Administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) 354/2011
Teisminio proceso Nr. 4-35-3-0906-2011-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
45.4.4.; 45.4.5; 79.1
.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. liepos 27 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal M. V. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarimo, kuriuo M. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., paskirta 100 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., administracinės nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir M. V. paskirta galutinė nuobauda – 3000 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metams, ir
nustatė:
M. V. nubaustas už tai kad, 2011 m. gegužės 18 d. 15.15 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį AUDI 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, kliudė automobilio gale ėjusią pėsčiąją, kuri varėsi dviratį; eismo įvykio metu apgadintas pėsčiosios dviratis, žmonės nenukentėjo; iš įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos pasišalino nepranešęs policijai.
Apeliaciniu skundu M. V. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimo dalį dėl ATPK 130 str. 1 d.
Skunde apeliantas nurodo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas nutartyje jo kaltę grindžia tuo, kad jis automobilį sustabdė būtent dėl kontakto su dviračiu, tačiau ta išvada klaidinga. Apelianto teigimu, automobilį jis pristabdė ne dėl kontakto su transporto priemone, o tiesiog perjungiant pavarą. Pažymi, kad iš nukentėjusiosios neišgirdo jokio teiginio dėl eismo įvykio, jog sugadino pastarosios dviratį. Apeliantas nurodo, kad nei nukentėjusioji, nei jos dviratis, nei turimi kiti daiktai nebuvo nukritę ant žemės, nukentėjusioji tiesiog stovėjo rankose laikydama dviratį, neatrodė nei išsigandusi, nei sustingusi. Remdamasis tuo, apeliantas daro išvadą, kad nei jis, nei keleivė nepajuto jokio kontakto su dviračiu ir mano, kad per tą laiką kol jis stovėjo praleisti važiuojančių mašinų, nukentėjusioji turėjo pakankamai laiko jį perspėti apie padarytą žalą. Apeliantas nurodo, kad jis nesijaučia kaltas, o prisipažinimą parašė todėl, kad buvo nukentėjusiosios skundas, kurio detalės atitiko buvusią situaciją. Skunde taip pat teigiama, kad nebuvo apklaustas automobilio keleivis R. V. , nebuvo atsižvelgta, kad ant automobilio nerasta požymių dėl susidūrimo su dviračiu.
Be to, apeliantas nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas padaromas tik tyčia, o teismas jo kaltę pripažino remdamasis nukentėjusiosios paaiškinimu, kad jis atsitrenkė į stumiamo dviračio priekinį ratą, ir jo pripažinimu, kad atsitrenkė. Apelianto nuomone, teismas nepakankamai visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino eismo įvykio aplinkybes nustatant jo tiesioginę tyčią ir neįsigilino į kitus svarbius, jo kaltę galinčius paneigti, faktus: kad jis pats prisistatė į policiją, kad nebuvo išaiškintas konkretus jo vairuojamo automobilio sustojimo momentas, kad nebuvo apklausta automobilio keleivė R. V. .
Atsiliepimu į M. V. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato viršininkas prašo M. V. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimą. Nurodo, kad teismas visapusiškai ir pilnutinai išnagrinėjo pareiškėjo administracinę bylą ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 127 str. 2 d. nurodyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 str. 1 d. nustatyta, jog „<...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>“.
Pagal ATPK 30211 str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš M. V. skundo turinio, apeliantas nesutinka tik su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarimo dalimi dėl jo nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja skundžiamo nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą tik prašomojoje dalyje.
