Civilinė byla Nr. e2A-654-278/2020

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00844-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.3.1.14; 3.3.1.18.1.     

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

   N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2020 m. lapkričio 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo F. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-55-902/2020 pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui F. K. ir atsakovo F. K. priešieškinį ieškovei S. K., trečiajam asmeniui TSB bank plc, išvadą teikiančiai institucijai - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos priteisimo, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, gyvenamosios vietos ir  bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, kreditorinio įsipareigojimo vykdymo, santuokoje įgyto turto padalinimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė S. K. patikslintu ieškiniu prašė teismo nutraukti jos ir atsakovo F. K. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime nenurodant santuokos nutraukimo priežasčių ir motyvų; nepilnamečių vaikų Ū. K. ir P. E. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ja; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; padalinti santuokoje įgytą turtą, natūra jį priteisiant atsakovui, o jai – 4 450 Eur piniginę kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovas F. K. priešieškiniu teismo prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės ir priteisti iš ieškovės jo naudai 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo bei nustatyti ieškovės ir vaikų bendravimo tvarką; automobilį Audi A6 1 167 Eur vertės pripažinti jo asmenine nuosavybe; automobilį VW Golf 800 Eur ir KTM motociklą 500 Eur vertės pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe; už čiužinį Sonus Glamour iš ieškovės   priteisti  jam 96,99 Eur piniginę kompensaciją; paskolą pagal TSB bank kreditinę kortelę (kortelės numeris (duomenys neskelbtini)) pripažinti solidaria šalių prievole iki santuokos nutraukimo momento; priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.1.                      Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-06-02 sprendimu

2.2.                      Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo F. K. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-02-21 (kreipimosi į teismą dienos) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, į priteistą išlaikymą įskaičiuojant atsakovo suteiktą išlaikymą piniginėmis lėšomis ir kitu turtu vaikams   nuo ieškinio pateikimo momento 2019-02-21 iki 2019-05-28 ir pagal 2019-05-28 teismo nutartį dėl laikino išlaikymo iš atsakovo priteisimo, t.y. kiekvienam vaikui po 281,66 Eur sumą. Išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskyrė vaikų motiną S. K..

2.3.                      Atsakovui F. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė: automobilį AUDI A6 s line, 2 083,50 Eur   vertės, registruotą (duomenys neskelbtini);   automobilį VW GOLF, 800 Eur   vertės, registruotą (duomenys neskelbtini);  plokščiaekranį televizorių „Sony",   780 Eur rinkos vertės;  KTM motokrosinį motociklą, 500 Eur   vertės;  ratų užsukimo ir atsukimo šautuvą, 400 Eur  vertės; žoliapjovę Viking, 150 Eur   vertės;  grandininį pjūklą Husqvarna, 200 Eur   vertės;  motociklo pakėlėją/ stovą 50 Eur   vertės;  suvirinimo aparatą, 150 Eur   vertės;  kampinį šlifuoklį, 100 Eur  vertės;  aukšto slėgio kambarių ploviklį Kercher, 50 Eur vertės; akumuliatorinį suktuvą, 100 Eur   vertės;  įvairių galvučių rinkinį, 50 Eur   vertės;  siaurapjūklį, 100 Eur   vertės;  diskinį pjūklą, 100 Eur  vertės;  sodo įrankius (kirvis, kastuvai - 3 vnt., grėbliai - 2 vnt., karutis), 100 Eur   vertės;  virtuvės įrankius (6 vnt. komplektą - šaukšteliai, šakutės, peiliai, šaukštai, peiliai, samtis, mentelė), 100 Eur  vertės; virtuvės stalo indus 8 vnt. komplektą, l 50 Eur   vertės;  maisto gaminimo puodų rinkinį - 5 vnt., keptuvės -3 vnt. Tefal, 50 Eur   vertės;  siuvimo mašiną, 50 Eur   vertės;  čiužinį, 100 Eur   vertės,  Dormeo antčiužinį, 100 Eur vertės;  virtuvinį kombainą, 50 Eur  vertės;  dulkių siurblį Vax, 100 Eur   vertės;  baldus: valgomąjį stalą (išskleidžiamas) ir kėdės  - 4 vnt. - 100 Eur  vertės; antklodes - 4 vnt., pagalves - 8 vnt., užvalkalų komplektus - 4 vnt., 50 Eur   vertės; šviestuvus - 6 vnt., 100 Eur  vertės; treniruoklius - 2 vnt. 100 Eur  vertės;  namų interjero detales (žvakides- 2 vnt., vazas - 2 vnt., statulėles - 3 vnt.), 50 Eur   vertės; paveikslus  - 3 vnt., 50 Eur   vertės;  tvirtinimo detales, 50 Eur  vertės;  tvirtinimo detalių sandėliavimo lentynas su stalčiais, 50 Eur   vertės;  mechaninius įrankius (sukimo, veržimo, pjovimo, gręžimo, kalimo, fiksavimo, kniedijimo, matavimo, šlifavimo įrankiai, reples, oblius, ylas, spaustuvą, sriegiklį, kniediklį, darbastalį), 300 Eur   vertės, viso 7 163,50 Eur vertės santuokoje įgyto turto. 

2.3.1.                      Iš atsakovo F. K. ieškovei S. K. priteisė 3 581,75 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį bei 350 Eur piniginę kompensaciją už atsakovo   realizuotą buities techniką/skalbimo mašiną, 200 Eur  vertės; džiovyklę, 200 Eur  vertės; orkaitę „Zanussi“, 150 Eur  vertės; indukcinę viryklę, 100 Eur   vertės; garintuvą, 50 Eur   vertės. Pripažino čiužinį ,,Sonus Glamour“ nedalintinu turtu ir paliko jį ieškovės S. K. žinioje, nepriteisiant iš ieškovės piniginės kompensacijos atsakovui F. K.. Kreditinę prievolę kreditoriui TSB bankui, pagal kreditinę kortelę numeris (duomenys neskelbtini), pripažino asmenine atsakovo F. K. prievole. Kitoje  dalyje ieškinio netenkino.

2.4.                      Priteisė iš atsakovo F. K. ieškovei S. K. 53,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, 162,59 Eur žyminį mokestį ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas bei 1 339,48 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžeto pajamas. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams  priteisimo nukreipė vykdyti skubiai. Nurodė, kad teismo sprendimui įsiteisėjus,   2019-05-28 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo iš atsakovo F. K. teikimo nepilnamečiams vaikams Ū. K. ir P. E. K., naikintinos.

3.         Įvertinęs šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus,   aplinkybę, kad ieškovė prašo nutraukti santuoką esant abiejų sutuoktinių, įskaitant jos  kaltę, įrodžius atsakovo kaltę, teismas darė išvadą, jog santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Konstatavo, kad nustačius atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nėra galimas neturtinės žalos priteisimas iš ieškovės. Nurodė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), o įrašas apie santuokos įregistravimą padarytas Panevėžio m. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), įstatymų nustatyta tvarka naikintinas minėtas įrašas, nes bažnytinė santuoka yra nutraukiama kita tvarka, pagal bažnyčios kanonus. Nustatęs abipusę sutuoktinių kaltę, šalims turint vaikų ir ieškovei patikslintame ieškinyje nepateikus prašymo, sprendė esant pagrindui ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę ,,K.“.

4.         Teismas sprendė, kad mažamečių vaikų interesus labiausiai atitinka jų gyvenamosios vietos nustatymas su  motina, nes būtent ieškovė gali atsakingai auginti vaikus, rūpintis jų slauga, sveikata, naudojantis specialistų pagalbą, jų vystymusi, vaikų ugdymu, kasdienine buitimi.

5.       Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, labiausiai atitinka vaikų interesus,   nepažeidžia atsakovo teisių, nes jis yra išvykęs ir nuolat gyvena užsienyje, o Lietuvoje lankosi labai retai. Nurodė nesant pagrindo tenkinti atsakovo prašymo kompensuoti jam pusę kelionės išlaidų į Lietuvą, nes jis nepateikė teismui skaičiuotės, kiek jam iš kitos valstybės kainuoja atvykti į Lietuvą ir kiek kainuoja jo  gyvenimas Lietuvoje, todėl nėra galima spręsti ar visos išlaidos būtų laikomos protingomis ir racionaliomis. Be to, nurodė, kad  atsakovas atvyksta į Lietuvą, o ne nepilnametis vaikas vyksta į kitą valstybę, jo išlaidos nepriskirtinos prie vaiko išlaikymui skirtinų lėšų, todėl jas turi padengti pats atsakovas.

