Civilinė byla Nr. e2S-3351-794/2025

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02762-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemėžio komunalininkas“ ir trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Metmedė“ ieškinį atsakovei  uždarajai akcinei bendrovei „Nemėžio komunalininkas“ dėl draudimo nutraukti sutartį, tretieji asmenys A. S., uždaroji akcinė bendrovė „Emiresta“, uždaroji akcinė bendrovė „Lavernas“, mažoji bendrija „Lengvi dalykai“, mažoji bendrija „Ps stogai“, uždaroji akcinė bendrovė „Post Press“, uždaroji akcinė bendrovė „PostPress“, uždaroji akcinė bendrovė „Spark energy Eko“, mažoji bendrija „SVB baldai“, Telia Lietuva, akcinę bendrovė, mažoji bendrija „Transegva“, uždaroji akcinė bendrovė „Akrusta“, uždaroji akcinė bendrovė „Alimar“, uždaroji akcinė bendrovė „Darom AS“, uždaroji akcinė bendrovė „EKO Perdirbimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Forstata“, uždaroji akcinė bendrovė „Friskas“, uždaroji akcinė bendrovė „Imunis“, uždaroji akcinė bendrovė „Lesta“, uždaroji akcinė bendrovė „Lukrema“, uždaroji akcinė bendrovė „Medžio siluetai“, uždaroji akcinė bendrovė „Nirobal“, uždaroji akcinė bendrovė „Orgsitus“, uždaroji akcinė bendrovė „RetroPlast“, uždaroji akcinė bendrovė „Modern home solutions“, V. P., uždaroji akcinė bendrovė „Metec“, uždaroji akcinė bendrovė „ATBWest“, Villniaus rajono savivaldybė.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus regiono apylinkės teisme priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Metmedė“ ieškinys, kuriuo teismo prašo: 1) uždrausti atsakovei UAB „Nemėžio komunalininkas“, į/k 186063262, nutraukti su ieškove UAB „Metmedė“, į/k 123412715, 2005 m. sausio 2 d. sudarytą šalto vandens, nuotekų šalinimo bei valymo ir šiukšlių išvežimo sutartį Nr. 56, nesant esminio sutarties pažeidimo; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje uždrausti UAB „Nemėžio komunalininkas“, į/k 186063262, nutraukti su ieškove UAB „Metmedė“, į/k 123412715, 2005 m. sausio 2 d. sudarytą šalto vandens, nuotekų šalinimo bei valymo ir šiukšlių išvežimo sutartį Nr. 56, įpareigojant atsakovę UAB „Nemėžio komunalininkas“ užtikrinti nepertraukiamą šalto vandens tiekimą, nuotekų šalinimą bei valymą ir šiukšlių išvežimą pagal sutartį.

3.       Ieškovė nurodo, jog nagrinėjamoje byloje yra pareikštas reikalavimas uždrausti atsakovui vienašališkai nutraukti 2005 m. sausio 2 d. Sutartį ir užtikrinti tolimesnį šios Sutarties vykdymą, taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų garantuojamas šio tikslo pasiekimas, o kartu – ir būsimo teismo sprendimo įgyvendinimas, jeigu jis būtų palankus ieškovui. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos, kadangi neuždraudus atsakovui nutraukti 2005 m. sausio 2 d. Sutartį ir atsakovui įgyvendinus 2025 m. liepos 10 d. pranešime nurodytą ketinimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo, ieškovas ir tretieji asmenys liks be komunalinių paslaugų teikimo, t. y. nebus tiekiamas geriamas vanduo, valomos nuotekos bei išvežamos šiukšlės, kas neabejotinai paralyžiuos tiek ieškovo, tiek trečiųjų asmenų veiklą ir padarys neatitaisomą žalą, kurios dar yra galima išvengti pritaikant ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jokios žalos atsakovui nepadarys, kadangi pagal 2005 m. sausio 2 d. Sutartį ieškovas su atsakovu už suteiktas paslaugas atsiskaito tinkamai. Sąskaitos už suvartotą geriamąjį vandenį, nuotekas ir išvežtas šiukšles yra apmokamos nustatytais terminais. Pažymi, kad pranešime pats atsakovas nurodė, kad po Sutarties nutraukimo, jis neprieštaraus ir sudarys naują sutartį su ieškovu, jeigu jis to pageidaus, kas visiškai pagrindžia faktą, kad tolimesnis 2005 m. sausio 2 d. Sutarties vykdymas neturės jokių neigiamų pasekmių atsakovo veiklai. Nagrinėjamu atveju, ieškovo įsitikinimu, jo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra visiškai proporcingos. Minėtą ieškovo išvadą patvirtina tai, kad prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovas nesiekia nieko daugiau, negu jau šiuo metu gauna pagal galiojančią 2005 m. sausio 2 d. Sutartį. Ieškovo vertinimu, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būtų nepagrįstai bloginama ne tik ieškovo, bet tame tarpe ir trečiųjų asmenų, padėtis. Tuo tarpu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų sureguliuotas teisinis stabilumas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, užkertamas kelias realios žalos atsiradimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi ieškovės UAB ,,Metmedė“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje uždraudė UAB „Nemėžio komunalininkas“, j. a. k. 186063262, nutraukti su ieškove UAB „Metmedė“, j. a. k. 123412715, 2005 m. sausio 2 d. sudarytą Šalto vandens, nuotekų šalinimo bei valymo ir šiukšlių išvežimo sutartį Nr. 56, įpareigojant atsakovę UAB „Nemėžio komunalininkas“ užtikrinti nepertraukiamą šalto vandens tiekimą, nuotekų šalinimą bei valymą ir šiukšlių išvežimą pagal sutartį.

5.       Pirmosios instancijos teismas, preliminariai (prima facie) įvertinęs ieškovės ieškinį ir prie jo pridėtus įrodymus, sprendė, kad esami duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, pakankamai išsamiai išdėstė jo faktinį pagrindą, pateikė reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, dėl to darytina išvada, kad egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio prima facie pagrįstumas.

6.       Dėl antros sąlygos (nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas) teismas pažymėjo, kad pateikti duomenys, jog atsakovo atsiųstas pranešimas, kuriuo jis informuoja ieškovą, kad po 30 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos vienašališkai ketina nutraukti 2005 m. sausio 2 d. Sutartį.

