Civilinė byla Nr. e2A-1165-638/2021

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01000-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.10; 1.3.6.3.2.9; 1.3.6.4.1.3

 (S)

Kauno apygardos teismas

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Egidijaus Tamašausko, Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas ieškinyje prašė pripažinti neteisėtais bei panaikinti (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. V-17 „D. (duomenys neskelbtini) darbo organizavimo pakeitimų, struktūros pertvarkymo, naujos struktūros ir jos schemos bei pareigybių sąrašo ir skaičiaus patvirtinimo“ 1.1 punkto dalį, kuria panaikinta direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigybė (1 pareigybė), kaip nereikalinga ir perteklinė, (duomenys neskelbtini)direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. PV-247 „Dėl neterminuotos darbo sutarties su V. B. nutraukimo“, 2020 m. vasario 4 d. įspėjimą Nr. 01-41 „D. V. B. darbo sutarties nutraukimo“ ir ieškovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, iš atsakovo priteisti ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, negrąžinti atsakovo į pirmesnį darbą ir iš atsakovo priteisti šešių ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė ir paaiškino, kad atsakovo (duomenys neskelbtini) direktorius 2020 m. vasario 3 d. priėmė įsakymą Nr. V-17 „D. P. globos namų darbo organizavimo pakeitimų, struktūros pertvarkymo, naujos struktūros ir jos schemos bei pareigybių sąrašo ir skaičiaus patvirtinimo“, kuriuo (duomenys neskelbtini)buvo įvykdyti darbo organizavimo pakeitimai, pakeista įstaigos struktūra bei darbuotojų pareigybių sąrašas ir skaičius, dalis pareigybių panaikinta, dalis jų atliekamų funkcijų perskirstyta kitiems darbuotojams ir pagal poreikį įsteigtos naujos pareigybės. Atsižvelgiant į tokį įsakymą dėl pertvarkymo, 2020 m. vasario 4 d. ieškovui buvo įteiktas įspėjimas Nr. 01-41 dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriuo jis buvo informuotas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu naikinama (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigybė kaip perteklinė. Vadovaujantis DK 57 straipsnio 7 dalimi ieškovas buvo įspėtas, kad 2020 m. kovo 9 d. jis bus atleistas iš užimamų pareigų. Kadangi ieškovas nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. liepos 31 d. dėl ligos buvo nedarbingas, 2020 m. rugpjūčio 3 d. atsakovo direktorius pasirašė įsakymą Nr. PV-247 dėl neterminuotos darbo sutarties nutraukimo su V. B., pagal kurį, vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, su ieškovu, direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams, nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo nutraukta neterminuota darbo sutartis, išmokant jam dviejų jo vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Ieškovas pažymėjo, kad 2020 m. sausio 20 d. (duomenys neskelbtini)direktorės įsakymu Nr. V-15-1 buvo patvirtinta 2020 m. etatų ir pareigybių sąrašas, kuriame buvo ir direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams 1 etatas, todėl ieškovui visiškai nesuprantama, kodėl patvirtinus įstaigos pareigybių sąrašą, greičiau nei po mėnesio tas įsakymas buvo panaikintas ir priimtas naujas įsakymas, kuriame neliko ieškovo ir kai kurių kitų pareigybių. Toks staigus kitokio įsakymo priėmimas ieškovui kelia abejonių, ar iš tikrųjų įstaigos pertvarkymas, pareigybių perskirstymas yra gerai apgalvotas, planuotas veiksmas ar tik priimtas, nes dėl kažkokių priežasčių staigiai reikėjo surasti pagrindą ieškovą atleisti iš užimamų pareigų. Šiuo atveju matyti, kad ieškovo atliktos darbo funkcijos atsakovo nebuvo atsisakytos, o beveik visos buvo perkeltos naujai įsteigto Bendrojo skyriaus vadovui. Įstaigoje įsteigus naują Bendrąjį skyrių, 2020 m. kovo 9 d. (duomenys neskelbtini)direktoriaus įsakymu Nr. V-49 buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini)bendrojo skyriaus vadovo pareigybės aprašymas, kurio 6 punkte nurodytos net 48 bendrojo skyriaus vadovui priskirtos funkcijos, kurios į šios pareigybės aprašymą yra sutrauktos iš kitų kelių pareigybių. Ieškovo manymu, toks pertvarkymas nėra realus ir negalės būti realiai vykdomas, todėl su juo neteisėtai nutraukta darbo sutartis. Nurodė, kad DK 57 straipsnyje numatyta atleidžiamų darbuotojų atrankos procedūra nebuvo atlikta. Ieškovui įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo buvo įteiktas 2020 m. vasario 4 d., o darbo sutartis dėl ilgą laiką ieškovo turėto nedarbingumo, nutraukta 2020 m. rugpjūčio 3 d., t. y. praėjus lygiai pusei metų, todėl ieškovui kyla abejonių, ar tikrai per pusę metų neatsirado laisva darbo vieta, į kurią ieškovas galėtų būti perkeltas. Kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos apie atsakovą iš www.rekvizitai.lt, 2020 m. vasario pradžioje pas atsakovą dirbo 128 darbuotojai, o ieškovo atleidimo dieną atsakovo darbuotojų skaičius buvo išaugęs iki 131 darbuotojo, tačiau ieškovo žiniomis iš bendravimo su kitais buvusiais kolegomis, per tą laiką įstaigoje buvo įdarbinta apie 10 naujų žmonių. Tokiu atveju atsakovas visų pirma ieškovui turėjo pasiūlyti laisvas darbo vietas. Juo labiau, kad atsakovas ieškovo darbą vertino aukščiausiu galimu vertinimu „labai gerai“, tad atsakovas neturėjo jokios priežasties ar pagrindo nutraukti su ieškovu darbo sutartį dėl jo netinkamo darbo. Taigi ieškovo įsitikinimu šiuo atveju ne tik nebuvo priežasties nutraukti su juo darbo santykius, nes jo vykdytos darbo funkcijos nebuvo panaikintos, jos ir toliau pilna apimtimi yra vykdomos, tik kartu su dar daugybe nesuderinamų darbų perduotos kitam asmeniui, tačiau kartu ir buvo pažeista DK 57 straipsnio 2 ir 3 dalyje įtvirtinta atleidimo procedūra.