6.       Įvertinęs kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, nepilnamečių šalių vaikų amžių, neįgalumą, sveikatos būklę, ieškovės pateiktą vaikų poreikių (būtinų ir specialių) paskaičiavimą, į tai kad ieškovė vaikus didžia dalimi išlaiko viena, gauna valstybinę paramą, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams mažintinas iki 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Sprendė, kad dėl mažamečių specialių poreikių ieškovei naudojantis specialistų pagalba, aprūpinant vaikus specialiomis vaikų mokymo, lavinimo, ugdymo priemonėmis, vaikams lankant būrelius, yra patiriamos papildomos išlaidos, todėl   tikėtina, jog vaikų išlaikymo išlaidos išauga iki 700 Eur per mėnesį. Konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog vaikų išlaikymui per mėnesį reikia skirti 1 164,50 Eur.  Darė išvadą  esant pagrindui įskaityti nuo kreipimosi į teismą dienos atsakovo suteiktą 563,33 Eur  paramą vaikams.

7.       Teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto šalys santuokoje neįgijo, tačiau įgijo   automobilį AUDI A6 s Line, automobilį VW GOLF, registruotus (duomenys neskelbtini), KTM motokrosinį motociklą, taip pat namų apyvokos daiktus. Nurodė, kad šalims nesutariant dėl automobilio AUDI A6 s line vertės, nėra pagrindo vadovautis nei ieškovės nurodoma automobilio įsigijimo verte (3 000 Eur), nes automobilis buvo naudojamas, nei atsakovo nurodyta ginčo automobilio verte apie 1 167 Eur, nes tinklalapyje www.webuyanycar.com nurodyta automobilio Audi A6 Nr. SK56UUC kaina yra pateikta 2019-03-26 dienai, o ne sprendimo priėmimo momentu, t.y., daugiau kaip prieš metus laiko. Vadovaudamasis protingumo, teisingumo kriterijais darė išvadą esant pagrindui automobilio vertę sprendimo priėmimo metu nustatyti išvedant vidurkį šalių pateikto ginčo automobilio įvertinimo, t.y., 2 083,5 Eur. Konstatavo, kad automobilis skirtinas atsakovo nuosavybėn, nes automobilio buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu gyvena atsakovas. Nurodė, kad automobilis ,,VW Golf“, 800 Eur vertės, ir KTM motokrosinis motociklas, 500 Eur  vertės, atsižvelgiant į ieškovės išsakytus argumentus, jog abi transporto priemonės yra registruotos (duomenys neskelbtini), automobilis nėra pritaikytas naudotis Lietuvoje, o motociklu naudojosi tik atsakovas, ieškovė neturi teisės vairuoti ir nemoka valdyti šios transporto priemonės, priteistini atsakovo asmeninėn nuosavybėn.

8.       Nurodė, kad ieškovė   pagrįstai reikalauja jai priteisti 350 Eur piniginę kompensaciją už be jos žinios atsakovo F. K. realizuotus darbdaviui daiktus - skalbimo mašiną, džiovyklę, orkaitę „Zanussi“, indukcinę viryklę, garintuvą, nes tuo buvo sumažinta santuokoje įgyto turto vertė. Pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog atsakovas šį turtą pardavė, nes planavo grįžti į Lietuvą, teisinės reikšmės neturi, nes daiktų pardavimą atsakovas privalėjo derinti su ieškove. Šalims nesutariant dėl televizoriaus „Sony“ vertės, atsižvelgęs į tai, jog ginčo televizorius nėra naujas, buvo įsigytas prieš daugiau nei trejus metus, yra panaudotas, jo vertę mažino iki 700 svarų, arba 780 Eur bei įtraukė į dalintinų daiktų sąrašą, priteisiant atsakovui, o iš atsakovo ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją, kuri lygi ½ d. šio turto vertės. Teismas darė išvadą, kad atsakovas F. K. neįrodė, jog ginčo televizorius neturi būti dalinamas. Sprendė, kad  ieškovė pagrįstai įvairius namų apyvokos daiktus įtraukė į dalintiną bendrą šeimos turtą ir jie dalintinu ieškovės nurodytu būdu, pagal jų buvimo vietą, daiktus priteisiant atsakovui, o iš atsakovo ieškovei S. K. priteisiant kompensaciją, kuri yra lygi ½ d. turto vertei.

9.       Teismas netenkino atsakovo priešieškinio reikalavimo iš ieškovės jo naudai priteisti 96,99 Eur piniginę kompensaciją už 2019-01-08 atsakovo nupirktą čiužinį ,,Sonus Glamour“, konstatavęs, jog yra teisinis pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, vadovaujantis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, nes vaikai po santuokos nutraukimo lieka gyventi su ieškove. Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos iš ieškovės  S. K. atsakovui priteisimo už jai atitekusią didesnę turto dalį, pažymėjo, kad nebūtų protinga atsakovui kompensuoti 1/4 nurodyto turto dalį, nes teismas nepatenkino ieškovės prašymo įtraukti į vaikams teiktino išlaikymo dydį išlaidų, kurias ji yra numačiusi patirti įsigyjant vaikams reikalingus baldus ir čiužinį.

10.       Konstatavo, kad atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie pasiskolintų lėšų pagal TSB bank kreditinę kortelę, panaudojimą šeimos poreikiams ir neįrodė, kad buvo būtina skolintomis lėšomis įsigyti atsakovo nurodytus daiktus - automobilį ,,Audi“, televizorių ,,Sony“, drabužius, kitas prekes, kurie priskirtini ne pirmo būtinumo prekėms. Be to, nurodė, kad atsakovas  F. K. nepateikė įrodymų, jog už nurodytas prekes lėšos bankui nebuvo grąžintos. Atsižvelgęs į tai, kad tiek ieškovė, tiek kreditorius nesutinka, jog S. K., kaip sutuoktinė būtų solidari skolininkė, byloje nesant duomenų, jog atsakovui išduodant ginčo kortelę buvo įvertintas ieškovės kreditingumas, mokumas, šeimos gaunamos pajamos, tokiu būdu, gaunant ieškovės sutikimą dėl ginčo kortelės išdavimo bei lėšų skolinimosi ir byloje nėra duomenų, kad ieškovė buvo prisidėjusi arba įsipareigojo prisidėti prie kredito įmokų darymo, konstatavo nesant teisinio pagrindo daryti išvadą, kad paskola pagal TSB bank kreditinę kortelę, numeris (duomenys neskelbtini) yra solidari šalių prievolė po santuokos nutraukimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu atsakovas F. K. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-06-02 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti  nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Šio reikalavimo netenkinus, prašo panaikinti 2020-06-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies bei  nustatyti  priešieškinyje pasiūlytą  jo bendravimo su vaikais tvarką, tai yra, kad bent du kartus per savaitę jis bendrauja su vaikais internetu (skambinant per facebook, skype); bent kas antrą vaikų gimtadienį  praleidžia su vaikais Lietuvoje arba (duomenys neskelbti); bent kas antras metines šventes: Kalėdas, Naujuosius metus jis švenčia kartu su vaikais Lietuvoje arba (duomenys neskelbti); savo atostogas praleidžia kartu su vaikais Lietuvoje arba (duomenys neskelbti); tuo atveju, kai jis vyksta lankyti vaikų į Lietuvą, pusę kelionės išlaidų (skrydžio bilietus, apgyvendinimą) kompensuoja ieškovė. Priteisti iš jo materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams Ū. K. ir P. E. K. kiekvienam po 150 Eur  kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis;  padalinti turtą ir prievoles sekančiai: jam asmeninės nuosavybės teise priteisti: televizorių „Sony“, 100 Eur   vertės; ieškovei - automobilį VW GOLF, 167 Eur   vertės; priteisti iš ieškovės jam 83,50 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto vertę (VW GOLF), iš jo ieškovei priteisti 50 Eur dydžio kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto vertę (televizorius „Sony“); tuo atveju, jeigu automobilis VW GOLF būtų priteistas jam asmeninės nuosavybės teise, ieškovei priteisti iš jo 133,50 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto vertę; ieškovei priteisti iš jo 159 Eur kompensaciją už   realizuotą automobilį Audi A6 ,318 Eur vertės; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti KTM motokrosinį motociklą, nepriteisiant iš jos  piniginės kompensacijos; kreditinę prievolę kreditoriui TSB bankui, pagal kreditinę kortelę, numeris (duomenys neskelbtini), pripažinti solidaria sutuoktinių prievole po santuokos nutraukimo. Be to, iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12.       Prašo priimti naujus  įrodymus – automobilio Audi A6 remonto sąmatą, automobilio Audi A6 pardavimo sutartį,   automobilio VW Golf pirkimo sutartį, laišką iš draudimo bendrovės apie automobilio Honda CR-V SE Executive draudimo pabaigą, nes byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, tuo  apribojant jo  procesines teises.

