Pranešėja Erika Misiūnienė                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-1382-524/2013

Teisėja Dalė Žukauskienė                                                                      (Proceso Nr. 2-06-3-14403-2012-8)

Procesinio sprendimo kategorija 99.5. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. lapkričio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2600-328/2013 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams M. D. ir E. P. dėl nuostolių atlyginimo bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-23 sprendimo.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovas ieškiniu teismo prašė iš atsakovų solidariai priteisti 5 304,68 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad     2009-11-19 Klaipėdoje dėl M. D., vairavusio E. P. priklausančią transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta N. L. priklausanti transporto priemonė VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu M. D. valdoma transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo buvo kreiptasi į ieškovą. UAB DK „PZU Lietuva“ (buvusi UAB DK „LINDRA“), vykdydama Paslaugų teikimo sutarties Nr. 4 nuostatas (1.1 p.) bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu N. L. transporto priemonei padarytos žalos dydį ir ją atlygino išmokėdama 6 874,68 Lt dydžio draudimo išmoką, kurią draudimo bendrovei kompensavo ieškovas. Bendraatsakoviai atlygino ieškovui tik dalį padarytų nuostolių (1 570 Lt), ir liko skolingi 5 304,68 Lt.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-23 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovui iš atsakovo M. D. priteisė 5 304,68 Lt nuotolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2013-12-11 iki sprendimo įvykdymo, 164 Lt žyminio mokesčio. Ieškinio reikalavimus atsakovui E. P. atmetė, jam iš ieškovo priteisė 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui M. D. pardavė asmuo, kuriam šis automobilis faktiškai priklausė, – J. K.. M. D. sukėlė eismo įvykį, pripažino ieškinį, sutiko reikalaujamą sumą sumokėti, todėl ieškovas įgijo reikalavimo teisę į asmenį padariusį žalą, t. y. atsakovą M. D.. Dėl atsakovo E. P. teismas nurodė, jog pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. draudikų biuras, išmokėjęs nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykį asmenį. Kadangi byloje nustatyta, jog dėl autoįvykio kaltas atsakovas M. D., kuris valdė automobilį ir sukėlė autoįvykį, kuriuo ieškovui padarė žalos, todėl nėra pagrindo taikyti atsakomybės atsakovui E. P., kuris buvo tik juridinis automobilio savininkas.

Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, t. y. netenkinti bendraatsakio E. P. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, kad sprendimo dalis, kuria iš ieškovo bendraatsakio naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, yra priimta pažeidžiant CPK nuostatas, todėl yra neteisėta ir nepagrįsta. CPK 93 str. 4 dalyje numatyta, kad teismas, spręsdamas išlaidų atlyginimo klausimą, atsižvelgia į šalių procesinio elgesio tinkamumą ir įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismų praktikoje taip pat pripažinta, kad atsakovo patirtos išlaidos nėra priteisiamos besąlygiškai, atsakovo bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tik konstatavus ieškovo netinkamų procesinių veiksmų buvimą. Apelianto nuomone, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį bendraatsakiui, atliko netinkamus procesinius veiksmus, priešingai – ieškovas, remdamasis VĮ „Regitra“ duomenimis, pagrįstai pareiškė reikalavimą bendraatsakiui, kaip transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui. 2009-11-19 įvykusio eismo įvykio policijos surašytame protokole bendraatsakis taip pat nurodomas transporto priemonės savininku. Be to, bendraatsakiui buvo siųstos rašytinės pretenzijos dėl nuostolių atlyginimo, tačiau jis nepateikė ieškovui įrodymų, paneigiančių VĮ „Regitra“ duomenis bei pagrindžiančių transporto priemonės nuosavybės teisių perdavimą tretiesiems asmenims. Bendraatsakis nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie transporto priemonės perdavimą nei su prieštaravimais dėl teismo įsakymo, nei su atsiliepimu į ieškinį. Tik civilinės bylos nagrinėjimo metu M. D. patvirtino, jog transporto priemonę eismo įvykio metu jis valdė nuosavybės teise. Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad transporto priemones Lietuvos Respublikoje registruoja VĮ „Regitra“. Taisyklėse nustatytas reikalavimas pasikeitus transporto priemonės savininkui pakeisti ir įregistruotus savininko duomenis registre (Taisyklių 3.7, 71.1 p.). Tuo privalo pasirūpinti tiek senasis, tiek naujasis transporto priemonės valdytojai (Taisyklių 73 p.). Bendraatsakis savo neveikimu, t. y. nuosavybės teisės iš viešojo registro neišregistravimu, nulėmė situaciją, kai jam, kaip transporto priemonės savininkui, pagrįstai buvo pareikštas regresinis ieškinys.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

