Baudžiamoji
byla Nr. 2K-534/2009
Procesinio
sprendimo kategorijos:
2.1.7.4.;
2.1.15.; 2.3.2.2.11. (S)
LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2009 m.
lapkričio 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos
Rakauskienės, Gintaro Godos, pranešėjo Benedikto Stakausko,
teismo posėdyje
kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo
T. P. kasacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario
17 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2
dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio
1 dalimi, 2 dalies 4, 7 punktais, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams,
įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be institucijos,
prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios
vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš nuteistojo T. P. priteista
nukentėjusiajai K. Z. 391,27 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai
atlyginti.
Taip pat
skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, kuria nuteistojo T. P. apeliacinis
skundas atmestas.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą ir susipažinusi su
baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
T. P. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 7 d., apie 0.45 val., (duomenys neskelbtini), UAB („V.“) klubo („R.“)
rūkomajame, ginčo metu su K. Z., dėl chuliganiškų paskatų tyčia smogdamas
kelis smūgius kumščiu nukentėjusiajai į veidą, jai parkritus, suduodamas
smūgius į įvairias kūno vietas, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios K. Z.
sveikatą.
Kasaciniu skundu nuteistasis
T. P. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d.
nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo
įstatymo, duomenų pripažinimo įrodymais bei iš esmės pažeistų kaltinamojo
teisių ir bylą nutraukti. Kasatorius teigia, kad jokios nusikalstamos veikos
prieš K. Z. nevykdė, o pirmosios instancijos teismas bei apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai pripažino įrodymais liudytojų
parodymus (BPK 20 straipsnis). Jis pažymi, kad prieštaringi nukentėjusiosios, liudytojų
– policijos pareigūnų, iškraipyti liudytojos T. S. parodymai teismų
procesiniuose sprendimuose nebuvo tinkamai įvertinti. Pirmosios instancijos
teismas nesivadovavo asmens nekaltumo prezumpcija, nors nėra duomenų,
patvirtinančių jo kaltę. Kasatorius mano, kad turėjo būti priimtas
išteisinamasis nuosprendis, nes apkaltinamojo nuosprendžio konstatuojamoji
dalis yra ydinga ir prieštaringa. Kasatorius nurodo, kad buvo
nuteistas pagal pakeistą kaltinimą, tačiau nebuvo išspręstas kitas kaltinimas,
kurį suformulavo nukentėjusioji K. Z., todėl buvo pažeistos jo teisės į teisingą
baudžiamąjį procesą ir teisė žinoti, kuo yra kaltinamas. Jis teigia, kad jam priteistas žalos dydis yra neteisingas ir
nesutinka su tokiu teismo nuosprendžiu dėl žalos atlyginimo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo nuteistojo T. P.
kasacinį skundą atmesti. Anot prokuroro, kasatoriaus neigimas naudojus smurtą
prieš nukentėjusiąją K. Z. nepagrįstas, nes nuosprendžiu nustatyta priešingai. Prokuroras
pažymi, kad T. P. kasacinis skundas yra analogiškas jo pateiktam apeliaciniam
skundui, nes abiejuose skunduose keliami tie patys klausimai. Prokuroras
nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, tą
patikrinęs patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas. Jo nuomone,
apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 320 straipsnio nuostatų ir nuteistojo
procesinės teisės žinoti, kuo T. P. yra kaltinamas. Prokuroro teigimu, teisė į
gynybą nebuvo pažeista, nes byla buvo nagrinėjama remiantis nukentėjusiosios
pateiktame prašyme išdėstyta kaltinimo formuluote ir veikos kvalifikavimu.
Prokuroro nuomone, BPK nuostatos, reglamentuojančios civilinio ieškinio
priteisimą baudžiamojoje byloje, pritaikytos tinkamai, o nuteistojo
nesutikimas su priteista žala nepagrįstas jokiais argumentais. Anot
prokuroro, abiejų instancijų teismai tinkamai kvalifikavo T. P. veiksmus.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl įrodymų
vertinimo
Kasatoriaus
teiginiai, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio
nuostatas nepagrįsti.
Kasacinės
instancijos teismas netiria įrodymų ir nenustatinėja faktinių aplinkybių, o
tikrina, ar teismai vertindami įrodymus nepažeidė BPK 20
straipsnio reikalavimų,
t. y. ar įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir
nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu.