M. V. nei apylinkės teismo posėdyje neneigė, nei apeliaciniu skundu neginčija fakto, jog nustatytu laiku buvo eismo įvykio vietoje, manevravo savo automobiliu, tačiau laikosi pozicijos, kad nejuto kontakto su dviračiu, todėl ir nuvažiavo iš įvykio vietos. Tokią M. V. versiją apeliacinės instancijos teismas atmeta laikydamas ją apelianto pasirinkta gynybine pozicija.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad M. V. kaltė dėl ginčijamo inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai. Tai, kad vairuodamas automobilį apeliantas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, ir važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė pėsčiąją nukentėjusiąją V. L. , kuri varėsi dviratį, ir pastarąjį apgadino, nepasilikęs eismo įvykio vietoje ir apie eismo įvykį nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, patvirtina byloje esantys duomenys. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (5 b. l.) matyti, kad V. L. pranešė policijai, jog automobilis AUDI, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į jos vedamą dviratį ir jį apgadino, kad V. L. paaiškino, jog automobilio vairuotojas sustojo, ją apšaukė ir nuvažiavo. Nukentėjusiosios dviračio apgadinimai užfiksuoti fotonuotraukose (10 b. l.). V. L. savo paaiškinime nurodė, kad važiuodamas atbuline eiga automobilio vairuotojas jos nepastebėjo ir atsitrenkė į jos stumiamo dviračio priekinį ratą (7 b. l.). Pats apeliantas M. V. paaiškinime pripažino, kad važiuodamas atbuline eiga užkliudė nukentėjusiosios vedamą dviratį, tačiau nepagalvodamas, kad apgadino dviratį, nuvažiavo ( 9 b. l.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje užfiksuotus dviračio apgadinimus ir eismo įvykio kilimo mechanizmą, sprendžia, jog apelianto vairuojamo automobilio ir dviračio kontaktas negalėjo būti nejuntamas. Be to, kai jau minėta, nukentėjusiosios aiškinimu, po automobilio atsitrenkimo į jos dviratį automobilis sustojo ir automobilio vairuotojas ją apšaukė, o pats apeliantas nuvykęs į policiją, kaip jis pats teigia – po geros valandos, t. y. jau nebūdamas stresinėje situacijoje ir apgalvojęs įvykio aplinkybes, pripažino automobiliu kliudęs dviratį. Aptartos byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantas negalėjo nesuvokti sukėlęs eismo įvykį, todėl iš jo pasišalindamas veikė sąmoningai, t. y. tyčia. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skyrė pakankamai dėmesio M. V. kaltės formos tyrimui ir visų surinktų duomenų kontekste padarė pagrįstą išvadą dėl tyčios ir atitinkamai ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties buvimo apelianto veiksmuose. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Kelių eismo taisyklių 232 punktas reikalauja, jog būtų užpildyta eismo įvykio deklaracija, jei su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą. Nagrinėjamu atveju apeliantas iš eismo įvykio vietos nuvažiavo nesusitaręs dėl eismo įvykio aplinkybių su kitu įvykio dalyviu, kas atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtį. Todėl daroma išvada, kad M. Varkulevičius pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą.
Pažymėtina ir tai, jog atsakomybės taikymui pagal ATPK 130 str. 1 d. nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-2387/2010; Nr. N575-2179/2009).
Apeliaciniame skunde kritikuodamas skundžiamą nutarimą M. V. teigia, kad apylinkės teismas neapklausė automobilio keleivės R. V. . Atsižvelgiant į tai, kad R. V. yra apelianto motina, t. y. suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad R. V. neapklausimas nereiškia, kad byla buvo išnagrinėta neteisingai. Objektyviam bylos išnagrinėjimui ir M. V. kaltės dėl inkriminuotų ATPK pažeidimų klausimui išspręsti pakako byloje surinktų įrodymų visumos.
Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, į kurias, apelianto teigimu, priimdamas sprendimą neatsižvelgė pirmosios instancijos teismas (automobilio sustojimo momento neišaiškinimas, automobilio apgadinimų nenustatymas, paties apelianto nuvykimas į policiją), nepaneigia M. V. kaltės padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą esant anksčiau aptartiems bylos duomenims.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad M. V. padarytas administracinis teisės pažeidimas pagal ATPK 130 str. 1 d. kvalifikuotas teisingai, už jį administracinė nuobauda paskirta tinkamai, galutinė subendrinta nuobauda taip pat paskirta nepažeidžiant įstatymo nuostatų. Todėl tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarimą nepakeistą ir M. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėja Nijolė Matuzevičienė