Administracinė byla Nr. eA-1357-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06198-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo
2024 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas A. A. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas 
panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. spalio 18 d. sprendimą Nr.24S233802, kuriuo nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) (toliau – Sprendimas).

2.       Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

2.1.                      Pareiškėjas nuo 2023 m. liepos 28 d. turėjo išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantį iki 2025 m. rugpjūčio 7 d. darbo santykių pagrindu. Susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms (dėl per ilgo pareiškėjo dokumentų tvarkymo, siekiant turėti visus Europos Sąjungoje galiojančius dokumentus, suteikiančius asmeniui teisę dirbti vairuotoju (vairuotojo kortelė, raudonasis lapas ir pan.), darbdavys informavo, kad darbo sutartį su pareiškėju nutraukė ir apie tai informavo Migracijos departamentą. Atsakovas konstatavo, kad, kadangi darbo sutartis nebuvo sudaryta, asmuo nedirba ir negauna darbo užmokesčio ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje, todėl 2024 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 24S194889 (toliau – ir Sprendimas dėl leidimo). Pareiškėjas minėto sprendimo neskundė. 2024 m. spalio 22 d. pareiškėjas elektroniniu paštu gavo atsakovo pranešimą apie tai, kad Migracijos departamentas 2024 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 24S233802, kuriuo nuspręsta uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. spalio 18 d. iki 2027 m. spalio 17 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 133 straipsnio 1 dalimi. Kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. spalio 18 d. iki 2027 m. spalio 17 d.

2.2.                      Draudimas atvykti į Lietuvą bei Šengeno zoną pareiškėjui pritaikytas, jam panaikinus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau nors leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjui buvo panaikintas, tai įvyko darbdavio iniciatyva dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, jam nesiekiant pažeisti migracinių teisės normų, todėl draudimas atvykti tiek į Lietuvą, tiek į visą ES jam pritaikytas nepagrįstai, tai nėra proporcinga be adekvati priemonė faktinių aplinkybių kontekste. Po to, kai pareiškėjas gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jis, būdamas Baltarusijos Respublikos piliečiu, turėjo susitvarkyti dokumentus, leidžiančius jam dirbti vairuotoju Europoje, tad jis, turėdamas išduotą Lenkijos vizą, Lenkijoje pateikė prašymą išduoti jam vairuotojo kortelę bei grįžo į Baltarusiją laukti, kol jam ją atsiųs, siekdamas kaip tik nepažeisti buvimo valstybėje teisėtumo reikalavimų. Leidimas gyventi Lietuvoje taip pat buvo jam atsiųstas į Baltarusiją, nes atsiėmė jį darbdavys. Tad 2023 m. rugsėjo 27 d. išduotą vairuotojo kortelę atsiėmė ir pareiškėjui jau tik spalio mėnesį į Baltarusiją atvežė pareiškėjo pažįstamas, nes pats pareiškėjas vykti į Lenkiją negalėjo. Tuomet, gavęs nurodytą kortelę, pareiškėjas kreipėsi į darbdavį, nurodęs, kad jau turi vairuotojo kortelę ir gali pradėti darbus, tačiau darbdavys jį informavo, kad, kadangi po leidimo laikinai gyventi išdavimo praėjo virš dviejų mėnesių, jis su pareiškėju nutraukė darbo sutartį ir apie tai 2023 m. spalio 13 d. pranešimu Nr. 2310-PRNŠ-2114 informavo atsakovą. Pareiškėjas supratęs, kad pareiga informuoti atsakovą dėl darbo sutarties pasibaigimo yra įvykdyta darbdavio, jis toliau jokių priemonių nesiėmė, į Lietuvą nevyko, leidimu laikinai gyventi neteisėtai nesinaudojo (nors sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas bene po metų po to kai apie tai darbdavys informavo atsakovą), kas kaip tik parodo pareiškėjo sąžiningumą. Todėl draudimas atvykti į Lietuvą bei perspėjimo įtraukimo į SIS sistemą yra nepagrįstos priemonės, atsižvelgiant į individualią pareiškėjo situaciją.

