((duomenys neskelbtini)) teritorijos, (duomenys neskelbtini) 2019 m. archeologinių žvalgymų ataskaitą. Iš šioje ataskaitoje pateikto Plano Nr. 1 (ataskaitos 18 lapas) matyti, kad 2019 m. žvalgymų plotai apima žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, o žvalgymų metu aptiktų dalies tikėtinų kapų vietos apima ar (ir) ribojasi su žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), teritorija.

33.       2021 m. liepos mėn. MB „Arksaika“ ir VšĮ Kultūros vertybių globos tarnyba parengė (duomenys neskelbtini) ir Sovietų Sąjungos gulago lagerio objektų komplekso ((duomenys neskelbtini)), H. (duomenys neskelbtini), palaikų ekshumavimo, detaliųjų archeologinių tyrimų 2021 m. projektą. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. išdavė I. Č. leidimus atlikti (duomenys neskelbtini) ir Sovietų Sąjungos gulago lagerio objektų komplekso ((duomenys neskelbtini)), H. (duomenys neskelbtini), detaliuosius archeologinius tyrimus. 2021 m. rugsėjo mėn. VšĮ Kultūros vertybių globos tarnyba, MB „Arksaika“ ir UAB „Kultūros vertybių paieška“ parengė (duomenys neskelbtini) ir Sovietų Sąjungos gulago lagerio objektų komplekso ((duomenys neskelbtini)), H. (duomenys neskelbtini), detaliųjų archeologinių tyrimų 2021 m. ataskaitą (toliau – 2021 m. ataskaita). 2022 m. kovo mėn. VšĮ Kultūros vertybių globos tarnyba ir MB „Arksaika“ parengė (duomenys neskelbtini) ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerio objektų komplekso ((duomenys neskelbtini)), H. (duomenys neskelbtini), palaikų ekshumavimo, detaliųjų archeologinių tyrimų ataskaitą (toliau – 2022 m. ataskaita). 2021 m. ir 2022 m. ataskaitose nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini) ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerio objektų komplekso ((duomenys neskelbtini)) kapinių Š ir R gretimybėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo atlikti detalieji archeologiniai tyrimai – palaikų ekshumavimo darbai, taip pat atlikti archeologiniai tyrimai (duomenys neskelbtini) ir Sovietų Sąjungos Gulag‘o lagerio objektų komplekso ((duomenys neskelbtini)) aplinkoje, 2019 m. neinvazinių tyrimų metu aptiktų palaidojimų vietose.

34.       Taigi byloje esantys duomenys patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2021 m. buvo atliekami (duomenys neskelbtini) ir Sovietų Sąjungos gulago lagerio objektų komplekso ((duomenys neskelbtini)), H. (duomenys neskelbtini), archeologiniai žvalgymai, kurių pagrindu 2021 m. rugpjūčio mėn. buvo atlikti detalieji archeologiniai tyrimai ir palaikų ekshumavimo darbai. Vis dėlto ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas ginčo želdinių šalinimo darbus atliko pagrįstai.

35.       Visų pirma, nors byloje pateikti duomenys patvirtina, jog dalis atsakovui priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), teritorijos pateko į 2019 – 2021 m. archeologinių žvalgymų teritoriją, tai nereiškia, kad šioje teritorijoje buvo privalu šalinti ginčo želdinius. 2025 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario mėn. pavadavo (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario mėn. pabaigoje jis sulaukė skambučio iš JAV ambasadoriaus apie tai, kad greitu metu bus atliekami (duomenys neskelbtini) ir Sovietų Sąjungos gulago lagerio objektų komplekso ((duomenys neskelbtini)), H. (duomenys neskelbtini), detalieji archeologiniai tyrimai, buvo prašoma jo pagalbos šiuo klausimu. Atsakovas nurodė, kad jis dalyvavo atliekant detaliuosius archeologinius tyrimus (duomenys neskelbtini)  II pasaulinio karo belaisvių masinio laidojimo vietose (duomenys neskelbtini), todėl žinojo, kad šiems darbams atlikti reikia pašalinti medžius. Atsakovas pažymėjo, kad sprendimą, dėl to, kuriuos medžius reikia pašalinti, jis priėmė remdamasis minėta patirtimi ir savo nuožiūra. Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat pažymėjo, kad jis buvo kreipęsis į Šilutės rajono savivaldybės administracijos darbuotojus, siekdamas išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su leidimo medžiams šalinti išdavimu, tačiau minėti darbuotojai nurodė, kad komisija leidimams išduoti renkasi vieną kartą per metus, o po kovo 15 d. pagal galiojančius teisės aktus bus draudžiama šalinti medžius. Taigi nagrinėjamu atveju pats atsakovas patvirtino, kad sprendimą šalinti ginčo medžius jis priėmė iš esmės savo nuožiūra, t. y. gavęs informaciją apie būsimus detaliuosius archeologinius tyrimus nesiėmė veiksmų išsiaiškinti, ar iš tiesų pagal planuojamą konkrečių kasinėjimų vietą egzistuoja poreikis šalinti medžius, kuriuos medžius reikėtų šalinti ir pan. Be to, svarbu pažymėti, jog atsakovas neturėjo pareigos paruošti būsimų archeologinių tyrinėjimų teritorijos šių darbų atlikimui, tai turėjo padaryti minėtus tyrimus organizuojantys ir vykdantys asmenys. Aplinkybė, kad atsakovas siekė padėti ir užtikrinti šių darbų atlikimą, neatleidžia jo nuo pareigos šiuos veiksmus atlikti atidžiai ir rūpestingai, nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų.