7.       Teismas ieškovės argumentus, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė ir tretieji asmenys liks be komunalinių paslaugų teikimo, t. y. nebus tiekiamas geriamas vanduo, valomos nuotekos bei išvežamos šiukšlės, vertino kaip pagrindžiančius žalos atsiradimo galimybę.

8.       Teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę pagrindžia siekis užkirsti kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti dėl vienašališko sutarties nutraukimo tol, kol bus išspręstas šalių ginčas. Teismas darė išvadą, kad ieškovės argumentai bei teikiami įrodymai patvirtina tokios situacijos išskirtinumą, dėl kurios objektyviai kyla poreikis taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas taip pat darė išvadą, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų sureguliuotas teisinis stabilumas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, užkertamas kelias realios žalos atsiradimui.

9.       Be to, teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės jokios žalos atsakovui nepadarys, kadangi pagal 2005-01-02 Sutartį ieškovė su atsakovu už suteiktas paslaugas atsiskaito tinkamai. Sąskaitos už suvartotą geriamąjį vandenį, nuotekas ir išvežtas šiukšles yra apmokamos nustatytais terminais. Pažymėjo, kad prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė nesiekia nieko daugiau, negu jau šiuo metu gauna pagal galiojančią 2005-01-02 Sutartį.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10.       Atsakovė UAB „Nemėžio komunalininkas“ pateikė atskirąjį skundą (DOK-42565), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-12558-494/2025; klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – skundžiama nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę panaikinti, o ieškovo UAB „Metmedė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą. Atskirojo skundo argumentai:

10.1.                      Teismas netinkamai įvertino ir nepagrįstai nustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, bei padarė procesinį pažeidimą nesudarant galimybės atsakovui pateikti pozicijos dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

10.2.                      Nustačius akivaizdžiai didesnį nei komunalinėms (buitinėms) nuotekoms taikoma maksimali užterštumo koncentracija nuotekų teikimo faktą, ieškovui 2025 m. vasario 3 d. raštu Nr. 5K 27 buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra, kurioje nurodyta ieškovo sumokėti 26.410,80 su PVM už padidintą taršką, paskaičiuotą laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 22 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Šios sąskaitos ieškovas nėra apmokėjęs iki šiol ir yra skolingas atsakovui.

10.3.                      Aplinkos apsaugos agentūra 2025 m. vasario 5 d. raštu Nr. (30-5)-A4E-1237 „Dėl nustatyto UAB „Nemėžio komunalininkas“ Skaidiškių nuotekų valymo įrenginių taršos leidimo Nr. VR-4.7-V-02-V-55/TL-V.8-53/2019 sąlygų pažeidimo“ informavo atsakovą, kad per pastaruosius 12 mėnesių nustatyti du išleidžiamų nuotekų teršalų koncentracijos viršijimo atvejai. Aplinkos apsaugos agentūra informavo atsakovą, kad apie galimą taršos leidimo Nr. VR-4.7-V-02-V-55/TL-V.8-53/2019 galiojimo panaikinimą pakartotinio pažeidimo atveju.

10.4.                      Ieškovo daromi Sutarties pažeidimai (kurių tolesnį darymą įgalina laikinosios apsaugos priemonės, bent jau tokios, kokios nustatytos nutartimi), į atsakovo valymo įrenginius išleidžiamos didesnės nei leidžiama taršos nuotekos kelia šias rizikas: atsakovas darytų žalą savo valdomiems valymo įrenginiams, kurių gedimo atveju nuotekų priėmimas nebūtų galimas ne tik iš ieškovo, bet ir iš visų atsakovo klientų toje teritorijoje; atsakovas rizikuotų netekti jam išduoto taršos leidimo; atsakovui keliama didelė turtinė žala – dėl inter alia ieškovo išleistų užterštų nuotekų atsakovui kyla prievolė mokėti taršos mokestį, kurio suma už 2024 metus viršijo 200 tūkstančių eurų; kiltų gamtos užteršimo rizika – valymo įrenginiams pagal esamus jų pajėgumus ir techninį pritaikymą negalint visiškai išvalyti pateikiamose nuotekose esančios taršos, ji būtų išleidžiama į gamtą.

10.5.                      Nutraukus ginčo Sutartį, ieškovui nėra ribojama galimybė sudaryti naujas sutartis su atsakovu dėl tų pačių paslaugų teikimo. Ieškovas net nepabandė pasiteirauti kokiomis sąlygomis sutartis galėtų būti sudaroma, kokios būtų prisijungimo ar kitos sąlygos, niekada jokia forma nesikreipė į atsakovą dėl naujos sutarties sudarymo. Šios aplinkybės aiškiai ir neginčijamai patvirtina, kad dėl atsakovo veiksmų jokia žalos ieškovui ar jo nuomininkams (tretiesiems asmenims byloje) rizika nekyla. Visa ir bet kokia rizika dėl galimos žalos galėtų kilti išimtinai dėl paties ieškovo veiksmų ir apsisprendimo net nebandyti sudaryti naujos sutarties dėl tų pačių paslaugų pirkimo. Net jei kokie nors atsakovo veiksmai iš tikrųjų sukeltų ieškovui kokią nors realią ir apskaičiuojamą žalą, byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą prielaidai, jog tokios žalos atlyginimo užtikrinimui reikalingos papildomos teisinės priemones (inter alia laikinosios apsaugos priemonės).

10.6.                      Ieškovo ieškinys yra prima facie nepagrįstas, nes ieškovas niekaip nepagrindžia žalos (net nebando įrodyti), galinčios atsirasti dėl atsakovo neva neteisėtų veiksmų, fakto. Ieškovas ieškinyje apsiriboja deklaratyvaus pobūdžio pasvarstymais apie teorinius nuostolius, nepateikdamas jokių objektyvių duomenų apie jų atsiradimo galimybės realumą, galimą dydį. Tai, kad Sutarties nutraukimas galėtų sukelti nuostolius kokiems nors tretiesiems asmenims, nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas užtikrinant konkrečiai ieškovo ieškinį.

