Civilinė byla Nr. 2A-1109/2013

Procesinio sprendimo kategorija 35.5; 129.22;                                                                                 

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-249-640/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Sunonis“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

2003-08-06 ieškovas pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl bendros skolos su delspinigiais – 2070088,87 Lt išieškojimo iš atsakovo. Vilniaus apygardos teismo 2003-08-07 įsakymu iš atsakovo ieškovo naudai buvo priteista 756916,14 Lt skolos, 1313172,73 Lt delspinigių, iš viso – 2070088,87 Lt ir 6175,22 Lt žyminio mokesčio. Teismo įsakymas įsiteisėjo ir buvo įvykdytas, tačiau 2007-03-26 nutartimi buvo atnaujintas procesas byloje ir priimti atsakovo prieštaravimai dėl teismo įsakymo ir ieškovui nustatytas terminas ieškiniui pareikšti.

2007-04-12 ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 756916,14 Lt skolos už pagal statybos rangos sutartis atliktus darbus; priteisti iš atsakovo 1313172,73 Lt delspinigių nuo skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 68-73, 2 tomas). Teismo nutartimi 2003-08-07 teismo įsakymas buvo panaikintas.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-04-14 sprendimu pripažinus dalį sutarčių negaliojančiomis, jų pagrindu ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami, o likusioje dalyje - pripažino skolą ir jos neginčijo. Nesutiko su prašomų priteisti delspinigių dydžiu bei nurodė, jog ieškovas neteisingai nurodė nesumokėtų delspinigių dydį, nes delspinigius skaičiavo ne tik nuo nesumokėtos skolos bet ir nuo skolos su jau paskaičiuotais delspinigiais dydžio. Tam pagrįsti atsakovas pateikė delspinigių paskaičiavimo lentelę (b.l. 50, 89, 5 tomas). Be to, atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, nes prašomi priteisti delspinigiai apskaičiuoti daugiau nei už 180 dienų. Atsakovas  nurodė, kad teismo įsakymu patenkinus ieškovo reikalavimus, visa suma buvo išieškota ieškovo naudai, todėl dalyje turi sprendžiamas klausimas dėl sprendimo vykdymo atgręžimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo BAB „Sunonis“ 595137,14 Lt skolos, 528695,52 Lt delspinigių, 15238,32 Lt žyminio mokesčio ieškovo UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“ naudai ir kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nusprendė, atgręžti Vilniaus apygardos teismo 2003-08-07 teismo įsakymo vykdymą ir priteisti iš ieškovo UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“ atsakovui BAB „Sunonis“ 937193,11 Lt sumą. Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo sudarytos statybos rangos sutartys, pagal kurias atsakovas nebuvo visiškai atsiskaitęs, todėl 2003-08-07 teismo įsakymu skola su delspinigiais buvo priteista, tačiau atnaujinus procesą byloje, teismo įsakymas buvo panaikintas. Teismo įsakymas buvo įvykdytas. Kadangi atsakovas BAB „Sunonis“ buvo kreipęsis į teismą bendra ginčo teisenos tvarka su ieškiniu dėl sandorių, t.y. tarp šalių sudarytų statybos rangos sutarčių, kurių pagrindu šioje byloje ieškovas prašė priteisti įsiskolinimą, nuginčijimo, bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas (b.l. 54, 5 tomas). Minėtoje byloje bankrutavusi AB „Sunonis“, atstovaujama bankroto administratorės, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydama pripažinti negaliojančiomis statybos rangos sutartis. 2010-04-14 Vilniaus apygardos teismo sprendimu dalis šalių sudarytų sutarčių buvo pripažintos negaliojančiomis.Teismo sprendimas įsiteisėjo 2012-01-12 Lietuvos apeliaciniam teismui nutartimi palikus nepakeistą teismo sprendimą. Tokiu būdu minėtu sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje nagrinėjamojoje byloje (CPK 182 str.). Ginčas tarp šalių dėl minėtu teismo sprendimu pripažintų negaliojančiomis sutarčių pagrindu prašomos priteisti skolos yra jau išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl ieškovo ieškinys dėl reikalavimų, grindžiamų sutartimis bei jų pagrindu sudarytomis sąmatomis bei aktais, kurie buvo pripažinti negaliojančiais, teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti.

