Pranešėjas Bronius Valius                                                                                 Civilinė byla Nr. 2S-1734-125/2010

Teisėja Eugenija Šatkuvienė                                                          Procesinio sprendimo kategorija

(S)

                                           128.17

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. lapkričio 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininkų ir įkeisto turto savininkų V. V. ir K. V. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutarties byloje Nr. 326-1N/2010,

n u s t a t ė:

kreditorius I. P. kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad pagal 2008-03-14 paskolos sutartį paskolino V. V.         33 000 Lt. Užtikrinant tinkamą prievolės įvykdymą, hipotekos lakštu buvo įkeistas V. V. ir K. V. nuosavybės teise priklausantis turtas – butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi skolininkė nustatytu terminu kredito negrąžino, kreditorius kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto.

Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-02 nutartimi prašymą tenkino, areštavo įkeistą daiktą – 67,33 kv. m ploto butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso V. V. ir K. V.. Įspėjo skolininką ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.

Atskiruoju skundu įkeisto daikto savininkai prašo Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-02 nutartį panaikinti. Apeliantai teigia, kad jie sąžiningai mokėjo įmokas pagal paskolą, tik keturis mėnesius nemokėjo įmokų dėl sunkios finansinės padėties. Be to, apeliantai nurodo, jog iš tikrųjų kreditorius I. P. jiems pinigų neskolino, pinigus paskolino jo kaimynė J. A.. Taip pat nurodo, kad kreditorius pareiškime nurodė, jog jie skolingi 33 131,80 Lt, tačiau jiems buvo paskolinta tik 33 000 Lt. Apeliantai teigia, kad teismo nutartis neatitinka tikrovės, todėl prašo ją panaikinti. 

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditoriaus prašymu dėl priverstinio skolos išieškojimo Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-02 nutartimi areštavo įkeistą daiktą ir įspėjo skolininką ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.

Apeliantai su tokia nutartimi nesutinka ir atskirąjį skundą grindžia tuo, kad kreditorė suteikė mažesnę paskolą, negu nurodo prašyme, be to, teigia, jog paskolą jiems suteikė ne kreditorius         I. P., o J. A..

Prašymus dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo pakeitimo ir baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių santykių hipotekos teisėjas nagrinėja CPK XXXVI skyriuje bei Civiliniame kodekse nustatyta tvarka (CPK 542 str. 1 d.). Taigi pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo yra nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, atsižvelgiant į CPK 558 straipsnio nuostatas. LR CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad skolininkė būtų įvykdžiusi prisiimtus įsipareigojimus, kad Hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.).

LR CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t. y. taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis LR CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. LR CPK 565 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta skolininko teisė raštu reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jei yra LR CK nurodyti pagrindai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-08-02 nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 p.).

Kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                            Bronius Valius

Kolegijos teisėjos                                                                                   Virginija Nijolė Griškevičienė

                                                                                                                Aušra Maškevičienė