36.       Antra, remiantis 2021 m. ataskaitos duomenimis, detaliųjų archeologinių tyrimų metu buvo ištirta 15 perkasų, iš viso 557,5 m2 plotas, pagrindinė šios teritorijos dalis apėmė žemės sklypą, esantį greta (besiribojantį) su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) Vis dėlto nei iš minėtos ataskaitos duomenų, nei iš kitos bylos medžiagos nenustatyta, kad, siekiant atlikti šiuos archeologinius tyrimus, būtų kilęs poreikis pašalinti visus medžius ir (ar) kitus želdinius, augančius nurodytame plote. Akivaizdu, kad želdiniai buvo šalinami atsižvelgiant į faktiškai atliekamų kasinėjimų vietas.

37.       Trečia, remiantis 2021 m. ataskaitos duomenimis apie minėtų archeologinių tyrimų metu atliktų perkasų koordinates ir viešaisiais geoportal.lt duomenis, nustatyta, kad į atsakovo žemės sklypo ribas patenka perkasos Nr. 9, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 14 ir Nr. 15. Kaip matyti iš minėtų duomenų, perkasos 14 (koordinatės: 1) X 6138692.13, Y 342914,99; 2) X 6138690.81, Y 342916.47; 3) X 6138686.92, Y 342913.34; 4) X 6138688.17, Y 342911.79); ir Nr. 15 (koordinatės: 1) X 6138684.22; Y 342922.68; 2) X 6138683.07; Y 342924.31; 3) X 6138678.96; Y 342921.56; 4) X 6138679.97; Y 342919.85) (ataskaitos lapai 66-67) yra žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalyje netoli kelio, esančio (duomenys neskelbtini), ir, remiantis 2025 m. gegužės 30 d. apžiūros akte Nr. TVR-5415, 2025 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime Nr. BDR-2531 ir jo priede pateiktais duomenimis, ginčo medžiai perkasų Nr. 14 ir Nr. 15 vietose neaugo.

38.       Išanalizavus 2025 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime Nr. BDR-2531 ir jo priede pateiktas koordinates (koordinatės: 1) X 6138773, Y 342975; 2) X 6138776, Y 342978; 3) X 6138782, Y 342983; 4) X 6138792, Y 342993; 5) X 6138791, Y 342995; 6) X 6138790, Y 343003; 7) X 6138788, Y 343006; 8) X 6138771, Y 343021; 9) X 6138766, Y 343029; 10) X 6138781, Y 343012), 2021 m. ataskaitoje pateiktas perkasų Nr. 9 (koordinatės: 1) X 6138785.93, Y 6138785.93; 2) 6138784.28, Y 342943.01; 3) 6138764.88, Y 342932.64; 4) 6138766.53, Y 342921.13); Nr. 11 (koordinatės: 1) X 6138786.47, Y 342957.11; 2) X 6138785.46, Y 342958.87; 3) X 6138776.55, Y 342953.68; 4) X 6138777.61, Y 342951.83) Nr. 12 (koordinatės: 1) X 6138753.89, Y 342938.45; 2) X 6138752.86, Y 342940.18; 3) X 6138744.20, Y 342935.06; 4) X 6138745.30, Y 342933.39) (2021 m. ataskaitos lapai 57, 64-65), jas palyginus tarpusavyje, taip pat partikrinus šias koordinates naudojantis viešaisiais geoportal.lt duomenimis, nustatyta, kad atsakovo veiksmais iškirsti ginčo medžiai augo už perkasų Nr. 9, Nr. 11 ir Nr. 12 zonos ribų ir į jas nepateko.