3.       Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė ir paaiškino, kad 2015 m. liepos 16 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. DS-18, kurios pagrindu ieškovas įdarbintas atsakovo direktoriaus pavaduotoju, 2016 m. spalio 1 d. įsigaliojusiu darbo sutarties pakeitimu ieškovo pareigybė (jos pavadinimas) pakeista iš direktoriaus pavaduotojo į direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigybę. Į. (duomenys neskelbtini) gyventojų su sunkia negalia skaičiaus didėjimo tendenciją ir pastarosios tendencijos nulemtą būtinybę didinti personalo, tiesiogiai aptarnaujančio tokius asmenis, skaičių bei atitinkamai mažinti administracinio personalo, kurio atliekamos funkcijos tapo nereikalingomis ir perteklinėmis, apimtį, t. y. siekdamas organizuoti įstaigos darbą tokiu būdu, kuris leistų įgyvendinti globos namų tikslus bei pagrindinę paskirtį – teikti ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą senyvo amžiaus asmenims ir suaugusiems asmenims su negalia, taip pat vadovaudamasis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatomis, Socialinę globą teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvais, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Tarybos sprendimais/įsakymais, atsakovas 2020 m. vasario 3 d. priėmė įsakymą Nr. V-17 „D. (duomenys neskelbtini) darbo organizavimo pakeitimų, struktūros pertvarkymo, naujos struktūros ir jos schemos bei pareigybių sąrašo ir skaičiaus patvirtinimo“, kuriuo buvo nuspręsta pakeisti įstaigos pareigybių sąrašą/struktūrą, be viso kito: panaikinant direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigybę bei direktoriaus pavaduotojo socialiniams reikalams pareigybę (0,5 etato), sujungiant Buities skyrių ir Ū. S. į vieną skyrių, kuris pavadinamas Bendruoju skyriumi, panaikinant Buities skyriaus vadovo pareigybę, Buities skyriaus vadovo pavaduotojo pareigybę ir Ūkio skyriaus vadovo pareigybę, įsteigiant Bendrojo skyriaus vadovo pareigybę, padidinant slaugytojo padėjėjo pareigybių skaičių nuo 25,9 iki 27,9 pareigybės ir kt. Atsižvelgiant į 2020 m. vasario 3 d. įsakymu įvykdytus struktūrinius pertvarkymus, ieškovui 2020 m. vasario 4 d. buvo įteiktas įspėjimas dėl šalių sudarytos darbo sutarties nutraukimo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Kadangi įspėjimo laikotarpiu kitų ieškovo kvalifikaciją atitinkančių laisvų darbo vietų, kurias darbuotojas sutiktų užimti, įstaigoje nebuvo (neatsirado), atsakovas, vadovaudamasis DK 65 straipsnio nuostatomis, 2020 m. rugpjūčio 3 d. priėmė įsakymą Nr. PV-247 dėl su ieškovu sudarytos darbo sutarties nutraukimo (nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d.), išmokant jam dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Paskutinę darbo dieną ieškovui buvo priskaičiuotas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas bei visiškai atsiskaityta su darbuotoju. Nurodė, kad įstaigoje egzistavo tik viena direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigybė (vienas etatas), t. y. po struktūrinių pertvarkymų – jų metu panaikinus pastarąją pareigybę (dėl ko ieškovo atliktos darbo funkcijos darbdaviui tapo perteklinėmis), jokių kitų identiškų pareigybių/tokias (identiškas) pareigybes užimančių darbuotojų pas atsakovą nebuvo. Tai reiškia, jog, skirtingai nei teigia ieškovas, prieš nutraukiant su juo sudarytą darbo sutartį, DK 57 straipsnio 3 dalyje numatytos procedūros darbdavys atlikti neprivalėjo, kadangi tam nebuvo jokio teisinio pagrindo. Netgi atlikus ieškinyje akcentuojamą darbuotojų atranką, pirmumo teisę likti darbe vis tiek būtų turėjęs ne ieškovas, o kiti ieškinyje minimi (panaikintas pareigybes užėmę) darbuotojai – ūkio skyriaus vadovas Ž. B. (įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos valdybos narys (pirmininko pavaduotojas), buities skyriaus vadovė N. L. (darbo tarybos narė, turinti ne mažesnį kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą darbovietėje) bei buities skyriaus vadovo pavaduotoja D. A. (turinti ne mažesnį kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą darbovietėje). Ieškovo įspėjimo terminas turėjo baigtis 2020 m. kovo 9 d., o siūlymų teikimo laikotarpis, atitinkamai – 2020 m. kovo 2 d. 2020 m. kovo 3 d., t. y. jau pasibaigus DK 57 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui (iki kurio darbuotojui turėjo būti siūlomos laisvos darbo vietos), ieškovas tapo laikinai nedarbingas dėl ligos. Atsižvelgiant į darbuotojo laikino nedarbingumo laikotarpį, darbo santykių pasibaigimo data buvo nukelta į 2020 m. rugpjūčio 3 d. Atsakovas neturėjo galimybės pasiūlyti ieškovui kitos (laisvos) darbo vietos įstaigoje/perkelti darbuotojo į kitą darbą, kadangi įstatymo numatytu terminu (kuriuo ieškovui turėjo būti siūlomas laisvas darbas), t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 4 d. iki 2020 m. kovo 2 d. (imtinai)), tokių darbo vietų pas atsakovą nebuvo. Įspėjimo terminu ieškovas ir toliau užėmė direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigas. Tuo tarpu terminuotas darbo sutartis su darbdaviu aptariamu laikotarpiu pasirašę asmenys, visų pirma, buvo priimti laikinai nedarbingų/atostogaujančių įstaigos darbuotojų pavadavimui (t. y. neapibrėžtam laikotarpiui, kuris galėjo baigtis (ir daugeliu atveju – baigėsi) dar iki ieškovo darbo santykių pabaigos). Taip pat ieškovas neturėjo reikiamos kvalifikacijos laikinoms pareigoms užimti (pavyzdžiui, teisę dirbti slaugytojo padėjėju (t. y. užimti tą pareigybę, į kurią darbdaviui reikėjo laikinai paskirti kitą darbuotoją pagal terminuotą darbo sutartį) turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs slaugytojo padėjėjo kvalifikaciją, kaip ji apibrėžiama Sveikatos apsaugos ministro 2019 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-1042 patvirtintame Slaugytojo padėjėjo kvalifikacinių reikalavimų apraše. Ieškovas apraše minimų reikalavimų neatitiko.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Alytaus 