2.3.                      Draudimas atvykti į Lietuvą pareiškėjui pritaikytas nepagrįstai bei neteisėtai – tik formaliai, vadovaujantis UTPĮ normomis (jo 133 str. 1 d.), nevertinant pareiškėjo individualios situacijos bei neatsižvelgiant į kitus vertinimo kriterijus. Pareiškėjo individualios aplinkybės rodo, kad ši situacija susidarė dėl objektyvių priežasčių, jis ketino dirbti Lietuvoje, tvarkėsi dokumentus, tačiau kadangi tai vyko per lėtai, darbdavys nebebuvo suinteresuotas pareiškėju kaip darbuotoju. Jokių migracijos teisės aktų pareiškėjas nepažeidė, tad jis nėra piktybinis pažeidėjas, kuris gali bandyti ir ateityje pažeidinėti teisės aktus. Taigi, draudimas atvykti į Lietuvą grindžiamas formalia aplinkybe, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas nesutinka, kad draudimas atvykti į Lietuvą taikomas kiekvienu atveju, formaliai nustačius pažeidimus – pats atsakovas savo priimtame akte išskyrė aplinkybes, į kurias jis privalo papildomai atsižvelgti bei kurias turi vertinti, priimdamas sprendimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvą taikymo. Sprendimu pritaikytas draudimas nėra tinkamai motyvuojamas, nenumatomi bei nenurodomi vertinimo kriterijai bei nustatytos aplinkybės, sudarančios tokio draudimo taikymo tikslingumą.

3.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti ir nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

3.1.                      Departamento duomenimis, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) darbo sutarties su pareiškėju nesudarė (2023 m. spalio 13 d. gautas Bendrovės pranešimas Nr. 2310- PRNŠ-2114, kad asmuo neatvyko dirbti, leidimas laikinai gyventi buvo perduotas asmeniui į Baltarusiją, asmuo vis žadėjo atvykti, tačiau neatvyko). Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas šiuo metu nedirba. Patikrinus Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenis, po leidimo laikinai gyventi išdavimo, duomenų apie pareiškėjo Lietuvos Respublikos sienos kirtimus nerasta. 2024 m. rugpjūčio 23 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S194889 panaikinti pareiškėjui 2023 m. rugpjūčio 7 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760273634, nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kad jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir darbo sutartis su juo nesudaryta. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, 2024 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą
Nr. 24S233802 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

3.2.                      Migracijos departamentas surinko ir išanalizavo su pareiškėju susijusią ir prieinamą informaciją. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas neturėjo anksčiau išduotų leidimų gyventi ir vizų, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas Lietuvos Respublikoje nedirbo. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse duomenų nėra. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, t. y., kad buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, jis įmonėje, tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, neįsidarbino), tai, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 p. pareiškėjui nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Ginčijamas Sprendimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjui yra priimtas sprendimas Nr. 24S194889 panaikinti leidimą laikinai gyventi. Sprendimas yra įsiteisėjęs, o duomenys surinkti iš kompetentingų institucijų, kurių pateiktais duomenimis buvo remtasi, abejoti nėra pagrindo. Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, tai, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti gauti leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą, atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, asmens duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 p., iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS.

3.3.                      Migracijos departamentas priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, Departamentas neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo sprendimo nepriimti. Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

II.

4.       Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5.       Teismas rėmėsi UTPĮ 133 straipsnio 1, 7, 8 dalių, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl SIS sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punkto, 2 dalies c punkto, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), 15 punkto, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka),
11, 14 punktų nuostatomis.