39.       Taigi nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad, siekiant atlikti anksčiau nurodytus detaliuosius archeologinius tyrimus, egzistavo faktinis poreikis pašalinti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), augančius ginčo medžius.

40.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovo nurodytos aplinkybės nepaneigia jo kaltės dėl neteisėtų veiksmų atlikimo.

Dėl žalos fakto ir dydžio

41.       Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas apibrėžia žalos aplinkai sąvoką. Remiantis šia norma, žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) (toliau – funkcijos), pablogėjimas.

42.       Civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, minėta, padarius tokio pobūdžio pažeidimus yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

43.       Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, vienodinančioje teisės normų dėl žalos aplinkai dydžio nustatymo aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodyta, jog, siekdamas įrodyti žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų – ir aplinkai, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015). 

44.       Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme; 3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Padariusieji žalos aplinkai asmenys privalo šio įstatymo nustatyta tvarka atlyginti žalą aplinkai ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio antrojoje dalyje. Žalos aplinkai ir kitų susijusių nuostolių dydis sumažinamas asmenų savo lėšomis įgyvendintų priemonių, kuriomis buvo atkurta aplinka ar sumažinta padaryta žala, išlaidų dydžiu. Žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 3, 4 dalys). Pagal Želdynų įstatymo 29 straipsnį (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.) fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų želdynams ir želdiniams, teisėtiems interesams ar želdynams ir želdiniams, kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir nuo 2021 m. lapkričio 1 d. galiojančioje Želdynų įstatymo 30 straipsnio redakcijoje.

45.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais pašalino 10 vnt. saugotinų medžių. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad minėti medžiai buvo visiškai iškirsti ir išgabenti – išliko tik jų kelmai. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad žalos padarymo faktas laikytinas įrodytu.

46.       Vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. liepos 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-9-415/2023 yra išaiškinęs, kad visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje inter alia (be kita ko) ir deliktines atsakomybes už aplinkai padaryta žala pagrindus, sąlygas, taip pat ir žalos aplinkai apskaičiavimo tvarka reglamentuoja Aplinkos apsaugos įstatymas, skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teises aktu, nurodytu šio įstatymo priede, be kita ko, ir 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ja ištaisyti (atlyginti) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010, įgyvendinimą (Aplinkos apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 3 dalys, įstatymo Priedo 2 punktas).

47.       Remiantis Departamento 2025 m. gegužės 30 d. žalos aplinkai apskaičiavimo / perskaičiavimo aktu, ieškinyje nurodyta 1 881 Eur žala aplinkai apskaičiuota vadovaujantis Metodika ir Įkainiais. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog, vadovaujantis Metodikos ir Įkainių nuostatomis, jose pateiktomis formulėmis, koeficientais ir įkainiais, žala už 10 vnt. ginčo želdinių iškirtimą sudaro 1 881 Eur. Vis dėlto, atsakovas, nesutikdamas su žalos dydžiu, teigia, kad šiuo atveju minėtas žalos apskaičiavimo būdas neatitinka Direktyvos 2004/35/EB nuostatų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-9-415/2023 pateiktų išaiškinimų, kadangi, apskaičiuodamas žalos aplinkai dydį, ieškovas neįvertino neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo, aplinkos natūralaus atsikūrimo galimybės ir laiko, teisės aktų nuostatas dėl žalos atlyginimo natūra (aplinkos atkūrimo priemones) ir žalos atlyginimą pagal Metodiką nepagrįstai laiko lygiavertėmis priemonėmis žalai atlyginti, taip pat nebandė žalos gamtai atlyginimo klausimo spręsti atkuriant buvusią būklę (atsodinant augmeniją).

48.       Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. liepos 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-9-415/2023 sprendė klausimą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos 28 punkto (2017 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. D1-78 redakcija) ir 29-31 punktų (2016 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. D1-838 redakcija) teisėtumo. Taigi minėtu sprendimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl Metodikos nuostatų, todėl sprendime pateikti išaiškinimai taikytini atsižvelgiant į šių teisės aktų skirtumus.