5.       Teismas nurodė, kad be naujai įsteigtų Ž. B. ir N. L. užimtų bendrojo skyriaus vadovo ir ūkio reikalų tvarkytojo etatų, laisvi įstatymo reglamentuotu laikotarpiu buvo dar du slaugytojo padėjėjo etatai, kadangi pagal 2020 m. vasario 3 d. įsakymą pertvarkos rezultate nuo 2020 m. kovo 10 d. buvo numatyta iš viso dar 2 etatais nuo 25,9 iki 27,9 padidinti slaugytojų padėjėjų pareigybių skaičių, kurie struktūroje nepadidėjo. Tuo tarpu ieškovui, turinčiam aukštąjį išsilavinimą ir specialiųjų žinių, t. y. kvalifikacinį pažymėjimą, priešingai nei Ž. B., N. L., turinčiai vidurinį išsilavinimą, D. A., kuri įspėjimo ir pasiūlymo metu neturėjo reikalingos kvalifikacijos tokiai pareigybei užimti, kartu su įspėjimu nebuvo siūloma užimti nei slaugytojo padėjėjo pareigų, nei ūkio tvarkytojo pareigų, pasiūlytų N. L., nei bendrojo skyriaus vadovo pareigų, pasiūlytų Ž. B., nei kitų pareigų, numatytų kaip laisvų įsakyme dėl struktūrinių pokyčių. Be to, vertinant pertvarkos realumą teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė 2020 m. sausio 29 raštu (duomenys neskelbtini)tarybą informavo, kad nuo 2020 m. kovo 10 d. didinamas slaugytojų padėjėjų skaičius iki 29,9 pareigybės, tuo tarpu 2020 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-17, įsigaliojusiu nuo 2020 m. kovo 10 d., nurodė didinanti slaugytojo padėjėjo etatus iki 27,9 pareigybės, kas rodo, kad pateikti duomenys nebuvo tikri ir tuo pačiu kardinaliai prieštarauja atsakovės pozicijai optimizuoti įstaigos darbą ir pertvarkymą vykdyti administracinio personalo sąskaita padidinant tiesiogiai su pacientais dirbančio personalo skaičių. Teismas pažymėjo, kad tokie pokyčiai neatsispindėjo ir minėtu įsakymu nuo 2020 m. kovo 10 d. patvirtintoje struktūroje bei etatų sąraše ir vėlesniuose struktūros pokyčiuose, kas duoda pagrindo manyti, kad pertvarkymas 2020 m. vasario 3 d. įsakymo pagrindu nebuvo realus pagal deklaruojamus ir siektinus tikslus. Teismas sprendė, kad ieškovas pagal įgytą aukštąjį išsilavinimą ir profesinį pasirengimą bei didelę darbinę patirtį šioje įstaigoje įvairiose pareigose turėjo galimybę pagal kvalifikaciją užimti bet kurią pagal 2020 m. vasario 3 d. įsakymo dėl darbo organizavimo ir struktūros pertvarkymo nuostatas buvusia laisvą darbo vietą, imant domėn naujai įsteigtų ir padidintų pareigybių skaičių, kurių nei viena ieškovui pasiūlyta nebuvo. Nuo ieškovo įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo iki jo laikinojo nedarbingumo pradžios 2020 m. kovo 3 d., ir iki darbo santykių pabaigos, 2020 m. rugpjūčio 3 d., pas atsakovą pagal terminuotas, kurių dalis po to pakeista į neterminuotas buvo priimta visa eilė darbuotojų į pareigybes, kurias pagal turimą kvalifikaciją galėjo užimti ieškovas, tačiau jam darbas atsakovės pasiūlytas nebuvo. Teismas sprendė, kad darbo organizavimo pakeitimai nebuvo tikri, nes pertvarkos rezultate atsakovo faktiškai nebuvo padidintas pacientus aptarnaujančio personalo skaičius, o tik numatytais etatais sumažintas administracijos personalo skaičius, atsakovo funkcijų iš esmės nepanaikinus, o tik perdavus ir išskirsčius kitam personalui, tuo pačiu ženkliai padidinant jų apimtis, pridėjus iš kitų pareigybių atliekamų funkcijų.