Apeliacinės
instancijos teismas, pagal nuteistojo skundą tikrindamas apkaltinamojo
nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, neprivalo pakartotinai tirti įrodymų, be
kita ko, to neprašė daryti ir apeliantas T. P., bet gali atlikti
įrodymų tyrimą, tačiau tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo atliktas
įrodymų tyrimas nėra išsamus (BPK 324 straipsnio
6 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad visi įrodymai, galintys
patvirtinti ar paneigti T. P. kaltę, buvo ištirti bylą nagrinėjant pirmosios
instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios
instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą, pagrįstumą, pakartotinai
išanalizavęs ištirtus įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas
įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, išdėstytos teismo išvados yra pagrįstos,
atitinkančios bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad T. P. kasacinis skundas yra analogiškas
apeliaciniam skundui ir jame pakartotinai nurodomi nenuoseklūs nukentėjusiosios
K. Z. parodymai, netinkamai vertinti liudytojų T. S., policijos pareigūnų
parodymai, tačiau jie jau buvo išsamiai, remiantis bylos duomenimis,
išanalizuoti apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Tai, kad T. P. klubo („R.“)
rūkomajame dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą,
teismų procesiniuose sprendimuose grindžiama nukentėjusiosios K. Z.,
liudytojų J. C., R. M., E. V., Ž. Z. parodymais, protokolo duomenimis (liudytoja
D. A. atpažino įtariamąjį pagal nuotrauką), teismo medicinos specialisto išvada
bei kitais išanalizuotais įrodymais, paneigiančiais T. P. keltą gynybos versiją.
Ginčijamas nukentėjusiosios, policijos pareigūnų ir liudytojos T. S. parodymų
nenuoseklumas yra deklaratyvus, nes K. Z. nekeitė parodymų, tik dėl sveikatos
būklės po sužalojimo (lūžęs apatinis žandikaulis, kairysis skruostikaulis) neišsamiai
ir netiksliai atsakė į pareigūnų, medicinos darbuotojų klausimus;
policijos pareigūnų R. M. ir E. V. parodymai, duoti ikiteisminio
tyrimo metu, patvirtinti teisiamajame posėdyje; liudytojos T. S. parodymų
nenuoseklumas aptartas laikantis baudžiamojo proceso taisyklių (BPK 276 straipsnio
1 dalies 2, 3 punktai). Tuo tarpu paties T. P. parodymai nenuoseklūs
ir prieštaraujantys kitų bylos įrodymų visumai (parodymus derino prie
proceso metu aiškėjančių aplinkybių). Tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje,
tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teismų argumentai
vertinant įrodymus yra aiškūs ir įtikinantys. Byloje surinktų ir teismų
patikrintų įrodymų visuma leido teismams daryti neabejotiną išvadą, kad T. P.
yra padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. Kolegija nerado jokių aplinkybių,
patvirtinančių kasatoriaus teiginius apie šališkumą atliekant ikiteisminį
tyrimą, taip pat bylą nagrinėjus teisme ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį,
nekaltumo prezumpcijos pažeidimą, teismo išvadų pagrindimą prielaidomis. Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, BPK nustatytų
įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė (BPK 20 straipsnio 5 dalis), todėl nesutikti
su tokia teismo išvada teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
Apeliacine
tvarka byla išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3
dalies reikalavimų.
Į visus esminius apelianto argumentus nutartyje atsakyta, nurodyti motyvai
dėl skundo atmetimo ir nuosprendžio pripažinimo teisingu, byla patikrinta
tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl BPK 256 straipsnio
taikymo
Kasatoriaus
teiginys, kad buvo pažeista jo procesinė teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, nes teisminio
nagrinėjimo metu nebuvo išspręstas klausimas dėl nukentėjusiosios prašymo
pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės
skirtingomis ir nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2
dalies 8 punktą, nepagrįstas.
BPK
256 straipsnyje nurodyta, kad teismas, iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos gavęs
prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo rašytinį prašymą pakeisti
kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą,
numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, arba kaltinamajame akte išdėstytas
faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, apie tokią galimybę
nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Šio straipsnio 3 dalyje
numatytais atvejais teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę
prašyti pertraukos pasirengti gynybai, o patenkinęs tokį prašymą, teismas
nustato konkretų pertraukos laiką. Šioje byloje nukentėjusioji K. Z.
