Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-330-576/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01715-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

16.9.4; 21.11.10; 21.11.11.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal  S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. kovo 5 d. nutarimas, kuriuo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 170 eurų dydžio bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1.       Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-5358-2019 S. K. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2019 m. vasario 4 d. 8.50 val. Geležinio Vilko g., Vilniuje, vairuodamas vilkiką „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas nedavė kelio gretima juosta ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priversdamas jį staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, bei tuo sudarė pavojingą situaciją. S. K. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 170 eurų bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams (b. l. 9).

2.       Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas S. K. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. kovo 5 d. nutarimo. Nubaustasis prašė jo veiką perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 3 dalį ir skirti jam švelnesnę nuobaudą.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi atmetė nubaustojo skundą ir paliko galioti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. kovo 5 d. nutarimą nurodydamas, kad S. K. atliekant persirikiavimo manevrą automobilio „Ford“ vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo, turėjo ne tik staigiai stabdyti, tačiau ir pakeisti vairuojamos transporto priemonės judėjimo kryptį, nurodė, kad tai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytos pavojingos situacijos apibūdinimą, kadangi buvo sukeltas realus pavojus eismo saugumui. Konstatavo, jog S. K. veiksmai kvalifikuoti tinkamai. Apylinkės teismas įvertinęs aplinkybę, kad teisė vairuoti transporto priemones nubaustajam reikalinga darbinėje veikloje, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, taip pat tai, kad padarytas pavojingas administracinis nusižengimas nurodė, kad minimalaus įstatyme numatyto termino vairuoti transporto priemones atėmimas neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

4.       Apeliaciniu skundu apygardos teismui nubaustasis S. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį bei Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. kovo 5 d. nutarimą, jo veiksmus perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir jam paskirti minimalią 60 eurų dydžio baudą.

5.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad faktinių aplinkybių jis neginčija, pripažįsta, jog 2019 m. vasario 4 d. apie 8 val.45 min. Geležinio vilko gatvėje persirikiuodamas netinkamai įvertino situaciją kelyje nedavė kelio greta važiavusiai transporto priemonei Ford Nr.(duomenys neskelbtini). Šio automobilio vairuotojas buvo priverstas pristabdyti.

6.       Apelianto teigimu, apylinkės teismas klaidingai įvertino kai kurias byloje nustatytas faktines aplinkybes. Pažymi, kad tuo pačiu maršrutu iš Utenos į Vilnių važiuoja nuolatos ir žino, kad rytinio piko metu būna itin daug automobilių įsukančių į Geležinio vilko gatvę iš Ateities gatvės, todėl paprastai į antrą juostą šioje vietoje jis persirikiuoja iš anksto, taip suteikdamas sąlygas automobiliams įvažiuoti iš Ateities gatvės. Nurodo, kad automobilių judančių pirmoje ir antroje juostose srautas Geležinio vilko gatvėje yra vienodas, todėl greičių skirtumo ten nėra, priešingai nei atsiliepime nurodo policijos pareigūnai. Pažymi, jog persirikiuoti verta tik dėl eismo saugumo ir lengvesnio automobilio įsukimo iš Ateities gatvės.

7.       Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, jog apylinkės teismas nenurodė, kokius priekinius žibintus įvykio metu buvo įjungęs automobilio Ford vairuotojas. Pažymi, jog Kelių eismo taisyklių 94 punktas nustato, kad esant blogam matomumui transporto priemonės privalo važiuoti su įjungtais ne bet kokiais priekiniais, tačiau būtent su įjungtais artimųjų arba tolimųjų šviesų žibintais. Nurodo, kad Ford automobilis važiavo įjungęs priekyje esančius žibintus, tačiau siekiant nustatyti kokie būtent žibintai buvo įjungti (gabaritiniai, dienos šviesos, artimųjų ar tolimųjų šviesų), reikia atsižvelgti į visus prieinamus faktinius duomenis. Pažymi, jog automobilio Ford galinių šviesų žibintai jam persirikiuojant nedegė, kitų automobilių žibintai švietė gerokai stipriau ir ryškiau, nei automobilio Frod žibintai. Nurodo, kad ši aplinkybė patvirtina, kad automobilio Ford priekyje degė ne artimųjų šviesų žibintai, o silpnesni – gabaritinių šviesų ar dienos žibintai. Apelianto manymu, automobilio Ford vairuotojas važiavo su neįjungtais artimųjų šviesų žibintais.

8.       Apeliantas savo skunde prašo jo veiksmus perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį. Nubaustojo manymu, jo veiksmų atžvilgiu ANK 417 straipsnio 3 dalis yra specialioji norma ANK 420 straipsnio 1 dalies atžvilgiu.