6.       Teismas nurodė, kad nutraukiant darbo sutartį su ieškovu buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, įskaitant tai, jog darbdavys nesilaikė DK 57 straipsnio 3 dalyje numatyto reikalavimo patvirtinti esant laisvų darbo darbuotojų siūlant jas užimti visiems atleidžiamiems atrankos kriterijus, juos suderinus su darbuotojų atstovais – darbo taryba ar profesine sąjunga, ir tai, jog darbdavys nevykdė pareigos siūlyti įspėtam apie darbo sutarties nutraukimą ieškovui kitas laisvas darbo vietas. Teismas pažymėjo, kad ieškovui įteiktame 2020 m. vasario 4 d. įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo apskritai nebuvo nurodyta, jog darbo sutartis bus nutraukta dėl to, jog yra atsisakoma ieškovo atliekamų darbo funkcijų ir, kad dėl to yra mažinamas darbuotojų skaičius, o, kad dalis pareigybių panaikinamos, dalį jų atliekamų funkcijų perskirstant kitiems darbuotojams ir pagal poreikį įsteigiant naujas pareigybes. Nutraukus darbo sutartį su ieškovu, jo vykdytos darbo funkcijos, padalintos kitiems darbuotojams, išliko, o jo etatas buvo panaikintas toli gražu ne iš karto. Teismas nurodė, kad atsakovas neneigia, jog esminė ieškovo vykdytų darbo funkcijų dalis buvo perduota kitiems darbuotojams, įdarbintiems pagal darbo sutartis dėl papildomo darbo. Be to, darbdavys iš viso nevykdė DK 57 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos siūlyti įspėtam apie darbo sutarties nutraukimą ieškovui kitas laisvas darbo vietas. Teismas sprendė, jog ieškovo darbo sutarties nutraukimo procedūra negali būti laikoma įvykdyta skaidriai ir pagrįstai, nes darbdavys neparengė, nederino ir nepatvirtino atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijų, be to nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos siūlyti įspėtam apie darbo sutarties nutraukimą ieškovui kitas laisvas darbo vietas.

7.       Teismas nurodė, kad pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškovui iš atsakovo priteistina 14 353,10 Eur (neatskaičius mokesčių) jo vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. kovo 12 d.) (1 980 Eur x 7 mėn. + 98,62 Eur x 5 d. d.) ir po 98,62 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo dienos užmokesčio nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos už kiekvieną darbo dieną pagal penkių darbo dienų savaitės darbo grafiką, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. rugpjūčio 3 d.).

       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu atsakovas (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta ieškovo V. B. ieškinį atsakovui biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) tenkinti iš dalies (pripažįstant ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu bei priteisiant ieškovui iš atsakovo su darbo santykiais susijusias sumas) ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo ieškinio reikalavimus atsakovui atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Teismo argumentai apie tariamą darbdavio atliktų struktūrinių pertvarkymų netikrumą (kiek tai susiję su direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigybės panaikinimu) yra teisiškai ydingi - prieštaraujantys nuosekliai suformuotiems kasacinio teismo išaiškinimams. Vertindamas struktūrinių pertvarkymų realumą, teismas privalėjo analizuoti jų visumą - galutinį rezultatą, bet ne atskirus epizodus. Galutinis rezultatas patvirtina faktą, jog darbdaviui perskirsčius dalies administracijai priskirtų pareigybių (įskaitant ieškovo užimtąją) funkcijas kitiems darbuotojams (pastarąsias pareigybes panaikinus kaip perteklines), buvo sudarytos sąlygos padidinti tiesiogiai su pacientais dirbančio personalo (pagal įstaigoje egzistavusį poreikį). Į ieškovo vietą nebuvo priimtas joks naujas darbuotojas. Tuo tarpu, apsiribodamas atsietų skaičių pokyčio analize, teismas tarp šalių kilusį ginčą išnagrinėjo neobjektyviai bei padarė tiek faktinei situacijai, tiek aktualiai teismų praktikai prieštaraujančias išvadas.

8.2.                      Įstaigoje egzistavo tik viena direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigybė (vienas etatas), t. y. po struktūrinių pertvarkymų - jų metu panaikinus pastarąją pareigybę, jokių kitų identiškų pareigybių/tokias (identiškas) pareigybes užimančių darbuotojų pas atsakovą nebuvo. Tai reiškia, jog skirtingai nei interpretavo teismas, prieš nutraukiant su ieškovu sudarytą darbo sutartį, DK 57 straipsnio 3 dalyje numatytos procedūros darbdavys atlikti neprivalėjo, kadangi tam nebuvo jokio teisinio pagrindo. Atlikus skundžiamame sprendime akcentuojamą darbuotojų atranką, pirmumo teisę likti darbe vis tiek būtų turėjęs ne ieškovas, o kiti sprendime minimi (panaikintas pareigybes užėmę) darbuotojai.