13.       Nurodo, kad teismas išnagrinėjo bylą  jam nedalyvaujant, esant jo prašymui dėl svarbių priežasčių atidėti bylos nagrinėjimą, todėl jis  neturėjo galimybės užduoti klausimų liudytojams, teikti paaiškinimus, įvertinti byloje reikšmingas aplinkybes, pasakydamas baigiamąją kalbą; be to, byloje galimai buvo neišsiaiškintas ir nepadalintas visas  bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtas turtas.  

14.       Teigia, kad teismas nustatė ieškovės pasiūlytą jo bendravimo su vaikais tvarką, nepasisakydamas dėl jo pasiūlytos bendravimo tvarkos, išskyrus kelionės išlaidų aspektu. Nurodo, kad nustatyta bendravimo tvarka nėra susijusi su vaikų interesais, nustatyta išskirtinai ieškovės patogumui, neatsižvelgiant į jo galimybes,  pvz., informuoti ieškovę prieš vieną mėnesį apie atvykimą į Lietuvą arba prieš tris dienas nurodyti konkrečią bendravimo vietą. Teigia, kad nustatytas konkretus laikas bendravimui nuotoliniu būdu nėra pagrįstas vaikų interesais, nes vaikai yra tokio amžiaus bei sveikatos būklės, kad gali  neturėti nuotaikos tuo metu bendravimui, būti nepasirengę. Mano, kad būtent jo pasiūlyta bendravimo tvarka yra mažiausiai ribojanti tėvus, yra lanksti bei labiausiai atitinkanti vaikų interesus. Nesutinka su teismo motyvais neįtraukti į bendravimo tvarką nuostatos dėl kelionės išlaidų kompensavimo, nes jos kiekvieną kartą gali būti skirtingos, todėl reikalauti nurodyti būsimas išlaidas yra nepagrįsta. Be to, teigia, kad  dėl ieškovės pasirinkimo gyventi Lietuvoje jis patirs kelionės išlaidas, todėl protinga ir sąžininga yra ieškovei atlyginti pusę kelionės išlaidų, jam vykstant aplankyti vaikų į Lietuvą. Nurodo, kad liudytoja R. S., yra ieškovės pusseserė, todėl suinteresuota duoti ieškovei palankius parodymus, teismui nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl jo dalyvavimo auklėjant vaikus, bendravimo su vaikais, elgesio šeimoje.

15.       Mano, kad atsižvelgiant į patiriamas išlaidas vaikams, į būtinuosius vaikų poreikius, į gaunamas išmokas vaikams, tiek faktiškai, tiek teisiškai pagrįsta jo teikiama suma vaikų išlaikymui būtų 300 Eur (po 150 Eur kiekvienam vaikui). Ieškovė ieškinyje nurodė kokias apytikriai išlaidas patiria dukters išlaikymui, tačiau nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Pažymi, kad  dukra gauna kas mėnesį 180 Eur neįgalumo pensiją, vaikams mokamos valstybės išmokos, todėl šios sumos turėtų būti išskaičiuotos iš nustatyto išlaidų dydžio.

16.       Nesutinka su teismo nustatyta automobilio AUDI A6 verte (2 083,50 Eur), nes jam pateikus įrodymus apie tokio automobilio realią kainą (duomenys neskelbtini) rinkoje, teismas neturėjo jokio pagrindo nustatyti rinkos kainą išvesdamas vidurkį tarp jo pateiktos kainos ir automobilio pirkimo kainos. Pažymi, kad automobilis Audi A6 2019 m. sugedo ir jo remontas būtų buvęs neracionalus ir ekonomiškai nenaudingas, todėl 2019-11-16 buvo parduotas už 285 svarus, t.y. apie 318 Eur. Teigia, kad nustatydamas automobilio VW Golf vertę – 800 Eur, teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės nurodoma kaina, jai nepateikiant jokių duomenų apie tai, nors jis taip pat buvo pateikęs duomenis ir apie VW Golf automobilio realią kainą (duomenys neskelbtini) rinkoje – 150 svarų. Pažymi, kad automobilis VW Golf 2013 m.   pirktas už 460 svarų, t.y., apie 513 Eur ir pirktas ieškovės naudojimuisi, jos interesais, todėl atsižvelgiant į automobilio VW Golf naudojimo tikslą, kasacinio teismo praktiką dėl turto padalinimo natūra siekiamybės, teisinga automobilį VW Golf priteisti ieškovei, išmokant jam piniginę kompensaciją.

17.       Nurodo, kad nepagrįsta   teismo nustatyta 2016 m. spalio mėn. pirkto televizoriaus „Sony“ vertė – 700 svarų arba 780 Eur, nes po ketverių metų naudojimo daiktas tampa praktiškai bevertis, prarandama pardavėjo suteikta garantija ir t.t.. Tuo tarpu į jo išsakytus argumentus dėl panašaus sutuoktinių turimo televizoriaus „Blaupunkt“, tik esančio ieškovės žinioje, teismas, nesigilindamas ir vadovaudamasis vien ieškovės niekuo nepagrįstais paaiškinimais, padarė išvadą, jog televizorius yra bevertis. Tvirtina, kad ieškovė, nurodydama televizoriaus „Sony“ rinkos vertę, akivaizdžiai klaidino teismą, kas tapo aišku jam pateikus televizoriaus įsigijimo dokumentus. Sutinka, kad televizoriaus „Sony“ vertė   sprendimo priėmimo metu yra 100 Eur.

18.       Teigia, kad KTM motokrosinis motociklas yra bevertis, sugedęs, nevažiuojantis ir neremontuojamas, tačiau teismas šio motociklo vertę nustatė iš ieškovės paaiškinimų ir pasisakė, kad ginčo dėl vertės nėra. Jam nedalyvaujant nagrinėjant bylą, apribota procesinė teisė pasisakyti šiuo klausimu.

19.       Nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš  jo ieškovei 350 Eur piniginę kompensaciją už   realizuotą buities techniką  ir su šių daiktų  nustatytomis vertėmis. Nurodo, kad minėtas turtas buvo perleisti 2018 m. gruodžio mėnesį kito asmens nuosavybėn, sutuoktiniams derinant jo atvykimo į Lietuvą aplinkybes, todėl nelogiškas ieškovės teiginys, kad ji nežinojo apie turto perleidimą. Teigia, kad nurodyto turto, bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienai, šalys neturėjo ir turtas negalėjo būti įtraukiamas į dalintino turto apimtį. Be to, teismas   nustatė turto rinkos vertę tik vadovaudamasis ieškovės deklaratyviais teiginiais, tačiau jis su turto verte nesutinka, nes daiktai yra seni ir  verti 300 Eur, o ne 700 Eur.