49.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. liepos 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-9-415/2023 nurodė, kad žalos aplinkai dydžio nustatymo kriterijai yra įtvirtinti įstatyme ir turi būti tiesiogiai taikomi vertinant bei apskaičiuojant žalą: 1) įvertinama pirminė aplinkos būklė (sąlygos). Pirminė būklė nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę, kuri buvo žalos aplinkai padarymo metu ir kuri būtų buvusi, jeigu žala aplinkai nebūtų padaryta (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis); 2) įvertinamas neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumas (Aplinkos apsaugos įstatymo 323 straipsnis); 3) įvertinamos natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybės ir laikas; 4) įvertinami atlikti veiksmai, užtikrinantys teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo; 5) įvertinamos pritaikytos aplinkos atkūrimo priemonės.

50.       Nurodytas teisinis reguliavimas, referuojant į Direktyvos 2004/35/EB aktualias nuostatas, suponuoja tokį algoritmą, kuris turi lemiamą reikšmę vertinant bei apskaičiuojant žalos aplinkai dydį: 1) pirminis žalos ištaisymas. Pirminio žalos ištaisymo paskirtis – atkurti pažeistų gamtos išteklių ir (arba) funkcijų pirminę būklę (Direktyvos 2004/35/EB 2 priedo 1.1.1 punktas); 2) papildomas žalos ištaisymas. Jei neatkuriama pažeistų gamtos išteklių ir (arba) funkcijų pirminė būklė, vykdomas papildomas žalos ištaisymas. Papildomo žalos ištaisymo paskirtis – suteikti tokį patį gamtos išteklių ir (arba) funkcijų lygį, taip pat ir alternatyvioje vietovėje, jei reikia, panašų į tą, kuris būtų suteiktas tada, jei būtų buvusi sugrąžinta pažeistos vietovės pirminė būklė. Jei įmanoma ir reikia, alternatyvi vietovė turėtų būti geografiškai susijusi su pažeista vietove, atsižvelgiant į gyventojų, kuriems padaryta žala, interesus (Direktyvos 2004/35/EB 2 priedo 1.1.2 punktas); 3) kompensuojamasis žalos ištaisymas. Kompensuojamasis žalos ištaisymas vykdomas kompensuojant gamtos išteklių ir (arba) funkcijų laikinus nuostolius iki tokių išteklių ir funkcijų atkūrimo. Tokį kompensavimą sudaro saugomų natūralių buveinių ir rūšių arba vandens papildomi pagerinimai arba pažeistoje vietovėje, arba alternatyvioje vietovėje. Į tokį kompensavimą neįeina finansinė kompensacija visuomenės nariams (Direktyvos 2004/35/EB 2 priedo 1.1.3 punktas). Žalos ištaisymo priemonių nustatymas: 1) pirminių žalos ištaisymo priemonių nustatymas. Nagrinėjamos galimybės, kurias sudaro veiksmai, skirti tiesiogiai atkurti gamtos išteklių ir (arba) funkcijų pagrindinę būseną pagreitintu arba natūralaus atsistatymo būdu (Direktyvos 2004/35/EB 2 priedo 1.2.1 punktas); 2) papildomų ir kompensuojamųjų žalos ištaisymo priemonių nustatymas. Nustatant papildomų ir kompensuojamųjų žalos ištaisymo priemonių apimtį, visų pirma nagrinėjami išteklių lygiavertiškumo palyginimo ir funkcijų lygiavertiškumo palyginimo metodai. Pagal minėtus metodus visų pirma nagrinėjami veiksmai, suteikiantys tokios pat rūšies, kokybės ir kiekio gamtos išteklius ir (arba) funkcijas, kaip ir pažeistieji. Jei tai neįmanoma, numatomi alternatyvūs gamtos ištekliai ir (arba) funkcijos. Pavyzdžiui, prastesnę kokybę būtų galima kompensuoti padidinant žalos ištaisymo priemonių kiekį (Direktyvos 2004/35/EB 2 priedo 1.2.2 p.). Jei neįmanoma panaudoti pirmiausia taikomo išteklių lygiavertiškumo palyginimo arba funkcijų lygiavertiškumo palyginimo metodų, naudojami alternatyvūs vertinimo būdai. Kompetentinga institucija gali nurodyti metodą, pavyzdžiui piniginio vertinimo, kad nustatytų būtinų žalos ištaisymo papildomų ir kompensuojamųjų priemonių apimtį. Jei įmanoma įvertinti prarastus išteklius ir (arba) funkcijas, tačiau per protingą laikotarpį arba už protingą kainą negalima įvertinti išteklių ir (arba) funkcijų pakeitimo, kompetentinga institucija gali parinkti žalos ištaisymo priemones, kurių kaina atitinka apskaičiuotą prarastų gamtos išteklių ir (arba) funkcijų piniginę vertę (Direktyvos 2004/35/EB 2 priedo 1.2.3 punktas). Papildomos ir kompensuojamosios žalos ištaisymo priemonės turėtų būti parinktos taip, kad jos suteiktų papildomus gamtos išteklius ir (arba) funkcijas atsižvelgiant į žalos ištaisymo priemonių pageidaujamą laiką ir trukmę. Pavyzdžiui, kuo ilgesnis pirminės būklės atkūrimo laikotarpis, tuo daugiau kompensuojamųjų žalos ištaisymo priemonių vykdoma (jei kitos aplinkybės yra tokios pat) (Direktyvos 2004/35/EB 2 priedo paskutinė pastraipa po 1.2.3 punktas).

