Civilinė byla Nr. e2-2199-1154/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29603-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.18.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 8 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,ATN BUS RENT“ atstovams V. Z. ir advokatui Andriui Bambalui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baldmada“ atstovams P. Š. ir advokatui Linui Stanislavui Bagdonui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ATN BUS RENT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baldmada“ dėl trūkumų šalinimo išlaidų, delspinigių ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teismas

nustatė:

1.       ieškovė UAB „ATN BUS RENT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1630 Eur trūkumų šalinimo išlaidų, 750 Eur delspinigių, 925,65 Eur išieškojimo ne teismo tvarka išlaidų, 6 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad šalys 2020 m. rugpjūčio 25 d. sudarė Gamybos sutartį Nr. V/08.25, kuria nustatė tvarką ir sąlygas, pagal kurias atsakovė įsipareigojo perduoti sutartyje nurodytus gaminius ieškovei, o ieškovė įsipareigojo juos priimti ir už juos sumokėti. Sutarties 2.1 punkte nustatyta kaina – 2700 Eur su PVM. Pagal Sutarties 2.2.1 punktą ieškovė įsipareigojo iš karto sumokėti 1350 Eur, o likusią sumą – po baldų sumontavimo. Sutarties 3.2 punktu atsakovė įsipareigojo baldus perduoti per 40 dienų, o neperdavus gaminių per nustatytą terminą, mokėti 5 proc. delspinigius nuo bendros gaminių kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovės teigimu, atsakovė nustatytu terminu prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, todėl ieškovė 2021 m. vasario 5 d. pateikė atsakovei reikalavimą iki 2021 m. vasario 14 d. pabaigti darbus bei pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą. Atsakovė tik pasibaigus ne tik sutartyje, bet ir šiame reikalavime nurodytiems terminams sumontavo dalį virtuvės baldų, bet darbus atliko nekokybiškai. 2021 m. gegužės 24 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama perduoti atliktus darbus, 2021 m. gegužės 25 d. buvo pasirašytas perdavimo priėmimo aktas, kuriame konstatuoti atliktų darbų trūkumai. Priėmimo–perdavimo metu dalyvavo antstolis, kurio 2021 m. gegužės 25 d. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti tie patys trūkumai. Ieškovė 2021 m. birželio 4 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepašalino priėmimo–perdavimo akte nurodytų trūkumų, prašė iki 2021 m. birželio 18 d. atlyginti 2008,21 Eur virtuvės baldų defektų šalinimo išlaidų, sumokėti 23 764,41 Eur delspinigių bei atlyginti 653,40 Eur neteisminio skolos išieškojimo išlaidų ir 282,25 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą. Ieškovė nurodė, kad pretenzija buvo reikalaujama iš atsakovės sumokėti 1500 Eur virtuvės baldų defektų šalinimo išlaidų, tačiau iki ieškinio pateikimo pakilus kainoms ieškiniu prašė priteisti 1630 Eur, o reikalavimo dėl kitų trūkumų, kurie buvo nurodyti pretenzijoje (958,21 Eur už sugadintų plytelių tvarkymą), ieškiniu nereiškė. Ieškovė pažymėjo, kad pagal sutartį darbus atsakovė turėjo perduoti 2020 m. spalio 20 d., bet perdavė tik 2021 m. gegužės 25 d., t. y. pavėlavo daugiau nei šešis mėnesius, todėl jai kyla pareiga mokėti sutartinius delspinigius. Ieškovė, vadovaudamasi protingumo ir sąžiningumo principais, sumažino pretenzijoje nurodytą 23 764,41 Eur delspinigių sumą (paskaičiuotą taikant sutarties 5.2 punkte nurodytą 5 proc. delspinigių normą) ir ieškiniu prašė priteisti 750 Eur delspinigių, t. y. 0,1543 proc. už kiekvieną uždelstą įvykdyti sutartinius įsipareigojimus dieną, iš viso už 180 dienų. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės atlikti darbai yra su trūkumais, dėl kurių ji negali naudotis virtuvės baldais, todėl atsakovė privalo atlyginti šių trūkumų šalinimo išlaidas. Be to, atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka – 653,10 Eur už advokato pagalbą ir 272,25 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą.

3.       Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad šalys po sutarties pasirašymo vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau artėjant baldų perdavimo terminui, ieškovė pradėjo reikalauti greičiau perduoti baldus, raginimai buvo susiję su planuojamomis šventėmis (virtuvės baldai buvo montuojami priešpirtyje). Po ieškovės pirtyje vykusios šventės baldų stalviršis buvo sugadintas, dėl to tarp šalių kilo konfliktas. Atsakovė pažymėjo, kad iki to momento atsakovė jau buvo atlikusi didžiąją dalį darbų, o ieškovės nurodyti trūkumai iš tikrųjų yra ne trūkumai, o nebaigti darbai, t. y. baldų padengimas apsauginėmis priemonėmis ir aukščių reguliavimas, tačiau ieškovė neleido atsakovei darbų užbaigti. Atsakovės teigimu, ieškovės nurodyti trūkumai (dėmės ant stalviršio, drėgmės įsigėrusi medinė baldo šoninė siena) atsirado dėl ieškovės naudojimosi nebaigtais virtuvės baldais (maisto gaminimo, nesaugojimo nuo vandens), t. y. dėl jos pačios neatsargumo ar netinkamo elgesio. Po pirtyje vykusios šventės ir dėl to atsiradusių baldų pažeidimų ieškovė pareikalavo, kad atsakovė pakeistų stalviršį į naują. Atsakovė, supratusi, kad stalviršis buvo sugadintas dėl pačios ieškovės veiksmų, atsisakė keisti stalviršį ir norėjo užbaigti darbus (užtepti apsauginį sluoksnį, sureguliuoti aukščius), tačiau ieškovė neleido. Vėliau (dar iki darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo) ieškovė atsiuntė atsakovei išankstinę sąskaitą, kuria pareikalavo sumokėti 23 764,41 Eur delspinigių, kurių dydis nebuvo pagrįstas jokiais skaičiavimais ar logika. Atsakovė nurodė, kad 2021 m. gegužės 25 d. priėmimo–perdavimo akte buvo nurodyta 1350 Eur perduodamų baldų kaina, ji atliko kompensacinę paskirtį akte nurodytiems nebaigtiems darbams atlikti bei baudos funkciją, dalinai padengiant dalį trūkumų, atsiradusių dėl ieškovės kaltės. Atsakovė manė, kad šalių ginčas perdavus darbus buvo išspręstas, tačiau 2021 m. birželio 4 d. iš ieškovės sulaukė pretenzijos, kuria nepagrįstai buvo prašoma sumokėti 2008,21 Eur defektų šalinimo išlaidų, 23 764,41 Eur delspinigių ir 272,25 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą. Atsakovė nesutiko su ieškovės nurodytais baldų trūkumais. Jos teigimu, dalis trūkumų yra tiesiog nebaigti darbai (aukščių reguliavimas, neužsandarintas plyšys tarp stalviršio ir plytelių), dalis darbų nebuvo sutarti (apatinės grindjuostės), dalis yra apskritai ne trūkumai (ventiliacinė anga kaitlentei), o dalis atsirado dėl pačios ieškovės kaltės (šaldytuvų montavimo trūkumai, stalviršio dėmės). Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai remiasi negalėjimu naudotis baldais, nes iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad baldais ieškovė naudojasi. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovės reikalaujami delspinigiai yra aiškiai per dideli ir neproporcingi.

4.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo padidino prašomą priteisti trūkumų šalinimo išlaidų sumą iki 2043 Eur, kitų ieškinio reikalavimų ir ieškinio pagrindo nekeitė. Ieškovė padidintus ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad nuo kreipimosi į teismą dienos pasikeitė situacija rinkoje – darbų kainos išaugo. Atsižvelgiant į kainų padidėjimą, ieškovė prašė priteisti už atsakovės atliktų darbų defektų šalinimą 2043 Eur, šią sumą grindė 2022 m. birželio 7 d. UAB „AAF“ pasiūlymu dėl virtuvės remonto.

5.       Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovės pateiktas UAB „AAF“ pasiūlymas kelia pagrįstas abejones dėl jame nurodytų sumų realumo, nes neatitinka bendrovėms taikomų reikalavimų, neaišku, kas yra jį pasirašęs asmuo (kokios įmonės direktorius), pasiūlymas nepatvirtintas įmonės antspaudu.