20.       Nesutinka su teismo konstatuotu faktu, kad šalys santuokos metu įgijo ratų užsukimo ir atsukimo šautuvą; žoliapjovę Viking; grandininį pjūklą Husqvarna; motociklo pakėlėją / stovą; suvirinimo aparatą; kampinį šlifuoklį; aukšto slėgio kambarių ploviklį Kercher; akumuliatorinį suktuvą; įvairių galvučių rinkinį; siaurapjūklį; diskinį pjūklą; sodo įrankius; virtuvės įrankius; virtuvės stalo indus; maisto gaminimo puodų rinkinį 5 vnt., keptuves, 3 vnt. Tefal; siuvimo mašiną; čiužinį; antčiužinį; virtuvinį kombainą; dulkių siurblį Vax; baldus; antklodes 4 vnt., pagalves 8 vnt., užvalkalų komplektus 4 vnt.; šviestuvus 6 vnt.; treniruoklius 2 vnt.; namų interjero detales;   paveikslus 3 vnt.; tvirtinimo detales; tvirtinimo detalių sandėliavimo lentynas su stalčiais; mechaninius įrankius, darbastalį. Nurodo, kad  atsiliepime į ieškovės pradinį ieškinį nurodė, kad jokio kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, įgyto santuokos metu, neturi, tuo tarpu ieškovė, patikslintame ieškinyje nurodydama papildomą kilnojamąjį turtą, kurį neva šalys įgijo bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Nurodo, kad neatsižvelgiant į tai, jog ieškovė neįrodė fakto, kad tokie daiktai buvo įgyti, teismas nepagrįstai nustatė ir tokių daiktų rinkos vertę. Teigia, kad liudytoja D. J., kuri  yra ieškovės sesuo bei suinteresuota duoti ieškovei palankius parodymus, niekada nematė kokį turtą turėjo šalys, nežino koks turtas kam nuosavybės teise priklauso, nežino jokių daiktų kainų ir pan.. Teismas negalėjo remtis vien tik kompensacijos priteisimu suinteresuotos šalies paaiškinimais, nesant jokių kitų įrodymų.

21.       Teigia, jog ieškovė galimai nuslėpė santuokoje įgytą turtą, tai yra, automobilį Honda CR-V SE Executive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad  gavo draudimo bendrovės siųstus dokumentus, kuriuose nurodyta, jog ieškovės vardu egzistuoja minėta transporto priemonė. Tvirtina, kad  bylos nagrinėjimo metu apie šią transporto priemonę paaiškinti negalėjo, nes byla  išnagrinėta jam nedalyvaujant, o teikiant procesinius dokumentus   neturėjo tai patvirtinančių dokumentų. Tai parodo ieškovės nesąžiningumą. Tvirtina, kad pirmos instancijos teisme nebuvo išsiaiškintas ir padalintas visas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimas turtas, todėl neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

22.       Nurodo, kad teismo argumentai dėl kreditinės prievolės kreditoriui TSB bankui pagal kreditinę kortelę, numeris (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine prievole po santuokos nutraukimo yra nepagrįsti. Nurodydamas, kad jis neįrodė, jog pasiskolintos lėšos buvo naudojamos šeimos interesams, pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas, konstatuodamas, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso visas ieškovės išvardintas turtas bei sutikdamas su ieškovės nurodytomis turto vertėmis, teismas nereikalauja iš ieškovės pateikti jos teiginius pagrindžiančių įrodymų, tiki jos paaiškinimais, tuo tarpu dėl jo nurodytų aplinkybių konstatuojama, kad savo teiginiams pagrįsti jis nepateikė jokių įrodymų. Pažymi, kad kreditinė kortelė buvo skirta šeimos bendrų poreikių tenkinimui, pvz.: iš kreditinės kortelės buvo pirktas automobilis Audi, televizorius „Sony“, drabužiai, maistas, kitos prekės, skirtos šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti.

23.       Be to, nurodo, kad teismas sprendė, jog ieškovės pareikšti reikalavimai buvo tenkinti 93,67 proc., tačiau paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas sprendė, kad jo patirtos išlaidos neatlyginamos, nes priešieškinis atmestas. Pažymi, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (atstovavimo teisme, vertimų išlaidos) susijusios ne tik su priešieškinio klausimu, bet ir su atsikirtimais į ieškovės ieškinį.

24.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė S. K. prašo skundą atmesti. Nesutinka su argumentais dėl atsakovo teisių apribojimo, nes jis pats nedalyvavo procese nuo bylos nagrinėjimo pradžios, sąmoningai atsisakė atstovo paslaugų, nepasinaudojo teismo sudarytomis galimybėmis bylą vesti per kitą pasirinktą atstovą ar dalyvauti byloje pats ir tuo vilkino procesą.

25.       Atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde siūloma bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais yra nekonkreti, joje nenurodomos tikslios datos, vaikų paėmimo tvarka ir pristatymo į jų gyvenamąją vietą tvarka, neaiški tėčio bendravimo su vaikais vieta. Tvirtina, kad sprendžiant atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais klausimą, būtina įvertinti, jog vaikai turi negalią, specialius poreikius, kurių įgyvendinimą gali užtikrinti šiuo metu tik ji,  mama. Atsakovas pageidauja bendrauti su vaikais bent kas antrą vaikų gimtadienį, praleidžiant laiką su vaikais Lietuvoje arba (duomenys neskelbti). Teigia, kad šis reikalavimas nekonkretus, neapspręstas vaikų pasiėmimo ir pristatymo į jų gyvenamąją vietą klausimas, be to, vaikai dėl sveikatos būklės, kurią patvirtina medicininiai dokumentai, raidos sutrikimų, negalėtų išvykti su tėčiu į užsienį. Be to, atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus ir teismo priteistas išlaikymas, tame tarpe ir laikinųjų apsaugos priemonių forma, nevykdomas, todėl kompensuoti atsakovo kelionės išlaidų negali dėl finansinės padėties. Nurodo, kad atsakovas piktnaudžiauja teise, nes jis bendrauti su vaikais į Lietuvą nevyksta, o galimi atvykimai į Lietuvą gali būti daugiau susiję ne tik su vaikų lankymu ir bendravimu su jais, bet ir su kitų asmeninių poreikių tenkinimu.

26.       Mano, kad nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas visiškai atitinka nepilnamečių vaikų poreikius, yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Nurodo, kad nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, nes atsakovas pats neginčijo bendrų vaikų mėnesinių poreikių sumos, tuo tarpu visos vaikams mokamos išmokos valstybės buvo įskaitytos nustatant mokėtiną išlaikymo sumą.

27.       Nurodo, kad dėl kilnojamųjų daiktų vertės ginčo   teisme nebuvo, atsakovas nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių jos nurodytas kilnojamojo turto vertes, todėl daiktų vertės ginčijimas apeliaciniame skunde yra nepagrįstas. Tvirtina, jog nors apeliantas teigia, kad automobilis AUDI A6 buvo parduotas už 318 eur, tačiau tai nereiškia, kad tokia yra reali rinkos vertė, nes nėra duomenų apie deklaruojamus automobilio gedimus, be to, visus metus   automobilis buvo jo eksploatuojamas, todėl atsakovas yra atsakingas už automobilio būklę, o duomenų apie AUDI A6 pardavimą nebuvo pateikta. Nurodo, kad automobilio VW Golf 800 Eur vertės ir KTM motokrosinio motociklo 500 Eur vertės priteisimas atsakovui yra  pagrįstas daiktų įgijimo ir naudojimo (duomenys neskelbtini) aplinkybėmis, nes šiuo turtu ji, gyvendama Lietuvoje, negalėtų jais pasinaudoti, o ir sprendimo vykdymas kainuotų daugiau, nei šių daiktų rinkos vertė. Teigia, kad sprendimo dalis dėl turto padalinimo yra teisinga, objektyvi, pagrįsta teismo surinktų rašytinių įrodymų analize ir vertinimu. Apeliaciniame skunde nurodyta atsakovo turto padalinimo tvarka negali būti tenkinama, nes jis į dalintiną turtą neįtraukė viso santuokos metu įgyto turto, o esant neteisingam turto balansui, teisingas turto padalinimas negalimas.

28.       Pažymi, kad automobilio Honda CR-V SE Executive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji neturi. Pripažįsta, kad tokį turtą sutuoktiniai yra turėję iki 2018 m. gruodžio, t.y., iki tos datos kai atsakovas atvykęs į Lietuvą šį automobilį pardavė ir pasiėmė gautus pinigus. Reikalavimo dėl santuokinio turto sumažinimo dėl šio automobilio pardavimo, ji nereiškė. Nurodo, kad nesant automobilio iškeliant santuokos nutraukimo bylą, jis nebuvo įtraukiamas į bendro turto balansą.