Teismas išanalizavęs pagal rangos sutartis atliktų darbų apimtis bei kainą nurodė, kad pagal visas statybos rangos sutartis, ieškovo nurodymu, buvo atlikta darbų už 756916,14 Lt, už kuriuos atsakovas nesumokėjo. Įsiteisėjusiu 2010-04-14 teismo sprendimu buvo pripažinta negaliojančiomis sutartys bei darbų atlikimo aktai dėl 161779,003 Lt sumos. Todėl teismas sprendė, kad iš atsakovo ieškovo naudai priteistina suma sudaro 595137,14 Lt (756916,14 Lt – 161779,003 Lt).

Teismas išanalizavęs pagal rangos sutartis sulygtus delspinigius nurodė, kad  priteistinų delspinigių suma sudaro iš viso 528695,52 Lt., o iš viso priteistina iš atsakovo ieškovo naudai skolos su delspinigiais suma yra 1123832,66 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2012-06-04 Vilniaus apygardos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą, tenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ginčijamas Vilniaus apygardos teismo priimtas sprendimas turi būti panaikintas, nes yra rengiamas prašymas dėl civilinės bylos atnaujinimo.

2. Negalima sutikti su teismo sprendimu dėl ieškinio senaties termino pritaikymo. Kol sutartis yra neįvykdyta (neatlikti darbai, neatsiskaityta už darbus), tol yra pagrindas skaičiuoti delspinigius. Jie skaičiuojami už tą laiką, kol buvo vėluota įvykdyti darbus ar atlikti apmokėjimą. Kadangi susitarimas dėl delspinigių paskaičiavimo numatytas sutartyje, tai yra sutartinis dalykas, reikalavimas priteisti delspinigius pateiktas laiku, todėl nėra pagrindo skaičiuoti delspinigius tik už 180 dienų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas BAB „Sunonis“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012-06-14 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais motyvais. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą tinkamai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, įskaitant, bet neapsiribojant, tiek rašytinius įrodymus, tiek šalių paaiškinimus, buvo atskleistos visos reikšmingos aplinkybės sprendžiamų klausimų tinkamam teisiniam įvertinimui atlikti ir tinkamai pritaikytos tiek materialinės, tiek procesinės teisės normos.

Ieškovas UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“ Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. gegužės 14 d. (paaiškėjus naujoms aplinkybėms, turinčioms įtakos priimtam sprendimui) pateikė prašymą prijungti prie civilinės bylos dokumentus ir nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka ir atnaujinti įrodymų tyrimą. Nurodė, kad 2007-04-12 ieškinyje buvo klaidingai nurodyta, jog 2003-08-07 Vilniaus apygardos teismo įsakymas įvykdytas. Klaida įvyko dėl to, kad ieškinio paruošimo metu direktoriaus pareigas atliko B. K. (paskirta nuo 2007-04-02 iki 2007-08-06), kuri nebuvo supažindinta su keletu dokumentų, kurių UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla archyve nėra. Siekiant patikslinti išieškojimų aplinkybes ir sumas, pagal išreikalaujamus iš antstolio R. V. dokumentus, kurie gauti 2013-02-14, nustatyta, kad įsakymas įvykdytas nepilnai ir pagal Vilniaus apygardos teismo išduota teismo įsakymą Nr. L2/49-1587/2003 liko neišieškota 489747,37 Lt suma.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas teismui pateiktame prašyme dėl papildomų įrodymų pateikimo, pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Remiantis bendrąja CPK 321 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija pareikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, šalių pozicija grindžiama rašytiniais įrodymais, šalių pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose.