51.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pažymėjo, jog vien tai, kad žalos aplinkai kompensavimo mechanizmas yra pagrįstas tarifais bei koeficientais, savaime nesuponuoja žalos atlyginimo kompensacinės funkcijos paneigimo ar jos paskirties peržengimo į baudinę funkciją.

52.       Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo iškirsti saugotini želdiniai, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje sudarė nuo 20,1 cm iki 28,9 cm. Taigi akivaizdu, kad pirminis žalos ištaisymas šiuo atveju iš esmės nėra įmanomas, kadangi, pasodintiems naujiems želdiniams reikėtų laiko paaugti, kad jie pasiektų iškirstų želdinių dydį ir atitinkamai turėtų tokį patį teigiamą poveikį aplinkai. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad po 2021 m. atliktų medžių šalinimo darbų ir archeologinių tyrimų aplinkos būklė pati natūraliai pradėjo atsikurti, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog žala šiuo atveju nebuvo padaryta. Visų pirma, kaip minėta, naujai augantys želdiniai tik po kurio laiko pasiektų iškirstų želdinių dydį ir savybes. Atkreiptinas dėmesys, jog po atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų yra praėję daugiau nei 4 metai, tačiau nenustatyta, jog naujai augantys želdiniai būtų tokio paties ar jam artimo dydžio kaip tie, kuriuos iškirto atsakovas. Antra, atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad naujai augantys želdiniai būtų tokios pačios ar jai artimos rūšies kaip ir iškirstieji, todėl vien ta aplinkybė, kad šalia pašalintų želdinių toliau auga natūrali augmenija, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog žala nebuvo padaryta. Trečia, byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų padarytai žalai sumažinti ar pašalinti, pavyzdžiui, pasodinęs naujus želdinius vietoje iškirstųjų ir pan. Aplinkybė, jog ieškovas prašė priteisti apskaičiuotą turtinę žalą, neužkirto kelio atsakovui, kaip žalą aplinkai padariusiam asmeniui, imtis priemonių žalai pašalinti ar sumažinti. Kaip minėta, nuo 2021 m. atliktų medžių šalinimo darbų yra praėję daugiau nei 4 metai, tačiau atsakovas minėtų veiksmų nėra atlikęs.

53.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovo apskaičiuota 1 881 Eur žala aplinkai yra laikytina pagrįsta.

Dėl priežastinio ryšio

54.       CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika.

55.       Atsakovas nurodo, kad tarp jo veiksmų ir padarytos žalos nėra priežastinio ryšio, kadangi jo veiksmų neteisėtumas siejamas su formalia aplinkybe – leidimo želdiniams šalinti neturėjimu. Šiuo atveju nenustatyta, kad minėtas leidimas atsakovui negalėjo būti išduotas. Tai reiškia, kad tie patys veiksmais, atlikti turint leidimą ir be jo, nepagrįstai laikomi sukeliančiais skirtingą žalą. Teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka.