8.3.                      Teismas, skundžiamu sprendimu konstatuodamas darbdavio tariamai atliktus procedūrinius pažeidimus, kiek tai susiję su neva pažeista atsakovo pareiga siūlyti ieškovui laisvas darbo vietas įstaigoje, klaidingai įvertino (kvalifikavo) susiklosčiusią ginčo situaciją, kadangi joje tokios galimybės (perkelti darbuotoją į kitą darbo vietą) nebuvo. Atsakovas perkelti ieškovo į laikinas darbo vietas objektyviai negalėjo. Tuo metu, kuomet darbdaviui egzistavo pavaduojančių darbuotojų poreikis, ieškovas buvo laikinai nedarbingas, o pasibaigus jo laikinam nedarbingumui (ir, netgi, anksčiau), tokių (pavaduojančių) darbuotojų poreikio nebebuvo. Pripažintina, kad teismas klaidingai vertino DK 57 straipsnio 2 dalies taikymo aplinkybes darbuotojo laikino nedarbingumo laikotarpiu.

8.4.                      Su teismo išvadomis apie tariamą D. A. protegavimą ieškovo atžvilgiu (kiek tai susiję su nurodytos darbuotojos perkėlimu į socialinio darbuotojo padėjėjos pareigas) kategoriškai nesutiktina. D. A. į pareigas buvo priimta teisėtai ir pagrįstai (tam egzistuojant teisėtam pagrindui). Tuo tarpu ieškovas, sąmoningai pažeisdamas bendradarbiavimo pareigą - ją ignoruodamas, į socialinio darbuotojo padėjėjo darbo vietą neturėjo būti perkeltas ne tik dėl to, kad tokios (perkėlimo) prievolės atsakovas pagal įstatymą nebeturėjo (suėjus DK 57 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui), bet ir todėl, kad darbdavys dėl paties darbuotojo kaltės jokių duomenų apie jo neva įgytą profesinę kvalifikaciją (būtiną socialinio darbuotojo padėjėjo pareigoms užimti) nebuvo gavęs.

8.5.                      Teismas, skundžiamu sprendimu nuspręsdamas priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 3 960 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją į byloje nustatytą išeitinės išmokos išmokėjimo faktą neatsižvelgė bei nukrypo nuo teismų praktikos. Darbo sutarties nutraukimas, skirtingai nei interpretavo teismas, yra teisėtas (DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytos teisinės pasekmės, įskaitant kompensacijos ieškovui priteisimą, neturėjo būti taikomos). Skundžiamu sprendimu darbuotojui buvo sudarytos galimybės nepagrįstai praturtėti įstaigos sąskaita. Pastaroji teismo klaida privalo būti ištaisyta (atitinkamai perskirstant ir šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas).

9.       I. V. B. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti naujus įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Sutiktina su teismo argumentais, jog darbo organizavimo pakeitimai nebuvo tikri, nes pertvarkos rezultate atsakovo faktiškai nebuvo padidintas pacientus aptarnaujančio personalo skaičius, o tik numatytais etatais sumažintas administracinio personalo skaičius, atsakovo funkcijų iš esmės nepanaikinus, o tik perdavus ir išskirsčius kitam personalui, tuo pačiu ženkliai padidinant jų apimtis. Pertvarkymas neatsispindėjo ir 2020 m. vasario 3 d. įsakymu nuo 2020 m. kovo 10 d. patvirtintoje struktūroje bei etatų sąrašuose ir vėlesniuose struktūros pokyčiuose, kas duoda pagrindo manyti, kad pertvarkymas 2020 m. vasario 3 d. įsakymo pagrindu nebuvo realus pagal deklaruojamus ir siektinus tikslus.

9.2.                      Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad tiek struktūriniai pertvarkymai šiuo atveju nebuvo realūs, tiek ir buvo pažeista darbuotojo atleidimo procedūra, o būtent dėl to, kad atsakovo direktorė neskaidriai, diskriminaciniais motyvais sprendė, kuriuos darbuotojus atleisti, o kuriems pasiūlyti eiti kitas pareigas, taip pat, kuriems darbuotojams nurodyti, kad yra laisvų darbų vietų, o kuriems nurodyti, kad jų nėra. Atsakovas elgėsi skirtingai su darbuotojais, kurių pareigybės naikinamos, kuomet vienam pasiūlė laisvas darbo vietas nežinodamas, ar tas darbuotojas turi reikiamą kvalifikaciją tai pareigybei užimti ar ne, o kitam darbuotojui (ieškovui), tokių pareigų net nesiūlė, o teisme aiškina, neva nežinojo, ar ieškovas turi reikiamą kvalifikaciją slaugytojo padėjėjo pareigoms užimti ar ne.