10.7.                      Ieškovo į bylą pateiktos negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys su ieškovui priklausančių patalpų nuomininkais (kurie įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų) patvirtina, kad ieškovas neturi įsipareigojimo užtikrinti nuomininkams komunalinių paslaugų, inter alia perkamų (pirktų) Sutarties pagrindu, tiekimo, ir netgi priešingai, Sutarties nuostatos leidžia nuomininkams sudaryti tiesiogines sutartis su šių paslaugų tiekėjais. Dar daugiau, galimybę sudaryti sutartis dėl atsakovo teikiamų paslaugų su kitais tiekėjais patvirtina pvz., ieškovo nuomininko (trečiojo asmens šioje byloje) UAB „Eko perdirbimas“ veiksmai. Šis trečiasis asmuo turėjo su atsakovu sudaręs tiesioginę gamybinių nuotekų valymo sutartį, kurios pagrindu atsakovas priimdavo valymui nuotekas iš šio asmens.

10.8.                      Kadangi asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl įrodinėjimo pareigą pagrįsti atsakovo nesąžiningumą turi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones taikyti reiškiantis proceso dalyvis.

10.9.                      Atsakovas ne tik kad nesiima jokių veiksmų, kuriais nesąžiningai apsunkintų ieškovo teises ar jų gynimą teisme, bet netgi priešingai – sudaro galimybes eliminuoti bet kokios (net teorinės) žalos atsiradimą. Pabrėžtina, kad sudarius naujas paslaugų teikimo sutartis, tiek ieškovas (ir/ar jo nuomininkai) gautų visas reikiamas paslaugas, tiek atsakovas užtikrintų tinkamą galimos taršos kontrolę ir prevenciją. Sutarties, sudarytos prieš daugiau kaip 20 metų, nuostatos tokios kontrolės neužtikrina ir įgalina ieškovą teršti aplinką netaikant efektyvių kontrolės priemonių.

10.10.                      Šiuo atveju, atsakovo įsitikinimu, nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių palikimas galioti neabejotinai prieštarautų proporcingumo principui, nes neabejotinai sukeltų daugiau žalos atsakovui ir viešajam interesui, nei sukurtų naudos ieškovo teisiniam interesui.

10.11.                      Vien tai, kad ieškovas apmoka einamąsias sąskaitas už paslaugas, tokios žalos grėsmės laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atveju nepaneigia. Sprendžiant dėl prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių (sutampančių su ieškinio reikalavimu) taikymo, taip pat taikytinas iš esmės proporcingumo kriterijus, lyginant apsaugos priemonių suteikiamą naudą ir sukeliamą žalą.

10.12.                      Teismo nutartyje nėra pateikiamas vertinimas kokie visgi padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos, o ieškinys – atmestas.

10.13.                      Ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas piktnaudžiaujant procesine teise ir naudojamas kaip spaudimo atsakovui priemonė, o ne kaip apsaugos nuo realaus teisių pažeidinėjimo instrumentas. Atsakovo vertinimu, procesinė situacija sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sudarė pagrindą teismui nustatyti atsakovui bent minimalų terminą procesinei pozicijai sprendžiamu klausimu pateikti, užtikrinant, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nebus sprendžiamas vadovaujantis vien ieškovo klaidinančių teiginių pagrindu bei neatskleidus ieškovo sąmoningai nutylėtų esminių aplinkybių (pvz., apie ieškovo galimybę sudaryti naujas sutartis su atsakovu).

11.       Ieškovė UAB „METMEDĖ“ pateiktu atsiliepimu į atsakovės UAB „Nemėžio komunalininkas“ atskirąjį skundą (DOK-45041) prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

11.1.                      Į fakto klausimą ar ieškovas į atsakovo tinklus leido padidintos taršos nuotekas ir ar ši aplinkybė, jeigu ji bus įrodyta, yra pakankamas pagrindas vienašališkai nutraukti kompleksinę Šalto vandens, nuotekų šalinimo bei valymo ir šiukšlių išvežimo sutartį Nr. 56, bus atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

11.2.                      2025 m. vasario 4 d. ieškovas nedelsiant informavo atsakovą, kad su nepagrįstai išrašyta PVM sąskaita faktūra nesutinka ir jos neapmokės. Dėl šios priežasties tarp šalių kylant ginčui dėl išrašytos PVM sąskaitos faktūros pagrįstumo, nėra teisinio pagrindo sutikti su atskirojo skundo teiginiais, jog Ieškovas yra skolingas atsakovui.

11.3.                      Su atskiruoju skundu atsakovas teikia Aplinkos apsaugos agentūros raštą Nr. (30-5)-A4E 123, kuris adresuotas išimtinai atsakovui. Šis raštas neskirtas ieškovui. Jame taip pat nėra jokios informacijos apie nustatytą padidintą taršą ieškovo valdomuose nuotekų tinkluose. Rašte nurodomi atsakovo atžvilgiu atlikti patikrinimai 2024 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, liepos ir spalio mėnesiais. Tuo tarpu Sutartį atsakovas su ieškovu nutraukia, vadovaudamasis savo paties 2024 m. lapkričio mėnesį atliktais tyrimais.

11.4.                      Atsakovui siūlant iš karto sudaryti naują sutartį, kyla klausimas, kam yra reikalingas vienašališkas 2005-01-02 Sutarties nutraukimas.

11.5.                      Su atskiruoju skundu atsakovas nepateikė nei naujos sutarties projekto, nei jos sąlygų, nei šios Sutarties pasirašymo terminų, nei paslaugų apimties, jų įkainių ir kt. Atsakovas nenurodo ir jokiais teisiniai motyvais nepagrindžia, kodėl esamos sutarties išsaugojimas reikštų šalių interesų proporcingumo neišlaikymą ir kaip proporcingumas būtų išlaikomas, jeigu būtų sudaryta nauja sutartis.

11.6.                      Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra užtikrinamas tolimesnis Sutarties vykdymas, t. y. yra išsaugoma ta pati faktinė situacija, kuri tarp šalių yra susiklosčiusi nuo 2005 m. sausio 2 d. Įpareigojimas atsakovui užtikrinti tolimesnį sutarties vykdymą, atsakovui nesukelia jokios žalos. Už teikiamas paslaugas atsakovas gauna Sutartimi sulygtą užmokestį.