29.       Pažymi, kad atsakovas vienasmeniškai pasirašė kreditinės kortelės sutartį su TSB banku, kortelės lėšas galimai naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, nes šeimos poreikiams, vaikų išlaikymui kreditinės kortelės lėšos nebuvo naudojamas, be to, su atsakovu  ji  negyvena nuo 2018 m., todėl už asmeninį kredito lėšų panaudojimą yra atsakingas atsakovas. Teigia, kad kreditorius TSB bankas nurodė, jog ši prievolė yra išimtinai asmeninė atsakovo prievolė. Ginčydamas prievolės pobūdį atsakovas nenurodė ir nepagrindė skolos dydžio, skolintų lėšų panaudojimo pobūdžio ir pan..

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo F. K. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

31.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas F. K. kartu su apeliaciniu skundu pateikė automobilio Audi A6 remonto sąmatą bei pardavimo sutartį, automobilio VW Golf pirkimo sutartį, laišką iš draudimo bendrovės apie automobilio Honda CR-V SE Executive draudimo pabaigą bei prašo juos priimti, nes byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant ir tuo buvo apribotos jo procesinės teisės teikti įrodymus. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, ginčo pobūdį bei šalių įrodinėtinas aplinkybes, apeliaciniame skunde keliamus klausimus, taip pat aplinkybę, kad su naujais įrodymais šalys yra susipažinusios, turėjo procesinę galimybę teikti dėl jų paaiškinimus ir šia galimybe pasinaudojo, teisėjų kolegija priima apelianto teikiamus įrodymus. Ieškovės S. K. su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamus naujus įrodymus apie sūnaus P.E. K. sveikatos būklę atsisakoma priimti, nes šie dokumentai yra išduoti po skundžiamo sprendimo priėmimo, be to, ginčo dėl vaikų sveikatos būklės, jų specialiųjų poreikių byloje nekyla.

32.       Apeliantas prašo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes dėl apribotų jo procesinių teisių tiek dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, tiek teikti įrodymus byloje, galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei procesinę eigą nenustatė procesinių pagrindų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš civilinės bylos duomenų nustatyta, kad nagrinėjama byla pradėta ieškovei F. K. 2019-02-21 teismui padavus pradinį ieškinį. Nustatyta, kad atsakovas F. K. iki  2020-01-23 byloje buvo atstovaujamas profesionalaus atstovo – advokato ir aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, tai yra, teikė atsiliepimus į ieškinį, kurio parengimui buvo nustatytas ilgesnis - 40 dienų - terminas bei papildomus rašytinius paaiškinimus dėl įrodinėtinų aplinkybių (turimų išlaidų, kilnojamojo turto ir jo vertės, finansinės padėties ir kt.). Be to, F. K. 2019-04-30 pareiškė priešieškinį, teikė prašymus teismui dėl įrodymų, kiek tai susiję su ieškovės turtine padėtimi ir vaikų poreikių užtikrinimui būtinomis išlaidomis išreikalavimo iš ieškovės S. K., nors pats atsakovas F. K. dėl užimtumo teismo posėdžiuose nedalyvavo ir prašymų atidėti teismo posėdžius jam negalint dalyvauti bylos nagrinėjime nereiškė.  2020-01-08 ieškovei S. K. pateikus byloje patikslintą ieškinį, atsakovas F. K. 2020-01-23 byloje pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodė nutraukiantis atstovavimo sutartį su jį atstovavusiu advokatu bei išreiškė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki sudarys naują atstovavimo sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2020-01-09 nutartimi, atsižvelgęs į byloje pareikštą patikslintą ieškinį bei aplinkybę, jog atsakovas asmeniškai teismo posėdžiuose nedalyvauja, teismas atidėjo bylos nagrinėjimą  2020-02-14, sudarydamas atsakovui F. K. galimybę pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir rašytinius paaiškinimus dėl įrodinėtinų aplinkybių. Įvertintina, kad ši nutartis priimta galiojant atsakovo bei jo atstovo sudarytai atstovavimo sutarčiai, todėl procesinės teisės bei pareigos, kiek tai susiję su patikslinto ieškinio reikalavimais bei minėtos teismo nutarties turiniu, atsakovui F. K. neabejotinai buvo žinomos ir suprantamos, ką patvirtina ir 2020-01-23 atsakovo pateikti rašytiniai paaiškinimai dėl atskirų įrodinėtinų aplinkybių, ignoruojant pareigą pateikti atsiliepimą dėl patikslintų ieškinio reikalavimų. Byloje nustatyta, kad 2020-02-11 elektroniniu laišku atsakovas teismui nurodė, jog dėl užimtumo negalės dalyvauti 2020-02-14 teismo posėdyje, tačiau atidėti posėdžio neprašė bei nurodė, kad artimiausiu metu kreipsis dėl nemokamos teisinės pagalbos. 2020-02-14 teismo posėdžio metu atsakovo F. K. dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, teismo posėdis atidėtas 2020-03-06, o 2020-03-02  gautas atsakovo pranešimas, jog nesutinka, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant. 2020-03-06 teismo posėdis, atsižvelgus į tai, kad į jį neatvyko atsakovas, buvo atidėtas 2020-04-15, įpareigojant atsakovą F. K. pateikti rašytinius paaiškinimus dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, dėl ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytų dalintinų daiktų, jų vertes bei išaiškinta jo procesinė pareiga atvykti į sekantį teismo posėdį. Atsižvelgus į šalyje paskelbtą karantiną, 2020-04-15 paskirtas teismo posėdis buvo perkeltas į 2020-05-18. F. K. 2020-05-14 pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl (duomenys neskelbtini) pratęsto karantino bei taikomų judėjimo ribojimų dėl kurių jis negali atvykti į bylos nagrinėjimą bei nurodė, kad neturi atstovo. Teismas 2020-05-18  netenkino minėto atsakovo F. K. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, konstatavęs, kad atsakovas neišnaudojo jam suteiktų galimybių ir terminų pasirūpinti atstovu byloje, o atidėjus bylos nagrinėjimą byla būtų vilkinama. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartą procesinę situaciją, minėtoms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas F. K. iš esmė viso proceso metu buvo atstovaujamas advokato, jam buvo įteikti visi procesiniai dokumentai su kuriais jis turėjo galimybę susipažinti bei pareikšti savo poziciją dėl ieškovės reikalavimų, teikti juos paneigiančius įrodymus, taigi naudojosi savo teisėmis ir tik vėlesniais veiksmais nuo bylos nagrinėjimo iš esmės nusišalino bei jam suteiktomis galimybėmis tiek teikti paaiškinimus (įrodymus ir kt.), tiek sudaryti sutartį dėl atstovavimo iš esmės penkis mėnesius nesinaudojo, be to, nepateikė jokių įrodymų, jog šiomis galimybėmis bandė pasinaudoti, tačiau to padaryti dėl objektyvių priežasčių nepavyko. Dėl paminėto konstatuotina, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog   buvo apribotos atsakovo procesinės teisės būti išklausytam ir byla dėl to galėjo būti išnagrinėta neteisingai.

33.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – sprendimo dalis, kuria išspręsti klausimai dėl šalių nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio, bendravimo su vaikais tvarkos  nustatymo, šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsižvelgus į tai, kad dėl likusios sprendimo dalies apeliacinių skundų negauta ir šioje dalyje nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, teisėjų kolegija dėl minėtos sprendimo dalies nepasisako.

Dėl teiktino išlaikymo dydžio bei atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos

34.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio bei tvirtina, kad įvertinus tiek patiriamas išlaidas, kurių ieškovė detaliai nepagrindė, tiek būtinuosius vaikų poreikius bei gaunamas valstybės mokamas išmokas, teisiškai pagrįsta jo teikiama suma vaikų išlaikymui būtų 300 Eur, tai yra, po 150 Eur kiekvienam vaikui.