6.       Teismo posėdžio metu (2022 m. rugsėjo 23 d.) ieškovės atstovas (vadovas) V. Z. nurodė, kad ieškovės vadovą P. Š. kaip patikimą meistrą jam rekomendavo jo geras pažįstamas, taip pat baldininkas, todėl ieškovė turėjo pasitikėjimą atsakove. Atsakovės vadovas atvažiavo į vietą, viską apžiūrėjo, išmatavo, šalys susitarė dėl medžiagų, atsakovė pateikė pasiūlymą ir buvo pasirašyta sutartis. Ieškovės vadovo teigimu, buvo susitarta, kokia bus buitinė technika, atsakovės vadovas apsiėmė ją sumontuoti. Buvo atvežta orkaitė, kaitlentė, vienas naujas šaldytuvas. Kitą naudotą šaldytuvą ieškovė nupirko vėliau. Taip pat susitarė dėl klijuotos medienos alyvuoto stalviršio. Tarėsi žodžiu, susitarus atsakovė atsiuntė vizualizaciją. Atsakovės atstovas P. Š. pradėjo darbus, dalį baldų sumontavo. Stalviršį atvežė nealyvuotą. Įstatė kriauklę, vieną šaldytuvą (antro dar nebuvo), kaitlentę, orkaitę. Ieškovės vadovo teigimu, stalviršio montavimo dieną pas juos buvo vyrų pirties diena (ketvirtadienis), nuo 18 val. pradėjo rinktis žmonės. Ieškovės vadovas klausė atsakovės vadovo P. Š., kaip bus su stalviršiu, grynas medis, susigadins, kriauklė sumontuota, taškysis, tačiau P. Š. sakė, kad nieko baisaus, nušlifuos, palakuos ir nesimatys. V. Z. teigimu, jam atrodė kitaip, jis žinojo, kad baldai nebuvo baigti 100 proc., tačiau P. Š. įtikino, kad gali naudotis, ir jis pagalvojo, kad meistras žino geriau. Ieškovės vadovas tvirtino nesupratęs, kad negali naudotis, atsakovės vadovas apie tai net neužsiminė. Anot V. Z., P. Š. nesakė, kad reikia saugoti stalviršį, ir pats nesiėmė jokių apsaugos priemonių, neuždengė ir pan. Baldai nebuvo apsaugoti. Pasinaudojus baldais pirmą dieną, iš karto stalviršis ir medinė šoninė siena (vadinamoji „koja“) buvo sugadinti. Į medinę „koją“ nuo apačios įsisunkė vanduo, medis pakeitė spalvą. Neatsimena, ar po „koja“ kojelių apskritai nebuvo, ar buvo visai mažos. Vandens ant grindų buvo apie 1-2 mm, nes toliau jis į trapą nubėga. Ant stalviršio kažkur uogienė išsipylė, kažkur vandens lašas koks purvinas užkrito, stalviršis pasidarė dėmėtas. Ieškovės atstovas pripažino, kad baldais naudojosi. Atsakovės atstovas montuodamas stalviršį ir pats matė, kad bus naudojamasi, ir V. Z. jam sakė, kad baldais naudojamasi, stalviršis susigadins, bet atsakovės atstovas to nesureikšmino, sakė, kad pataisys. Stalviršis ir medinė „koja“ susigadino pirmą dieną. Po kurio laiko (neatsimena tiksliai, po kelių dienų) atvažiavęs atsakovės atstovas P. Š. bandė stalviršį šlifuoti, tačiau dėmės nepasinaikino. Nepaisant to, ant viršaus užlakavo. Ieškovės atstovas V. Z. teigia sakęs atsakovės atstovui, kad reikės pakeisti brokuotą stalviršį. Jo teigimu, atsakovės atstovas tuo metu suprato, kad reikės papildomai laiko ir pinigų, ir terminai jau buvo suėję. Nepavykus susitarti, ieškovė kvietė antstolį darbų trūkumams užfiksuoti. Atsakovė iki darbų priėmimo–perdavimo atvežė grindjuostes, tačiau ne viską sumontavo, paliko. Anot ieškovės atstovo, grindjuostės turėjo būti fiksuojamos ant kojelių, dar dedama plastmasinė juostelė, kuri apsaugo iš abiejų pusių, nes patalpoje yra drėgmė. Kalbėjo su atsakovės atstovu apie tai, kad patalpoje yra drėgmė, vanduo, tai buvo akivaizdu. Šalia yra pirtis, atviras dušas, įrengtas trapas vandeniui nubėgti. Viską aptarinėjo vietoje, žodžiu. Sutartį rengė atsakovė, ieškovė į jos turinį nesigilino, nes pasitikėjo atsakove. Medžiagas rinkosi ieškovė (pasirinko medinį stalviršį, baldus iš MDF plokštės). Atsiradus trūkumų, ieškovės atstovas daug kartų skambino atsakovės atstovui, kad sutvarkytų. Atsakovės atstovui nebuvo kliūčių užbaigti darbus, patekti į patalpas. Jis buvo atvažiavęs, bet darbų nebaigė, trūkumų neištaisė. Ieškovė fiksavo perduodamus darbus, kad galėtų kreiptis į teismą. Atsakovė siūlė sumažinti kainą per pusę (iki 1350 Eur), tačiau ieškovė nesutiko, nes jai reikia virtuvės baldų, o nebaigtų baldų niekas nenorėjo taisyti, daug paprasčiau būtų viską padaryti iš naujo. Ieškovės atstovo teigimu, sumokėjo atsakovei 1350 Eur, likusios sumos nesumokėjo, nes darbai nepadaryti, nebaigti. Dėl ventiliacinės angos kaitlentei ieškovės vadovas nurodė, kad apie jos poreikį sužinojo iš meistro, kuris parodė, kur turi būti anga. Montuojant baldus anga nebuvo padaryta. Dėl šaldytuvų, ieškovės vadovas teigė radęs reikiamus specialius vyrius, montuojamus aukščiau šaldytuvo, kurie leidžia, net ir siaurai sumontavus, kai plotis netinka, uždaryti dureles. Pripažino, kad šios smulkmenos aptartos nebuvo. Atsakovės vadovas teigė, kad neranda reikiamos furnitūros, ir atsisakė ieškoti, nusprendęs, kad tai ieškovės atsakomybė, nes šaldytuvą ji nupirko vėliau. Ieškovės atstovas taip pat nurodė, kad po perdavimo–priėmimo akto pasirašymo virtuve nesinaudoja, o baldų trūkumų netaiso, nes neturi pinigų. Kai gaus nuostolių atlyginimą iš atsakovės, spręs, ką daryti. Atsakovei neleido užbaigti darbų, nes ji nekompetentinga, padarė daug techninių klaidų ir sugadino. Pusę metų iki perdavimo–priėmimo akto siūlė atsakovei taisyti trūkumus, bet ji neištaisė. Po to nebeleido. Ieškovės vadovas nurodė, kad sutarties su atsakove nenutraukė, nes įmonei reikėjo virtuvės, o kitam rangovui vėl būtų reikėję mokėti. Nurodė, kad pirties patalpas planavo nuomoti. Įmonė užsiima pervežimų veikla, bet turi ir daugiau kaip 1000 kv. m patalpų (kotedžai, kavinė), taigi vadovui yra tekę priiminėti rangos darbus ir anksčiau. Į perdavimo–priėmimo akte nurodytą 1350 Eur sumą pasirašant aktą nekreipė dėmesio (jos nevertino), nes koncentravosi į perduodamų darbų kokybę. Ieškovės vadovas nesutiko, kad atsakovė grąžintų pinigus ir pasiimtų virtuvės baldus. Jo teigimu, tokiu atveju reikėtų padengti ir nuostolius dėl šiuo metu padidėjusių kainų.

7.       Ieškovės atstovas advokatas Andrius Bambalas teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė ir papildomai paaiškino, kad ieškiniu ieškovė prašo atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro virtuvės baldų trūkumų šalinimo išlaidos, priteisti delspinigius, ikiteisminio išieškojimo išlaidas, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Advokatas akcentavo, kad sutartį rengė atsakovė, ieškovei buvo svarbu darbų atlikimo terminas ir kaina, tačiau atsakovė nustatyto termino nesilaikė, darbus atliko su trūkumais ir nereagavo į raginimus užbaigti darbus. Atsakovės vadovas buvo atvykęs į vietą, kai tarėsi dėl baldų, taigi matė, kad šalia yra dušas, pirtis. Atsakovė yra verslo subjektas, užsiima baldų gamyba. Prieš montuojant stalviršį atsakovės vadovas matė, kad žmonės eina į pirtį, tačiau nedraudė to daryti. Atsakovė atsako už daiktą iki jo perdavimo, taigi jai tenka atsitiktinio daikto žuvimo ar sugadinimo rizika. Atsakovė atvežė alyva nepadengtą stalviršį, sumontavo kriauklę, tačiau nesiėmė jokių priemonių baldams apsaugoti, nedavė jokių nurodymų, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų. Kojelės stalviršio montavimo metu nebuvo pritaisytos, todėl į vadinamąją „koją“ įsigėrė vanduo. Atsakovės atstovui P. Š. nesiėmus jokių veiksmų ar priemonių apsaugoti stalviršį iki perdavimo, stalviršis buvo sugadintas, dėmės įsigėrė. Po to atsakovės vadovas nebaigęs darbų pradingo ir tik privertus atvyko perduoti darbus. Ieškovės atstovo teigimu, atsakovė kaip verslininkė neužtikrino, kad nekiltų žalos. Be to, darbai nepadaryti, darbų perdavimo metu alyvos buvo uždėtas tik vienas sluoksnis. 2021 m. gegužės 25 d. priėmimo–perdavimo aktą rengė atsakovė. Rangovui tenka pareiga suformuluoti, ką perduoda, tačiau iš akto neaišku, kiek darbų atsakovė atliko ir perdavė. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.658 straipsnio 3 dalį, jeigu darbo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, užsakovas turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, – atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita. Ieškovė remiasi šia norma ir prašo atlyginti nuostolius defektams pašalinti (t. y. priteisti sumą, kurią reikės sumokėti trečiajam asmeniui už trūkumų šalinimą). Ieškovės atstovo teigimu, susitarimą dėl grindjuosčių įrodo tai, kad atsakovės atstovas jas atvežė, o nelaminuotos grindjuostės yra kokybės trūkumas. Didžiausias trūkumas yra dėmėtas stalviršis, už jį atsakomybė tenka atsakovei. Atsakovės atstovas atsiradusias dėmes bandė šalinti, tačiau nepavyko, po to ant viršaus alyvavo. Tai kokybės trūkumas. Kitas kokybės trūkumas – skirtingi aukščiai. Jeigu tai tik reguliavimo klausimas, atsakovė turėjo tam daugybę laiko, tačiau to nepadarė. Kartu ieškovės advokatas pripažino, kad iš esmės nežino, ar tai vertinti kaip defektą. Kiti trūkumai – nesuvestas kampas, neužbaigta apatinė apdaila, neužsandarintas plyšys tarp stalviršio ir sienos, ventiliacinės angos kaitlentei nebuvimas. Kaitlentę įdėjo atsakovė, taigi iš jos elgesio spręstina, kad ji prisiėmė pareigą įmontuoti tinkamai, o angos nebuvimas yra trūkumas. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad dėl šaldytuvo montavimo atsakovė nereiškė pastabų, nesakė, kad kažkas netinka, ir tik kai kilo klausimas dėl darbų rezultato perdavimo, pradėjo teigti, kad šaldytuvas yra netinkamas. Šaldytuvui įmontuoti reikia papildomos furnitūros. Pataisyti galima, bet tai yra trūkumas. Ieškovės atstovas nurodė, kad 2021 m. gegužės 25 d. per 2-3 valandas iki darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo atsakovė dar atliko dalį darbų, tačiau visų darbų neatliko. Ieškovė nebepasitikėjo atsakove, todėl darbų trūkumų taisyti ir darbų užbaigti po priėmimo–perdavimo akto pasirašymo nebeleido.