6.       Teismo vertinimu, Migracijos departamentas surinko ir išanalizavo su pareiškėju susijusią ir prieinamą informaciją. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas neturėjo anksčiau išduotų leidimų gyventi ir vizų, kad pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, Lietuvos Respublikoje nedirbo. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse duomenų nėra. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, t. y., kad buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, jis įmonėje, tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, neįsidarbino), tai, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 p. pareiškėjui nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Teismas sprendė, kad nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas, jis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus. Teismas atkreipė dėmesį, kad Sprendimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjui yra priimtas sprendimas Nr. 24S194889 panaikinti leidimą laikinai gyventi. Teismas akcentavo, kak sprendimas Nr. 24S194889 panaikinti leidimą laikinai gyventi įsiteisėjęs, o duomenys surinkti iš kompetentingų institucijų, kurių pateiktais duomenimis buvo remtasi, abejoti nėra pagrindo.

7.       Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepasinaudojo apskundimo teise ir neapskundė
2024 m. rugpjūčio 23 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 24S194889, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl jis yra galiojantis ir sudaręs prielaidas atsakovui priimti šioje byloje skundžiamą sprendimą. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad savo teisėmis ir pareigomis užsienietis naudojosi atsakingai bei niekada jokia forma neatliko nurodytų pažeidimų, nes, teismo vertinimu, skundžiamas Sprendimas yra priimtas kaip išvestinis, panaikinus pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

8.       Teismas nurodė, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Teismo vertinimu, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.

III.

9.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 
2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

10.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia šiais argumentais:

10.1.                      UTPĮ 133 str. 1 d. numatyta, kad draudimas atvykti į Lietuvą tik gali būti pritaikytas, taigi, nėra numatoma, kad draudimas taikytinas automatiškai, panaikinus užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Tokio draudimo taikymo tikslingumas turi būti nustatomas bei tinkamai sprendime motyvuojamas, įvertinus pareiškėjo individualią situaciją bei atsižvelgiant į Kriterijų vertinimo tvarkos 11 p. Šie kriterijai vertinami nebuvo, Sprendime nėra išsamiai vertinami, draudimas pritaikytas tik formaliai. 

10.2.                      Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą nevertino: ar pareiškėjo individualus atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms; ar taikoma priemonė yra proporcinga; ar pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas dėl pripažinimo jį keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje (tokio sprendimo nebuvo). Taigi, toks perspėjimo įvedimo į SIS sistemą motyvavimas nėra ir neturi būti laikomas tinkamu, vadovaujantis LVAT praktika (pvz., 2024 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2194-575/2024).

11.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

11.1.                      Migracijos departamentas surinko ir išanalizavo su pareiškėju susijusią ir prieinamą informaciją. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas neturėjo anksčiau išduotų leidimų gyventi ir vizų, kad pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas Lietuvos Respublikoje nedirbo. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse duomenų nėra.

11.2.                      Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, t. y., kad buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, jis įmonėje, tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, neįsidarbino), tai, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 114 p. pareiškėjui nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.

11.3.                      Atmestini pareiškėjo argumentai, kad nevertintos individualios, su juo susijusios, aplinkybės priemonės adekvatumo, proporcingumo atžvilgiu, nepateikti tai pagrindžiantys įrodymai. Ginčijamas sprendimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjui yra priimtas sprendimas Nr. 24S194889 panaikinti leidimą laikinai gyventi. Sprendimas yra įsiteisėjęs, o duomenys surinkti iš kompetentingų institucijų, kurių pateiktais duomenimis buvo remtasi, abejoti nėra pagrindo. Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, tai, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti gauti leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą, atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, asmens duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 p., iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS.

11.4.                      Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų vertinimo tvarka. Kriterijų vertinimo tvarkos 11 p. nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio leidimas gyventi buvo panaikintas, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo panaikinti leidimą gyventi priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 p. užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. (pagal 35 str. 1 d. 2 p.) nurodytu pagrindu, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

12.       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 18 d. sprendimo Nr.24S233802, kuriuo nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), teisėtumo bei pagrįstumo.

