Teikimas Nr. eT-41-1135/2021 

Baudžiamoji byla Nr. e1-1347-1135/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28459-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.;

2.5.11.3.; 2.5.16; 2.5.19.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. sausio 21 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą dėl papildomo įpareigojimo paskyrimo R. G..

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius (toliau – Probacijos tarnyba) prašo teismo nuteistąjį R. G. įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje.

2.       Teikime nurodyta, kad R. G. 2020 m. liepos 27 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmės pabaiga 2021 m. vasario 18 d. Probacijos tarnyba teikime nurodo, kad teismo paskirtus įpareigojimus vykdo, tačiau daro administracinės teisės pažeidimus.

3.       Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Probacijos tarnybos teikimas motyvuotas, pagrįstas, todėl tenkintinas.

Teikimas atmestinas. 

4.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. baudžiamuoju įsakymu R. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, į bausmės laiką įskaityta viena laikiname sulaikyme išbūta para, prilyginta dviem laisvės apribojimo dienoms. 2020 m. rugpjūčio 20 d. nuteistasis įtrauktas į Probacijos tarnybos registrą, pradėtas bausmės vykdymas (a. b. l. 5, 6). 2020 m. rugpjūčio 27 d. sudarytas Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas Nr. 4VD-4795 (toliau – Planas) (a. b. l. 9-24), su kuriuo nuteistasis supažindintas tą pačią dieną (a. b. l. 11). 2020 m. rugsėjo 16 d. Probacijos tarnyba kreipėsi į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus mediatores prašymu nuteistajam R. G. ir R. G. vykdyti mediaciją (a. b. l. 27). Plane pažymima, kad 2020 m. gruodžio 14 d. R. G. grįžo gyventi pas nuteistąjį R. G.. 2020 m. gruodžio 23 d. R. G. teigė, kad nuteistasis jos atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą (a. b. l. 15), dėl ko Probacijos tarnybai ji pateikė elektroninį laišką. Jame ji paaiškina, kad jos buvęs sutuoktinis R. G. ilgą laiką naudoja psichologinį smurtą prieš ją, įžeidinėja dėl saviizoliacijos, keikia necenzūriniais žodžiais, naudoja fizinę jėgą, yra konflikto metu stumdęs, sukinėjęs rankas, tampęs, sukėlė fizinį skausmą, piktybiškai gadina bendro naudojimo rūsio duris, pjausto spynas, rakinėja patalpas, gąsdina, kad iš jai priklausančios namo dalies išneš visus baldus, buitinę techniką, nors visi daiktai yra įsigyti gyvenant santuokoje. Minėtame elektroniniame laiške ji nurodo, kad jaučia baimę, įtampą, nerimą gyvendama vienuose namuose su buvusiu sutuoktiniu, būna, kad išeina neapsikentusi, po santuokos nutraukimo buvo priversta palikti namus ir nuomotis kitą gyvenamą būstą, nes girtavo, smurtavo, neleisdavo ateiti į namus (a. b. l. 41). Iš asmens bylos nustatyta, kad apie išvykimus iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) praneša Probacijos tarnybai, rašė prašymą (a. b. l. 23, 25). Nuteistasis dirba (a. b. l. 39), po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neteistas, nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų (a. b. l. 40), tris kartus baustas administracine tvarka: du kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 2020 m. gruodžio 5 d. už tai, kad savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, šiam nepadarydamas esminės žalos, t. y. savavališkai uždėjo spyną ant garažo durų, ją užrakino, rakto buvusiai sutuoktinei neįteikė, ir taip uždraudė patekti į patalpas (garažą) (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalis) (a. b. l. 37).

5.       Probacijos tarnyba, teikdama teikimą, prašė paskirti nuteistajam įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje vadovaudamasi BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu.

6.       Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų.

7.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 48 straipsnio 7, 8 dalyse numatyta, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, esant vienai iš šių sąlygų, t. y. 1) nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę arba 2) nustačius, kad tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

8.       Iš teikimo motyvų matyti, kad teikime iš esmės prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kadangi siekiama koreguoti nuteistojo smurtinį elgesį.

9.       Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad skiriama priemonė turi būti susijusi su tikslu bausmės, paskirtos už konkrečią nusikalstamą veiką (BK 41 straipsnio 2 dalis).

10.       BK 722 nustato, kad teismas skiria baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose – tiems asmenims, kurie padarė nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

11.       Teismas nustatė, kad priešingai, nei nurodyta teikime, R. G. šiuo atveju baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nenustačius šios veikos kvalifikuojančio, didinančio nusikalstamos veikos pavojingumą požymio – minėtame BK straipsnyje numatytos veikos padarymo artimam giminaičiui, t. y. ne už nusikalstamas veikas, padarytas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (teismas nustatė, kad smurtas buvo panaudotas prieš buvusią sutuoktinę, kuri nėra jo šeimos narys), todėl skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose – teismas neturi pagrindo.