56.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2021 m. lapkričio 11 d.) 3 punkte nustatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai vykdomi tik turint savivaldybės leidimą kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus (toliau – Leidimas), išduotą pagal šio tvarkos aprašo 1 priede nustatytą formą ir atlyginus pašalinamų saugotinų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę, nurodytą Leidime. Asmuo, prašantis išduoti leidimą kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinus medžius ir krūmus, pateikia savivaldybei nustatytos formos prašymą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams (toliau – Prašymas), užpildytą pagal šio tvarkos aprašo 2 priede nustatytą formą. Gavusi prašymą, savivaldybės administracija organizuoja prašymo išduoti leidimą nagrinėjimą. Savivaldybės administracija ir (ar) prie savivaldybės sudaryta Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija (toliau – Komisija) įvertina prašomų kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinų medžių ir krūmų būklę vietoje, išskyrus 5.11, 5.13, 5.14 papunkčiuose numatytus atvejus ir kirtimo priežastis. Savivaldybės administracija apskaičiuoja pašalinamų saugotinų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę, išskyrus 5 punkte numatytus atvejus, ir išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti Leidimą (Aprašo 6, 8 punktai, redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2021 m. lapkričio 11 d.). Priimdama sprendimą išduoti Leidimą, savivaldybės administracija ar išvadą dėl Leidimo išdavimo teikianti Komisija prioritetą teikia esamų sveikų, gyvybingų, estetiniu ir ekologiniu požiūriu vertingų, perspektyvių želdinių išsaugojimui, jei reikia, – pasiūlo juos genėti. Leidimą šalinti saugotinus medžius ir krūmus savivaldybės administracija išduoda ar Komisija išvadą dėl Leidimo išdavimo teikia įsitikinusi, kad šie želdiniai kelia fizinę grėsmę žmonėms, statiniams ar eismui, ligų ar kenkėjų židinių susidarymo pavojų arba nėra kitų priimtinų alternatyvių sprendimų išsaugoti želdinius statant ar rekonstruojant statinius (Aprašo 9 punktas). Pagal Aprašo 19 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2021 m. lapkričio 11 d.) leidimas neišduodamas, kai: 1) želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas, kitas fizinis ar juridinis asmuo nepateikia papildomos informacijos priežastims, pateiktoms prašyme, pagrįsti pagal 10 punktą arba pateikia klaidingą informaciją apie prašomo kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti želdinio būklę; 2) 14 punkte nurodytos institucijos motyvuotai atsisako suderinti Leidimą; 3) 11 punkte nurodyta Komisija želdinių apžiūros metu nustato, kad nėra poreikio šalinti saugotinų medžių ir krūmų, atlikti kitokio želdinių pertvarkymo ir pasiūlo alternatyvų sprendimą dėl prašomų pašalinti želdinių išsaugojimo; 4) vadovaujantis Želdynų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktu, visuomenė nebuvo supažindinta su želdynų ir želdinių būklę keičiančiais projektais, dar nepasibaigęs projektų viešinimo terminas arba visuomenė projektų viešinimo metu pateikia argumentuotą prašymą neišduoti leidimo, nurodydama leidimo išdavimo procedūros ar želdynų ir želdinių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus; 5) vadovaujantis Želdynų įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, nebuvo atlikta želdinių būklės ekspertizė; 6) parengti atskirųjų ir priklausomųjų želdynų tvarkymo ir kūrimo projektai neatitinka Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-719 „Dėl Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, reikalavimų.

57.       Taigi byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, jog leidimas šalinti ginčo želdinius atsakovui būtų išduotas. Kaip matyti iš anksčiau aptartų aplinkybių, esant Aprašo 19 punkte nurodytiems atvejams, leidimas galėjo būti neišduotas, vienas iš jų – kai Komisija želdinių apžiūros metu nustato, kad nėra poreikio šalinti saugotinų medžių ir krūmų, atlikti kitokio želdinių pertvarkymo ir pasiūlo alternatyvų sprendimą dėl prašomų pašalinti želdinių išsaugojimo. Kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, jis poreikį gauti leidimą šiuo atveju sieja su 2021 m. archeologiniais tyrimais, tačiau, kaip aptarta ankstesniuose sprendimo punktuose, byloje nenustatyta, kad šie archeologiniai tyrimai būtų faktiškai atlikti ginčo želdinių augimo vietoje. Be to, vadovaujantis Aprašo 3 punkto nuostatomis, viena iš būtinųjų sąlygų saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti – pašalinamų saugotinų medžių ir krūmų atkuriamosios vertės atlyginimas. Tai reiškia, kad atsakovas, siekdamas ginčo želdinius pašalinti teisės aktų nustatyta tvarka, būtų turėjęs prievolę atlyginti šių želdinių atkuriamąją vertę, t. y. iš esmės atlyginti iš anksto nustatytą žalą aplinkai, kurią sukeltų šių želdinių šalinimas.

58.       Nagrinėjamu atveju atsakovas atlikto neteisėtus veiksmus, t. y. pažeisdamas teisės aktų nustatytus reikalavimus organizavo 10 vnt. saugotinų želdinių pašalinimą (iškirtimą), dėl šių atsakovo veiksmų buvo nukirsti minėti želdiniai ir taip padaryta 1 881 Eur žala aplinkai, todėl konstatuotina, jog tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos egzistuoja priežastinis ryšys.

