KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 14 d.

Kaunas

             Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev

             rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui E. V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo L. V..

              Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo E. V. 556,97 Eur žalos atlyginimą.

              Atsakovui teismo procesiniai dokumentai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka – asmeniškai atsakovui. Atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu jis nepateikė, todėl, ieškovei prašant, priimtinas sprendimas už akių ((duomenys neskelbtini) str. 4 d., 285 str. 1 d.).

              Teismas

k o n s t a t u o j a :             

              Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017-07-16 vyriausiojo patrulio L. V. sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu dėl tarnybinių pareigų, kurios buvo susiję su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ir gyvybei atlikimo. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2553-923/2017 pripažino atsakovą E. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 286 straipsnyje ir priteisė iš E. V. 200 eurų turtinę ir 400 eurų neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant j tai, kad L. V. padarytas sveikatos sutrikdymas priskirtas prie lengvų ir vadovaujantis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IV-125, 4.1. punktu Kauno apskr. VPK L. V. išmokėjo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją - 956, 97 eurų. Pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punktą įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis LR CK nustatyta tvarka. Vadovaujantis LR CK 6,280 straipsnio 1 dalimi atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal LR CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala (visiško nuostolių atlyginimo principas), ir trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (LR CK 6.113 straipsnis). Kadangi nuosprendžiu baudžiamojoje byloje teismas priteisė iš E. V. 200 eurų turtinei ir 400 eurų neturtinei žalai atlyginti, ieškovas priėmė sprendimą reikalauti iš E. V. atlyginti ne visą L. V. išmokėtą sumą - 956, 97 eurų, o šios sumos ir L. V. priteistos neturtinės žalos dydžio skirtumą, t. y. 556,97 eurų.

              Atlikus formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių žalos atlyginimo sumokėjimą, darytina išvada, jog, pasitvirtinus paminėtų ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą.

CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Atsakovo neteisėti veiksmai nustatyti įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2553-923/2017. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė žalą – nukentėjusiajam L. V. buvo išmokėta 956,97 Eur kompensacija. Atsakovo neteisėtais veiksmai buvo padaryta žala trečiajam asmeniui, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Nustačius visas atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, iš atsakovo ieškovui priteistina 556,97 Eur žalos atlyginimo.

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 3 p.), todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).             

Iš atsakovo pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalies tvarka 2014 m. rugsėjo 23 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.

           Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

             ieškinį patenkinti visiškai.

             Priteisti ieškovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, juridinio asmens kodas 191008196, iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 556,97 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt šešių eurų ir 97 ct) žalos atlyginimą.

              Priteisti iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2, 3 d. ir 80 str. 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.