35.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vystytis vaikui. Tėvai turi ne teisę, bet pareigą išlaikyti savo vaikus ir šį išlaikymą teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008 ir kt.; CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

36.       Kaip matyti iš ieškovės S. K. teiktų procesinių dokumentų, ieškovė nurodė, kad vieno vaiko vidutinių poreikių patenkinimui yra būtina skirti apie 1 200 Eur per mėnesį bei prašė iš atsakovo F. K. vaikų išlaikymui priteisti 500 Eur, tai yra, priteisiant po 250 Eur kiekvienam iš vaikų. Šį reikalavimą ieškovė įrodinėjo tiek pateiktais detaliais skaičiavimais su vaikams skirtinomis lėšomis, tiek kvitais iš įvairių maisto prekių parduotuvių, vaistinių, raštais iš vaikų ugdymo įstaigų bei kitais dokumentais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą – vaikų amžių, mokymosi bei popamokinės veiklos poreikius, taip pat specialiuosius ugdymo bei medicininių paslaugų poreikius, dėl kurių ginčo nėra bei kurių būtinumas yra įrodytas byloje pateiktais medicininiais dokumentais, ieškovės pateiktus įrodymus apie išlaidas vaikų maistui, rūbams, avalynei, laisvalaikiui, ugdymui ir kt., sprendė, kad nepilnamečių vaikų poreikiai sudaro 700 Eur per mėnesį bei konstatavo, kad ieškovė rašytiniais įrodymais nepagrindė aplinkybės, jog kiekvienam iš vaikų būtina suma per mėnesį sudaro 1164,50 Eur. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvų, teismas, priešingai apelianto teiginiams, nustatydamas iš jo priteistino materialinio išlaikymo dydį, atsižvelgė į vaikų amžių, sveikatos būklę, ieškovės pateiktą vaikų poreikių (būtinų ir specialių) paskaičiavimą, aplinkybę, jog šiuo metu ieškovė vaikus didžia dalimi išlaiko viena bei į gaunamą valstybinę paramą.

37.       Apeliantas teigia, kad ieškovė  S. K. rašytiniais įrodymais nepagrindė visų vaikams patiriamų išlaidų, tačiau tai padaryti dėl objektyvių priežasčių ne visada yra įmanoma ir tai nereiškia, jog išlaidos nėra patiriamos, ypač įvertinus vaikų sveikatos būklę, kuri neabejotinai reikalauja papildomų išlaidų aprūpinant vaikus specialiomis mokymo, lavinimo, ugdymo priemonėmis, taip pat naudojantis specialistų (logopedo, judesio korekcijos pedagogo, psichologo ir kt.) pagalba, kurios būtinumas pagrįstas bylos medžiaga. Minėtų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu sprendimu nustatytas apelianto F. K. vaikams teiktinas išlaikymo dydis yra nustatytas tinkamai įvertinus visas svarbias aplinkybes, tai yra, tiek vaikų būtinuosius poreikius, tiek tėvų finansines galimybes juos patenkinti, taip pat ir valstybės teiktinos paramos dydį, o apeliantui skunde nenurodžius jokių kitų konkrečių argumentų, išskyrus aptartus, teisėjų kolegija atmeta apelianto reikalavimą sumažinti iš jo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį. Be to, byloje nenustatyta, kad apeliantas būtų nepajėgus teikti minėto dydžio išlaikymo ir šios aplinkybės apeliaciniu skundu neginčija.

38.       Apelianto F. K. teigimu, pirmosios instancijos teismas nustatė išskirtinai ieškovei patogią bendravimo  su vaikais tvarką, neatsižvelgiant į jo galimybes bei vaikų interesus, taip pat iš esmės nevertino jo pasiūlytos bendravimo tvarkos.

39.       Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas Civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.170 ir 3.175 straipsniuose. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis; pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

40.       Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, tai yra, esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo   2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, todėl dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ir ateityje (CK 3.175 straipsnio 3dalis; pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

41.       Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantas F. K. nesutinka su teismo nustatytos bendravimo tvarkos punktais, kuriais jis įpareigotas informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį laiko apie atvykimo į Lietuvą datą; prieš tris dienas iki pasiimant vaikus bendrauti, informuoti ieškovę, nurodant konkrečią vietą ir adresą, kur jis bendraus su vaikais; rašytinio sutikimo reikalavimas, norint važiuoti su vaikais į užsienį bei tvirtina, jog šios nuostatos susijusios iškirtinai su ieškovės interesais – jos patogumui. 

42.       Pažymėtina, kad skundžiamu sprendimu nustatyta apelianto bendravimo su vaikais tvarka, nors ir patvirtinta pagal ieškovės reikalavimus, tačiau pagrindiniuose dalykuose iš esmės nesiskiria nuo F. K. priešieškiniu pageidautos nustatyti bendravimo tvarkos. Priešieškiniu atsakovas F. K. prašė, tuo atveju, jeigu vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove,  nustatyti, jog jis: - bent du kartus per savaitę bendrauja su vaikais internetu (skambinanti per facebook, skype); bent kas antrą vaikų gimtadienį praleidžia su vaikais Lietuvoje arba (duomenys neskelbti); bent kas antras šventes – Kalėdas, Naujuosius metus švenčia kartu su vaikais Lietuvoje arba (duomenys neskelbti);  savo atostogas praleidžia kartu su vaikais Lietuvoje arba (duomenys neskelbti); tuo atveju, kai jis vyksta lankyti vaikų į Lietuvą, pusę kelionės išlaidų (skrydžio bilietus, apgyvendinimą) kompensuoja ieškovė. Taigi, reikalavimai dėl bendravimo su vaikais nuotolinėmis priemonėmis, per šventes bei apelianto atostogų metu yra tenkinti, o tai, kad tvarka yra ne abstraktaus pobūdžio, o detalizuota – nurodant tikslų bendravimo nuotolinėmis priemonėmis laiką, vaikų paėmimo bei grąžinimo ieškovei tvarką ir  bendravimo trukmę, neleidžia spręsti, jog bendravimo tvarka yra nustatyta išimtinai ieškovės S. K. interesais. Priešingai, atsižvelgus į šalių vaikų amžių, sveikatos problemas bei turimus specialiuosius poreikius, konstatuotina, kad tam tikrais atvejais, siekiant užtikrinti tėvo bei vaikų bendravimą, pvz., elektroninėmis priemonėmis, vaikams yra reikalinga ieškovės arba trečiųjų asmenų pagalba, todėl, konkretaus bendravimo laiko nustatymas padeda užtikrinti, jog bendravimas įvyktų realiai, būtų suderintas su vaikų ugdymo procesu bei dienotvarke, kas labiausiai atitiktų vaikų poreikius. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas konkretus atsakovo bendravimo su vaikais nuotolinėmis priemonėmis laikas geriausiai atitinka vaikų interesus, įvertinus ir tai, kad darbo dienomis vaikai lanko ikimokyklines įstaigas, grįžę  turi pavalgyti, nusiprausti, ruoštis miegui ir kt., todėl apelianto pareiga yra prisitaikyti prie vaikų režimo.

43.       Tačiau pritartina apeliacinio skundo argumentams, kad įpareigojimas F. K. apie atvykimo į Lietuvą datą informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį laiko, taip pat prieš tris dienas iki pasiimant vaikus bendrauti, informuoti ieškovę, nurodant konkrečią bendravimo  vietą ir adresą, iš esmės prieštarauja protingumo kriterijui bei nėra paremtas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis ar realiu būtinumu bei gali būti objektyviai sunkiai įgyvendinamas, kiek tai susiję su įpareigojimu iš anksto (prieš tris dienas) detalizuoti vaikų buvimo vietą. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog apelianto apsilankymui Lietuvoje ir bendravimui su vaikais reikia papildomai pasiruošti, kad ieškovei tam yra reikalingas ne trumpesnis nei vieno mėnesio terminas, nes teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės informavimą apie vaikų buvimo vietą galima užtikrinti ir trumpesniais terminais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindui pakeisti nagrinėjamus skundžiamos bendravimo tvarkos punktus, nustatant, jog: - atsakovas F. K. informuoja ieškovę S. K. apie   atvykimo į Lietuvą datą ne vėliau kaip prieš 14 dienų; kad atsakovas F. K. prieš tris dienas iki pasiimant vaikus bendrauti, informuoja ieškovę S. K., nurodant konkrečią vietą ir adresą, kur atsakovas bendraus su vaikais, tuo atveju, jei išvykstama iš vaikų gyvenamo  miesto (rajono) teritorijos  ribų.