11.7.                      Atsakovas nenurodo, kuris CPK straipsnis reglamentuoja, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viena iš būtinųjų sąlygų yra atsakovo nesąžiningumas. Ieškovo su trečiaisiais asmenimis sudarytų nuomos sutarčių 2.1.4 p. numato ieškovo, kaip nuomotojo pareigą užtikrinti komunalinių paslaugų teikimą. Tų pačių Sutarčių 5.8 punkte yra numatyta, kad jeigu nuomininkas negali vykdyti veiklos Patalpose dėl nuomotojo kaltės, nuomininkas turi teisę dėl to pateikti nuomotojui rašytinę pretenziją, nurodydamas realius pažeidimo pašalinimo terminus. Jeigu nuomotojas pažeidimų nepašalina, nuomininkas turi teisę nutraukti Sutartį. Nuomotojo atsakomybė pagal šią Sutartį ribojama 1 (vieno) mėnesio nuomos mokesčio dydžiu.

11.8.                      Tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu bus nustatyta, ar atsakovo nurodomos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad Ieškovas padarė esminį sutarties pažeidimą ir dėl to atsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį. Atskiro įrodinėjimo nereikia, kad nutraukus geriamojo vandens tiekimą, nuotekų valymą ir šiukšlių išvežimą būtų paralyžiuota tiek ieškovo veikla, tiek ieškovo patalpas besinuomojančių trečiųjų asmenų veikla, būtų neužtikrinami asmenų, dirbančių šiose patalpose, būtinieji higienos reikalavimai, būtų neužtikrinamas ieškovo žemės sklype įrengto priešgaisrinio hidranto aptarnavimas.

11.9.                      Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o ieškinį patenkinus, ateityje kiltų nauji civiliniai ginčai – naujai sudarytą sutartį ieškovas nutraukti galėtų tik kreipdamasis į teismą arba bandydamas susitarti su atsakovo bendru sutarimu. Dėl nepagrįstai nutrauktos sutarties ir dėl to atsiradusios žalos atlyginimo ieškovas turėtų kreiptis į teismą ir ją išsiieškoti.

11.10.                      Atsakovas pasisako apie galimą žalos riziką gamtai, tačiau šių teiginių nepagrindžia absoliučiai jokiais įrodymais ar bent minimaliai įtikinančiais argumentais. Atsakovas nurodo apie ieškovo veiksmais daromą žalą atsakovo turtui, tačiau duomenų, kad atsakovo turtas būtų sugadintas į bylą neteikia.

11.11.                      Sprendimą ar pranešti atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ar ne, priima teismas. Teismas neturi pareigos išklausyti atsakovo argumentų prieš priimdamas nutartį, jeigu nemano, jog tai yra būtina.

12.       Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybė pateikė atskirąjį skundą (DOK-42541), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir klausimą išsprendžiant iš esmės, atmesti ieškovo UAB „Metmedė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirojo skundo argumentai:

12.1.                      Teismas iš tikrųjų neįvykdė jam pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį tenkančios pareigos preliminariai (prima facie) įvertinti ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumą, nes nutartyje taip ir liko neatskleistas teismo atlikto vertinimo aptariamuoju aspektu turinys, nenurodyti aiškūs, pakankami ir pagrįsti faktiniai ir teisiniai argumentai (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurių pagrindu būtų galima teismo išvada apie tai, kad: (i) ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą ir (ii) yra pirmoji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo CPK 144 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme sąlyga.

12.2.                      Bylos duomenimis: (i) atsakovas 2025 m. liepos 10 d. Pranešimu [iš anksto] informavo ieškovą apie vienašalį Sutarties nutraukimą [nuo 2025 m. rugpjūčio 11 d., t. y. nuo pirmadienio]; (ii) tame Pranešime atsakovas nurodė aplinkybes ir priežastis, dėl kurių atsakovas nusprendė vienašališkai nutraukti Sutartį; (iii) ieškovas neginčija, kad atsakovo Pranešimą jis [laiku] gavo. Tokiu būdu atsakovas įgyvendino jam priklausiusią teisę Sutartį vienašališkai nutraukti ir tą padarė CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka. Atsakovo veiksmai, Pranešimu nuo 2025 m. rugpjūčio 11 d. vienašališkai nutraukiant su ieškovu sudarytą Sutartį, per se nėra neteisėti veiksmai, juolab ieškovo ieškinio atveju tokie veiksmai nėra būsimieji, nes juos atsakovas atliko dar 2025 m. liepos 10 d., taigi iki ieškovo ieškinio pateikimo teismui. Dėl to nagrinėjamu atveju ieškovo [prevencinis] ieškinys, kuriuo siekiama reaguoti į atsakovo jau atliktus veiksmus, kurie per se nėra neteisėti veiksmai, pagal kasacinio teismo praktiką laikytinas ieškovo pasirinktu aiškiai neleistinu savo civilinių teisių gynybos būdu.

12.3.                      Kadangi atsakovo valia dėl vienašalio Sutarties nutraukimo buvo [šiuo atveju raštu] išreikšta dar 2025 m. liepos 10 d., tai teismas, priimdamas nutartį, teisėtai jau nebegalėjo atsakovo atžvilgiu taikyti draudimo atsakovui nutraukti Sutartį, nes atsakovas šį veiksmą atliko dar iki teismo nutarties priėmimo. Kartu pažymėtina, kad nutartimi teismas negalėjo stabdyti ir nestabdė atsakovo Pranešimo galiojimo (ar vykdymo).

12.4.                      Vadinasi, tuo atveju, kai Sutartis nebegalioja, inter alia dėl to, kad atsakovas, remiantis Pranešimu, Sutartį vienašališkai nutraukė, atsakovas teisėtai nebegali būti įpareigojamas atlikti veiksmus, sudarančius jau nebegaliojančios Sutarties dalyką. Nesant galiojančios Sutarties, atsakovas atlikti veiksmus, sudarančios Sutarties dalyką, nebegali būti teisėtai įpareigojamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarka. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepakeičia ir negali pakeisti viešojo pirkimo – pardavimo sutarties, kai tokia sutartis yra nutraukta ir tampa nebegaliojančia.

12.5.                      Nors teismas, priimdamas nutartį, joje nurodė, kad ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra ir būtinos, ir adekvačios, tenka pažymėti, jog teismas, taip spręsdamas, akivaizdžiai neįsigilino į atsakovo pranešimo turinį ir jame atsakovo nurodytas aplinkybes bei priežastis, dėl kurių šis vienašališkai nutraukė Sutartį. Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos duomenų, vertinami atsakovo veiksmai buvo susiję su poreikiu reaguoti į aplinkos taršą, o kartu ir į siekį apsaugoti viešąjį interesą.