turėjo teisę prašyti teismo pakeisti kaltinamajam kaltinimą sunkesniu, tą ji ir padarė
pateikdama teismui raštišką prašymą dėl T. P. veikos perkvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio
2 dalies 8 punktą (T. 1, b. l. 170). Be to, dėl nukentėjusiosios pakeisto
kaltinimo prokuroras taip pat pareiškė pageidavimą prie bylos pridėti prašymą,
kuriame, vadovaujantis BPK 256 straipsniu, kaltinamajame akte išdėstytas
faktines aplinkybes prašė pakeisti iš esmės skirtingomis pakeičiant ir veikos
kvalifikavimą iš BK 138 straipsnio 1 dalies į 138 straipsnio 2 dalies
8 punktą (T. 2, b. l. 45). Prokuroro prašymą teismas
patenkino, o naujas kaltinimas rašytine forma buvo įteiktas kaltinamajam ir jo
gynėjui. Kaip ir reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas, teismas pranešė
kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos ir šie pasinaudojo
teismo suteikta dešimties minučių trukmės pertrauka, kurios, gynėjo manymu, ir
nuteistojo sutikimu, pakako tolesniam bylos nagrinėjimui (T. 2, b. l. 53). Taigi
byla buvo nagrinėjama remiantis nukentėjusiosios ir prokuroro pateiktuose
prašymuose išdėstyta kaltinimo formuluote ir veikos kvalifikavimu, kaltinamasis
T. P. buvo supažindintas su nauju dėl jo pakeistu ir sunkinančiu jo
teisinę padėtį kaltinimu, todėl esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad kasatoriaus
teisė į gynybą nebuvo pažeista, ir teismas, nuteisęs T. P. pagal kaltinimą,
nurodytą nukentėjusiosios ir prokuroro patikslintuose kaltinamuosiuose
prašymuose, esminių BPK pažeidimų nepadarė.
Dėl civilinio
ieškinio
Teisėjų kolegija
pažymi, kad, remiantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl
nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto
asmens reikalauti jos atlyginimo. Nukentėjusiosios K. Z. pareikštas patenkintas
civilinis ieškinys turtinei žalai 391,27 Lt sumai atlyginti pagrįstas
nukentėjusiosios pateiktais byloje esančiais jos susidarymą dėl turėtų
gydymosi, šiam tikslui naudotų transporto priemonių išlaidų, pirktų vaistų,
liudijančiais įrodymais, todėl dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstai visiškai
teismo tenkintas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo
turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais
(veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 dalyje
nustatyta, kad žalą, padarytą
asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo
visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos dydis – 10 000 Lt – taip
pat nustatytas laikantis teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika
padarytą žalos atlyginimą. T. P. prieš nukentėjusiąją smurtavo viešoje vietoje,
patirtas fizinis skausmas, pažeminimas kitų akyse, ilgalaikiai nepatogumai
(dėl taikomo gydymo, uždėtų burnos įtvarų, išdraskytų dantenų negalėjo
normaliai valgyti, kalbėti, ilgą laiką buvo jaučiamas skausmas dėl patirto
sužalojimo). Šios žalos dydis adekvatus padarytai nusikalstamai veikai,
atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.250
straipsnio 1, 2 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos
teismo nutartyje įvertintos pirmosios instancijos teisme nustatytos aplinkybės,
turinčios reikšmės žalos dydžio nustatymui. Be to, teismas atsižvelgė į
nukentėjusiajai padaryto sužalojimo sunkumą, patirtas dėl sužalojimo kančias, į
tai, kad rimtų sveikatos sužalojimų neliko, nebuvo pakenkta jos išvaizdai,
ir pagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Kasatoriaus
argumentai, kuriais jis kaltina nukentėjusiąją neva jos pačios elgesys buvęs
neteisėtas, tai ir lėmė įvykio padarinius, kolegijos nuomone, prieštarauja
bylos duomenims ir nėra pagrindas netenkinti civilinio ieškinio. Be to, apeliuojant
vien deklaratyviais teiginiais apie savo nekaltumą, kasaciniame skunde
nenurodomi konkretūs teisiniai argumentai, paneigiantys teismų išvadas dėl
kurių nesutinkama su turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo nuteistajam priteisimu,
todėl tokie skundo teiginiai atmetami. Kolegijos
manymu, teismas bylos įrodymais pagrindęs nuteistojo T. P. kaltę dėl nesunkaus
nukentėjusiosios K. Z. sveikatos sutrikdymo, pagrįstai iš nuteistojo
nukentėjusiajai priteisė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, todėl BPK
nuostatos, reglamentuojančios civilinio ieškinio išsprendimą baudžiamojoje
byloje, pritaikytos tinkamai.
Nesant BPK 369
straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties
panaikinimo bei pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o
teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais
(BPK 384 straipsnio 3, 5 dalys).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio
1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo T. P.
kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai
Aldona Rakauskienė
Gintaras
Goda
Benediktas Stakauskas