CPK 93 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Remdamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo teiginiu, jog atsakovo patirtos išlaidos nėra priteisiamos besąlygiškai, tačiau nesutinka su teiginiu, jog atsakovo bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tik konstatavus ieškovo netinkamų procesinių veiksmų buvimą. CPK 93 str. 1 dalyje bylinėjimosi išlaidų paskirstymas siejamas su tuo, kurios šalies naudai priimamas sprendimas. Vertinant ieškovo ir atsakovo E. P. teisinį santykį, nėra abejonių, jog sprendimas priimtas ieškovo nenaudai ir atsakovo E. P. naudai, nes ieškovo reikalavimai šiam atsakovui buvo atmesti, taigi pirmosios instancijos teismas, šiam atsakovui priteisdamas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, CPK 93 str. 1 dalies taisyklės nepažeidė. CPK 93 str. 4 dalyje nustatyta minėtos taisyklės išimtis, leidžianti teismui atsižvelgti į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi teismo teisė bylą laimėjusiam atsakovui priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo nesiejama su ieškovo netinkamų procesinių veiksmų konstatavimu, t. y. vien aplinkybė, kad ieškovas procese elgėsi tinkamai, nesudaro pagrindo taikyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išimties, jei nenustatomas atsakovo procesinio elgesio netinkamumas.

Apeliantas nurodo atsakovą E. P. elgusis netinkamai, nes šis viešame registre neįregistravo automobilio savininko pasikeitimo, nors tai įsakmiai nustato Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260 (2007-01-04 redakcija) patvirtintos Kelių transporto priemonių registravimo taisyklės. Todėl, anot apelianto, jis negalėjo žinoti aplinkybės, kad E. P. dar iki autoįvykio automobilio nuosavybės teises buvo perleidęs.

Visų pirma, atsakovo E. P. neveikimas 2009 metais neįregistruojant transporto priemonės savininko pasikeitimo nėra „procesinis elgesys“ CPK 93 str. 4 dalies prasme.

Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-11-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010 išaiškino, jog Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260 patvirtintų Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių reikalavimai pakeisti duomenis VĮ „Regitra“ duomenų bazėje, jeigu pasikeičia transporto priemonės savininkas, ir pateikti nuosavybės teisės į transporto priemonę perdavimą naujam transporto priemonės valdytojui patvirtinantį dokumentą, negalima sutapatinti su CK 1.75 str. 1 dalyje nustatytu reglamentavimu, iš kurio išplaukia, jog įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją, nes taisyklės yra poįstatyminis aktas ir juo negali būti pakeistas įstatymo nustatytas reglamentavimas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad transporto priemonės įregistravimas, kaip tai nustatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, netapatus registravimo duomenų keitimui; pasikeitus transporto priemonės valdytojui, transporto priemonė nėra iš naujo registruojama, bet tik pakeičiami registracijos duomenys, vietoje senojo valdytojo (savininko) įrašomas naujasis. Registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui; savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 1 p., 6.305 str. 1 d.), o automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Dėl to netaikytina CK 1.75 str. 2 dalies nuostata, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais. Vertinant transporto priemonių registro duomenų reikšmę ir santykį su trečiaisiais asmenimis, konstatuotina, kad vieši registro duomenys atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Nuosavybės teisės nustatymas atliekamas CK IV knygos nustatyta tvarka. Vertinant viešojo registro informaciją trečiųjų asmenų požiūriu svarbus ir kitas aspektas – trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga. Būtent tokia yra esminė viešojo registro funkcija, nes tretieji asmenys, esant teisiniams santykiams su transporto priemonių savininkais, be registro duomenų, dažniausiai neturi daugiau informacijos apie tai, kam nuosavybės teise priklauso neapdrausta transporto priemonė, kurią valdant eismo įvykio kaltininkui, Draudikų biurui kyla pareiga nukentėjusiajam atlyginti patirtus nuostolius. Vis dėlto registro duomenys Draudikų biurui leidžia tik identifikuoti galimą atsakovą TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies prasme, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir neužkerta kelio atsakovui ginčyti savo materialinio ir procesinio subjektiškumo dėl nuosavybės teisių į transporto priemonę.