13.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad atsakovas, spręsdamas dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvą, įvertino aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, taip pat į pareiškėjo šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus ryšius Lietuvos Respublikoje, ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas atitinka vieną iš UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Teismas konstatavo, kad Sprendimas atitinka VAĮ nuostatas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo išbraukti pareiškėjo duomenis iš Šengeno informacinės sistemos dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijose 36 mėnesius.

14.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu aplinkybių vertinimu, pažymi, kas pats pareiškėjas jokių pažeidimų nepadarė, be to, pirmosios instancijos teismas nukrypo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose.

15.       Teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 2 d.) ar pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 146 str. 2 d.), nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16.       Byloje nustatyta, kad atsakovas, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, į tai, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, nustatė pareiškėjui draudimą 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, taip pat į tai, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, padarė išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, bei, siekdamas užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, nusprendė įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 36 mėnesius (3 metus) nuo Sprendimo priėmimo dienos. Šis Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis UTPĮ 133 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152, 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, Taisyklių 15 punktu ir Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 14 punktais.

Dėl draudimo atvykti

17.       Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą, užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal
35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

18.       Šioje byloje ginčijamo Sprendimo dalis dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką yra priimta vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2511-602/2024).

19.       Iš Migracijos departamento Sprendimo dėl leidimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, darbo sutartis su asmeniu nesudaryta.

20.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, konstatavęs, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, šis atsakovo Sprendimas dėl leidimo bei jame nustatytos aplinkybės nėra nuginčyti, šio Sprendimo dėl leidimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertinamas nagrinėjamoje administracinėje byloje. Taigi nagrinėjamu atveju Sprendime dėl leidimo nurodytos leidimo panaikinimo priežastys sudarė pagrindą atsakovui uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šią ginčijamo Sprendimo dalį teisėta ir pagrįsta.

Dėl perspėjimo įvedimo į SIS

21.       Pagal Taisyklių 15 punktą, duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka
2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, 24 ir 25 straipsniuose, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

22.       Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

23.       Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo nurodytą būtinybę įvesti perspėjimą į SIS (atsakovui nustačius, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje), pažymi, jog nei UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas.

24.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).

25.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju Migracijos departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus; Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 ir joje nurodytą praktiką).

26.       Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra priimtas administracinis sprendimas, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento Sprendime nėra motyvų ir dėl į Šengeno informacinę sistemą įvesto perspėjimo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius. Migracijos departamento sprendimai, kuriuose nėra motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami kaip neatitinkantys VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024 ir kt.). Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamo Sprendimo dalis įvesti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nelaikytina proporcinga, ji neatitinka VAĮ 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimų ir yra naikintina.

27.       Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindai pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikinti ginčijamo Sprendimo dalį, kuria į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), paliekant nepakeistą kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).

28.       Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (ABTĮ 41 str. 3 d.). Tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017; kt.).

29.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas sudarė atstovavimo sutartį su advokate R. B. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog advokatė sumokėjo 18,15 Eur už dokumentų vertimą, buvo sumokėtas 22,50 Eur dydžio žyminis mokestis, taip pat sumokėta 1 000,00 Eur už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme.

30.       Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1709-492/2021 ir kt.). Jeigu ABTĮ nustatytu terminu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam buvo suteikta advokato teisinė pagalba, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016, 2019 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-14-502/2019, 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1681-463/2024 ir kt.).

31.       Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 040,65 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 000 Eur už skundo surašymą, 22,50 Eur žyminis mokestis bei 18,15 Eur vertimo paslaugos). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo priteistina jo bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, dalis – 520 Eur.

32.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas sumokėjo
500 Eur už apeliacinio skundo parengimo paslaugas, taip pat 11,25 Eur žyminį mokestį. Taigi, apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas patyrė 511,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo priteistina jo bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, dalis – 255 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo A. A. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 18 d. sprendimo Nr.24S233802 dalį, kuria nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Kitą pareiškėjo A. A. skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjui A. A. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 520 Eur (penkis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bei 255 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Ramūnas Gadliaukas

        Dalia Višinskienė