9.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

S. K. apeliacinis skundas atmetamas.

10.       ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

11.       Apeliaciniame skunde nubaustasis iš esmės neginčija nustatytų pažeidimo faktinių aplinkybių, tačiau kelia jo veikos teisinio vertinimo, tai yra kvalifikavimo klausimą, prašydamas jam inkriminuotą administracinį nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl S. K. kaltės padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. S. K. paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas išspręstas tinkamai.

12.       Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. S. K. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nuobauda paskirta už vieną iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų – pavojingą situaciją sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

13.       Šioje byloje nustatyta, kad S. K. vairuodamas krovininį automobilį „Mercedes Benz“ rikiuodamasis iš vienos eismo juostos į kitą, privertė šalia važiavusio automobilio „Ford“ vairuotoją staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį (pasukti į dešinę), tai yra sukėlė pavojingą situaciją kelyje. Toks pažeidimas atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį. Pažymėtina, kad S. K. kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jis prieš atlikdamas persirikiavimo manevrą privalėjo įsitikinti, ar jis bus atliekamas nepažeidžiant KET įtvirtintų reikalavimų, šiuo atveju KET 9 ir 104 punktų reikalavimų. Kelių eismo taisyklių 9 punktas nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 104 punktas numato, jog persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi; jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

14.       Pareiškėjas, ginčydamas jo veikos kvalifikavimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, teigia, kad Geležinio vilko gatvėje persirikiuodamas netinkamai įvertino situaciją kelyje nedavė kelio greta važiavusiai transporto priemonei Ford, tačiau šio automobilio vairuotojas buvo priverstas tik pristabdyti. Pareiškėjas pažymi, kad norėjo palengvinti automobiliams įvažiavimą iš Ateities gatvės, todėl iš anksto buvo persirikiavęs į antrąją eismo juostą, kurioje automobiliai judėjo tokiu pačiu greičiu kaip ir pirmojoje eismo juostoje, grįždamas į pirmąją eismo juostą nesukėlė pavojingų padarinių, nesudarė pavojingos situacijos, todėl tokie veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Teismas su tokia pozicija nesutinka.

15.       Administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį užtraukia tik reikalavimo duoti kelią persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atsakomybė už pavojingą situaciją sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, kaip jau paminėta šioje nutartyje, nustatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju S. K. Kelių eismo taisyklių pažeidimo esmė buvo ne reikalavimo duoti kelią persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, bet jo veiksmais buvo sukeltas realus pavojus eismo saugumui - kelyje sudaryta pavojinga situacija, privertusi kitą eismo dalyvį staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, todėl toks Kelių eismo taisyklių pažeidimas atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą. Kadangi prašymą administracinio nusižengimo veiką perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį apeliantas iš esmės grindžia netinkamu byloje surinktų įrodymų vertinimu sprendžiant dėl padaryto administracinio nusižengimo sudėties, toks prašymas negali būti tenkinamas.

16.        Apeliaciniame skunde S. K. teigia, kad automobilio Ford priekyje degė ne artimųjų šviesų žibintai, o silpnesni – gabaritinių šviesų ar dienos žibintai, kas sumažino pastarojo automobilio matomumą, esant prastoms oro sąlygoms, lyginant jį su kitais automobiliais, apelianto manymu, automobilio Ford vairuotojas važiavo su neįjungtais artimųjų šviesų žibintais. Šį nubaustojo argumentą paneigia apylinkės teismui pateiktas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūno atsiliepimas į apeliacinį nubaustojo skundą, kuriame nurodyta, kad įvykio metu Ford automobilio vairuotojas važiavo su įjungtais priekiniais žibintasis, šį faktą patvirtina ir byloje esantis, policijos pareigūnų įvykio metu padarytas vaizdo įrašas (b.l.23). Nors nubaustojo teigimu, šio vaizdo įrašo kokybė yra bloga ir ja remiantis negalima nustatyti, kad Ford automobilio žibintai buvo su įjungtais artimųjų šviesų žibintais, tačiau pažymėtina, kad vaizdo įrašo kokybė pakankama nustatyti, kad aptariamojo automobilio šviesos buvo įjungtos, be to, šis faktas neturi esminės reikšmės dėl paties S. K. veiksmų teisinio vertinimo.

17.       Atsižvelgiant į visa tai, kas ankščiau paminėta, konstatuotina, kad, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti S. K. skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama  nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto S. K. apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                         Nida Vigelienė 

(parašas)

Nuorašas tikras

(Teisėja A.V.)

Teisėja Nida Vigelienė

2019 m. birželio 20 d.