Bylos duomenimis, kreditorius UAB ,,Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla” 2003 m. rugpjūčio 6 d. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė išieškoti iš skolininko AB ,,Sunonis” 2070088,87 Lt skolos pagal šalių sudarytas rangos sutartis. Vilniaus apygardos teismas 2003 m. rugpjūčio 7 d. išdavė įsakymą išieškoti iš AB ,,Sunonis” 756916,14 Lt skolos ir 1313172,73 Lt delspinigių, viso 2070088,87 Lt ir 6175,22 Lt žyminio mokesčio UAB ,,Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla” naudai. Skolininkui AB „Sunonis“ iškėlus bankroto bylą pagal jo bankroto administratoriaus pareiškimą Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartimi buvo atnaujintas procesas ir kreditoriui pasiūlyta pateikti ieškinį. Ieškinys buvo pateiktas 2007 m. balandžio 12 d., o aukščiau minėtas teismo įsakymas buvo panaikintas. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 4 d. nutartimi sustabdė nagrinėjamą bylą iki bus išspręsta Vilniaus apygardos teismo nagrinėjama civilinė byla Nr.2-1765-28/07 pagal ieškovo AB „Sunonis” ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla” dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo ir įsiteisės teismo byloje priimtas sprendimas (nutartis). Vilniaus apygardos teismas minėtoje civilinėje byloje ieškinį tenkino iš dalies ir dalį šalių sudarytų sutarčių pripažino negaliojančiomis. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. sausio 12 d. Lietuvos apeliaciniam teismui nutartimi palikus nepakeistą minėtą teismo sprendimą.

CPK 182 straipsnio 2 punkte ir 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nebereikia įrodinėti aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo dalykas ir yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, jeigu nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys (nepriklausomai nuo jų teisinės padėties) ar jų teisių perėmėjai. Tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2004 ir kt.). Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatinėjimo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų. Pažymėtina, kad asmenys dalyvavę procese negali ginčyti pripažintų prejudicinėmis aplinkybių. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis patenka į CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodytą kategoriją, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį dėl reikalavimų, grindžiamų sutartimis bei jų pagrindu sudarytomis sąmatomis bei aktais, kurie buvo pripažinti negaliojančiais, atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl to kiek darbų buvo atlikta pagal visas statybos rangos sutartis ir kokia suma ieškovui priteistina pagal galiojančias sutartis, bei kokia suma pagal galiojančias sutartis priklauso delspinigių, todėl šios aplinkybės neatkartojamos.

Apeliantas skunde nurodo, kad ginčijamas Vilniaus apygardos teismo priimtas sprendimas turi būti panaikintas, nes yra rengiamas prašymas dėl civilinės bylos atnaujinimo.Teisėjų kolegija, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė atsižvelgdamas į teismo sprendimus, kurie nagrinėjamoje byloje turėjo prejudicinę galią ir buvo įsiteisėję. Kita vertus, informacinės sistemos Liteko duomenimis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. liepos 19 d. nutartimi atsakovo pateiktą kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 11 d. d. nutarties, kuria buvo palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas UAB ,,Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla” prašymas dėl proceso atnaujinimo, atsisakė priimti.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad negalima sutikti su teismo sprendimu dėl ieškinio senaties termino pritaikymo. Apelianto nuomone, kol sutartis yra neįvykdyta (neatlikti darbai, neatsiskaityta už darbus), tol yra pagrindas skaičiuoti delspinigius. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu sutikti negali ir laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog apeliantas delspinigius skaičiavo ne tik nuo nesumokėtos sumos, bet ir jau nuo apskaičiuotų delspinigių), todėl ieškovo reikalavimas negalėjo būti tenkinamas visiškai. Pažymėtina kad CK 1.125 straipsnio 5 dalis nustato 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl netesybų pareikšti. Kadangi ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl atsakovui prašant jį taikyti, delspinigiai turi būti priteisiami ne daugiau kaip už 180 dienų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo.