8.       Teismo posėdžio metu (2022 m. spalio 5 d.) atsakovės atstovas (vadovas) P. Š. nurodė, kad pasirašė su ieškove sutartį, susitarė pagaminti spinteles, stalviršį ir sumontuoti. Buitinės technikos montavimas į sutartį neįėjo, baldininkai visada paruošia buitinei technikai vietą, tačiau pajungia specialistai. Medžiagas rinkosi atsakovės vadovas. Pasirinko medinį stalviršį ir baldus iš presuotos plokštės. Grindjuostės neįtrauktos į kainą, jų ieškovė prašė papildomai, atsakovės atstovas net neturėjo minčių jas montuoti, nes neatlaikys, išbrinks. Montavo tik vieną grindjuostę po indaplove, nes ten ji reikalinga, kad uždengtų indaplovės pajungimą, be to, ji toje vietoje pakelta. Kriauklės nemontavo ir nepajunginėjo, tik išpjovė jai skylę. Atsakovės vadovas paaiškino, kad realiai atlikti darbai neatitinka vizualizacijos, nes žodžiu su ieškovės vadovu susitarė kitaip. Paprastai susitarimai būna eigoje keičiami pagal užsakovo pageidavimus, sutartis sudaroma tik dėl finansinių priežasčių. Anksčiau niekada nėra kilę problemų dėl susitarimų žodžiu, darbus atlieka pagal kliento poreikius, todėl rašytinę sutartį reikėtų nuolat perrašinėti. Pripažino, kad iki sutarties su ieškove pasirašymo buvo objekte, pirtį matė. Jo nuomone, medžiagos yra tinkamos patalpoms, kuriose yra tam tikra drėgmė, iš tokios pat presuotos plokštės gaminami ir vonios, tualeto baldai. Pirtis yra 2 m atstumu nuo virtuvės kampo. Atsakovės atstovas paaiškino, kad pasirašius sutartį pradėjo baldų gamybą. Terminui artėjant į pabaigą, pradėjo vežti pagrindines spinteles, sumontavo. Po kurio laiko atvežė stalviršį. Jei neklysta, tai buvo Kūčių išvakarės. Jam buvo pasakyta, kad tą dieną turi būti stalviršis. Apie tai sužinojo prieš dvi dienas. Atsivežęs stalviršį vietoje pjaustė ir derino, nes patalpa apvali, reikėjo suvesti pagal sienas. Tą patį vakarą pas ieškovę buvo vyrų pirties diena. Buvo apie 15 žmonių. Sumontavus stalviršį liko ištepti jį apsaugine alyva, jis prašė, kad stalviršio nenaudotų,, saugotų, nes stalviršis nebaigtas, bet „balius“ jau buvo prasidėjęs, vos nusisukus stalviršis jau buvo aptaškytas. Atsakovės atstovas tvirtino, kad jis kriauklės nejungė, tą darė ieškovės žmonės, jie taip pat pajungė orkaitę ir kaitlentę. Užsakovas reikalavo, kad kriauklė būtų pajungta. Atsakovės atstovas nurodė, kad stalviršį alyvavo tą patį vakarą, kad nors kokia apsauga būtų. Ant alyvuoto stalviršio užlašėjęs vanduo neįsigers. „Baliuje“ buvo ir ieškovės vadovas. P. Š. sakė jam, kad su stalviršiu reikia elgtis atsargiai. Bet visų žmonių negalėjo sužiūrėti. Vos nušveitus stalviršį jis jau buvo aptaškytas (tą padarė ieškovės vadovo V. Z. sūnus, jį ieškovės vadovas perspėjo, kad elgtųsi atsargiai), tai reikėjo džiovinti, kad galėtų užtepti alyva. Anot P. Š., žmonės elgėsi laisvai, vartojo alkoholį, o jis dirbo. Užtepęs vieną sluoksnį alyvos (apie 18-20 val.), P. Š. išvažiavo namo. Nurodė, kad vienas sluoksnis alyvos turi džiūti apie parą, geriau dvi. Ant alyvuoto stalviršio nieko negalima dėti, jo dengti ar apkloti, nes alyva turi įsigerti. Atsakovės vadovas patalpose pasirodė maždaug po savaitės. Jo teigimu, iš stalviršio buvo nieko nelikę, ant jo buvo kavos tirščių dėmės, lėkščių, puodelių atspaudai, kriauklės zonoje viskas aptaškyta ir įsigėrę. Galvojo, kad dar galės ištaisyti, nušveitė, iš naujo užtepė alyva, bet įsigėrusios dėmės nepasinaikino, tik paviršinės. P. Š. pažymėjo, kad virtuvės baldai ir vėliau buvo nuolat eksploatuojami, kaskart atvažiavęs nurinkdavo nuo stalviršio indus, kavos aparatus. Patalpose kasdien būdavo žmonių. Atsakovės atstovas paaiškino, kad stalviršis turi būti dengiamas dviem sluoksniais alyvos, paskutinis apsauginis, tačiau to nespėjo, nes viskas buvo sugadinta, kavos dėmių panaikinti buvo neįmanoma. Vieno sluoksnio alyvos apsaugai nepakanka. Medinė „koja“ (baldo šoninė siena, stalviršio tęsinys), anot P. Š., buvo pakelta nuo grindų apie 1 cm, jos kojelės turėjo būti pritvirtintos iš karto, vėliau to nebūtų galima padaryti. Mediena atspari tam tikram kiekiui vandens, šiuo atveju medis buvo impregnuotas 1 sluoksniu alyvos. Jis neįsivaizdavo, kad vanduo pakils daugiau kaip 1 cm. Jeigu būtų žinojęs, kad ten bus tiek vandens, būtų neapsiėmęs gaminti baldus. Tokiomis sąlygomis joks baldas neatlaikys, nebent iš nerūdijančio plieno. Negali paaiškinti, iš kur tiek vandens, ar nubėgimas blogas, ar kitos priežastys, bet vanduo tiek neturi pakilti. Dėl to viskas ir išbrinko. Atsakovės vadovas teigė, kad po vakarėlio nušveitė stalviršį ir medinę „koją“, dalis dėmių nepasinaikino, ant jų užtepė vieną alyvos sluoksnį, antro sluoksnio neuždėjo, nes tarp šalių kilo konfliktas dėl stalviršio ir dėl šaldytuvo durelių laikiklių, ieškovės vadovas reikalavo pakeisti stalviršį, tačiau jis atsisakė. Atsakovės vadovas pripažino, kad stalviršis sugadintas, kartu teigė, jog galima jį sutvarkyti, t. y. staklėmis nušlifuoti apie 5 mm, nors tai ir yra daug. Jo teigimu, jeigu nebūtų kilęs konfliktas, galima buvo susitarti, stalviršį nušlifuoti ir vėl uždėti, bet kilus konfliktui su ieškovės vadovu nebebendravo. Pripažino, kad nušlifuoti stalviršį staklėmis ieškovei nesiūlė. Dėl šaldytuvų – atsakovės atstovo teigimu, jie buvo atvežti ne pagal funkciją, vienas naujas montuojamas į spintelę, o ne statomas ant žemės, nors buvo sutarta, kad turi būti pastatomas ant grindų, nes jų modeliai skiriasi, o kitas buvo nenaujas, be papildomų durelių laikiklių, dėl to negalėjo durelių prikabinti. Atsakovės atstovo P. Š. teigimu, laikikliai atskirai neparduodami, tik kartu su šaldytuvu, o užsakovas reikalavo surasti, tačiau P. Š. atsisakė tai daryti, nes net nežinojo, kur ieškoti, tai jam nepriklauso, šaldytuvas turėjo būti naujas. Kilus konfliktui dėl laikiklių ir dėl stalviršio, dar bandė ieškoti laikiklių, bet nerado. Atsakovės vadovas teigė į objektą dar nuvykęs vasario mėnesį, kai ieškovė nurodė, kad kreipsis į teismą, o po to nuvyko tik 2021 m. gegužės 25 d., iki antstolio atvykimo dar spėjo padaryti keletą smulkių darbų, pareguliavo dureles ir pan. Iki to laiko nevažiavo, nes negalėjo nieko daryti, laukė, kol užsakovas arba nupirks naują šaldytuvą, arba laikiklius. Jo teigimu, jis sustabdė darbus dėl laikiklių nebuvimo. Ieškovės vadovo raštu apie darbų sustabdymą neinformavo, bet buvo sakęs jam, kad reikia laikiklių. Grindjuostes atsakovės atstovas teigė atvežęs užsakovo prašymu, bet net neplanavo jų montuoti, nes patalpoje būna vandens, jos išbrinktų, joks laminavimas nepadėtų; grindjuostes atvežė tą dieną, kai buvo pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas, tačiau nemontavo. Po priėmimo–perdavimo akto pasirašymo ieškovė neleido jokių darbų užbaigti. P. Š. pažymėjo, kad aukščiai buvo sureguliuoti iki antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo, jis aukščius buvo suvedęs pagal gulsčiuką, o antstolis matavo aukščius tik su lazeriu, gulsčiuku netikrino, o pagal gulsčiuką lygu. Tarpas tarp baldų ir sienos turi būti užteptas silikonu, bet tai jau pats paskutinis darbas, jo negalėjo padaryti. Atsakovės vadovas pripažino, kad praleido darbų atlikimo terminą, nes turėjo daug darbų, strigo medžiagų tiekimas, laiku negavo stalviršio, prie to prisidėjo karantinas dėl Covid-19. Vėlavimą pripažino. Taip pat patvirtino, kad ieškovė ne kartą ragino baigti darbus, bet ji reikalavo stalviršį pakeisti, su kuo jis nesutiko. Po 2021 m. gegužės 25 d. jokių veiksmų nesiėmė, nes ieškovės vadovas pasakė, kad atsakovės vadovas į patalpas nebeįžengs. Priėmimo–perdavimo aktu ieškovei buvo perduoti visi darbai, kuriuos jis galėjo atlikti, taigi aktas galutinis. Sutartis raštu nenutraukta. Atsakovės vadovas nurodė, kad su baldais dirba 20 metų, o įmonei 5 metai, anksčiau visko yra buvę, bet nesutarimus išspręsdavo taikiai.

9.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Linas Stanislavas Bagdonas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Advokatas papildomai nurodė, kad ieškovė, nepriėmusi baldų, jais naudojosi savo rizika, todėl jai tenka atsakomybė už baldų sugadinimą. Atsakovės atstovo teigimu, darbai nebuvo užbaigti dėl to, kad ieškovė atsakovei neleido jų užbaigti. Tai, kas užfiksuota priėmimo–perdavimo akte, iš esmės yra ne darbų trūkumai, bet nebaigti darbai, kurių ieškovė atsakovei neleido užbaigti. Sutartimi nebuvo susitarta dėl grindjuosčių, todėl šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. 

Teismas

konstatuoja:

Dėl bylos aplinkybių, dėl kurių nėra ginčo.

10.       Ieškovė UAB „ATN BUS RENT“ ir atsakovė UAB „Baldmada“ 2020 m. rugpjūčio 25 d. sudarė Gamybos sutartį Nr. V/08.25, kuria atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei jai priklausančius šioje sutartyje ir jos prieduose nurodytus gaminius (virtuvės komplektą), o ieškovė įsipareigojo juos priimti ir sumokėti už juos atsakovei sutartyje numatytą pinigų sumą atsižvelgiant į sutartyje nustatytus terminus (Sutarties 1.1 punktas). Sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad baldų kaina yra lygi 2700 Eur ir sumokama taip: avansinis mokėjimas 1350 Eur, o likusi suma sumokama po baldų sumontavimo (sutarties 2.2 punktas). Sutartimi nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo perduoti baldus per 40 darbo dienų. Sutartį parengė atsakovė. Abiejų šalių vadovai patvirtino, kad medžiagas baldams iš atsakovės pasiūlytų išsirinko ieškovė, baldai turėjo būti pagaminti iš presuotos plokštės, o stalviršis – iš klijuotos medienos. Baldai turėjo būti sumontuoti ieškovei priklausančioje pirtyje (priešpirtyje). Atsakovės atstovas prieš sutarties pasirašymą lankėsi objekte, matė, kad patalpos, kurioje bus virtuvės baldai, grindyse yra trapas vandeniui nubėgti, greta durys į pirtį, dušas.

11.       Atsakovės vadovas neginčijo ir to, kad jis praleido darbų atlikimo terminą (2020 m. spalio 20 d.). Pasibaigus šiam terminui, 2021 m. vasario 5 d., ieškovė pateikė atsakovei rašytinį reikalavimą užbaigti sutartus darbus ir pasirašyti darbų priėmimo perdavimo aktą iki 2021 m. vasario 14 d., nurodydama, kad to nepadarius sutartis bus laikoma pasibaigusia. 2021 m. gegužės 24 d. elektroniniu laišku ieškovė nurodė atsakovei, kad jau daugiau kaip 7 mėnesius atsakovė vėluoja įvykdyti sutartį, ir paprašė 2021 m. gegužės 25 d. 14 val. atvykti ir perduoti atliktus darbus, taip pat nurodė, kad atsakovei neatvykus ieškovė atliks vienašalį darbų priėmimą–perdavimą.

12.       2021 m. gegužės 25 d. ieškovės ir atsakovės vadovai pasirašė prekių perdavimo priėmimo aktą. Akte ieškovė nurodė tokius darbų trūkumus: 1. Nelaminuoti apatiniai virtuvės plintusai (grindjuostė). 2. Dėmėtas stalviršis, dėmės plėmai, viskas tai ant viršaus alyvuota. 3. Skiriasi stalviršio aukščiai (ženkliai) (91.7; 90) (91). 4. Virtuvės kampas neteisingai įgilintas (nesutampa). 5. Nepilnai užbaigta apatinė apdaila. 6. Neužsandarintas plyšys per visą stalviršį, tarp stalviršio ir plytelių. 7. Nėra ventiliacinės angos, plyšio kuris turi būti padarytas kaitlentei (kaitlentės ventiliacijos nėra). 8. Neteisingai sumontuoti šaldytuvai, per maži atstumai, ne iki galo atsidaro šaldytuvai. Durelės neprisuktos prie šaldytuvo. 9. Nesumontuota viena šaldytuvo rankena.

13.       Ieškovės vadovas V. Z. pasirašydamas priėmimo–perdavimo aktą jame pažymėjo, kad priima virtuvę su aukščiau išvardintais trūkumais, o atsakovės vadovas P. Š. pasirašydamas pažymėjo, kad su nurodytais trūkumais nesutinka.

14.       2021 m. gegužės 27 d. surašytame antstolio Gintauto Puodžiuko faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyti iš esmės tie patys baldų trūkumai kaip ir 2021 m. gegužės 25 d. perdavimo–priėmimo akte.

15.       Po perdavimo–priėmimo akto pasirašymo ieškovė nebeleido atsakovei taisyti trūkumų. 2021 m. birželio 4 d. ieškovės atstovas advokatas A. Bambalas atsakovei pateikė pretenziją dėl nuostolių netinkamai atlikus darbus atlyginimo, kurioje buvo nurodyta, kad atsakovė iki šios pretenzijos pateikimo momento nėra pašalinusi 2021 m. gegužės 25 d. perdavimo–priėmimo akte nurodytų darbų trūkumų, ieškovė negali pirties nuomoti ir tokiu būdu gauti pajamų, todėl reikalauja padengti defektų šalinimo išlaidas, kurių dydis yra lygus 2008,21 Eur, taip pat 23 764,41 Eur netesybų pagal 2021 m. gegužės 21 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui ir atlyginti neteisminio skolos išieškojimo išlaidas, kurios sudaro 653,40 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 272,25 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą. Pretenzijoje taip pat buvo nurodyta, kad ieškovė, sumokėjusi atsakovei 1350 Eur avansą, yra visiškai atsiskaičiusi su atsakove už atliktus ir perduotus darbus.

Dėl šalių santykių kvalifikavimo ir bylos nagrinėjimo ribų.