Šioje byloje nagrinėjamu atveju atsakovas E. P. į jam pareikštus reikalavimus atsikirtinėjo būtent aplinkybe, kad automobilį dar iki autoįvykio perleido kitam asmeniui. Atsakovas šią aplinkybę nurodė prieštaravimuose (b. l. 14, 15), prie kurių pridėtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-27 sprendimas dėl santuokos nutraukimo (b. l. 17) – sprendimu padalytas turtas, taip pat automobiliai, tačiau automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į dalytino turto sąrašą nėra įtrauktas. Ieškovas pateikė ieškinį, tačiau dėl atsakovo prieštaravimuose nurodytų aplinkybių dėl automobilio nuosavybės jokių argumentų nenurodė. Atsakovas ir atsiliepime į ieškinį nurodė automobilį perleidęs, teismui pateikė VĮ „Regitra“ pažymą, patvirtinančią, jog automobilis buvo išregistruotas dar 2009-12-04, prašė teismo apklausti liudytojus, galinčius patvirtinti aplinkybę, jog atsakovas automobilį perleido (b. l. 89, 90). To paties atsakovas prašė teismo 2013-03-21 parengiamajame posėdyje (b. l. 91, 92). 2013-04-23 parengiamajame teismo posėdyje, kuriame buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės, automobilio perleidimo faktą patvirtino buvusi E. P. sutuoktinė J. P., kitas atsakovas M. D., nurodęs, jog įvykio metu automobilis priklausė J. K., taip pat ir pats J. K., patvirtinęs, jog automobilis nuosavybės teise priklausė jam.

CPK 45 str. 1 dalyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje 2010-11-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010 išaiškino, kad ši įstatymo nuostata turi būti taikoma byloje nustačius, kad transporto priemonės savininkas yra ne atsakovas.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas E. P. procese elgėsi aktyviai, sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas (teikė įrodymus, dalyvavo teismo posėdžiuose), o ieškovas nedalyvavo teismo posėdžiuose, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jo atstovui, atsakovui E. P. atsikirtinėjant į ieškinį automobilio nuosavybės teisės perleidimo faktu, ieškovas nei ginčijo šį sandorį, nei prašė pakeisti atsakovą. Tokiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog automobilis iki autoįvykio buvo perleistas, o VĮ „Regitra“ duomenų bazėje E. P. savininku nurodytas tik formaliai, pagrįstai ieškinio reikalavimus atsakovui E. P. atmetė. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių procesinį elgesį byloje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo vadovaujantis CPK 93 str. 4 dalimi nukrypti nuo CPK 93 str. 1 dalyje nustatytos taisyklės, t. y. atsakovui E. P., kuriam buvo priimtas palankus teismo sprendimas, nepriteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331 str. 6 d.).

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-23 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                      Erika Misiūnienė

Kolegijos teisėjai                                                                                                  Virginija Nijolė Griškevičienė

Alvydas Žerlauskas