Civilinė byla Nr. e2S-1135-577/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15356-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.11.1; 3.3.2.5

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. individualios įmonės „Nestrėvaitis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. individualios įmonės „Nestrėvaitis“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Monteva“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       ieškovė V. K. individuali įmonė „Nestrėvaitis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei MB „Monteva“, prašydama priteisti iš atsakovės 1 699,93 Eur skolą, 304,99 Eur palūkanas iki bylos iškėlimo teisme, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas, 40 Eur dydžio skolos išieškojimo išlaidų kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi nustatė ieškovei V. K. individualiai įmonei „Nestrėvaitis“ terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, kad byla būtų nagrinėjama bendrosios ginčo teisenos tvarka.

3.       Teismas nurodė, jog ieškinyje nepateikti duomenys, kokiu teisiniu pagrindu ir kaip ieškovė apskaičiavo mokėtinas palūkanas, susidariusias iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Nėra aišku, kodėl ieškovė taiko būtent tokią palūkanų skaičiavimo normą (18 proc.), kada tiksliai palūkanos buvo pradėtos skaičiuoti, už kokį konkrečiai laikotarpį. Konstatavo, kad ieškinio reikalavimai nėra tinkamai pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais (neaiškus ieškinio faktinis pagrindas), todėl ieškinys negali būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) XXII skyriuje nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad byla nagrinėtina pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, ieškovei nustatytinas terminas primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, t. y. 23 Eur žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo argumentai

4.       Ieškovė V. K. individuali įmonė „Nestrėvaitis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį dėl atsisakymo nagrinėti ieškinį dokumentinio proceso tvarka. Apeliantės teigimu, ieškinyje nurodyta, jog palūkanų skaičiavimo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas, kurio 2 ir 4 straipsniai nustato metinių palūkanų normą ir prievolės mokėti palūkanas atsiradimo pagrindą ir momentą. Įstatyme nurodytos aplinkybės, sąlygojančios palūkanų mokėjimo prievolę yra aptartos ieškinyje, nurodant palūkanų teisinį pagrindą – Įstatymą, juo nustatytą metinę 8 proc. palūkanų normą, momentą, nuo kurio atsakovui atsirado pareiga mokėti palūkanas (mokėjimo termino pasibaigimas, o neapmokėtoje sąskaitoje nurodytas jos apmokėjimo terminas) ir laikotarpis praėjęs nuo sąskaitos apmokėjimo termino praleidimo iki ieškinio pateikimo, t. y. dveji metai ir trys mėnesiai, per kurios susidarė palūkanų suma 18 proc. (dveji metai po 8 proc. – 16 proc.; trys mėnesiai, t.y. metų ketvirtadalis, - 2 proc. palūkanų). Šis skaičiavimas kyla iš įstatymo. Pasak apeliantės, yra aiškus ir ieškinio faktinis pagrindas, ir palūkanų skaičiavimo teisinis pagrindas, bei jų skaičiavimo metodika.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

6.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovei terminą primokėti žyminio mokesčio dalį, kad byla būtų nagrinėjama bendrosios ginčo teisenos tvarka.

7.       Dokumentinis procesas – supaprastinto proceso forma, kuria siekiama užtikrinti greitesnį ginčų nagrinėjimą.

8.       Pagal CPK 424 straipsnio 1 dalį, ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas XXII skyriuje nustatyta tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. CPK 424 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai ieškinys neatitinka CPK 424 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir dėl to negali būti nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

9.       Dokumentiniam procesui pradėti ieškiniui yra keliami specialieji reikalavimai, t. y. turi būti nurodomas ieškovo prašymas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka bei nurodyti visi rašytiniai įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, tačiau šiam procesiniam dokumentui taip pat yra taikomi ir bendrieji CPK 135 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai.

10.       Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė terminą ieškovei primokėti žyminį mokestį, kad byla būtų nagrinėjama bendrosios ginčo teisenos tvarka, nurodydamas, jog ieškinyje nepateikti duomenys, kokiu teisiniu pagrindu ir kaip ieškovė apskaičiavo mokėtinas palūkanas, susidariusias iki ieškinio pateikimo teismui dienos; nėra aišku, kodėl ieškovė taiko būtent tokią palūkanų normą (18 proc.), kada tiksliai palūkanos buvo pradėtos skaičiuoti, už kokį konkrečiai laikotarpį. Sprendė, jog ieškinio reikalavimai nėra tinkamai pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais (neaiškus ieškinio faktinis pagrindas), todėl ieškinys negali būti nagrinėjamas CPK XXII skyriuje nustatyta tvarka.

11.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog faktinio pagrindo suformulavimas nelaikytinas specialiu dokumentiniam procesui keliamu reikalavimu. Reikalavimas ieškinyje nurodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), nustatytas CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Todėl ieškovui neatskleidus palūkanų skaičiavimo mechanizmo (ieškinio aplinkybėse, skaičiavimuose esant akivaizdžių prieštaravimų ar pan.), taikytinas trūkumų šalinimo institutas.

12.       Nagrinėjamu atveju nutartyje cituojama CPK 424 straipsnio 2 dalis, nutartis priimta ieškinio priėmimo stadijoje, nutartyje, be kita ko, ieškovei išaiškinta, kad nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, t. y. nepatikslinus ieškinio faktinio pagrindo, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas, tačiau nuspręsdamas bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, teismas rėmėsi ir CPK 428 straipsnio 7 dalimi, numatančia, jog padarius išvadą, kad ieškinys pagal pateiktus įrodymus negali būti visiškai patenkinamas, teismas priima nutartį nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Rezoliucinėje dalyje alternatyva pašalinti trūkumus, susijusius su ieškinio faktiniu pagrindu taip pat nenumatyta.

13.       Taigi, nustatęs ieškinio faktinio pagrindo trūkumus, teismas iš esmės apribojo galimybę ieškovei juos pašalinti, kad bylą būtų galima nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

14.       Apeliacinės instancijos teismas, nors ir iš dalies pritaria atskirojo skundo argumentams, kad ieškinyje yra nurodytas teisinis palūkanų skaičiavimo pagrindas (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas), taip pat nurodytas palūkanų skaičiavimo pradžios momentas, jų skaičiavimo terminas ir pan., atkreipia dėmesį, kad aplinkybės dėl palūkanų normos (dydžio) paskaičiavimo nurodytos tik atskirajame skunde. Kadangi ieškinyje teigiama, kad Įstatyme nustatyta metinė 8 procentų palūkanų norma, tačiau apskaičiuodama palūkanų sumą, ieškovė taiko 18 procentų normą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog faktinis ieškinio pagrindas nėra aiškus.

15.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti iš dalies – pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, jos rezoliucinėje dalyje nurodant galimybę ieškovei pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. patikslinti ieškinio faktinį pagrindą, bei nustatant papildomą terminą įpareigojimų įvykdymui (CPK 320, 338 straipsniai).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį - nustatyti ieškovei V. K. individualiai įmonei „Nestrėvaitis“ papildomą 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti ieškinio faktinį pagrindą arba primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Teisėja                                                                             Jadvyga Mardosevič