Civ. b. Nr. 2S-2347-262/2014

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02847-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija: 110.5; 122.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „LT Technologies“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Tradisetos importo-eksporto kompanija“ ieškinį atsakovui UAB „LT Technologies“ dėl tarpininkavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei skolos ir netesybų priteisimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė: pripažinti 2013-06-20 tarpininkavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Tradisetos importo-eksporto kompanija“ bei UAB „LT Technologies“ nutraukimą neteisėtu, priteisti iš atsakovo UAB „LT Technologies“ 25989,98 Lt skolos, 986,90 Lt palūkanų, 69056 Lt baudą, 8,4 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat negautas pajamas už laikotarpį nuo 2014-03-19 iki teismo sprendimo priėmimo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui 96032,70 Lt vertės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, turtines teises, o jų nepakankat – ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovą bei trečiuosius asmenis. Nurodė, jog ieškinio suma yra didelė, dėl to nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, atsakovas elgiasi nesąžiningai, be jokio pagrindo atsisako ir vengia vykdyti prievolę – sumokėti skolą pagal pateiktas sąskaitas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi prašymas buvo tenkintas taikytos laikinosios apsaugos priemonės: atsakovo turto, turtinių teisių ir/arba piniginių lėšų areštas už 96 032,70 Lt.

Teismas nurodė, kad Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma (96032,70 Lt) yra didelė, darytina išvada, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimas teismo sprendimo įvykdymas, todėl prašymas dėl atsakovui priklausančio turto, turtinių teisių bei piniginių lėšų arešto tenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės- atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad nutartis nepagrįstai grindžiama vien tik didele ieškinio suma. Atsakovas turi pakankamai turto, piniginių lėšų, jo veikla yra pelninga, todėl ieškinio suma atsakovui nėra didelė ir nėra rizikos būsimam teismo sprendimo įvykdymui. Laikinosios apsaugos priemonės trukdo atsakovo veiklai.

Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškinio suma yra didelė, todėl buvo pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Antstolis vykdydamas nutartį areštavo tik vieną atsakovui priklausantį kilnojamą įrenginį – Trulaser Tube 5000, jokios piniginės lėšos nebuvo areštuotos. Dėl to, nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtos laikinosios apsaugos priemonės gali turėti įtakos atsakovo sėkmingam ir nepertraukiamam darbui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

CPK 144 str. 1 d. yra nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

CPK  145 str. 2 d. yra nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu.

Teismų praktikoje nekartą yra nurodyta, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, reikia vadovautis teisingumo ir proporcingumo principais ir siekti išvengti asmens, kuriam pareikšti reikalavimai, teisių ir teisėtų interesų suvaržymo labiau negu reikia laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams pasiekti bei užtikrinti ginčo šalių interesų pusiausvyrą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 gruodžio 2 d. nutartis c.b. Nr. 2-2368/2010 ir kt.).

Taigi, šiuo atveju šalių interesų pusiausvyros užtikrinimas reiškia, kad kiek įmanoma geriau turi būti apginti tiek ieškovo, tiek atsakovo interesai. Ieškovas siekia, jog  būtų užtikrintas jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas, kad sprendimas būtų įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką, be jokių trukdžių ir t.t. Atsakovas siekia, kad jo veikla vyktų skandžiai,  nebūtų jokių nereikalingų apribojimų atsiskaitymams su trečiaisiais asmenimis ir kt.

Iš ieškovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto antstolės  B. P. 2014 m. rugsėjo 15 d. patikslinto turto aprašymo matyti, kad vykdant skundžiamą nutartį buvo areštuotas tik vienas atsakovui priklausantis daiktas: kilnojamasis įrenginys – Trulaser Tube 5000. Jokie apribojimai naudoti įrenginį nustatyti nebuvo. Taigi, areštavus tik vieną atsakovui priklausantį daiktą, atsakovo veikla iš esmės nėra ribojama, nes jis gali laisvai disponuoti kitu savo turtu bei piniginėmis lėšomis. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių mastas buvo optimalus: jų netaikyta daugiau nei reikia  palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovo veikla buvo apribota minimaliai, t.y. atsakovas iš esmės  be jokių kliūčių gali toliau vystyti savo veiklą ir atsiskaityti su kitais asmenimis. Taigi, šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos laikantis ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principų.

Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a :

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                       Ona Gasiulytė