12.6.                      Nutartimi pritaikydamas atsakovo atžvilgiu ieškovo prašytą laikinąją apsaugos priemonę, teismas pirmiausia iš esmės tapo ieškovo, kaip aplinkos teršėjo bendrininku.

13.       Ieškovė UAB „METMEDĖ“ pateiktu atsiliepimu į trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės atskirąjį skundą (DOK-45042) prašo trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės atskirąjį skundą palikti nenagrinėtu; nusprendus trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės atskirąjį skundą nagrinėti - jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį; iš trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės priteisti ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į trečiojo asmens atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

13.1.                      Atskirajame skunde trečiasis asmuo nenurodo, kokią įtaką jo teisėms ir interesams turi skundžiama nutartis ir kokį suinteresuotumą jis, kaip trečiasis asmuo, turi skundžiamos nutarties atžvilgiu.

13.2.                      Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nesprendžia bylos iš esmės, o tik preliminariai įvertina (prima facie) ieškinį ir prie jo pridėtus priedus. Šią pareigą, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas įvykdė tinkamai. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.

13.3.                      Iš atskirojo skundo argumentų nėra galimybės suprasti, kodėl teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones reikėjo nustatyti, kokios rūšies ieškinį pateikė ieškovas, o to nepadarius, buvo nepagrįstai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ar ieškovo pareikštas ieškinys yra prevencinis ir ar jis buvo pagrįstas bus atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Atitinkamai išnagrinėjus byla iš esmės bus pasisakyta ir apie prevencinio ieškinio taikymo sąlygas, kurias trečiasis asmuo cituoja atskirojo skundo 11 p. Teisinis Sutarties, dėl kurios tolimesnio vykdymo, yra kilęs ginčas tarp šalių, kvalifikavimas, nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo objektas.

13.4.                      Ar atsakovo nurodytos priežastys, dėl kurių jis inicijavo vienašališką 2005-01-02 Sutarties nutraukimą yra esminės ir atitinka CK 6.217 str. nurodytas sąlygas taip pat bus atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingai nei atskirajame skunde teigia trečiasis asmuo pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą nėra tolygus sutarties nutraukimo faktui. 2025-08-05 pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, Sutartis nebuvo nutraukta ir yra vykdoma toliau.

13.5.                      Draudimas vienašališkai nutraukti sutartį kaip laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma. Tai yra konstatuota Lietuvos apeliacinis teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-374-912/2022.

13.6.                      Aplinkybė, ar apskritai egzistavo taršos faktas ieškovo valdomuose nuotekų tinkluose, bus nustatyta tik išnagrinėjus byla iš esmės. Byloje nėra pateikto nei vieno įrodymo, kad dėl ieškovo kaltės atsakovo nuotekų valymo įrenginiai nesugebėjo reikiamai išvalyti į juos patekusias nuotekas, kurios viršijo užterštumo lygius, ir jas išleido į aplinką, atsakovui buvo priskaičiuotas sumokėti ženkliai padidintas taršos mokestis. Už paties atsakovo netinkamai vykdomą veiklą, atsakomybė negali būti perkelta ieškovui.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

15.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

16.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

17.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18.       Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas).

19.       Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

20.       Be to, teismą, vertinantį prašymo priimti teikiamus naujus įrodymus, pagrįstumą, saisto įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri reiškia, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus, turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, gali patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje.

21.       Analizuojamu atveju atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė: 1) 2025-02-05 Aplinkos apsaugos agentūros raštą Nr. (30-5)-A4E-1237 dėl nustatyto UAB „Nemėžio komunalininkas“ Skaidiškių nuotekų valymo įrenginių, taršos leidimo NR. VR-4.7-V-02-V-55/TL-V.8-53/2019 sąlygų pažeidimo, kuriuo atsakovė buvo informuota, kad per pastaruosius 12 mėnesių nustatyti du išleidžiamų nuotekų teršalų koncentracijos viršijimo atvejai, t. y. 2025 m. sausio 13 d. ir 2024 m. gegužės 23 d., todėl atsakovė taip pat informuota apie galimą taršos leidimo galiojimo panaikinimą pakartotinio pažeidimo atveju; 2) 2025-06-16 UAB „Eko perdirbimas“ pranešimą dėl nuotekų išvežimo pasitelkiant kitą tiekėją, kuriame nurodyta, kad visos nuotekos buvo perduotos tvarkyti Vilniaus vandenims.

