Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-764-557/2012
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02659-2012-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1.; 39.4.;
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio 5 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutarimo, kuriuo K. N. skundas patenkintas, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2012 m. birželio 27 d. nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutraukta.
Išnagrinėjęs bylą, teisėjas
nustatė:
K. N. 2012-06-11 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. birželio 11 d. apie 19.21 val. Tilžės g. 57, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 173 punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 str.
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2012 m. birželio 27 d. nutarimu K. N. pripažintas kaltu pagal ATPK 125 str. ir jam skirta 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams. Dėl šio nutarimo K. N. apylinkės teismui padavė skundą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 11 d. nutarimu K. N. skundą patenkino, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2012 m. birželio 27 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukė. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog nesurinkta pakankamai K. N. kaltę padarius ATPK 125 str. numatytą pažeidimą patvirtinančių įrodymų.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą paskiriant administracinę nuobaudą - 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesių laikotarpiui. Nurodo, jog Institucija kategoriškai nesutinka su apylinkės teismo sprendimu, kadangi mano, kad teismas nepilnai ištyrė įvykio aplinkybes, neįvertino visų administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų. Pareigūnai G. T. ir E. J. savo tarnybiniuose pranešimuose aiškiai nurodė, kad matė, jog automobilis „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo geležinkelio pervaža esant draudžiamam šviesoforo signalui, dėl ko buvo sustabdytas minėtas automobilis ir vairuotojui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. K. N. teismo pasėdžio metu teigia, kad pareigūnai negalėjo matyti jo vairuojamo automobilio, neva saulė jiems tiesiogiai švietė į akis ir policijos pareigūnai jo automobilį galėjo supainioti su kitu automobiliu. Analogiški parodymai pateikti ir K. N. draugės R. J., kuri tuo metu buvo automobilyje. Teismas bylos nagrinėjimo metu konstatavo, kad byloje nėra nei filmuotos medžiagos, nei fotonuotraukų ar kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų pareigūno G. T. įvardintus faktus ir tokiu būdu neabejotinai patvirtintų K. N. padarytą ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą teisės pažeidimą. Institucija mano, kad R. J. pateiktas paaiškinimas gali būti traktuojamas kaip suinteresuoto asmens. K. N. žinojo, kad už veiką, kurios padarymą pripažintas kaltu, gali būti baudžiamas pinigine bauda bei specialiosios teisės atėmimu, turėjo numatyti galimas ateityje kilsiančias pasekmes, tačiau šių pasekmių lengvabūdiškai tikėjosi išvengti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad K. N. yra anksčiau baustas administracine tvarka, tai asmenį charakterizuoja kaip linkusį nepaisyti visuotinai privalomų elgesio taisyklių. Toliau būtina atsižvelgti ne tik į įvykdyto teisės pažeidimo sunkumą, pasekmes, bet ir į jo įvykdymo aplinkybes. Kelių policijos biuras siekia, kad įstatymo saugomos vertybės būtų apsaugotos tinkamai, o pažeidus minėtas elgesio taisykles valstybė taikytų pažeidimui adekvačias poveikio priemones.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Pabrėžtina, kad byla administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu gali būti nutraukiama tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės.
Kaip minėta, visapusiškam ir objektyviam aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami įrodymai. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (ATPK 256 str. 1 d., 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs K. N. administracinio teisės pažeidimo bylą, negali sutikti, kad nagrinėjamu atveju buvo išnaudotos visos įstatymo numatytos galimybės ir surinkti visi bylai reikšmingi įrodymai, o Institucijos bei apylinkės teismo procesiniai sprendimai priimti remiantis visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.
Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 6) matyti, jog nuo pat įvykio pradžios K. N. neigė į geležinkelio pervažą įvažiavęs jau degant draudžiamam šviesoforo signalui, savo pirminiame paaiškinime (b.l. 6) nurodė, jog raudonas šviesoforo signalas užsidegė jam įvažiavus į pervažą. Teismo posėdžio metu (b.l. 25-26) K. N. laikėsi nuoseklios pozicijos, jog prie pervažos prie ženklo „Stop“ sustojo, o kai pradėjo važiuoti, tada užsidegė šviesoforas. K. N. kilo abejonių, ar policijos pareigūnai galėjo iš už 200 m matyti jo automobilio padėtį, ar tuo metu policijos pareigūnų negalėjo apakinti saulės šviesa. Byloje esančiame liudytojos R. J. rašytiniame aplinkybių patikslinime (b.l. 7) taip pat nurodyta, jog draudžiamas šviesoforo signalas užsidegė jau įvažiavus į pervažą, anot jos, policijos pareigūnai negalėjo matyti, kada užsidegė draudžiamas šviesoforo signalas, kadangi tuo metu saulė jiems švietė tiesiai į akis. Tuo tarpu policijos pareigūnai E. J. ir G. T. savo tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 9, 10, 11) nurodė, jog pastebėjo degant draudžiamam šviesoforo signalui per geležinkelio pervažą važiuojantį automobilį „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš jų stovėjimo vietos aiškiai matėsi degantis draudžiamas šviesoforo signalas ir visa pervaža. Prieš minėtąjį automobilį važiavusiam automobiliui pervažoje, tik įvažiavus, užsidegė draudžiamas šviesoforo signalas. Teismo posėdžio metu (b.l. 36) liudytojas policijos pareigūnas G. T. nurodė aiškiai matęs, kada užsidegė raudonas šviesoforo signalas, nurodė, jog raudonas šviesoforo signalas užsidegė kitam, pirmiau važiavusiam automobiliui. Nuo jų stovėjimo vietos pervaža labai gerai matėsi, viskas buvo akivaizdžiai matyti.
K. N. kartu su skundu pirmosios instancijos teismui pateikė įvykio vietos fotonuotraukas (b.l. 12-13), iš kurių matyti, jog atstumas nuo geležinkelio pervažos iki vietos, kurioje įvykio metu, kaip teigia K. N., stovėjo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis, yra pakankamai didelis, todėl apeliaciniam teismui taip pat kyla abejonių, ar tokiu atstumu buvo įmanoma matyti, kad K. N. vairuojamas automobilis į geležinkelio pervažą įvažiavo jau degant draudžiamam šviesoforo signalui, o ne jam įvažiavus į pervažą užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Nagrinėjamu atveju nebuvo imtasi visų imanomų priemonių šioms abejonėms pašalinti. Apeliacinio teismo vertinimu, abejonės šiuo atveju gali būti pašalintos atlikus įvykio eksperimentą siekiant įsitikinti, ar iš tos vietos ir padėties, kurioje įvykio metu buvo policijos pareigūnai, stebėjimo būdu galima tiksliai nustatyti per geležinkelio pervažą judančio automobilio padėtį pervažos ir prieš ją esančio „Stop“ ženklo atžvilgiu.
Pagal ATPK 256 str. 3 d. įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). ATPK nenumatyta, kad tiriant administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes gali būti atliekamas eksperimentas. Tačiau, remiantis ATPK 249 str. 2 d., nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas mutatis mutandis gali būti vadovaujamasi BPK normomis. BPK 197 str. (Eksperimentas) nustatyta, jog liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų parodymams ar versijoms patikrinti galima atkurti tiriamo įvykio situaciją, aplinką, asmenų veiksmus ar kitas aplinkybes ir atlikti reikiamus bandymus. Apeliacinio teismo vertinimu, byloje iškilusios abejonės dėl įvykio aplinkybių ir prieštaravimai tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo K. N. ir liudytojos R. J. vienoje pusėje bei policijos pareigūnų E. J. ir G. T. kitoje pusėje nurodomų aplinkybių gali būti pašalinti tik atkūrus įvykio situaciją eksperimento būdu.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t.y. kai protokolas surašytas netinkamai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių. Kadangi K. N. administracinio teisės pažeidimo byla nebuvo ištirta visapusiškai, nebuvo surinkti visi galimi įrodymai, kurių pagrindu būtų galima K. N. kaltės klausimu daryti abejonių nekeliančias išvadas, byla grąžinama iš naujo tirti įgaliotai institucijai – Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui.
ATKP 35 str. 1 d. nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Tuo tarpu ATPK 35 str. 5 d. nustatyta, jog kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ši apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos (ATPK 30213 str.), todėl administracinės nuobaudos K. N. atžvilgiu skyrimo terminas skaičiuojamas nuo 2012 m. gruodžio 5 d.
Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutarimą bei Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2012 m. birželio 27 d. nutarimą panaikinti, ir grąžinti bylą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui iš naujo tirti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Linas Pauliukėnas