Ieškovas UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą prijungti prie civilinės bylos dokumentus ir nurodė, kad 2007-04-12 ieškinyje buvo klaidingai nurodyta, jog 2003-08-07 Vilniaus apygardos teismo įsakymas įvykdytas. Kartu su prašymu apeliantas siekdamas patikslinti išieškojimų aplinkybes ir sumas, nurodė, kad liko neišieškota 489747,37 Lt. suma. Kaip matyti iš antstolio R. V. 2013 m. vasario 14 d. pažymos apie išieškotą skolą, antstolis patvirtina, kad vykdant Vilniaus apygardos teismo išduotas teismo įsakymą Nr. L2/49- 1587/2003 dėl 2076264,09 Lt sumos išieškojimo iš skolininko AB „Sunonis“ išieškotojo UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“ naudai liko neišieškota 489747,37 Lt suma. Kaip šią aplinkybę patvirtinantys įrodymai buvo pateikti šie dokumentai : 2003-12-01 d. turto perdavimo išieškotojui aktas - išieškota 437600 Lt; 2003-12-01 d. turto perdavimo išieškotojui aktas - išieškota 710160 Lt; 2003-12-30 d. turto perdavimo išieškotojui aktas - išieškota 312048 Lt; 2004-05-04 d. pažyma Nr. SI-033 - išieškota 126708,72 Lt ( skolininkas atsiskaitė su išieškotoju tiesiogiai). Minėtoje pažymoje antstolis nurodo, kad 2005-05-20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 2-1613-43/2005 AB „Sunonis“ buvo iškelta bankroto byla, todėl 2005-08-02 d. antstolio R. V. patvarkymu vykdomoji byla buvo sustabdyta, o vykdomasis dokumentas buvo persiųstas Vilniaus apygardos teismui.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010;2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; kt.).

Atsakovas nesutikdamas su aukščiau nurodytu ieškovo prašymu, Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. rugpjūčio 28 d. pateikė prašymą dėl įrodymų neprijungimo ir nurodė nesutikimo su apelianto prašymu argumentus. Atsakovo teigimu, ieškovo pateikta taikos sutartis sudaryta tarp apelianto ir atsakovo, kuria  UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“atsisako nuo 450000 Lt delspinigių reikalavimo pagal minėtą teismo įsakymą, kelia pagrįstų abejonių jos tikrumu. Atsakovo teigimu, jis apeliantui liko skolingas 58802,03 Lt ir kaip šią aplinkybę patvirtinantį dokumentą pateikė Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria atsakovui buvo iškelta bankroto byla.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl neišieškotos sumos dydžio ieškovas neprašo sumažinti taikos sutartyje nurodyta 450000 Lt suma, todėl teismas dėl to nepasisako. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis apeliantui liko skolingas 58802,03 Lt nepatvirtina jokie į bylą pateikti dokumentai, o nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui nėra pakankamas įrodymas sutikti su atsakovo nurodoma suma.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, laiko, kad ieškovo pateikti antstolio oficialūs dokumentai patvirtina tai jog iš AB „Sunonis“ išieškotojo UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“ naudai liko neišieškota 489747,37 Lt suma, todėl daro išvadą, kad šia suma yra mažintina teismo sprendimo dalyje, kuria atgręžtas Vilniaus apygardos teismo 2003-08-07 teismo įsakymo vykdymas ir priteista iš ieškovo UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“ atsakovui BAB „Sunonis“ 937193,11 Lt suma iki 447445,74 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimą iš dalies pakeisti:

Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta atgręžti Vilniaus apygardos teismo 2003-08-07 teismo įsakymo vykdymą, priteistą iš ieškovo UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“ atsakovui BAB „Sunonis“ 937193,11 Lt sumą, sumažinti iki 447445,74 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                                      Danutė Milašienė

                                                                      Marytė Mitkuvienė