22.       Be to, atsakovė 2025 m. lapkričio 4 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus rašytinius įrodymus (DOK-38488), t. y.: 1) 2009 m. liepos 31 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T3-255 „Dėl mokesčio už padidintą ir specifinę taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos patvirtinimo“; 2) 2014 m. lapkričio 28 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T3-487 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. T3-255 „Dėl mokesčio už padidintą ir specifinę taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo; 3) 2025 m. balandžio 23 d. UAB „Nemėžio komunalininkas“ atsakymas UAB „Lesta“ dėl sutarties sudarymo Nr. 5K-88, kuriuos prašo prijungti. Nurodo, kad atsakovas, siekdamas atskleisti pilnas ginčo aplinkybes, yra priverstas pateikti pilnos apimties atsakymą ieškovo nuomininkui, taip pat pateikti teisės aktų, kurių buvimą ieškovas nepagrįstai neigia, kopijas. Taip pat paaiškina, kad nesutinka su ieškovo pozicija, kad jis neturi pareigos mokėti atsakovui už tiekiamas padidintos taršos nuotekas, nes jo pareiga mokėti atsakovui už tiekiamas padidintos taršos nuotekas yra nustatyta galiojančiuose teisės aktuose, kurie pateikiami kartu su rašytiniais paaiškinimais. Nustačius akivaizdžiai didesnį nei komunalinėms (buitinėms) nuotekoms taikoma maksimali užterštumo koncentracija nuotekų teikimo faktą, ieškovui 2025 m. vasario 3 d. raštu Nr. 5K-27 buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra, kurios suma buvo apskaičiuota, vadovaujantis 2014 m. lapkričio 28 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-487 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. T3-255 „Dėl mokesčio už padidintą ir specifinę taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos patvirtinimo“ pakeitime nustatyta metodika. Pažymėtina, kad nuotekos į Skaidiškių nuotekų valymo įrenginius patenka išimtinai per ieškovo valdomus tinklus, todėl Aplinkos apsaugos agentūros nustatyta padidinta tarša buvo išleista būtent iš ieškovo nuotekų tinklų. Atsakovas nuotekas valo. Be ieškovo nuotekų tinklų, į kuriuos išleidžiamos ieškovo ir jo patalpų nuomininkų, inter alia užsiimančių įvairiomis pramoninėmis veiklomis, nuotekos, prie Skaidiškių nuotekų valymo įrenginių prijungti tik tinklai, į kuriuos atiteka buitinių vartotojų (Skaidiškių gyventojų) nuotekos, kurios, kaip galima protingai tikėtis iš buitinių vartotojų, negali būti pramoninio (gamybinio) užterštumo. Kai atsakovas siūlo sudaryti naują, šiuolaikinius reikalavimus atitinkančią sutartį, kurioje būtų aiškiai reglamentuoti kontrolės mechanizmai ir atsakomybė, ieškovas kategoriškai tam priešinasi. Ieškovui ir/ar jo nuomininkams nėra ribojama galimybė sudaryti naują sutartį su atsakovu dėl tų pačių paslaugų pirkimo, jei bus užtikrinta tinkama teikiamų teršalų kontrolė. Tai reiškia, kad visi ieškovo teiginiai apie Sutarties nutraukimo sukeltą žalą yra visiškai nepagrįsti. Siekiant išvengti nepagrįstų atsakovo atsakymo UAB „Lesta“ tikrojo turinio interpretacijų, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas šiuo dokumentu grindžia savo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, atsakovas pateikia teismui pilnos apimties 2025 m. balandžio 23 d. atsakymo UAB „Lesta“ dėl sutarties sudarymo Nr. 5K-88 kopiją, kurioje atsakovas aiškiai nurodė dvi alternatyvias sąlygas dėl nuotekų kontrolės sistema, kuriomis UAB „Lesta“ būtų galima sudaryti komunalinių paslaugų sutartį. Taigi, ieškovo teiginiai, kad jo nuomininkai neturi galimybės sudaryti tiesioginės komunalinių paslaugų sutarties su atsakovu, yra nepagrįsti ir klaidinantys, nes iš tikrųjų tiek Ieškovas, tiek jo nuomininkai turi realias galimybes sudaryti sutartis pagal aiškiai atsakovo išdėstytas sąlygas. Be to, net ir tuo atveju, jeigu ieškovas įrodytų, kad dėl Sutarties nutraukimo patirtų tam tikrą žalą, nėra jokios rizikos, jog tokie galimi turtiniai nuostoliai nebūtų atlyginti, t. y. atsakovas, kurio akcininkė yra savivaldybė, yra finansiškai pajėgi įmonė, galinti įvykdyti bet kokį teismo sprendimą dėl žalos atlyginimo.

23.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėtas atsakovei nepranešus, todėl jos pateikti įrodymai, nurodyti šios nutarties 23 punkte, yra reikšmingi šioje byloje nagrinėjamiems klausimams, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi ieškovė turėjo galimybę dėl jų pasisakyti teikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

24.       Be to, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės pateiktais rašytiniais paaiškinimais ir naujais įrodymais, nurodytais šios nutarties 24 punkte, daro išvadą, kad pateikti įrodymai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, o jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui atsakovės pateikti įrodymai priimami ir vertintini kartu su kita byloje esančia medžiaga.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

25.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Metmedė“ 2005 m. sausio 2 d.  su atsakove UAB „Nemėžio komunalininkas“ sudarė geriamo šalto vandens, nuotekų šalinimo bei valymo ir šiukšlių išvežimo sutartį Nr. 56.

26.       Ieškovė nuosavybės teise valdo 7,3982 ha žemės sklypą su jame esančiais administracinės ir gamybinės paskirties statiniais, į kuriuos vandens tiekimas, nuotekų valymas bei šiukšlių išvežimas yra užtikrinamas Sutarties pagrindu.

27.       Nekilnojamojo turto registro duomenimis, didelė dalis ieškovės statinių yra išnuomoti įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims (šioje byloje į bylą įtrauktais trečiaisiais asmenimis), kurie komunalines paslaugas taip pat gauna Sutarties pagrindu. Ieškovė, kaip nuomotoja, didžiajai daliai nuomininkų užtikrina esamų komunalinių paslaugų tiekimą. Be to, ieškovei priklausančiame žemės sklype taip pat yra įrengtas priešgaisrinės apsaugos hidrantas, kuriame vandens tiekimas taip pat yra užtikrinamas 2005-01-02 Sutarties Nr. 56 pagrindu.

28.       2025 m. liepos 10 d.  ieškovė iš atsakovės gavo pranešimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo Nr. 5K-136, kuriame nurodoma, kad remiantis tyrimų protokolais nustatytos taršos rezultatais su ieškove 2005 m. sausio 2 d. sudaryta geriamo šalto vandens, nuotekų šalinimo bei valymo ir šiukšlių išvežimo sutartis Nr. 56 bus nutraukta po 30 kalendorinių dienų.

29.       Ieškovė, kvestionuodama vienašališką Sutarties nutraukimą, siejamą išimtinai su buitinėse nuotekose nustatyta padidinta tarša, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame teigia, jog 2005 m. sausio 2 d. Sutarties nutraukimas neturint tam teisėto pagrindo ir neįrodžius esminio sutarties pažeidimo negali būti laikomas teisėtu atsakovės veiksmu, todėl prašo uždrausti atsakovei nutraukti su ieškove 2005 m. sausio 2 d. sudarytą šalto vandens, nuotekų šalinimo bei valymo ir šiukšlių išvežimo sutartį Nr. 56, nesant esminio sutarties pažeidimo. Be to, ieškinio reikalavimo užtikrinimui prašė iki įsiteisės teismo sprendimas uždrausti atsakovei nutraukti su ieškove 2005 m. sausio 2 d.  sudarytą šalto vandens, nuotekų šalinimo bei valymo ir šiukšlių išvežimo sutartį Nr. 56, įpareigojant atsakovę užtikrinti nepertraukiamą šalto vandens tiekimą, nuotekų šalinimą bei valymą ir šiukšlių išvežimą pagal Sutartį.

30.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovės teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi.