16.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti nagrinėjamus teisinius santykius. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymų nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamų teisės normų pritaikymui; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

17.       Byloje, minėta, nustatyta, kad šalys 2020 m,. rugpjūčio 25 d. sudarė sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo pagaminti ir perduoti ieškovei virtuvės baldų komplektą, o ieškovė – jį priimti ir už jį atsiskaityti.

18.       Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Iš šalių sutarties nuostatų matyti, ir dėl to šalių ginčo nekilo, kad atsakovė įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti virtuvės baldus ieškovei, o ieškovė įsipareigojo juos priimti ir už juos atsiskaityti, taigi tarp šalių susiklostė rangos sutartiniai teisiniai santykiai. Šalių sutartyje rangos sutarties dalykas apibrėžtas glaustai tik kaip virtuvės komplektas, išsamesnio apibūdinimo nėra pateikta. Detalesnis ieškovės užsakytų ir atsakovės įsipareigotų pagaminti baldų vaizdas yra pateiktas atsakovės parengtoje vizualizacijoje, kurioje atsispindi šalių susitarimas dėl baldų išdėstymo, kai kurių jų elementų, bet šis susitarimas šalių žodiniais susitarimais taip pat iš dalies buvo keičiamas. Abi šalys patvirtino, kad dėl konkrečių darbų, medžiagų ir kitų sutarties sąlygų tarėsi žodžiu.

19.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme rangos sutarčiai sudaryti nėra nustatyti privalomi formos reikalavimai, todėl rangos sutartis gali būti sudaryta bet kokiu šalių pasirinktu būdu: raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Be to, toks rangos sutarties formos teisinis reguliavimas lemia, kad įstatymu neribojamas ir įrodymų leistinumas teismui sprendžiant dėl rangos sutarties sudarymo fakto, svarbu, kad tie įrodymai pagrįstų asmenų valią susitarti dėl rangos darbų. Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013). Nagrinėjamoje byloje abiem šalims sutinkant, kad dėl rangos sutarties sąlygų, be rašytinės sutarties, jos tarėsi ir žodžiu, tačiau nesutariant dėl kai kurių konkrečių sąlygų, šalių rangos sutarties turinys nustatinėtinas vertinant ne tik rašytinį sutarties tekstą, bet ir faktinius šalių veiksmus bei kitus byloje esančius įrodymus ir iš jų visumos darant išvadas. Dėl sutarties sąlygų vertinimo teismas pasisakys toliau šiame sprendime, spręsdamas dėl konkrečių ieškovės reiškiamų reikalavimų pagrįstumo.

20.       Byloje šalių pozicijos išsiskyrė ir dėl to, ar rangos sutartis yra nutraukta, ar šalių santykiai yra pasibaigę kitu pagrindu, ar tebesitęsia. Iš šalių sutarties 3.2 punkto matyti, kad sutarties terminas buvo apibrėžtas laiko tarpu – 40 darbo dienų nuo jos sudarymo, taigi sutartis turėjo pasibaigti 2021 m. spalio 20 d. Tačiau abi šalys neneigia, kad jų santykiai tęsėsi ir po šios datos, be to, tai patvirtina ir rašytiniai įrodymai: 2021 m. vasario 5 d. ieškovė pateikė atsakovei reikalavimą užbaigti sutartus darbus iki 2021 m. vasario 14 d., tačiau pati ieškovė pripažįsta, kad 2021 m. vasario 14 d. sutartis nebuvo nutraukta ir nepasibaigė. Tai, kad sutartis tęsėsi, patvirtina ir 2021 m. gegužės 24 d. elektroniniu laišku atsakovei siųstas reikalavimas 2021 m. gegužės 25 d. atvykti ir perduoti atliktus darbus. Duomenų apie tai, kad ieškovė būtų nutraukusi sutartį iki priėmimo–perdavimo akto pasirašymo, byloje nėra, be to, pati ieškovė pripažino, kad iki 2021 m. gegužės 25 d. sutartis nebuvo nutraukta ar kitu pagrindu pasibaigusi. Taigi, iki šio termino sutartis nutraukta nebuvo. Šalys 2021 m. gegužės 25 d. pasirašė darbų perdavimo–priėmimo aktą. Pagal rangos sutarties apibrėžtį, pagrindinės sutartinės rangovo pareigos yra darbo pagal užsakovo užduotį atlikimas ir darbo rezultato perdavimas užsakovui, o pagrindinės užsakovo pareigos – atlikto darbo priėmimas ir darbų kainos sumokėjimas. Šalims pasirašius darbų perdavimo–priėmimo aktą, rangos sutarties tikslas iš esmės buvo realizuotas – atsakovės atlikti darbai buvo perduoti ir priimti, o ieškovei atsirado pareiga už juos sumokėti. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl atliktų darbų trūkumų bei darbų atlikimo termino, t. y. aplinkybių, įvykusių iki darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo, todėl šalių veiksmai, atlikti po šio akto pasirašymo, aktualūs tik tuo aspektu, kiek atitinka ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą, o pats savaime šių veiksmų teisinis kvalifikavimas nagrinėjamam ginčui teisinės reikšmės neturi, taigi nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyko apimtį.

21.       Rangovui darbus atlikus netinkamai, užsakovas turi teisę naudotis specialiaisiais savo teisių gynybos būdais, nustatytais CK 6.665 straipsnio 1 dalyje, t. y. reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą (1 punktas), atitinkamai sumažinti darbų kainą (2 punktas) arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (3 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020). Tai reiškia, kad užsakovas, negalėdamas pasinaudoti specialiaisiais teisių gynybos būdais, turi teisę naudotis bendraisiais CK 1.138 straipsnyje įtvirtintais savo teisių gynybos būdais, įskaitant teisę reikalauti taikyti kitai sutarties šaliai sutartinę atsakomybę už sutarties pažeidimą.

22.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, dėl, jos teigimu, pasitikėjimo atsakove praradimo atsisakiusi leisti atsakovei užbaigti darbus ir / ar ištaisyti jų trūkumus po perdavimo–priėmimo akto pasirašymo, tokiais savo veiksmais faktiškai atsisakė ir teisės pasinaudoti specialiaisiais savo teisių gynybos būdais, įtvirtintais CK 6.665 straipsnyje. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė reikalavo atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos. Įvertinus susiklosčiusius šalių santykius, tarp jų kilusį konfliktą, atsakovės nepripažinimą, kad darbai atlikti su trūkumais, pripažintina, kad ieškovė neturėjo realiai įgyvendinamos galimybės pasinaudoti CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatytais teisių gynybos būdais, todėl jos reikalavimas atlyginti nuostolius vertintinas kaip teisėtas teisių gynimo būdas. Pažymėtina, kad rangos sutarties atveju, kai rangovas pažeidžia prievolę iki tam tikro laiko sukurti ir perduoti rangos sutartyje ar įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantį daiktą, šios prievolės neįvykdymas yra pagrindas atsirasti rangovo sutartinei civilinei atsakomybei (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kai sutartis nutrūksta abiejų šalių valia ar nutraukiama, sutarties šalis taip pat nepraranda galimybės reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad sutarties nutraukimas nėra būtina sąlyga reikalavimui atlyginti nuostolius pareikšti. Be to, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė buvo suteikusi atsakovei papildomą galimybę darbų trūkumams pašalinti, tai patvirtina tiek ieškovės 2021 m. vasario 5 d. raštas, tiek faktas, kad darbai buvo perduoti ir priimti tik 2021 m. gegužės 25 d. Ieškovės ieškinio reikalavimas atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro darbų trūkumų šalinimo išlaidos, remiantis sutartinės civilinės atsakomybės samprata (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis), vertintinas kaip reikalavimas taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę, t. y. atsakomybę už sutarties pažeidimą. Taigi ieškovei, atsisakiusiai teisės naudotis specialiaisiais teisių gynybos būdais ir pasirinkusiai savo teises ginti reikalaujant atsakovei taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, tenka pareiga įrodyti ne tik atsakovės atliktų darbų trūkumų faktą (kaip CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisių gynimo būdų taikymo atveju), bet visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (iš sutarties kylančios prievolės pažeidimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp žalos bei neteisėtų veiksmų (CK 6.246-6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė civilinės atsakomybės santykiuose preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

23.       Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė savo reikalavimus nepagrįstai kvalifikuoja kaip pareikštus remiantis CK 6.658 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta rangos sutarties šalies teisė atsisakyti sutarties (ją nutraukti), remiantis iš anksto numatomu sutarties neįvykdymu, ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita. Teismų praktikoje kaip būtina sąlyga šiai normai taikyti įvardijamos aplinkybės, kad sutartinė prievolė turi būti galiojanti ir neturi būti suėjęs prievolės įvykdymo terminas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-207-943/2016), o nagrinėjamu atveju atsakovės prievolių įvykdymo terminas jau buvo suėjęs, be to, ieškovės pareikšto ieškinio pagrindą sudaro ne numatomas, bet, ieškovės teigimu, jau įvykęs sutarties pažeidimas. Todėl sąlygų šiai normai taikyti nagrinėjamu atveju nėra.

24.       Šalys taip pat nesutarė dėl to, kaip turi būti vertinamas šalių atsiskaitymas pagal sutartį. Šalys skirtingai ir iš dalies prieštaringai aiškino perdavimo–priėmimo akte nurodytą 1350 Eur sumą. Ieškovės advokatas parengiamojo teismo posėdžio metu pripažino, kad sutartis nebuvo keičiama, o likusios 1350 Eur sumos ieškovė atsakovei nesumokėjo, nes atsakovė neišrašė ir nepateikė sąskaitos, taigi nebuvo pagrindo mokėti. Ieškovės vadovas A. Z. teismo posėdžio metu tvirtino, kad neketina šios sumos mokėti, nes darbai atlikti su trūkumais. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, kad šalys buvo susitarusios ginčą užbaigti taikiai, atsakovė atsisakė reikalauti likusios sumos, todėl perdavimo–priėmimo akte buvo užfiksuota galutinė darbų kaina – 1350 Eur. Tačiau bylos nagrinėjimo metu šalys nepatvirtino, kad jos buvo taikiai sutarusios dėl darbų perdavimo ir priėmimo už sumažintą kainą ir bet kokių pretenzijų viena kitai atsisakymo. Iš pareikšto ieškinio ir bylos aplinkybių akivaizdu, kad šalių ginčas taikiai nebuvo užbaigtas, o ieškovės vadovas kategoriškai neigė bet kokią galimybę susitarti taikiai. Atsakovės advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal sutarties 7.2 punktą sutarties pakeitimas turi būti įformintas raštu, tačiau duomenų, kad šalys būtų raštu susitarusios sumažinti sutarties kainą, byloje nėra. Priėmimo–perdavimo akte nurodyta 1350 Eur suma, atsakovės atstovo teigimu, reiškia likusią sumokėti sumą, tačiau atsakovė sąskaitos ieškovei neišrašė, nes tarp šalių kilo ginčas, atsakovė tikėjosi susitarti taikiai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė išrašė ieškovei 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 112 už atliktus darbus bendrai 2430 Eur sumai.

25.       Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog pagal CK 6.665 straipsnį užsakovas neturi teisės naudotis keliais savo teisių gynybos būdais tai pačiai savo pažeistai teisei apginti, pvz., neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo ir darbų kainos sumažinimo arba jos nemokėjimo. Todėl įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimą, užsakovas negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti apmokėti netinkamai atliktus darbus. Šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011). Taigi tuo atveju, kai užsakovas pasirenka reikalauti nuostolių atlyginimo, jo pareikštas reikalavimas neturi įtakos rangovo teisei į atlyginimą už atliktus darbus, nes ši rangovo teisė yra savarankiška.

26.       Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismo sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio (priešieškinio) pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio (priešieškinio) ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 29, 30 punktai). Nagrinėjamu atveju teismas neturi pareigos būti aktyvus, byloje galioja šalių rungtyniškumo principas, taigi teismas negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų. Atsakovė nėra pareiškusi reikalavimo priteisti jai skolą už atliktus darbus, taigi ieškovės pareiga atsiskaityti su atsakove už atliktus darbus nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką ir nėra tiesiogiai susijusi su ieškovės pareikštais reikalavimais dėl nuostolių atlyginimo. Dėl to teismas neturi pagrindo ir nepasisako dėl pirmiau nurodytų šalių argumentų, susijusių su ieškovės prievolės sumokėti už atliktus darbus apimtimi ir šios prievolės tinkamu ar netinkamu vykdymu.