9.3.                      Ieškovo manymu, jam išmokėtos išeitinės išmokos pagal DK 57 straipsnio 8 dalį ir 218 straipsnio 4 dalį tikslai skiriasi, nes pagal DK 57 straipsnio 8 dalį yra išmokama kompensacija atleidžiamam pas tą darbdavį tam tikrą laiką dirbusiam darbuotojui, tuo tarpu pagal DK 218 straipsnio 4 dalį tokia išmoka yra išmokama, kuomet darbuotojas buvo neteisėtai atleistas. Be to, pastebėtina, jog prie apeliacinio skundo prašymų, atsakovas neišreiškė tokio prašymo, t. y. tai atsakovas yra pastebėjęs tik apeliacinio skundo motyvuojamoje dalyje, tuo tarpu prie prašymų, tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo nepakeistų, neprašo tokiu atveju nepriteisti kompensacijos pagal DK 218 straipsnio 4 dalį. Pažymėtina, jog, nors darbo bylose pagal CPK XX skyrius nuostatas teismas turi būti aktyvus, tačiau aktyvus jis turi būti darbuotojo, o ne darbdavio naudai ir viršyti pareikštus reikalavimus darbuotojo naudai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11.       Ieškovas prašo prie bylos prijungti naują įrodymą: (duomenys neskelbtini) 2020 metų veiklos ataskaitą. Nurodo, kad šis dokumentas buvo parengtas jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Atsiliepime į apeliacinį skundą, remdamasis šia ataskaita, ieškovas argumentuoja, kad įstaigoje atlikti struktūriniai pertvarkymai buvo nerealūs, pacientus aptarnaujančio personalo skaičius nebuvo padidintas, o ieškovo funkcijos buvo išskirstytos kitiems darbuotojams.

12.       Naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje pateikimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikta veiklos ataskaita aptaria atliktus pertvarkymus įstaigoje, todėl yra susijusi su byloje nustatinėtinomis aplinkybėmis, be to, buvo sudaryta jau po bylos išnagrinėjimo, atsakovui yra žinoma, nes tai jo paties veiklos atskaita, todėl priimtina į bylą ir vertinama kartu su kitais įrodymais.

13.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla, dėl pirmenybės teisės būti paliktam dirbti taikymo, dėl galimybės pasiūlyti kitą darbą  (DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2, 3 dalys).

14.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės (apeliantės)  (duomenys neskelbtini) didžiausią leistiną pareigybių skaičių nustato  (duomenys neskelbtini)rajono savivaldybės taryba, o globos namų direktoriui nuostatų 19.3 punktu suteikta teisė neviršijant darbo užmokesčio fondo dydžio ir savivaldybės tarybos patvirtinto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus tvirtinti globos namų struktūrą ir darbuotojų pareigybių sąrašą, tvirtinti pareigybių aprašymus. Dėl šių aplinkybių ginčo nekilo. Taip pat pirmosios instancijos teismas išanalizavo eilę globos namų direktorės įsakymų dėl pareigybių sąrašo ir skaičiaus laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 21 d. iki 2020 m. spalio 30 d., tame skaičiuje ir 2020 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. V-17, kuriuo iš esmės buvo panaikintos direktoriaus pavaduotojo socialiniams reikalams pareigybė (0,5 pareigybės), direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigybė (1 pareigybė), buities skyriaus vadovo pareigybė (1 pareigybė), buities skyriaus vadovo pavaduotojo pareigybė (1 pareigybė) ir ūkio skyriaus vadovo pareigybė (1 pareigybė), ir tuo pačiu įsakymu įsteigtos dvi pareigybės: bendrojo skyriaus vadovo (1 pareigybė) ir ūkio reikalų tvarkytojo (1 pareigybė). Vėlesni direktorės įsakymai dėl pareigybių išdėstymo tik dar labiau sumažino vadovų, vadovų pavaduotojų, struktūrinių padalinių vadovų skaičių ir dviem pareigybėmis padidino specialistų ir darbuotojų skaičių. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad darbo organizavimo pakeitimai nebuvo tikri, nes pertvarkos pasėkoje faktiškai nebuvo padidintas pacientus aptarnaujančio personalo skaičius, o tik numatytais etatais sumažintas administracijos personalo skaičius, atsakovo funkcijų iš esmės nepanaikinus, o tik perdavus ir išskirsčius kitam personalui, tuo pačiu ženkliai padidinant jų apimtis, pridėjus iš kitų pareigybių atliekamų funkcijų.

15.       Teisėjų kolegija sutinka, kad administracijos personalo skaičius buvo sumažintas ir kad ieškovo funkcijos buvo perduotos ir išskirstytos kitam personalui, tačiau pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbo organizavimo pakeitimai nebuvo tikri, yra nepagrįsta ir neatitinka teismų praktikos aiškinant darbdavio teisę atlikti struktūrinius pertvarkymus savo įmonėje, įstaigoje ir vertinant tų pertvarkymų esmę. Iš naujai pateikto įrodymo –(duomenys neskelbtini)2020 metų veiklos ataskaitos 5 lentelės (pareigybių skaičius struktūriniuose padaliniuose) akivaizdžiai matyti, kad struktūriniai pertvarkymai buvo atlikti esant tam pačiam pareigybių skaičiui (113).  Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti laikomi realiais ir atleidimo iš darbo priežastys pripažįstamos svarbiomis ne tik tuomet, kai po tokių pertvarkymų iš viso nebeatliekamos atleidžiamo iš darbo darbuotojo funkcijos, tačiau ir tuomet, kai nebeatliekama dalis funkcijų, ar jų atlikimui reikalingas mažesnis darbuotojų skaičius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2012). Situacija, kai dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų pareigybė naikinama, o dalis jos atliekamų funkcijų yra perskirstoma kitiems darbuotojams, taip pat vertintina kaip darbuotojų skaičiaus mažinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311). Todėl spręstina, kad struktūriniai pertvarkymai atsakovės įstaigoje (globos namuose) buvo vykdomi teisėtai ir realiai, ir tai sudarė darbdaviui prielaidą pradėti darbo sutarties nutraukimo procedūrą ieškovo atžvilgiu ( DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16.       Dėl atliktų struktūrinių pertvarkymų ekonominio tikslingumo teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimą dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbdavys, išskyrus teisės aktų numatytus atvejus, turi teisę priimti savarankiškai ir savo rizika. Teismas, nagrinėjantis ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo panaikinti 2020 m. vasario 3 d. (duomenys neskelbtini)direktoriaus įsakymo Nr. V-17 „D. (duomenys neskelbtini) darbo organizavimo pakeitimų, struktūros pertvarkymo, naujos struktūros ir jos schemos bei pareigybių sąrašo ir skaičiaus patvirtinimo“ 1.1 punkto dalį, kuria panaikinta direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigybė, nes ieškovas nėra tinkamas subjektas ginčyti juridinio asmens valdymo organo sprendimus (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