59.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 881 Eur turtinės žalos atlyginimas.

60.       Ieškovui iš atsakovo priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

61.       Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

62.       Ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 42 Eur (1 881 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

63.       Duomenų apie kitas bylinėjimosi išlaidas ieškovas nepateikė, todėl šios išlaidos ieškovui nepriteistinos.

64.       Atsakovo atstovas nurodo, kad ieškovas, pareikšdamas pirminį ieškinį, tinkamai neapskaičiavo atsakovo padarytos žalos dydžio, todėl ieškinys buvo tikslinimas. Patikslintu ieškiniu ieškovas iš esmės atsisakė ieškinio reikalavimų dėl žalos atlyginimo už 65 vnt. medžių nukirtimą. Atsakovo vertinimu, tai yra laikytina dalies ieškinio reikalavimų atsisakymu ir turėtų būtų įvertinta, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

65.       Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas patyrė 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, kurias sudaro 2 500 Eur už atliepimo į ieškinį parengimą ir 500 Eur už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme.

66.       Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

67.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

68.       Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už atsiliepimo į ieškinį parengimą numatytas koeficientas 2,5, todėl laikytina, jog maksimalios išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą galėtų būti 5 594,75 Eur (2 237,90 Eur x 2,5). Nagrinėjamu atveju atsakovas patyrė 2 500 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio, yra net 2,5 karto mažesnės už nustatytą maksimalų dydį, todėl laikytinos pagrįstomis.

69.       Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą koeficientas 0,1. Atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Bendra teisme vykusių posėdžių trukmė yra 4 val. 13 min. Vadovaujantis Rekomendacijomis, laikytina, jog maksimalios išlaidos už atstovavimą teisme galėtų būti 954,80 Eur (2 387 Eur x 4 val. x 0,1). Nagrinėjamu atveju atsakovas patyrė 500 Eur išlaidų už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme. Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio, yra beveik 2 kartus mažesnės už nustatytą maksimalų dydį, taip pat apima ne tik atstovavimą teisme, bet ir pasirengimą teismo posėdžiams, todėl laikytinos pagrįstomis.

70.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, jog būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas). Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas). Kertinis principas, kuriuo paremtos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, yra tas, kad pralaimėjęs moka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).

71.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021).

72.       CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

73.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Šalies tinkamo procesinio elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-831075/2020, 18 punktas).

74.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant klausimą, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 28 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 51 punktas).

75.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020, 90 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 99 punktą). Nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktą).

76.       Naujausioje EŽTT praktikoje yra pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų praktiška ir veiksminga, jeigu bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstomos mechaniškai, atsižvelgiant tik į pareikštų ir tenkintų bei atmestų reikalavimų kiekį. Bylose turi būti atsižvelgiama į bylos esmę apskritai ir ne tik į pareikštų tenkintų reikalavimų kiekį, bet ir į tai, kiek asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, pavyko kokybiškai laimėti ginčą (žr. 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje Girdauskienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 54171/21).

77.       Taigi, remiantis pirmiau aptarta EŽTT praktika, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad nacionaliniai teismai, skirstydami šalių procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti ne tik į galutinį bylos rezultatą, bet konkrečiu atveju įvertinti ir tai, kokie reikalavimai iš esmės buvo tenkinti, o kurie atmesti, taip pat vertinti, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-403/2024).

78.       Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 15 410 Eur žalos atlyginimą, nurodydamas, jog atsakovas neteisėtais veiksmais iškirto 52 vnt. saugotinų želdinių. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas nurodė, kad dalis šių želdinių, vadovaujantis Kriterijais, nelaikytini saugotinais, nes patenka į vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos, taip pat yra šalia melioracijos statinių – melioracijos griovio Gr. 5 ir drenažo rinktuvo, pateikė šias aplinkybes patvirtinančius duomenis, todėl ieškovas ėmėsi veiksmų šioms aplinkybėms patikrinti, ir, nustatęs, kad jos laikytinos pagrįstomis, ieškinį patikslino – prašė priteisti iš atsakovo 1 881 Eur žalos atlyginimą, nurodydamas, jog atsakovas neteisėtais veiksmais iškirto 10 vnt. saugotinų želdinių. Taigi, nors ieškovas formaliai neatsisakė anksčiau nurodytų 13 529 Eur sumos ieškinio reikalavimų (15 410 Eur – 1 881 Eur), tačiau iš ieškovo pateiktų procesinių dokumentų turinio metyti, jog šią aplinkybę lėmė tai, kad atsakovo veiksmai šalinant dalį pirminiame ieškinyje nurodytų saugotinų medžių nėra laikytini neteisėtais, todėl reikalavimas dėl 13 529 Eur dalies žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