27.       Ieškovės atstovas advokatas A. Bambalas bylos nagrinėjimo metu taip pat kėlė klausimą, kad neaišku, ar visus darbus atsakovė perdavė 2021 m. gegužės 25 d. perdavimo–priėmimo aktu. Kadangi byloje nesprendžiama dėl ieškovės pareigos atsiskaityti už atsakovės atliktus darbus, tai šis klausimas nagrinėjamai bylai nėra reikšmingas.

28.       Toliau sprendime pasisakoma atskirai dėl kiekvieno iš ieškinio reikalavimų.

Dėl stalviršio.

29.       Ieškovė reikalavimus atlyginti nuostolius, įskaitant nuostolius dėl stalviršio kokybės trūkumų šalinimo, grindė tuo, kad dalis darbų pagal šalių sudarytą sutartį buvo atlikti su trūkumais. Stalviršio trūkumai – įsigėrusios ir ant viršaus užalyvuotos dėmės – užfiksuoti 2021 m. gegužės 25 d. perdavimo–priėmimo akte bei antstolio surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

30.       Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį netinkamos kokybės rangovo atliktais darbais įvardijami darbai, atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų ir dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį. Nagrinėjamu atveju ieškovė neteigė, kad stalviršis buvo pagamintas netinkamai, su trūkumais, nukrypstant nuo šalių susitarimo. Abi šalys, nors ir skirtingai aiškino aplinkybes, tačiau iš esmės pripažino, kad stalviršis buvo sugadintas (ant jo atsirado dėmės) 2020 m. Kūčių vakarą ieškovės pirties patalpose vykusios šventės (kurią ieškovės vadovas įvardijo kaip „ketvirtadienį, vyrų dieną“) metu. Ginčas kilo dėl to, kam tenka atsakomybė už stalviršio sugadinimą.

31.       Teismo vertinimu, esant šalių iš esmės neginčijamai aplinkybei, kad daiktas buvo sugadintas, o ne pagamintas su trūkumais, dėl ieškovės reikalavimo atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro stalviršio trūkumų taisymo išlaidos, pagrįstumo spręstina taikant CK normas, nustatančias rangos sutarties šalių teises ir pareigas, bei bendrąsias sutartinės civilinės atsakomybės nuostatas.

32.       Iš atsakovės vadovo P. Š. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad stalviršį jis atvežė montuoti Kūčių dieną, nes ieškovės vadovas reikalavo, kad tą vakarą stalviršis būtų sumontuotas. Ieškovės vadovas ir liudytoju apklaustas A. Z., kuris yra ieškovės direktoriaus pavaduotojas, negalėjo tiksliai prisiminti datos, bet patvirtino, kad tai buvo ketvirtadienis, ir iš esmės atsakovės vadovo nurodytos datos neginčijo. Taip pat nekilo ginčo dėl to, kad tą dieną vakarop ieškovės patalpose prasidėjo šventė (vyrų pirties diena), buvo naudojamasi pirtimi, vakarėlyje dalyvavo ir ieškovės vadovas, ir liudytojas A. Z., taip pat kiti neįvardyti asmenys. Šios aplinkybės ieškovės atstovai teismo posėdžio metu neneigė. Šalys skirtingai nurodo tokias aplinkybes: pirma, ar stalviršis iš karto po jo sumontavimo, t. y. prieš atsakovės vadovui P. Š. išvykstant ir jį paliekant ieškovės patalpose, buvo padengtas alyva, antra, ar atsakovės vadovas davė nurodymus (įspėjo) stalviršio nenaudoti ir jį saugoti. Dėl aplinkybės, kad pats P. Š. nesiėmė aktyvių veiksmų stalviršiui apsaugoti, ginčo taip pat nėra, nes P. Š. neneigė, kad jis stalviršio neuždengė ar kitaip neapsaugojo nuo galimo neigiamo poveikio, priešingai, jis nurodė, kad stalviršio po užtepimo alyva negalima buvo uždengti, nes alyva turi įsigerti. Tačiau P. Š. tvirtino, kad jis buvo užtepęs vieną sluoksnį alyvos, o antro sluoksnio užtepti negalėjo, nes pirmasis turi džiūti mažiausiai parą, todėl užtepęs vieną sluoksnį išvyko namo. Su tuo kategoriškai nesutiko ieškovės vadovas V. Z., kuris teigė, kad stalviršis nebuvo padengtas alyva. Tai patvirtino ir liudytoju apklaustas A. Z.. Atsakovės vadovas P. Š. taip pat tvirtino, kad jis prašė stalviršiu nesinaudoti, perspėjo jį saugoti, tačiau niekas jo neklausė, vakarėlis buvo įsibėgėjęs, žmonių buvo daug. Tuo tarpu V. Z. nurodė, kad jis pats sakė atsakovės vadovui, kad patalpoje buvę žmonės naudojasi stalviršiu, jis susigadins, o P. Š. jį nuramino, sakydamas, kad viskas gerai, esant reikalui stalviršį pašlifuos ir viskas pasinaikins. Panašius parodymus davė ir liudytojas A. Z., kuris nurodė, kad buvo kilusi diskusija, ar galima naudotis stalviršiu, kol jis nealyvuotas, bet, jo teigimu, klausimas taip ir liko atviras, atsakovės vadovas teigė, kad galima naudotis, jis stalviršį nušlifuos, jei bus dėmių. Anot A. Z., atsakovės vadovas nedavė konkrečių nurodymų, kaip eksploatuoti stalviršį. Ir V. Z., ir A. Z. nurodė, kad stalviršis pirmą kartą buvo alyvuotas tik po to, kai ant jo jau buvo atsiradusios dėmės. Jų teigimu, atsakovės vadovas praėjus kuriam laikui po vakarėlio dienos (neprisiminė tiksliai, bet lygtai jau po Naujųjų Metų) atvyko ir pamatęs ant stalviršio dėmes mėgino jį šlifuoti, tačiau dėmių panaikinti nepavykus, užtepė alyvos sluoksnį ant dėmėto stalviršio.

33.       CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008). Taigi, įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių.

34.       Pagal rangos sutartį rangovui ne tik tenka pareiga laiku ir tinkamai atlikti darbą, bet ir atsakomybė už daikto kokybę iki jo perdavimo užsakovui momento (6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti, kad ėmėsi reikiamų veiksmų naujai sumontuotam stalviršiui apsaugoti, tenka atsakovei (CPK 178 straipsnis).

35.       Įrodymų vertinimo taisyklų taikymas yra plačiai ir išsamiai aptartas kasacinio teismo praktikoje, kurioje išaiškinta, kad įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015).

36.       Stalviršio alyvavimo aplinkybes šalys aiškina priešingai. Ieškovės poziciją, kad stalviršis jo sumontavimo dieną (t. y. tą dieną, kai vyko šventė) nebuvo alyvuotas, patvirtino ieškovės vadovas V. Z. ir liudytoju apklaustas A. Z.. Atsakovė, kuriai tenka pareiga įrodyti, jog stalviršis buvo alyvuotas, jokių kitų įrodymų, išskyrus jos vadovo paaiškinimus, nepateikė. Siekdamas pašalinti byloje esančių įrodymų (šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų) prieštaravimus, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovės vadovas patvirtino, jog byloje esančiose nuotraukose, antstolio darytose 2021 m. gegužės 25 d., užfiksuotos dėmės yra tos pačios, kurios atsirado po Kūčių vakarą vykusios šventės. Šalys vieningai patvirtino, kad po kurio laiko po šventės (atsakovės vadovo teigimu, maždaug po savaitės) atvykęs atsakovės atstovas nušlifavo ir alyvavo stalviršį ir kad po šio veiksmo stalviršis iki pat priėmimo–perdavimo akto surašymo buvo alyvuotas vieną kartą (šalių aiškinimai išsiskyrė tik ta prasme, kad ieškovės vadovas teigė, jog tai buvo pirmas alyvavimas, o atsakovės vadovas nurodė, kad radęs po šventės dėmėtą stalviršį, jis jį nušveitė, kartu nušveisdamas ir uždėtą alyvos sluoksnį, ir alyvavo vienu sluoksniu iš naujo). Teismo vertinimu, jeigu vieną kartą alyvuotas stalviršis būtų galėjęs taip greitai įgerti dėmes, tai per laikotarpį nuo Kūčių vakaro iki nuotraukų padarymo 2021 m. gegužės mėnesį ant jo būtų atsiradę gerokai daugiau dėmių, nes iš byloje esančių nuotraukų bei šalių paaiškinimų matyti, kad šiuo laikotarpiu stalviršiu buvo nuolat naudojamasi. Tačiau taip neatsitiko. Minėta, atsakovės vadovas pripažino, kad nuotraukose užfiksuotos dėmės yra atsiradusios Kūčių vakarą vykusio vakarėlio metu. Atsižvelgiant į tai, labiau tikėtina, kad iš karto po sumontavimo stalviršis nebuvo alyvuotas, o alyva padengtas jau po to, kai buvo sugadintas. Tokią išvadą dar labiau sustiprina tai, kad atsiliepime į ieškinį ir į patikslintą ieškinį atsakovė nurodė, kad stalviršis nebuvo alyvuotas, ir tik teismo posėdžio metu atsakovės vadovas P. Š. tvirtino, kad jis stalviršį iš karto po sumontavimo padengė vienu sluoksniu alyvos. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas laiko nustatyta, kad atsakovės vadovas sumontavo nealyvuotą stalviršį ir išvykdamas namo paliko jį ieškovės patalpose nepadengtą alyva.

37.       Spręsdamas dėl to, ar atsakovės vadovas perspėjo, kad stalviršį reikia saugoti nuo apgadinimo, teismas laiko mažai tikėtina, kad atsakovės vadovas, būdamas profesionalus baldų gamintojas, būtų leidęs laisvai ir nevaržomai naudotis alyva nepadengtu stalviršiu, jeigu būtų suvokęs naudojimosi juo mastą ir intensyvumą. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad atsakovės vadovas neįvertino, kokia žala gali būti padaryta, net jeigu ir sakė, kad naudojimasis stalviršiu žalos nepadarys ir kad vėliau bus galima viską nušlifuoti. Atsakovės vadovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jei būtų žinojęs, kaip atrodys stalviršis po vakarėlio, būtų jo nemontavęs. Iš to darytina išvada, kad jo sprendimą sumontuoti apsaugos priemonėmis nepadengtą stalviršį ir jį palikti be priežiūros lėmė pernelyg didelis pasitikėjimas ir nepakankamas savo atsakomybės suvokimas, kas vertintina kaip neatsargus ir nerūpestingas elgesys, lėmęs netinkamą rangos sutartimi prisiimtų prievolių vykdymą.

38.       Sprendžiant dėl stalviršio dalies, sudarančios vadinamąją „koją“, t. y. baldo dalies, pagamintos iš tos pačios klijuotos medienos ir einančios nuo stalviršio iki grindų, sugadinimo dėl įsigėrusio vandens, teismo vertinimu, taip pat atsižvelgtina ne tik į šalių paaiškinimus, kurie prieštarauja vieni kitiems, bet ir į byloje esančią vaizdinę medžiagą. Iš prie antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtų nuotraukų, taip pat ieškovės vadovo bylos nagrinėjimo metu kartu su 2022 m. spalio 5 d. prašymu pateiktų 2021 m. balandžio mėn. darytų nuotraukų matyti, kad vadinamoji „koja“ yra ne mažiau kaip 1 cm pakelta nuo grindų. Aplinkybe, kad ši baldo dalis buvo pakelta nuo žemės, rėmėsi atsakovės vadovas, teigdamas, kad nesupranta, kaip galėjo įsigerti tiek vandens. Ieškovės vadovas teigė, kad tą dieną, kai stalviršis buvo sumontuotas, vadinamoji „koja“ nebuvo pakelta nuo grindų, t. y. jos apačioje kojelių nebuvo arba jos buvo labai mažos, todėl ši baldo dalis ir buvo sugadinta dėl įsigėrusio vandens, juolab kad nebuvo padengta alyva.