44.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aplinkybę, jog ginčo dėl apelianto galimybės bendrauti su vaikais švenčių (Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų) metu byloje iš esmės nekilo, taip pat, jog teismas skundžiamame sprendime neišdėstė jokių argumentų dėl   bendravimo su vaikais jų gimtadienių metu, sprendžia esant pagrindui tenkinti apelianto prašymą bei papildomai nustatyti, kad F. K. su vaikais Ū. K. ir P. E. K., jų gimimo dieną, neporiniais metais bendrauja ta pačia tvarka kaip ir bendraujant Šv. Kalėdų, Naujųjų metų dienomis.

45.       Kiti F. K. teismui siūlyti bendravimo su vaikais tvarkos punktai, kaip minėta, iš esmės yra įtvirtinti teismo sprendimu nustatytoje bendravimo tvarkoje. Atsižvelgus į vaikų amžių, socialinius bei emocinius ryšius, teismas pagrįstai tėvo ir vaikų bendravimą nustatė Lietuvoje, nes šiuo metu  išvežti vaikus ilgesniam laikui iš Lietuvos Respublikos  objektyviai neleistų ir jų sveikatos būklė, reikalaujanti tiek struktūruotos dienotvarkės, tiek ugdymo bei gydymo procedūrų, kuriomis, pagal bylos duomenis, rūpinasi išimtinai ieškovė. Be to, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad apeliantas su vaikais ilgesnio laiko iš esmės nėra praleidęs nuo 2018 metų, kas  reiškia, jog visą šį laikotarpį jis neužsiima kasdienia vaikų priežiūra, o atsižvelgus į vaikų specialiuosius poreikius bei diagnozuotus pažinimo ir elgesio sutrikimus, jam nėra žinomi vaikų priežiūros bei auklėjimo ypatumai, todėl vaikų ilgalaikis išvykimas iš Lietuvos Respublikos ir nuolatinės gyvenamosios vietos, prieštarautų vaikų interesams.

46.       Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į bendravimo tvarką nuostatos dėl jo kelionės bei gyvenimo išlaidų kompensavimo. Nors apeliantas tvirtina, kad būtent dėl ieškovės pasirinkimo gyventi Lietuvoje jis ir patirs kelionės pas vaikus išlaidas, todėl protinga ir sąžininga atlyginti ieškovei pusę  jo patiriamų išlaidų vykstant aplankyti vaikų į Lietuvą, tačiau neatmestina, kad apeliantas   su Lietuva yra saistomas giminystės bei kitais ryšiais, taigi iš esmės nebūtų teisinga ieškovei padengti jo grįžimo į Lietuvą išlaidas, nes  atvykimas į šalį gali būtų susijęs ir su kitų asmeninių poreikių tenkinimu, o ne vien bendravimui su vaikais. Be to, kaip akcentavo ir pirmosios instancijos teismas byloje nėra pateiktas net preliminarus tokių išlaidų paskaičiavimas ir jos neabejotinai priklausytų nuo apelianto norų bei blogintų ieškovės S. K. finansinę padėtį. Akcentuotina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl kiekviena iš šalių, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, dėl kurių nustatyta bendravimo tvarka bei sąlygos nebeatitiks vaikų interesų, turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bendravimo tvarkos pakeitimo.

Dėl turto padalinimo

47.       Apeliantas nesutinka su šalių santuokos metu įgyto kilnojamojo turto padalijimo būdu, įgytą turtą natūra priteisiant jam, o ieškovei S. K. piniginę kompensaciją, be to, nesutinka su   nustatytomis automobilių Audi A6 s line, VW Golf, plokščiaekranio televizoriaus „Sony“, KTM motokrosinio motociklo vertėmis. Teigia, kad šalys jokio kito dalintino turto, išskyrus minėtąjį, neturi.

48.       Teisėjų kolegija išnagrinėjusi tiek skundžiamo sprendimo motyvus, tiek šalių teiktų procesinių dokumentų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei motyvuotai šalių santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą natūra priteisė apeliantui, ieškovei priteisdamas piniginę kompensaciją, išsamiai sprendimą motyvavo ir nustatydamas dalijamo bendro turto vertes. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su sprendime išdėstytais motyvais, be to, pažymėtina, kad apeliantui buvo sudarytos visos procesinės galimybės pateikti tiek atsiliepimus, tiek įrodymus dėl dalintino bendro turto kiekio, jo vertės, tačiau jis šia galimybę iš esmės nepasinaudojo.

49.       Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu automobilio AUDI A6 s line vertę nustatyti išvedant šalių pateikto ginčo automobilio įvertinimo vidurkį, tai yra, 2 083,5 Eur ((3000 Eur+1167 Eur)/2) bei tvirtina, kad automobilis 2019-11-16 buvo parduotas už 318 Eur, kas iš esmės atitinka jo vertę. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso pirmosios instancijos teisme metu šalys nesutarė dėl šio automobilio vertės – ieškovės jį vertino 3 000 Eur suma (įsigijimo kaina), atsakovas tvirtino, jog minėtas automobilio vertė 1 167 Eur (tokio modelio automobilio rinkos vertė (duomenys neskelbti) ginčo metu) ir tik priėmus skundžiamą teismo sprendimą, kuriuo turtas tarp šalių buvo padalintas pagal ieškovės reikalavimus, kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, nurodydamas, kad automobilio AUDI A6 s line vertė  318 Eur, nes būtent už tokią kainą, kaip neremontuotinas, 2019-11-16 automobilis buvo parduotas. Pažymėtina, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). Dėl to dalijamo sutuoktinių turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017). Nagrinėjamu atveju atsižvelgus tiek į teismų praktiką, tiek į šalių bylos nagrinėjimo metu teiktus duomenis apie automobilio vertę bei aplinkybę, jog teismui nebuvo pateiktas oficialus ginčo automobilio įvertinimas, atlikta teismo ekspertizė, automobilis vietoje nebuvo apžiūrėtas specialisto ir nebuvo specialisto pateiktas oficialus ginčo automobilio vertės nustatymas sprendimo priėmimo dienai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai turto vertę apskaičiavo išvesdamas vidurkį iš šalių nurodytų kainų bei pagrįstai nustatė, jog automobilio Audi A6 s line sprendimo priėmimo metu vertė buvo 2 083,50 Eur. Daryti išvadą, kad ginčo automobilis vertas tik 318 Eur, kuomet bylos nagrinėjimo metu apeliantas tokių įrodymų neteikė, kaip ir neįrodinėjo, jog minėtas automobilis yra sugedęs ir jo remontas ekonomiškai nenaudingas, nors akivaizdu, kad objektyviai tą padaryti galėjo, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Iš esmės tas pats pasakytina ir apie automobilio VW Golf vertę, tai yra, jog teismui nebuvo pateiktas oficialus ginčo automobilio įvertinimas, kuris būtų leidęs nustatyti tikslią automobilio vertę sprendimo priėmimo metu, o ir atsakovas F. K. ieškovės nurodytos šio automobilio vertės (800 Eur), nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, neginčijo.

50.       Teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimo ir automobilį VW Golf bei KTM motokrosinį motociklą natūra priteisti ieškovei, nes, kaip pagrįstai akcentavo teismas, minėtos transporto priemonės yra registruotos (duomenys neskelbtini), pritaikytos eismui šioje valstybėje, taigi ieškovė jomis naudotis Lietuvoje negalėtų, be to, ir jų pargabenimas į Lietuvą būtų ekonomiškai nenaudingas. Be to, pažymėtina, kad byloje nepaneigta aplinkybė, jog motokrosinis motociklas yra skirtas apelianto poreikių tenkinimui ir nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie šios transporto priemonės iš esmės nulinę vertę (CPK 178 straipsnis).