12.       Pažymėtina, iš Lietuvos informacinės teismų sistemos (Liteko) nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi patvirtino nuteistojo ir jo buvusio sutuoktinės taikos sutartį, kuria buvo išspręsti turtiniai klausimai, t. y. kad R. G., gavęs nekilnojamojo turto kompensacinę sumą, išsikels iš namo, kuriame šiuo metu kartu gyvena. Tai rodo, kad po santuokos nutraukimo R. G. ir R. G. neatnaujino šeimyninių santykių, neturi tikslo vesti bendro ūkio bei jų tarpusavio nesutarimai gyvenant viename nekilnojamo turto objekte buvo išspręsti.

13.       Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nevengia atlikti jam paskirtos bausmės. Nuteistasis nuo 2020 m. birželio 2 d. nepertraukiamai dirba, nėra užfiksuota atvejų, kad be bausmę vykdančios institucijos leidimo išvyktų iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, atvirkščiai – nuteistasis bendradarbiauja su Probacijos tarnyba, skambina, teikia prašymus, raštiškus paaiškinimus, kviečiamas atvyksta. Teismas nustatė, kad po 2020 m. liepos 7 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, R. G. atžvilgiu nėra pradėta ikiteisminių tyrimų, jis nėra teistas.

14.       Pažymėtina, kad nors pareiškėja nurodo, kad nuteistasis toliau nedaro išvadų, naudoja psichologinį smurtą prieš buvusią žmoną R. G., šias aplinkybes grindžia tik asmens byloje esančiu, kaip Probacijos tarnyba nurodo, R. G. elektroniniu paštu atsiųstu raštu, iš kurio nėra galimybės nustatyti siuntėjo, jis nepasirašytas. Teismui nebuvo pateikta faktų, kad R. G. dėl jos atžvilgiu naudojamo smurto kreipėsi į teisėsaugos institucijas, nėra duomenų, kad turėdama žinių, apie jos prižiūrimo nuteistojo galimai daromas nusikalstamas veikas į teisėsaugos institucijas kreipėsi Probacijos tarnyba. Be to, Probacijos tarnyba priimdama sprendimą kreiptis į teismą dėl papildomo įpareigojimo skyrimo, nesiaiškino R. G. pateikto rašytinio paaiškinimo pagrįstumo, neišklausė nuteistojo pozicijos, nors dėl kitų galimų bausmės vykdymo pažeidimų, pvz. padarytų administracinių nusižengimų aplinkybių, reikalaudavo raštiškų paaiškinimų.  Teismas įvertina ir tai, kad tarp nuteistojo ir jo buvusio sutuoktinės yra susiklostę iš esmės konfliktiniai santykiai, dėl nepadalinto turto tarp šalių buvo trintis, dėl turto padalinimo vyko teisminiai procesai, todėl nesant atitinkamos institucijos sprendimo tokioje situacijoje spręsti, kad nuteistasis toliau naudoja smurtą, nėra pagrindo.

15.       Teismas nustatė, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis padarė tris administracinius nusižengimus: du kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. 2020 m. rugsėjo 15 d. viršijo leistiną greitį 11 km/h , 2020 m. gruodžio 5 d. vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo, 2020 m. gruodžio 10 d. baustas už savavaldžiavimą. Už padarytus administracinius nusižengimus nuteistasis nubaustas, jam taikyta administracinė atsakomybė, paskirtos baudos, dvi iš jų savanoriškai sumokėjo, vienos nesumokėtos baudos savanoriško sumokėjimo terminas administracinių nusižengimų registro užklausos dieną dar nebuvo praėjęs. Teismo vertinimu, tai rodo, jog nuteistasis atsakingai žiūri į savo prievoles, nevengia atsakomybės. Padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra šiurkštūs, pagal savo pobūdį nėra susiję ar panašūs į nusikalstamą veiką, už kurią R. G. teistas. Tai nesudaro pagrindo manyti, kad rizika pakartotinai nusikalsti reikšmingai didėja, ir jai mažinti reikalingos papildomos priemonės. Kita vertus, kaip minėta,  R. G. ir R. G. turtinius ginčus, dėl kurių tarp jų kildavo konfliktai, išsprendė taikos sutartimi, kas suponuoja išvadą, kad ateityje tarp nuteistojo ir jo buvusios sutuoktinės nebekils tarpusavio konfliktų. 

16.       Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus daro išvadą, kad šiuo metu nėra tikslinga nuteistajam skirti papildomą pareigą dalyvauti elgesio pataisos programoje, todėl Probacijos tarnybos teikimas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353, 362, 364 straipsniais, teismas,

n u t a r i a :

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja                                                                                 Vaiva Bėčienė