39.       Teismui nustačius, kad klijuota mediena iš karto po stalviršio sumontavimo nebuvo padengta alyva, darytina išvada, kad alyva nebuvo padengta ir medinė šoninė baldo dalis („koja“). Tačiau byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad ši baldo dalis yra pakelta nuo grindų, todėl atsakovės atstovo paaiškinimai, sutampantys su vaizdine medžiaga, laikytini labiau patikimais. Priešingų įrodymų byloje nėra, tik ieškovės vadovo paaiškinimai. Pažymėtina, kad ieškovės vadovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis iškart po tos dienos, kai buvo apgadintas stalviršis, viską nufotografavo, tačiau į bylą nėra pateikta nuotraukų, darytų iš karto po įvykio. Byla nagrinėjama jau daugiau kaip metus, įvyko ne vienas teismo posėdis, šalims buvo sudaryta galimybė pateikti papildomus įrodymus, taigi ieškovė turėjo pakankamai galimybių įgyvendinti savo teisę teikti įrodymus, tačiau šia teise nepasinaudojo. Todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir palyginęs iš jų gautus duomenis, sprendžia, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog klijuotos medienos „koja“, sudaranti virtuvės baldų šoną, stalviršio sumontavimo dieną buvo pakelta nuo grindų, o ne pastatyta tiesiai jų. Vien tai, kad atsakovė negalėjo pateikti į bylą ieškovės reikalautų kojelių įsigijimo dokumentų, teismo išvados dėl šios aplinkybės įrodytumo nepaneigia, nes ieškovė neneigia, jog kojelės buvo įmontuotos. Teismas pripažįsta pagrįstais ir atsakovės atstovų argumentus, kad kojelės turėjo būti įmontuotos iš karto, nes vėliau būtų sudėtinga jas įdėti, be to, jos pakeltų ir iškraipytų stalviršį. Ieškovės vadovas nurodė, kad kojelės buvo specialios, montuojamos iš šono, taigi nebuvo sunkumų jas sumontuoti vėliau, tačiau įrodymų tokiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė.

40.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nustatyta, jog stalviršis buvo sumontuotas nepadengtas alyva, tačiau medinė stalviršio dalis, einanti iki grindų (vadinamoji „koja“), buvo nuo grindų pakelta ne mažiau kaip 1 cm, be to, labiau tikėtina, kad atsakovės vadovas perspėjo dėl būtinumo atsargiai naudotis stalviršiu ir jį saugoti, o jei ir teigė, kad nušlifuos galimas dėmes, tai neįvertinęs galimo pažeidimų masto.

41.       Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra pagrindo išvadai, jog žalos atsiradimą galėjo lemti netinkamų medžiagų naudojimas, todėl šiuo aspektu teisiškai nėra reikšmingos aplinkybės, jog atsakovės atstovas dar prieš sudarydamas sutartį matė, kokioje patalpoje stovės baldai, ir kaip profesionalas turėjo užtikrinti jų saugumą. Pirma, byloje nustatyta, kad baldų medžiagas rinkosi ieškovė. Antra, atsakovės vadovas nurodė, kad iš tokių pačių medžiagų gaminami ir vonios, tualeto baldai, kurie irgi naudojami padidinto drėgnumo patalpose, šie argumentai byloje nepaneigti. Trečia, pagal CK 6.663 straipsnio 1 dalį rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Šalių rangos sutartyje specialių reikalavimų sutartų darbų kokybei nenustatyta, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų žodinį šalių susitarimą dėl specialių reikalavimų, keliamų darbų rezultatui. Priešingai, šalys nurodė, kad buvo susitarta dėl konkrečių medžiagų, iš kurių bus atliekami darbai, o atsakovės atstovas, būdamas profesionalas, patvirtino, jog tokios medžiagos baldams, montuojamiems daugiau drėgmės turinčiose patalpose, yra tinkamos ir plačiai naudojamos. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad baldų apgadinimą lėmė ne netinkamos medžiagos, iš kurių jie buvo pagaminti, bet nepakankama jų apsauga ir netinkamas naudojimas, t. y. neatsakingi asmenų veiksmai.

42.       Atsakovės vadovas P. Š. taip pat teigė, kad ieškovė jį nuolat ragino kuo greičiau baigti darbus, reikalavo sumontuoti stalviršį Kūčių vakarui. Kartu jis pripažino, kad apie poreikį sumontuoti stalviršį konkrečiai dienai sužinojo prieš dvi dienas, tačiau nenurodė priežasčių, trukdžiusių jam sumontuoti stalviršį ne paskutinę dieną, o anksčiau, ir suspėti jį padengti alyva. Šios aplinkybės taip pat patvirtina neatsakingą ir nerūpestingą, taigi priešingą teisei, atsakovės vadovo elgesį.

43.       Apibendrinant konstatuotina, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartines pareigas, nesiėmė veiksmų apsaugoti nebaigtą ir neperduotą darbo rezultatą, taigi atliko neteisėtus veiksmus, o jos kaltė paliekant alyva nepadengtą stalviršį be priežiūros, matant, kad patalpose yra daug žmonių, jie eina į pirtį, vyksta vakarėlis, vertintina kaip didelis neatsargumas. Atsakovės veiksmai (tiksliau, neveikimas – pareigų neatlikimas) tiesiogiai nelėmė baldų apgadinimo, tačiau buvo būtina žalos atsiradimo priežastis, taigi atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246-6.249 straipsniai) byloje nustatytos.

44.       Iš byloje pateiktų nuotraukų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad tiesioginė stalviršio sugadinimo priežastis buvo ta, kad juo buvo naudojamasi 2020 m. Kūčių vakarą vykusios šventės („vyrų pirties dienos“) metu. Ieškovė naudojimosi virtuvės baldais neneigė. Tą vakarą, kai vyko šventė, virtuvės baldai dar nebuvo baigti ir perduoti užsakovei (ieškovei).

45.       Teismas negali sutikti su ieškovės pozicija, kad dėl atsiradusios žalos atsakomybė CK 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu besąlygiškai tenka atsakovei, kaip rangovei, kuriai iki daikto perdavimo tenka daikto atsitiktinio žuvimo ar sugadinimo rizika. Iš bylos aplinkybių matyti, kad stalviršio apgadinimai atsirado dėl ieškovės veiksmų – naudojimosi nebaigtu ir neperduotu virtuvės baldų komplektu 2020 m. Kūčių vakarą vykusio vakarėlio metu. Ieškovės vadovas rėmėsi aplinkybe, kad stalviršis nebuvo padengtas alyva. Kita vertus, jis pats pripažino, kad turėjo nuogąstavimų, jog niekuo nepadengtas stalviršis dėl naudojimosi gali būti apgadintas, tačiau teigė, jog atsakovės vadovas, kaip profesionalas, užtikrino, kad taip neatsitiks. Teismo vertinimu, bet koks apdairus ir rūpestingas asmuo tokiomis aplinkybėmis turėjo ir galėjo suprasti, kad naudojimasis virtuvės baldais pagal paskirtį, t. y. maistui, gėrimams ruošti ir pan., žinant, kad medinis stalviršis yra niekuo neapsaugotas, ir nesiimant jokių atsargumo priemonių, gali lemti stalviršio sugadinimą.

46.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota rangos šalių bendradarbiavimo principo svarba. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis) reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012; kt.).

47.       CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Sutarties šalių bendradarbiavimo procesas turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis. Tai reiškia, kad sutarties šalies elgesys negali būti priešingas tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014). Bendradarbiavimas – tai abiejų šalių aktyvūs ir koordinuoti tarpusavio veiksmai siekiant sutarties tikslo, t. y. abipusės gausimos naudos iš sutarties tinkamo įvykdymo. Tam tikrais atvejais bendradarbiavimas gali pasireikšti pasyviais veiksmais. Pasyvusis bendradarbiavimas nustato pareigą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, kurie galėtų kliudyti kitai šaliai įvykdyti sutartį. Netinkamas bendradarbiavimo pareigos įgyvendinimas, t. y. jos neįgyvendinimas, gali lemti, kad sutarties tikslas – jos tinkamas įvykdymas – nebus pasiektas. Todėl sutarties pažeidimu, kurio pagrindu gali kilti sutartinė atsakomybė, laikytinas ir netinkamas šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareigos įgyvendinimas. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad vykdant sutartį neužtenka vien vykdyti ją taip, kad būtų pasiektas pagrindinis sutarties tikslas – tinkamas jos įvykdymas. Ne mažiau svarbu elgtis taip, kad sutarties vykdymo metu nebūtų padaryta žalos kontrahentui. Todėl laikytina, kad iš sutarties kyla ne tik jos tinkamą įvykdymą apibrėžiančios pareigos, taip pat ne tik sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinanti šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareiga, bet taip pat bendroji rūpestingumo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021).

48.       Iš byloje pateiktų nuotraukų spręstina, kad virtuvės baldais iki jų perdavimo (visų pirma minėto vakarėlio metu, bet taip pat ir vėliau) ieškovė naudojosi intensyviai, nesiimdama atsargumo priemonių ir jų nesaugodama. Tokią išvadą leidžia daryti ant stalviršio atsiradusių dėmių pobūdis, iš kurio spręstina, kad buvo naudojami įvairūs maisto produktai ir gėrimai, tarp jų ir turintys dažantį poveikį, jų paliktos dėmės įsigėrė, taigi baldai nebuvo tausojami, be to, dėmės yra ant viso stalviršio paviršiaus, kas rodo, kad virtuvės baldais buvo naudojamasi nevaržomai ir neatsakingai, o ne tik būtiniausiems poreikiams (pvz., kriaukle), taip pat matyti, kad buvo naudojama kaitlentė, taigi gaminamas karštas maistas, ir pan. Tuo metu baldai nebuvo baigti ir perduoti ieškovei, taigi ieškovė neturėjo teisės jais naudotis, o jeigu naudojosi, tai, kaip sąžininga ir rūpestinga rangos sutarties šalis, turėjo imtis atsargumo priemonių, kad nesugadintų jai neperduoto darbų rezultato. Teismo vertinimu, nebūtų teisinga ir neatitiktų rangos šalių bendradarbiavimo principo esmės išvada, kad tokiomis aplinkybėmis atsakomybė už darbo rezultatą visa apimtimi tenka tik rangovei. Tai, kad rangovė pažeidė savo sutartines pareigas ir nesielgė atsakingai bei rūpestingai, savaime neatleidžia užsakovės nuo atitinkamų jai tenkančių pareigų. Sutiktina, kad atsakovė neįvertino rizikos, neapdairiai paliko alyva nepadengtą stalviršį be priežiūros, nesiimdama priemonių baldams apsaugoti ir taip užkirsti kelią žalai atsirasti. Tačiau tai nereiškia, kad užsakovė neturėjo pareigos elgtis rūpestingai ir savo ruožtu imtis bent paprastų, elementarių atsargumo priemonių. Šiuo atveju ieškovei negali būti keliami tokie pat rūpestingumo reikalavimai kaip atsakovei, kuriai teko pareiga aktyviais veiksmais apsaugoti nebaigtą darbo rezultatą. Ieškovė neturėjo pareigos imtis visų įmanomų atsargumo priemonių, tačiau iš nuotraukose užfiksuotų stalviršio apgadinimų spręstina, kad ji nesiėmė net minimalių atsargumo priemonių, todėl jos veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas ir rūpestingumo pareigos pažeidimas, t. y. teisei priešingas – neteisėtas elgesys. Teismas kritiškai vertina ieškovės vadovo teiginį, kad atsakovės vadovas leido laisvai naudotis stalviršiu. Iš nuotraukose matomų apgadinimų akivaizdu, kad naudojimosi pobūdis neatitiko atsakingo elgesio standarto, be to, minėta, aplinkybę, kad niekuo nepadengta mediena gali būti pažeista, turėjo ir galėjo suvokti bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo, taip pat minėta, kad ieškovės vadovas pripažino, kad baiminosi, jog stalviršis dėl naudojimosi juo gali būti pažeistas. Liudytojas A. Z. taip pat patvirtino, jog buvo kilęs klausimas, ar nealyvuotu stalviršiu galima naudotis. Iš to teismas daro išvadą, kad patalpoje buvusiems asmenims galėjo ir turėjo būti suvokiama žalos atsiradimo rizika.