17.       Iš jau paminėto 2020 m. vasario 3 d. (duomenys neskelbtini)direktorės įsakymo Nr. V-17 matyti, kad globos namų administracijoje buvo nuspręsta panaikinti 5 pareigybes (direktoriaus pavaduotojo socialiniams reikalams, direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams, buities skyriaus vadovo, buities skyriaus vadovo pavaduotojo, ūkio skyriaus vadovo) ir įsteigti 2 pareigybes (bendrojo skyriaus vadovo ir ūkio reikalų tvarkytojo). Naikinamas pareigybes užėmė keturi darbuotojai (ieškovas V. B., N. L., D. A. ir Ž. B.).  Iš šių keturių darbuotojų darbe palikti buvo galima du, nes buvo naujai įsteigtos dvi pareigybės. Atsakovė byloje pripažino, kad atrankos kriterijai nebuvo nustatyti, atrankos komisija nebuvo sudaryta, kaip kad reikalaujama DK 57 straipsnio 3 dalyje.

18.       Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad nepaisant aplinkybės, buvo ar nebuvo sudaryta atrankos komisija, vis tiek buvo privaloma įvertinti DK 57 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus ir užtikrinti pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti darbuotojams, kurie atitiktų bent vieną iš šešių įstatyme nurodytų kriterijų. Kaip ir nurodė apeliantė, iš keturių du darbuotojai buvo išrinkti darbuotojų atstovų valdymo organų nariais (Ž. B. buvo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas, o N. L. buvo darbo tarybos narė). D. A. turėjo teisę būti palikta dirbti pagal DK 57 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą kriterijų (turinti ne mažiau kaip 10 metų nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje), tačiau ji 2020 m. kovo 24 d. buvo perkelta dirbti socialinio darbuotojo padėjėja. Ieškovas buvo pripažintas neatitinkantis nė vieno iš 6 kriterijų, su kuo teisėjų kolegija sutinka. Pažymėtina, kad ieškovo darbo stažas toje darbovietėje (globos namuose), viena vertus, buvo nutrūkęs nuo 2011 m. iki 2015 m., kita vertus, net ir skaičiuojant ieškovo darbo stažą nuo 1994 metų, jis negalėtų pasinaudoti dešimties metų darbo stažo kriterijumi dėl to, kad 2013 m. jis sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją (DK 57 straipsnio 3 dalies 3 punktas).   

19.       DK 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl struktūrinių pertvarkymų tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas jo sutikimu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ši sąlyga buvo pažeista, nes atsakovas privalėjo pasiūlyti ieškovui laisvą darbo vietą, kurių minėtos pertvarkos pasėkoje buvo naujai įsteigtos kelios: 1) bendrojo skyriaus vadovas, 2) ūkio reikalų tvarkytojas; padidinta:1) sandėlininko nuo 0,75 iki 1 etato pareigybė; 2) kirpėjo nuo 0,75 iki 1 etato pareigybė; 3) slaugytojo padėjėjo pareigybių skaičius padidintas nuo 25,9 iki 27,9 etato, tačiau ieškovui kito darbo nebuvo pasiūlyta nei įspėjimo laikotarpiu, nei vėliau.

20.       Teisėjų kolegija su tokiomis teismo išvadomis negali sutikti. Pirmiausia pažymėtina, kad bendrojo skyriaus vadovo ir ūkio reikalų tvarkytojo pareigas užėmė jau minėti pirmenybės teisę turėję darbuotojų atstovai Ž. B. ir N. L., kurių pareigybės taip pat buvo panaikintos 2020 m. vasario 3 d. įsakymu (žr. šio sprendimo 17 pastraipą). Sandėlininko pareigybės apimties padidinimas nuo 0,75 iki 1 etato naujos darbo vietos nesukuria, nėra ir duomenų, kad būtų priimtas naujas darbuotojas dirbti sandėlininku 0,25 etato,  o kvalifikacijos dirbti kirpėju ieškovas neįrodė. Be to, ieškovas nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. liepos 31 d. sirgo, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl tuo laikotarpiu darbdavys neturėjo nei galimybės, nei tuo labiau pareigos siūlyti ieškovui kitą darbą. Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189, 51 punkte nustatyta, kad išduodamas nedarbingumo pažymėjimą gydytojas supažindina pacientą su gydymosi režimu ir elgesio taisyklėmis, galiojančiomis laikino nedarbingumo metu. Taisyklių pažeidimu, be kita ko laikomas atvejis, kai žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo ir dirba (51.6 punktas). Todėl ieškovo nedarbingumo metu jokie kito darbo pasiūlymai jam negalėjo būti teikiami. Taigi, laikotarpis, kai kito darbo pasiūlymai galėjo būti teikiami, yra nuo 2020 m. vasario 4 d. iki 2020 m. kovo 2 d. Ieškovo nedarbingumo laikotarpis baigėsi 2020 m. liepos 31 d., ir nepraėjus penkioms darbo dienoms, 2020 m. rugpjūčio 3 d., ieškovas buvo atleistas iš darbo.