31.       Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma preliminariai turi įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus bei įsitikinti, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tačiau tikėtinas ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste nėra tapatus ieškinio pagrįstumo įvertinimui, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus (t. y. išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės) bus atsakyta į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, jei taip, kokia apimtimi, ar jo teisės pažeidžiamos, ar jos turi būti apgintos teismo tvarka, jei taip, kokiu būdu ar forma.

32.       Nagrinėjamojoje byloje ieškinyje išdėstyti teisiniai bei faktiniai argumentai, juos vertinant preliminariai, nėra pagrindas teigti, kad ieškinio reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti. Nesant aplinkybių, iš kurių jau pradinėje proceso stadijoje būtų aišku, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo teigti, jog negalima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo.

33.       Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (grėsmės teismo sprendimui įvykdyti).

34.       Vertinant grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Egzistuojančią realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

35.       Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių kilęs nesutarimas dėl atsakovės 2025 m. liepos 10 d. atsiųsto ieškovei pranešimo, kuriuo ieškovė informuota, kad po 30 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos atsakovė vienašališkai ketina nutraukti tarp šalių 2005 m. sausio 2 d. sudarytą sutartį dėl geriamo šalto vandens, nuotekų šalinimo bei valymo ir šiukšlių išvežimo. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgė į tai, kad yra reali grėsmė netaikius laikinųjų apsaugos priemonių žalai atsirasti, t. y. ieškovė ir tretieji asmenys liktų be komunalinių paslaugų teikimo (nebebūtų tiekiamas geriamas vanduo, valomos nuotekos bei išvežamos šiukšlės). Taigi, užkertant kelią realios žalos atsiradimui, pirmosios instancijos teismo vertinimu buvo būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir tokiu būdu sureguliuoti teisinį stabilumą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.

36.       Atsakovė UAB „Nemėžio komunalininkas“ atskiruoju skundu teigia, kad: 1) ieškovė nėra apmokėjusi atsakovei 2025 m. vasario 3 d. raštu Nr. 5K 27 pateiktos PVM sąskaitos-faktūros už padidintą taršą; 2) Aplinkos apsaugos agentūra 2025 m. vasario 5 d. raštu informavo atsakovę apie Skaidiškių nuotekų valymo įrenginių taršos leidimo Nr. VR-4.7-V-02-V-55/TL-V.8-53/2019 sąlygų pažeidimus bei leidimo galiojimo panaikinimą pakartotinio pažeidimo atveju; 3) pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovei leidžiama į atsakovės valymo įrenginius išleisti didesnės nei leidžiama taršos nuotekas, taip darant Sutarties pažeidimus; 4) ieškovei nėra ribojama galimybė sudaryti naujas sutartis su atsakove dėl tų pačių paslaugų teikimo; 5) ieškovė neturi įsipareigojimo užtikrinti nuomininkams komunalinių paslaugų, perkamų (pirktų) Sutarties pagrindu, tiekimo; 6) ieškovė turi įrodyti atsakovės nesąžiningumą; 7) pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių palikimas galioti neabejotinai prieštarautų proporcingumo principui, nes neabejotinai sukeltų daugiau žalos atsakovui ir viešajam interesui, nei sukurtų naudos ieškovo teisiniam interesui; 8) teismo nutartyje nėra pateikiamas vertinimas kokie padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos, o ieškinys – atmestas; 9) teismas nenustatė bent minimalaus termino atsakovei procesinei pozicijai pateikti sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

37.       Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybė atskiruoju skundu teigia, kad: 1) teismas neįvykdė pareigos įvertinti ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumą dėl pirmosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos; 2) ieškovės prevencinis ieškinys laikytinas ieškovės pasirinktu aiškiai neleistinu savo civilinių teisių gynybos būdu; 3) teismas nebegalėjo atsakovės atžvilgiu taikyti draudimo atsakovei nutraukti Sutartį, nes atsakovė šį veiksmą atliko dar iki teismo nutarties priėmimo; 4) teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepakeičia ir negali pakeisti viešojo pirkimo – pardavimo sutarties, kai tokia sutartis yra nutraukta ir tampa nebegaliojančia; 5) teismas neįsigilino į atsakovės pranešimo turinį ir jame nurodytas aplinkybes bei priežastis, dėl kurių vienašališkai nutraukė Sutartį; 6) teismas, pritaikydamas atsakovės atžvilgiu ieškovės prašytą laikinąją apsaugos priemonę, iš esmės tapo ieškovės, kaip aplinkos teršėjos, bendrininku.

38.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio dalyką ir bylos faktines aplinkybes, atskirųjų skundų argumentus ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentus, konstatuoja, kad, siekiant užtikrinti ginčo šalių sutartinių santykių tąsą ir išsaugoti šalių status quo iki ginčas bus galutinai išspręstas, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei nutraukti ginčo sutartį, įpareigojant atsakovę užtikrinti nepertraukiamą šalto vandens tiekimą, nuotekų šalinimą bei valymą ir šiukšlių išvežimą pagal sutartį, todėl tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens atskirieji skundai atmestini, kaip nepagrįsti.

39.       Pažymėtina, kad CPK 147 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad tuo atveju, kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą pranešama atsakovui. Taigi, įprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra nagrinėjamas apie jį nepranešus asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir tik išimtiniais atvejais (kai, teismo vertinimu, tai yra būtina) – pranešus.

40.       Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar informuoti atsakovą apie gautą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas turi įvertinti pateiktų duomenų pagrįstumą ir pakankamumą. Teismui nusprendus, kad pateiktų duomenų jam nepakanka klausimui išspręsti arba mano, kad būtina apie gautą prašymą informuoti asmenį, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ar kitą suinteresuotą asmenį, kurių teisėms ir interesams gali turėti įtakos teismo procesinis sprendimas, praneša jiems apie klausimo nagrinėjimą.

41.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išnagrinėjo nepranešęs atsakovei. Teisė būti išklausytiems proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, yra garantuojama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju apeliantė (atsakovė) šia procesine teise pasinaudojo. Taigi tai, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teisme išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, nepranešus kitiems proceso dalyviams, atitinka proceso reikalavimus, keliamus tokio klausimo nagrinėjimui, todėl nurodyti atsakovės argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstai neišklausęs atsakovės argumentų, atmestini kaip nepagrįsti.