49.       Teismas atsižvelgia ir į tai, kad baldai buvo montuojami ieškovės patalpose, t. y. vietoje, kurios kontrolė priklausė ieškovei. Tokiomis aplinkybėmis atsakovės galimybės užtikrinti visišką baldų saugumą buvo ribotos. Jeigu ieškovės elgesys būtų atitikęs bonus pater familias (protingo ir apdairaus asmens) standartą, baldai nebūtų buvę sugadinti, taigi tarp ieškovės elgesio ir baldams padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

50.       Tam tikrais atvejais kreditoriaus (nukentėjusio asmens) kaltė gali būti pagrindas žalą padariusį asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis). Mišrios kaltės instituto tikslas yra tas, kad asmuo, kurio teisės pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu padarinius. Nukentėjusiojo (kreditoriaus) kaltė gali pasireikšti tiek tyčiniais, tiek nerūpestingais veiksmais, o nuo kreditoriaus kaltės laipsnio priklauso nuostolių sumažinimo dydis konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).

51.       Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad dėl atsiradusios žalos – stalviršio apgadinimo, yra tiek ieškovės, tiek atsakovės kaltė. Abiejų šalių neteisėti veiksmai (neveikimas) būtinuoju priežastiniu ryšiu susiję su žalos atsiradimu, t. y. nesant bent vienos iš šalių neteisėtų veiksmų (neveikimo) žala nebūtų atsiradusi. Tokiomis aplinkybėmis taikytinas mišrios kaltės institutas. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Pagal CK 6.259 straipsnio 1 dalį, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Šio straipsnio 1 dalies taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti (2 dalis).

52.       Baldų gamyba ir montavimas yra atsakovės ūkinė komercinė veikla; šioje srityje ji veikia kaip savo srities profesionalė, todėl jai taikytina didesnio atidumo ir rūpestingumo pareiga. Be to, pagal rangos sutartį jai teko pareiga užtikrinti nebaigto darbo rezultato saugumą. Atsižvelgiant į tai, taip pat į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ieškovei tenka atsakomybė už 1/3 dalį atsiradusių nuostolių, o atsakovei – už 2/3 dalis.

53.       Teismas pažymi, kad ieškovė prašo atlyginti jos nuostolius, kuriuos sudaro stalviršio pakeitimo išlaidos. Atsakovės vadovas P. Š. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad atsiradus stalviršio apgadinimams ieškovė reikalavo keisti stalviršį, tačiau jis atsisakė, dėl to tarp šalių kilo konfliktas. Teismo posėdžio metu P. Š. nurodė, kad buvo galimybė stalviršį pataisyti, nušlifuojant iki 5 mm storio paviršinį sluoksnį staklėmis, tačiau pripažino, kad toks sluoksnis yra didelis, be to, apie tokią galimybę ieškovės vadovui nesakė. Kadangi atsakovė byloje neginčijo ieškovės reikalavimo atlyginti stalviršio keitimo išlaidas pagrįstumo ir nesirėmė argumentu, kad ieškovės teisės galėtų būti apgintos ištaisant stalviršio trūkumus, neteikė įrodymų, kad stalviršio kokybė nenukentėtų nušlifavus jį tiek, kad dėmės pasinaikintų, tai teismas šių aplinkybių nevertina ir pripažįsta pagrįstu ieškovės reikalavimą atlyginti stalviršio keitimo išlaidas. Įrodymų, kurie leistų spręsti, jog stalviršio apgadinimus galima pataisyti jo nepakeitus, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Dėl nuostolių dydžio bus pasisakyta vėliau.

54.       Pasisakant dėl atsakovės advokato argumentų, kad ieškovė, pradėdama naudotis virtuvės baldais, laikytina juos priėmusia remiantis CK 6.662 straipsnio 3 dalimi ir atitinkamai – jai tenka rizika dėl stalviršio sugadinimo, pažymėtina, kad tokios išvados neleidžia daryti bylos aplinkybės. Pirma, baldai nebuvo baigti, ir tai pripažįsta abi bylos šalys. Antra, šalys, pasirašydamos 2021 m. gegužės 25 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą, pripažino, kad iki šio akto pasirašymo darbai nebuvo perduoti ir nebuvo priimti. Šis aktas byloje nėra ginčijamas. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė darbus priėmė tą dieną, kai jos patalpose buvo sumontuotas stalviršis, pradėdama faktiškai naudotis jų rezultatu.

Dėl kitų trūkumų.

55.       Minėta, kad ieškovė pareiškė reikalavimą atlyginti jai nuostolius, susidariusius dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų, t. y. reikalauja taikyti atsakovei sutartinę atsakomybę. Pareiškusi reikalavimą atlyginti nuostolius, ieškovė turi pareigą įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas.

56.       Ieškovė prašomų atlyginti nuostolių dydį grindžia UAB „AAF“ 2022 m. birželio 7 d. pasiūlymu dėl virtuvės remonto, pagal kurį prašomą priteisti nuostolių atlyginimo sumą, be stalviršio keitimo, sudaro nuostoliai dėl kaitlentės ventiliacinės angos išpjovimo, virtuvės baldų kampo perdarymo, grindjuosčių montavimo ir kojelių reguliavimo.

57.       Dėl kaitlentės. Šalių raštu sudarytoje sutartyje, kaip jau minėta, nėra detalizuotas rangos sutarties dalykas, t. y. nenurodyta, dėl kokio konkretaus darbų rezultato šalys susitarė. Abiem šalims pripažįstant, kad konkrečias sutarties sąlygas jos buvo suderinusios žodžiu, ir ieškovei reikalaujant nuostolių atlyginimo iš atsakovės už netinkamai atliktus darbus, ieškovei visų pirma tenka pareiga įrodyti, kad atsakovė buvo prisiėmusi pareigą tam tikrus darbus atlikti. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė buvo įsipareigojusi sumontuoti kaitlentę ir atlikti konkrečius tam būtinus darbus. Atsakovė pripažįsta, kad ji balduose parengė vietą kaitlentei montuoti, ir neneigia, kad šalys žodžiu susitarė dėl to, jog balduose bus montuojama kaitlentė, nors ji ir neatsispindi atsakovės parengtoje vizuallizacijoje. Tačiau ieškovė, teigdama, jog kaitlentės ventiliacinės angos neišpjovimas yra atsakovės sutartinio įsipareigojimo pažeidimas, turėjo pareigą įrodyti tokį atsakovės įsipareigojimą. Byloje tokių įrodymų nėra. Ieškovės vadovas pripažino, kad apie tai, jog balduose turėjo būti išpjauta speciali anga kaitlentei, jis pats sužinojo tik iš garantinio aptarnavimo meistro, į kurį kreipėsi dėl to, kad kaitlentė blogai veikė ir nuolat išsijunginėjo. Liudytoju apklaustas A. Z. taip pat patvirtino, kad garantinio remonto meistras nurodė, jog kaitlentė išsijunginėja, nes nėra ventiliacinės angos. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovė buvo informuota arba turėjo žinoti apie poreikį išpjauti ventiliacinę angą kaitlentei ir prisiėmė šią pareigą. Iš to, kad ieškovės vadovas V. Z. pripažino, jog apie angos kaitlentei poreikį jis sužinojo tik iš garantinio remonto meistro, o dėl virtuvės baldų su atsakove sutartį sudarinėjo ir sutarties sąlygas derino būtent jis, darytina išvada, kad jis negalėjo susitarti dėl to, ko pats nežinojo. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovė privalėjo žinoti apie tokį poreikį. Teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovė yra profesionali virtuvės baldų gamintoja, savaime neleidžia daryti išvados, jog ji turėjo žinoti ir prisiėmė pareigą išpjauti angą kaitlentei, toks susitarimas turėjo būti įrodytas, o jo įrodinėjimo pareiga teko ieškovei (CPK 178 straipsnis). Tokių įrodymų nesant, aplinkybė, kad atsakovė prisiėmė pareigą išpjauti ventiliacinę angą kaitlentei, laikytina neįrodyta. Nenustačius atsakovės sutartinės pareigos, nėra pagrindo konstatuoti jos pažeidimo ir atitinkamai – taikyti už tai atsakomybę. Todėl reikalavimas dėl nuostolių, kuriuos sudaro kaitlentės ventiliacinės angos išpjovimo išlaidos, atmestinas kaip neįrodytas.

58.       Dėl virtuvės baldų kampo perdarymo. 2021 m. gegužės 25 d. perdavimo–priėmimo akte nurodyta, kad virtuvės kampas neteisingai įgilintas (nesutampa). Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad viename kampe spintelių sujungimas nėra lygus su spintelių durimis. Tai patvirtina ir antstolio darytos nuotraukos, taip pat ieškovės į bylą pateiktos nuotraukos. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį šią aplinkybę pripažino, tik teigė, kad nelygumas galimai atsirado dėl pačios patalpos nelygumo, o ieškovė apie šią aplinkybę buvo informuota ir sutikimą išreiškė pasirašydama sutartį su virtuvės baldų projektu. Tačiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė apie tai buvo informuota ir su tuo sutiko, atsakovė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, nurodytas trūkumas laikytinas nustatytu ir iš atsakovės, netinkamai vykdžiusios savo sutartinę pareigą, ieškovei priteistinas atitinkamų darbų trūkumų pašalinimo išlaidų atlyginimas.

59.       Dėl grindjuosčių montavimo. Ieškovė teigė, kad atsakovė atvežė netinkamas (nelaminuotas, t. y. neapsaugotas nuo drėgmės) grindjuostes ir jų nesumontavo. Atsakovė nurodė, kad ji neketino montuoti grindjuosčių, nes patalpoje, kurioje ant grindų būna vandens, jokios grindjuostės tiek drėgmės neatlaikytų, o grindjuostes atvežė perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dieną tik dėl to, kad atsakovė paprašė, jos į sutarties kainą nebuvo įtrauktos. Ieškovės vadovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad  dėl grindjuosčių su atsakove buvo susitarta žodžiu, tai patvirtino ir liudytojas A. Z. .Ieškovės atstovas advokatas A. Bambalas teigė, kad susitarimą dėl grindjuosčių įrodo tai, jog jos buvo pristatytos, o kokybės trūkumą – tai, kad jos nelaminuotos, t. y. pristatytų grindjuosčių kokybė neatitinka reikalavimų pagal jų naudojimo poreikį (patalpoje prie pirties). Su šiais argumentais sutiktina. Atsakovė ginčijo susitarimą dėl grindjuosčių, tačiau sunku patikėti, kad esant įsisenėjusiam šalių konfliktui, nemokamai, t. y. nepadidinus sutarties kainos, ji būtų vežusi grindjuostes ieškovei, būdama įsitikinusi, kad grindjuostės net negali būti naudojamos. Atsižvelgdamas į faktinį šalių elgesį, teismas mano, jog labiau tikėtina, kad susitarimas dėl grindjuosčių buvo, todėl šio susitarimo nevykdymas pripažintinas sutarties pažeidimu, atitinkamai – šio trūkumo šalinimo išlaidos priteistinos iš atsakovės.

60.       Dėl aukščių reguliavimo. Atsakovė nurodė, kad sumontuotų virtuvės baldų aukščiai iki perdavimo–priėmimo akto pasirašymo momento buvo sureguliuoti, tai atsakovės vadovas P. Š. padarė naudodamas gulsčiuką, tuo tarpu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu vien aukščio matavimo priemonių pagalba padarytos išvados dėl nevienodų aukščių nieko nereiškia, nes reikia tikrinti pagal gulsčiuką. Teismas su šiais argumentais sutinka. Nuotraukose nėra užfiksuota stalviršio nelygumų, o pavieniais matavimais nustatyti aukščio skirtumai neįrodo baldų nelygumo, juolab žinant, kad patalpos grindyse įrengtas trapas, taigi grindys turi būti įrengtos su nuolydžiu. Iš pateiktų nuotraukų nematyti, kad baldai būtų sumontuoti nelygiai. Be to, aukščių nesureguliavimas, net jeigu toks ir būtų, nelaikytinas darbų trūkumu. Ieškovės advokatas teismo posėdžio metu taip pat nurodė nesąs tikras, ar tai trūkumas, ar tiesiog neužbaigtas darbas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas laiko neįrodyta aplinkybės, kad baldų aukštis nėra tinkamai sureguliuotas, todėl nuostolių dėl šio trūkumo šalinimo išlaidų priteisti nėra pagrindo.