79.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad minėtos aplinkybės, t. y. dėl ginčo žemės sklype esančių melioracijos statinių – melioracijos griovio Gr. 5 ir drenažo rinktuvo, atliekant patikrinimą ieškovui nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Vertindamas šias aplinkybes, teismas pažymi, kad ieškovas pareikšdamas ieškinį teisme turi būti atidus ir rūpestingas, imtis aktyvių veiksmų įvertinti savo reikalavimų pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju ieškovas yra valstybės institucija, turinti pareigą teisės aktų nustatyta tvarka rūpintis aplinkos apsauga, todėl jai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.

80.       Kaip matyti iš bylos duomenų, Departamento pareigūnai patikrinimą atsakovui priklausančiame žemės sklype atliko 2021 m. kovo mėn., o ieškinys teismui pateiktas 2024 m. lapkričio 19 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatyta, kad 2023 m. sausio 1 d.  Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naujausi duomenys apie ginčo žemės sklypo esančias apsaugos zonas, įskaitant vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zoną. Taigi ieškovas, pareikšdamas ieškinį, turėjo ir galėjo nustatyti šias aplinkybes. Be to, 2019 m. kovo 27 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad pagal 2019 m. kovo 8 d. Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota žyma „Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona“. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad minėtas įrašas viešajame registre buvo įregistruotas ir 2021 m. kovo mėn. atlikto patikrinimo metu. Šiuo atveju taip pat nenustatyta, kad melioracijos griovys Gr. 5 būtų naujas statinys, atsiradęs po 2021 m. kovo mėn. atlikto patikrinimo. Priešingai, teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad šis melioracijos griovys buvo ir minėto patikrinimo metu, tačiau Departamento pareigūnai nustatė, jog tai nėra melioracijos statinys, todėl jam netaikytina apsaugos zona. Vis dėlto, kaip minėta, ieškovo ieškinys teismui pateiktas praėjus daugiau nei 3 metams nuo atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų, todėl, akivaizdu, kad ieškovas turėjo ir galėjo iš naujo patikrinti šias aplinkybes.

81.       Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nagrinėjamu atveju nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 – 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Vis dėlto, šiuo atveju teismas taip pat turi įvertinti tai, kaip anksčiau nurodyti atsakovo veiksmai, susiję su ieškinio reikalavimų tikslinimu (mažinimu), sąlygojo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

82.       Kaip matyti iš atsakovo pateiktų procesinių dokumentų, atsakovo ir jo atstovo argumentų teismo posėdžių metu, atsakovas savo nesutikimą su ieškiniu iš esmės grindė 4 aplinkybėmis: 1) neteisėtų veiksmų nebuvimu – ginčo želdiniai pateko į teisės aktuose nustatytas apsaugos zonas, todėl nelaikytini saugotinais; 2) kaltės nebuvimu – atsakovas želdinius šalino, siekdamas užtikrinti viešąjį interesą, susijusį su archeologiniais tyrimais; 3) priežastinio ryšio nebuvimu; 4) netinkamai parinkta žalos apskaičiavimo metodika. Vis dėlto tik viena iš šių aplinkybių – tai, kad ginčo želdiniai (jų dalis) pateko į teisės aktuose nustatytas apsaugos zonas, buvo susijusi su ieškinio tikslinimu. Atitinkamai, kitos atsakovo atsikirtimą į ieškinį sudarančios aplinkybės, iš esmės nebuvo išimtinai susijusios su ieškinyje nurodytu žalos dydžiu ir iškirstų medžių skaičiumi. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas taip pat įvertina tai, kad atsakovo nurodyta aplinkybė ir pateikti duomenys apie tai, kad ginčo želdiniai (jų dalis) pateko į teisės aktuose nustatytas apsaugos zonas, turėjo įtakos ieškinio reikalavimų patikslinimui, t. y. ne visų ieškinio reikalavimų atsisakymui, taip pat nesudaro pagrindo ieškinio atmesti.

83.       Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovui iš ieškovo priteistina 300 Eur. 

84.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 1R-386/1K-411 minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 7,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. Š. 1 881 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro) turtinės žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 881 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Valstybei, šią sumą sumokant į ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Valstybės ižde.

Priteisti iš atsakovo S. Š. 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Priteisti iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovui S. Š..

Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5661).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja                                                  Rita Renkytė