21.       Pirmosios instancijos teismas išanalizavo pateiktus įrodymus apie naujai priimtus darbuotojus laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 4 d. (įspėjimo ieškovui įteikimo) iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. (ieškovo atleidimo iš darbo) ir nustatė, kad šiuo laikotarpiu pagal terminuotas darbo sutartis buvo įdarbinta trylika darbuotojų į pagalbininko buičiai, slaugytojo padėjėjo, darbininko, asmeninio asistento/globos darbuotojo, skalbėjo, darbininko, kirpėjo pareigybes. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad įdarbinimas pagal terminuotas darbo sutartis, iš kurių vėliausia buvo nutraukta 2020 m. lapkričio 20 d. su A. B., kuri 2020 m. birželio 30 d. buvo priimta dirbti slaugytojo padėjėja, negali būti vertinamas kaip darbdavio turėta galimybė ir pareiga pasiūlyti tą darbo vietą ieškovui, nes trumpalaikės terminuotos darbo sutartys nespręstų atleidžiamo darbuotojo atleidimo klausimo iš esmės, o tik nukeltų atleidimo datą.

22.       Iš pirmosios instancijos teismo nustatyto naujai priimtų darbuotojų sąrašo matyti, kad aktualiu laikotarpiu (2020 m. vasario 4d. - 2020 m. kovo 2 d.) buvo priimtos J. K. (bendrosios praktikos slaugytoja nuo 2020 m. kovo 2 d.); L. M. (slaugytojo padėjėja nuo 2020 m. vasario 18 d.); A. Č. (slaugytojo padėjėja nuo 2020 m. vasario 21 d.). Nėra ginčo, kad ieškovas neturėjo kvalifikacijos užimti bendrosios praktikos slaugytojo pareigas, todėl tokia darbo vieta jam ir neturėjo būti siūloma. Ieškovas nurodė, kad jis galėjo užimti slaugytojo padėjėjo pareigas, nes  2019 m. rugsėjo 6-7 d., 13-14 d. dalyvavo 40 akademinių valandų įžanginiuose individualios priežiūros personalo mokymuose, skirtuose įgyti ir tobulinti socialinio darbuotojo padėjėjo, asmeninio asistento, lankomosios priežiūros darbuotojo profesines kompetencijas. Tačiau apeliantė savo skunde pažymėjo, kad nebuvo informuota apie ieškovo kvalifikacijos, tinkamos socialinio darbuotojo padėjėjo pareigoms užimti, įgijimą, pastarąjį faktą ieškovas atskleidė tik bylos nagrinėjimo teisme metu, be to, darbuotojo dalyvavimas mokymuose nebuvo užfiksuotas nei darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, nei 2019 m. kasmetinio veiklos vertinimo metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad Tarptautinės socialinės akademijos pažymėjimą TSA-IPPNr.2019/09-12 ieškovas į bylą pateikė tik 2021 m. vasario 19 d. (DOK 6171). Teismui nepateikta įrodymų, kad tokį pažymėjimą darbdavys buvo gavęs įspėjimo laikotarpiu (nuo 2020 m. vasario 4 iki kovo 2 d.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad slaugytojo padėjėjo darbo vietų ieškovui nebuvo galimybės pasiūlyti, nes darbdaviui nebuvo pranešta apie ieškovo turimą kvalifikaciją užimti slaugytojo padėjėjo pareigas.

23.       Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės sąlygas ir tvarką (DK 57 straipsnio 1-3 dalys), nukrypo nuo teismų praktikos konstatuodamas, kad darbdavio įstaigoje nebuvo realių struktūrinių pertvarkymų, pernelyg plačiai taikė darbdaviui nustatytą įpareigojimą siūlyti kitas darbo vietas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Priimtas sprendimas panaikintinas ir ieškinys atmestinas visiškai.

24.       Panaikinus teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą ieškinį atmesti, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme. Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. A. (duomenys neskelbtini) turėtos bylinėjimosi išlaidos (2090,44 Eur), kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, priteistinos atsakovei iš ieškovo ( CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

25.       Atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 534 Eur žyminio mokesčio ir 968 Eur išlaidų už apeliacinio skundo surašymą. Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas, laikytina, kad apeliantė įmokėjo per daug žyminio mokesčio, todėl 534 Eur žyminis mokestis apeliantei grąžinamas iš valstybės (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaidos už advokato pagalbą priteistinos atsakovei iš ieškovo. Bendra iš ieškovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 058,40 Eur ( 2090,40+968).      

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti 2021 m. kovo 12 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui(duomenys neskelbtini), 3058,40 Eur (tris tūkstančius penkiasdešimt aštuonis eurus ir 40 ct)  bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Grąžinti iš valstybės atsakovei biudžetinei įstaigai(duomenys neskelbtini), 534 Eur (penkis šimtus trisdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                          Diana Labokaitė

                                Egidijus Tamašauskas

                                Lina Žemaitienė