61.       Bylos nagrinėjimo metu šalys teikė paaiškinimus bei įrodymus ir dėl kitų atsakovės atliktų darbų trūkumų, tačiau ieškiniu ieškovė prašo ne ištaisyti konkrečius trūkumus, o priteisti jai nuostolių atlyginimą, o nuostolių dydį grindžia UAB „AAF“ pasiūlyme nurodytų trūkumų šalinimo išlaidomis, todėl teismas, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti nuostolius pagrįstumo, vertina tik šioje pažymoje nurodytų trūkumų, kurių šalinimo išlaidos sudaro prašomą priteisti sumą, buvimo faktą ir galimą atsakovės atsakomybę už šiuos trūkumus, o dėl kitų byloje aptarinėtų trūkumų nuostolių atlyginimo aspektu nepasisako.

Dėl nuostolių dydžio.

62.       Viena iš civilinės atsakomybės sąlygų pagal CK 6.249 straipsnį – žala, kuri nepreziumuojama, todėl jos dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti reikalavimą pareiškęs asmuo.

63.       Kaip jau minėta, ieškovė savo patirtų nuostolių dydį įrodinėjo 2022 m. birželio 7 d. UAB „AAF“ pateiktu pasiūlymu, kuriame nurodyti konkretūs virtuvės baldų trūkumai ir jiems šalinti reikalingos lėšos (darbų ir medžiagų kaina). Ieškovė šį pasiūlymą pateikė bylos nagrinėjimo metu, teigdama, kad per bylos nagrinėjimo laiką pakilo kainos ir jai trūkumų šalinimas kainuos brangiau, todėl atitinkamai patikslino ieškinį, reikalaujamą nuostolių atlyginimo sumą padidindama nuo 1630 Eur iki 2045 Eur. Atsakovė ginčijo tik šio pasiūlymo formą (abejojo vadovo parašu, teigė, kad nėra antspaudo), tačiau neginčijo jo turinio, pasiūlyme nurodytas sumas paneigiančių įrodymų ir / ar argumentų neteikė, todėl teismas neturi pagrindo nesiremti ieškovės pateiktu įrodymu (CPK 185 straipsnis) ir priteistiną nuostolių dydį apskaičiuoja pagal jame nurodytas darbų ir paslaugų kainas.

64.       Sprendimu pripažinti pagrįstais ieškovės reikalavimai dėl 2/3 dalių nuostolių už stalviršio trūkumus (883,33 Eur), taip pat virtuvės kampo įgilinimo perdarymą (300 Eur) ir grindjuosčių montavimą (200 Eur), taigi iš viso 1383,33 Eur. Ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės kaip jos patirtų nuostolių atlyginimas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

65.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 925,65 Eur už nuostolių išieškojimą ne teismo tvarka, kuriuos sudaro 653,40 Eur atstovavimo išlaidų ir 272,25 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą.

66.       CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius, be kita ko, įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (2 punktas), bei protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, leidžia nustatyti civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013). Remiantis kasacinio teismo praktika, laikytina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus atlygintinos tik būtinos ir protingos išlaidos, kurias patirti asmuo turėjo siekdamas žalos atlyginimo.

67.       Atsakovė ieškovės prašomų priteisti 272,25 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą neginčijo. Šios išlaidos pagrįstos į bylą pateiktu 2021 m. birželio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 34062599, patvirtinančiu ieškovės sumokėtą atlyginimą antstoliui už suteiktas paslaugas. Atsakovei jų neginčijant, byloje nesant abejonių dėl antstolio paslaugų suteikimo, teismas neturi pagrindo laikyti šias išlaidas nepagrįstomis ir prašymo jas priteisti netenkinti, todėl šių išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovės (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

68.       Išlaidoms, susijusioms su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas), taip pat taikytinas būtinumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos 653,40 Eur atstovavimo išlaidos šį kriterijų atitinka tik iš dalies. Tokią išvadą teismas daro remdamasis argumentais, kad: pirma, dalis ieškovės prašomų priteisti ikiteisminio išieškojimo išlaidų, kaip matyti iš advokato pateiktos 2021 m. gegužės 25 d. sąskaitos, buvo patirta už faktinių aplinkybių konstatavimo organizavimą, dėl kurio šiame sprendime jau pasisakyta, todėl šioje dalyje išlaidos pripažintinos atlygintinomis; antra, dalis išlaidų patirta ir už 2021 m. birželio 4 d. pretenzijos parengimą dėl neteisminio skolos išieškojimo. Su šioje pretenzijoje nurodytais reikalavimais, teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai nesutiko. Pretenzija buvo grindžiama tuo, kad atsakovė nėra pašalinusi darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytų darbų trūkumų, nors byloje neginčijamai nustatyta, ir tai vieningai pripažino ieškovės atstovai, jog taisyti ir / ar užbaigti darbus ieškovė atsakovei griežtai uždraudė. Pretenzija taip pat buvo reikalaujama sumokėti protingumo kriterijų neatitinkančią 23 764,41 Eur delspinigių sumą. Ieškovės advokatas teismo posėdžio metu pripažino, kad pretenzijoje didelė delspinigių suma (apskaičiuota remiantis pačios atsakovės sutartyje nurodyta 5 proc. per dieną delspinigių norma, kuri yra akivaizdžiai neprotinga) buvo įrašyta atsakovei „pagąsdinti“. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės prašomų priteisti ikiteisminio išieškojimo išlaidų dalis neatitinka tokioms išlaidoms taikomų būtinumo ir protingumo kriterijų, nes jos nebuvo nukreiptos į tikslą realiai išieškoti skolą ir užbaigti ginčą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti ikiteisminio išieškojimo išlaidų sumą tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 472,25 Eur, t. y. 272,25 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą ir 200 Eur atstovavimo išlaidų.

Dėl netesybų.

69.       Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.72 straipsnyje nurodyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

70.       Šalių sutarties 5.3 punkte nurodyta, kad pardavėjui neperdavus pirkėjui gaminių per sutarties 3.2 punkte nurodytą terminą, pardavėjas įsipareigoja mokėti 5 proc. nuo bendros gaminių kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Teismo vertinimu, toks netesybų dydis akivaizdžiai neatitinka protingumo kriterijaus. Sutartį parengė atsakovė, jos vadovas P. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad 5 proc. už kiekvieną dieną delspinigių norma sutartyje nurodyta per klaidą, turėjo būti 0,02 proc. delspinigių per dieną. Sutiktina, kad netesybų dydis galbūt nurodytas klaidingai, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo susitarta dėl 0,02 proc. netesybų (pavyzdžiui, nepateikė kitų savo rengtų sutarčių pavyzdžių), o šios sutarties sąlygos neginčijo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 0,1543 proc. dydžio delspinigius už 180 dienų, kurie sudaro 750 Eur. Ieškovė nurodo, kad atsakovė darbus turėjo perduoti 2020 m. spalio 20 d., tačiau perdavė juos tik 2021 m. gegužės 25 d., t. y. pavėlavusi daugiau kaip 6 mėnesius. Atsakovė neginčijo, kad praleido savo prievolių pagal sutartį įvykdymo terminą. Atsakovės atstovas P. Š. taip pat nurodė, kad po to, kai kilo ginčas dėl šaldytuvų laikiklių nebuvimo, dėl ko jis negalėjo užbaigti darbų, jis buvo sustabdęs darbus, tačiau įrodymų, kad ieškovei buvo pranešta apie darbų sustabdymą, nepateikė. Atsakovė ieškovės reikalavimą priteisti netesybas ginčijo tik tuo aspektu, kad netesybų dydis neprotingai didelis ir turėtų būti sumažintas, tačiau šį argumentą grindė tik bendro pobūdžio teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, nesusietais su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, ir nepateikė argumentų, kodėl teismas turėtų nepaisyti šalių valios, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju abi šalys yra privatūs juridiniai asmenys, o atsakovė nėra silpnesnė sutarties šalis. Nenustačius pagrindo ieškovės prašomas priteisti netesybas laikyti neprotingai didelėmis ar lupikiškomis ir dėl to jas sumažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), atsakovei neginčijant prievolės įvykdymo termino praleidimo, taip pat atsakovei neįrodžius, kad šalys buvo susitarusios dėl mažesnių netesybų, teismas pripažįsta ieškovės teisę reikalauti 750 Eur netesybų.

71.       CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybų nustatymo atveju kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kitokias taisykles numatantis šalių susitarimas negalioja. Kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įsikaitomos į nuostolių atlyginimą. Analogiška nuostata įtvirtinta CK 6.258 straipsnio 2 dalyje.

72.       Ieškovės advokatas teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovė turi teisę reikalauti ir netesybų, ir nuostolių atlyginimo, nes netesybų reikalaujama už prievolės termino praleidimą, o nuostolių atlyginimo – už sutartinių pareigų pažeidimą. Su tokiu aiškinimu nesutiktina. Vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 1 dalimi ir 6.258 straipsnio 2 dalimi, netesybų už prievolės termino praleidimą kreditorius turi teisę reikalauti kartu su reikalavimu įvykdyti prievolę natūra. Tačiau tuo atveju, kai kreditorius dėl prievolės pažeidimo reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą, netesybos visais atvejais įskaitomos į nuostolius, nes CK nenumato baudinių netesybų, tik įskaitines. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašomos priteisti netesybos įskaitytinos į šiuo sprendimu jai priteistą nuostolių atlyginimą ir atskirai nepriteisiamos. Kadangi priteistinas nuostolių atlyginimas viršija netesybų dydį, reikalavimas priteisti netesybas atmestinas. 

Dėl procesinių palūkanų.

73.       Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

74.       CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus raštu pareikštas reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015, 2017 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017). Bendroji norma, nustatanti palūkanų už pinigines prievoles dydį, yra įtvirtinta CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys yra juridiniai asmenys, ieškovės reikalavimas priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą yra tenkinamas ir jai iš atsakovės priteistina 6 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1855,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

75.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos pritiesiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

76.       Ieškovė nagrinėjamoje byloje sumokėjo 84 Eur žyminio mokesčio ir 1887,60 Eur už advokato pagalbą, taigi iš viso patyrė 1971,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės pateikti dokumentai patvirtina, kad ji yra sumokėjusi 1250 Eur už advokato teisinę pagalbą. Ieškovės ir atsakovės turėtos advokatų atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. 

77.       Ieškovė ieškiniu reikalavo priteisti jai iš atsakovės 3305,65 Eur, teismo sprendimu jai priteista 1855,58 Eur, t. y. patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 56,13 proc. Taikant šią proporciją, šalims paskirstytinos jų bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 1106,66 Eur (1971,60 Eur x 56,13 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o atsakovei iš ieškovės – 548,38 Eur (1250 Eur 43,87 proc.)

78.       Byloje taip pat patirta 35,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį patenkinus iš dalies, šių išlaidų atlyginimas atitinkamomis proporcijomis iš šalių priteistinas valstybei, t. y. iš ieškovės – 15,72 Eur, o iš atsakovės – 20,12 Eur (CPK 96 straipsnis). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ATN BUS RENT“ (j. a. k. 123910776) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baldmada“ (j. a. k. 304458959) 1383,33 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 33 ct) nuostolių atlyginimo, 472,25 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt du eurus 25 ct) už nuostolių išieškojimą ne teismo tvarka, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1855,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1106,66 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešis eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baldmada“ (j. a. k. 304458959) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ATN BUS RENT“ (j. a. k. 123910776) 548,38 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ATN BUS RENT“ (j. a. k. 123910776) 15,72 (penkiolika eurų 72 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baldmada“ (j. a. k. 304458959) 20,12 Eur (dvidešimt eurų 12 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. 

Išaiškinti ieškovei ir atsakovei, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja         Lina Navickytė