51.       Apeliantas nesutinka ir su teismo sprendimu priteisti iš jo ieškovei 350 Eur piniginę kompensaciją už jo realizuotą buities techniką: skalbimo mašiną, džiovyklę, orkaitę „Zanussi", indukcinę viryklę, garintuvą, nesutinka su šių daiktų teismo nustatytomis vertėmis ir, apelianto teigimu, bendra daiktų vertė būtų 300 Eur. Teisėjų kolegija su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti. Byloje nustatyta, kad visas šalių santuokos metu įgytas turtas yra (duomenys neskelbti), ginčo dėl pirmiau minėtų daiktų buvimo byloje nekilo, kaip ir dėl tos aplinkybės, jog šie daiktai be ieškovės sutikimo dar iki teismo sprendimo priėmimo buvo perleisti tretiesiems asmenims. Taip pat teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovas F. K. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neteikė jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti buvus mažesnę minėtų daiktų vertę, nei, kad nurodyta ieškovės ir bendros daiktų vertės 700 Eur sumai iš esmės neginčijo, be to, tokių įrodymų nepateikė ir su apeliaciniu skundu, todėl vien deklaratyvūs apelianto teiginiai nesudaro pagrindo išvadai, jog bendra minėtos buitinės technikos vertė sudaro 300 Eur. Aplinkybė, kad minėtas turtas apelianto dar iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo buvo perleistas tretiesiems asmenims, neatleidžia jo nuo pareigos atlyginti ieškovei ½ d. šio turto vertės.

52.       Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su teismo konstatuotu faktu, kad šalys santuokos metu įgijo įvairius sprendime išvardintus namų apyvokos reikmenis bei tvirtinama, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, kad patikslintame ieškinyje papildomai nurodytus daiktus šalys turėjo įgiję bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teisėjų kolegija su šiais argumentais taip pat neturi pagrindo sutikti, nes, kaip jau ir minėta, F. K. jokių argumentų dėl šių daiktų egzistavimo pirmosios instancijos teisme nereiškė, be to, kaip sprendė ir teismas, minėtų daiktų buvimas įrodytas tiek ieškovės paaiškinimais, tiek liudytojos D. J. parodymais, tiek byloje pateiktomis nuotraukomis. Įvertinus aplinkybę, jog šalys ilgą laiką gyveno (duomenys neskelbti), kur buvo šeimos namai, labiau tikėtina, kad šalys buvo įgiję įvairių namų apyvokos daiktų, skirtų tiek namų priežiūrai, meistravimui, tiek kasdienių poreikių tenkinimui (stalo įrankius, puodus, patalynę ir kt.), kurie pagrįstai buvo įtraukti į dalintino turto sąrašą (CPK 185 straipsnis). Apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Dėl paminėto, liudytojos D. J. parodymus vertinti kritiškai teismui nebuvo pakankamo pagrindo. Atmestini ir apelianto teiginiai, kad televizorius „Sony“ yra bevertis, nes pats apeliantas siūlo jį vertinti 100 Eur, tačiau įrodymai, paneigiantys nustatytą 780 Eur vertę, teismui nepateikti.

53.       Apeliantas tvirtina, kad ieškovė galimai nuslėpė santuokoje įgytą turtą, tai yra,  automobilį Honda CR-V SE Executive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o pateikti šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų bylos nagrinėjimo metu jis negalėjęs. Ieškovė tvirtina, jog minėtą automobilį šalys turėjo iki 2018 metų gruodžio mėnesio, kuomet atsakovas F. K. jį pardavė ir iškeliant santuokos nutraukimo bylą, šalys minėto turto neturėjo. Teiginiams pagrįsti su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė laišką iš draudimo bendrovės apie minėto automobilio draudimo pabaigą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas dokumentas nepatvirtina automobilio Honda CR-V SE Executive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo ieškovės S. K. nuosavybėje sprendimo priėmimo metu ir vertintinas tik kaip tikslinis reklaminis pasiūlymas, patvirtinantis S. K. nurodytą aplinkybę, jog šalys šia transporto priemone disponavo praeityje.

54.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas F. K. neįrodė, jog kreditinės kortelės lėšos buvo skirtos šeimos bendrų poreikių tenkinimui bei, jog buvo būtina skolintomis lėšomis įsigyti jo nurodytus, ne pirmo būtinimo daiktus, todėl nėra pagrindo kreditinę prievolę kreditoriui TSB bankui pagal kreditinę kortelę, numeris (duomenys neskelbtini), pripažinti solidariąja sutuoktinių prievole po santuokos nutraukimo. Be to, kaip akcentuota ir skundžiamame sprendime, jog byloje nepateikta įrodymų, kad už jo nurodytas prekes iki šios dienos lėšos bankui nebuvo grąžintos, nors iš bylos medžiagos matyti, kad televizorius buvo įsigytas dar 2016-11-27, o automobilis Audi – 2017-06-19. Taip pat ir iš trečiojo asmens, banko kaip kreditoriaus, atsiliepimo akivaizdu, kad bankas laiko, jog prievolė pagal ginčo kreditinę kortelę yra susijusi tik su atsakovo asmeniu, nes F. K. buvo sandorio, sudaryto su banku, šalimi, tai yra, sutarties šalys nebuvo susitarusios dėl solidarios atsakomybės taikymo, grąžinant įmokas pagal kredito sutartį, todėl tik apeliantas asmeniškai yra atsakingas už kreditinės kortelės įmokų mokėjimą.

55.       Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovas  pirmosios instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas ne tik teikdamas priešieškinį, bet ir atsikirsdamas į ieškovės ieškinį, tačiau teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose minėtos išlaidos nėra išskirtos bei detalizuotos, todėl nėra galima nustatyti išlaidų dydžio dėl atsikirtimų į ieškinio reikalavimus. Be to, CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, kad teismas gali nukrypti nuo minėtame straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš dalies patenkinus ieškovės S. K. ieškinį, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo priteisti dalį atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nors skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir yra iš dalies keičiamas, tačiau iš esmės F. K. apeliacinis skundas yra atmetamas, sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra tik tikslinama, konstatavus, jog byloje nėra pagrindo nustatyti apelianto siūlomą bendravimo tvarką, todėl pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra perskirstomos. Be to, iš esmės atmetus apeliacinį skundą, nėra atlyginamos ir F. K. apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 2 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta atsakovo F. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka pakeisti ir šią dalį išdėstyti sekančiai:

Nustatyti atsakovo F. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais Ū. K., gimusia (duomenys neskelbtini), ir P. E. K., gimusiu (duomenys neskelbtini)., tvarką, pagal kurią:

-atsakovas F. K. bendrauja su vaikais elektroninių ryšių priemonėmis (internetu Skype, Viber, kitomis programomis) kiekvienos savaitės trečiadienį ir sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val. Lietuvos laiku;

-atsakovas F. K. bendrauja su vaikais Ū. K., gimusia (duomenys neskelbtini), ir P. E. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), Lietuvoje tėvo atostogų metu, tris dienas pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos, pirmąją bendravimo dieną 9 val. ir pristatant vaikus į jų gyvenamąją vietą trečią bendravimo dieną iki 16 val.;

-jei atsakovo F. K. atvykimo ir bendravimo laikas su vaikais sutampa su vaikų ugdymo procesu, vaikų lankomoje ugdymo įstaigoje, atsakovas privalo vaikus vesti į ugdymo įstaigą ir lankomus papildomo ugdymo būrelius;

-atsakovas F. K. informuoja ieškovę S. K. apie atvykimo į Lietuvą datą ne vėliau kaip prieš 14 dienų;

-atsakovas F. K. prieš tris dienas iki pasiimant vaikus bendrauti, informuoja ieškovę S. K., nurodant konkrečią vietą ir adresą, kur atsakovas bendraus su vaikais, tuo atveju, jei išvykstama iš vaikų gyvenamo miesto (rajono) teritorijos  ribų;

-atsakovas F. K. bendrauja su vaikais Ū. K. ir P. E. K., nelyginiais metais pirmąją Šv. Kalėdų, Naujųjų metų dieną, antrąją Šv. Velykų dieną bei Ū. K. gimimo dieną - (duomenys neskelbtini), ir P. E. K. gimimo dieną - (duomenys neskelbtini), o lyginiais metais atsakovas F. K. bendrauja su vaikais antrąją Šv. Kalėdų dieną, pirmąją Šv. Velykų dieną, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos 10 val. ir pristatant vaikus tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą 19 val.;

-atsakovas F. K. neturi teisės ir negali vaikų išsivežti į užsienį be ieškovės S. K. rašytinio sutikimo.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                  Dalia Pranckienė     

               Laimutė Sankauskaitė 

               Birutė Valiulienė