42.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad egzistuoja realus žalos atsiradimo pavojus – atsakovei nutraukus Sutartį, ieškovė ir tretieji asmenys liktų be esminių komunalinių paslaugų: šalto vandens tiekimo, nuotekų šalinimo bei šiukšlių išvežimo. Tokia situacija neabejotinai galėtų sukelti ne tik turtinę, bet ir visuomeninę žalą, pažeidžiančią viešąjį interesą bei suinteresuotų subjektų teisę į būtinąsias komunalines paslaugas.

43.       Atkreiptinas dėmesys, kad tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai, susiję su 2025 m. vasario 3 d. PVM sąskaitos-faktūros už padidintą taršą neapmokėjimu, nuotekų taršos fakto egzistavimu, bei ieškovo prevencinio ieškinio pareiškimu, kaip savo teisės gynimo būdo pasirinkimu, ar aplinkybėmis dėl esminio 2005 m. sausio 2 d. Sutarties (ne)pažeidimo ir Sutarties vienašališko nutraukimo priežasčių, atsakingo subjekto dėl galimo nuotekų užteršimo, galimybės dėl naujų sutarčių sudarymo, ir kt., neturi tiesioginės reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šie klausimai yra ginčo nagrinėjimo iš esmės dalis, kurie bus tiriami ir į juos bus atsakyta nagrinėjant bylą iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

44.       Ieškovė ieškinyje nurodė, jog prie nuotekų tinklų yra prijungta ir gretimų žemės sklypų savininkų nuotekų tinklai. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose taip pat patvirtino, kad be ieškovo nuotekų tinklų, į kuriuos išleidžiamos ieškovo ir jo patalpų nuomininkų nuotekos, prie Skaidiškių nuotekų valymo įrenginių prijungti ir tinklai, į kuriuos atiteka buitinių vartotojų (Skaidiškių gyventojų) nuotekos. Taigi akivaizdu, jog byloje šioje proceso stadijoje nesant objektyvių duomenų dėl kurio subjekto – ieškovės, jos nuomininkų ar kitų buitinių (Skaidiškių gyventojų) vartotojų – tariamų veiksmų nuotekos galimai yra užterštos, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti nepertraukiamą komunalinių paslaugų teikimą tiek ieškovei, tiek tretiesiems asmenims, ir išlaikyti teisinį stabilumą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.

45.       Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į atsakovės argumentus, kad ieškovės veiksmai, susiję su galimai didesnės nei leidžiama taršos nuotekų išleidimu, neva kelia grėsmę atsakovės valymo įrenginių veiklai, galėtų lemti taršos leidimo praradimą, turtinės žalos atsiradimą bei gamtos užteršimą. Šie argumentai nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, o priešingai – parodo, kad tarp šalių egzistuoja sudėtingas faktinis ir teisinis ginčas, kurį būtina spręsti iš esmės. Atsakovės nurodytos aplinkybės turi būti įrodinėjamos ir vertinamos nagrinėjant bylą iš esmės, o šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas netiria ir nesprendžia klausimų, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Be to, atsakovės nurodytos aplinkybės yra hipotetinės, grindžiamos prielaidomis, o ne realiais įrodymais, t. y. atsakovė nepateikė jokių konkrečių duomenų, kad laikinosios apsaugos priemonės faktiškai sukeltų nurodytas pasekmes – kad valymo įrenginiai šiuo metu nefunkcionuoja, jiems gresia gedimas ar kad taršos leidimas būtų sustabdytas.

46.       Atsakovės argumentai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja proporcingumo principui, atmestini kaip deklaratyvūs – atsakovė šioje proceso stadijoje nepateikė duomenų, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiria tokio pobūdžio ar masto žalą, kuri viršytų siekiamą apsaugos tikslą. Pažymėtina, kad potenciali žala atsakovei yra hipotetinė, tuo tarpu galimos pasekmės ieškovei ir/ar tretiesiems asmenims – realiai negrįžtamos, nes komunalinių paslaugų netekimas pažeistų jų pagrindines buitines bei higienos sąlygas ir viešąjį interesą.

47.       Pažymėtina, kad draudimas nutraukti sutartį, kaip prevencinė priemonė, nagrinėjamojoje byloje, atsižvelgiant į šia priemone siekiamus tikslus ir padarinius jo netaikius, atitinka teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus.

48.       Be to, trečiojo asmens atskirojo skundo argumentas, jog teismas neįvertino ieškovės reikalavimų pagrįstumo, atmestinas, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neprivalo vertinti ieškinio pagrįstumo iš esmės, o tik preliminariai patikrina, ar ieškovės reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas šią pareigą įvykdė – įvertino, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.

49.       Trečiojo asmens argumentas, kad teismas negalėjo taikyti draudimo atsakovei nutraukti Sutartį, nes ši jau buvo nutraukta, taip pat atmestinas. Bylos duomenimis, ieškovė iš esmės ginčija Sutarties nutraukimą, taigi kol šis klausimas nėra išspręstas iš esmės, laikytina, kad šalių sutartiniai santykiai nėra galutinai pasibaigę, todėl teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas išlaikyti teisinį status quo iki bylos išnagrinėjimo. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi užtikrinta, kad šalių tarpusavio teisiniai santykiai nebūtų vienašališkai nutraukti iki bylos išnagrinėjimo.

50.       Pažymėtina ir tai, kad trečiojo asmens teiginys, jog teismas tapo „ieškovės, kaip teršėjos, bendrininku“ yra ra subjektyvus, deklaratyvus ir nesuderinamas su teismo nepriklausomumo principu.

51.       Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neįpareigojo atsakovės toleruoti galimai neteisėtų ieškovės veiksmų, o tik laikinai užtikrino, kad būtų tęsiamas komunalinių paslaugų teikimas. Tuo pačiu ieškovei išlieka pareiga laikytis visų aplinkosaugos ir kitų teisės aktų reikalavimų, todėl teismo nutarties priskyrimas „bendrininkavimui“ yra nepagrįstas ir neteisėtas teismo veiklos vertinimas.

52.       Apibendrindamas pirmiau nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotos laikinosios apsaugos priemonės, vadovavosi aktualia teismų praktika. Tiek atsakovės UAB „Nemėžio komunalininkas“, tiek trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės atskirųjų skundų argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirieji skundai atmetami.

53.       Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

54.       Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Vaclovas Paulikas