Byla Nr. 1S-225-453/2019

Proceso Nr. 1-01-1-51238-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

2.1.16.1.2.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos,

Sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios R. Š. gynėjo advokato Adolfo Remeikio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutarties, kuria kaltinamajai R. Š. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą ir paskelbta kaltinamosios paieška.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       R. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaltinama tuo, kad ji 2018 m. spalio 24 d., apie 21 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su savo sugyventiniu R. D. metu, tyčia sudavė vieną smūgį peiliu pastarajam į pilvą, taip padarydama durtinę-pjautinę epigastriumo srities žaizdą, nusitęsiančią į pilvaplėvės ertmę, su tuščiosios žarnos ir viršutinės pasaito venos pažeidimais, užsibaigiančią aklai užpilvaplėviniame tarpe, dėl ko komplikavusis masyviu kraujavimu, hipovoleminiu šoku bei ūminiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, R. D. (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė, ir taip nužudė savo šeimos narį

2.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. Š. 2018 m. spalio 25 d. sulaikyta. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi R. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo pratęstas vėlesne Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 24 d. nutartimi paskyrė kaltinamajai R. Š. kardomąją priemonę – namų areštą, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis to paties teismo nutartimis.

3.       Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartimi kaltinamajai R. Š. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą ir paskelbta kaltinamosios paieška. Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji be svarbių priežasčių neatvyko į 2019 m. liepos 3 d., 2019 m. liepos 29 d. posėdžius ir padarė išvadą, kad kaltinamoji vengia atvykti į teismą taip trukdydama nagrinėti bylą, t. y. slepiasi nuo teismo.

4.       Kaltinamosios R. Š. gynėjas advokatas A. Remeikis skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartį.    

4.1.                      Skunde nurodo, jog teismas be pagrindo R. Š. paskyrė griežtesnę kardomąją priemonę bei paskelbė kaltinamosios paiešką, nors nutartyje konstatavo, jog visi dokumentai kaltinamajai yra įteikiami jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Gynėjas tvirtina, kad kaltinamoji vykdo ankstesnėmis Vilniaus apygardos teismo nutartimis jai paskirtos kardomosios priemonės – namų arešto sąlygas, nustatytu laiku būna savo gyvenamojoje vietoje. Teismas padarė neteisingą prielaidą, kad, jei 2019 m. kovo 10 d., balandžio 13 d. ir gegužės 1 d. nakties metu kaltinamoji neįsileido policijos pareigūnų, jos nebuvo namuose. R. Š. tikrinę policijos pareigūnai nurodė, jog ji durų neatidarė, tačiau girdėjosi, kad ji buvo namuose, be to ji buvo matoma ir per buto langus. Gynėjo nuomone, neįleisdama policijos pareigūnų R. Š. elgėsi teisėtai, nes teismas nebuvo įpareigojęs nakties metu ką nors įleisti į savo butą. Alkoholio vartojimo faktas negali būti pagrindu pakeisti kardomąją priemonę į griežtesnę bei paskelbti asmens paiešką. 

4.2.                      Gynėjo manymu, teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl kardomosios priemonės R. Š. pakeitimo, nes 2019 m. liepos 12 d. pranešime, siųstame gynėjui, neinformavo gynėjo, jog R. Š. šaukiama į 2019 m. liepos 29 d. teismo posėdį ir, kad šiame posėdyje bus svarstomas kaltinamosios suėmimo ir paieškos paskelbimo klausimas. Nežinodamas, jog R. Š. yra šaukiama į šį posėdį, nežinodamas jos neatvykimo priežasčių, gynėjas negalėjo tinkamai jos ginti, todėl teismas pažeidė BPK 10 straipsnio nuostatas. Gynėjas teigia, jog prokuroras taip pat nežinojo apie tai, kad kaltinamoji šaukiama į 2019 m. liepos 29 d. posėdį ir buvo pasiruošęs prašyti pratęsi R. Š. paskirto namų arešto terminą, tačiau teismas palenkė prokurorą prašyti skirti R. Š. suėmimą. 2019 m. liepos 3 d. posėdyje, kuriame R. Š. nedalyvavo, taip pat nebuvo pranešta, kad bus svarstomas kaltinamosios suėmimo ir paieškos klausimas. Gynėjas nurodo, jog po 2019 m. liepos 29 d. teismo posėdžio telefonu susiekė su R. Š., ši nurodė, jog į 2019 m. liepos 29 d. posėdį neatvyko, nes 2019 m. liepos 20 d. gavo teismo dokumentą, surašytą lietuvių kalba. Lietuviškai kaltinamoji nesupranta, teismo šaukimas apie atvykimą į 2019 m. liepos 29 d. teismo posėdį jai nebuvo įteiktas.

4.3.                      Gynėjo nuomone, tai, kad nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme nėra užtikrinamos kaltinamosios teisės, rodo ir tai, jog teismui nėra pateiktas peilis, kuriuo buvo sužalotas R. D.. Šis peilis patvirtina R. Š. nekaltumą. Specialisto išvadoje, atlikus ant peilio rastų pėdsakų DNR tyrimą, nurodyta, jog gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. D. DNR profiliu. Ant peilio rankenos DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmenų identifikavimui, negauta. Tai, anot gynėjo, rodo, kad R. Š. nebuvo prisilietusi prie peilio, lėmusio R. D. mirtį, taigi nepadarė jai inkriminuojamo nusikaltimo. Gynėjas nurodo ir tai, jog policijos pareigūnė S. V. arba melavo teisme, arba įvykio vietoje nesusikalbėjo su R. Š., nes viena nesupranta rusiškai, kita – lietuviškai. Be to, teismui nėra pateiktas ir įvykio vietoje pareigūnės S. V. darytas vaizdo įrašas.

4.4.                      Gynėjas taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas pažeisdamas R. Š. teisę į gynybą jai dokumentus įteikinėja lietuvių kalba. 2019 m. liepos 29 d. nutartis R. Š. įteikta neišversta į jai suprantamą rusų kalbą, todėl ji negali pasinaudoti teise apskųsti šią nutartį.

4.5.                      Gynėjas nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, jog į 2019 m. liepos 3 d. posėdį kaltinamoji neatvyko be svarbios priežasties. Į šį posėdį R. Š. neatvyko dėl ligos, teismui pateikta tai patvirtinanti pažyma. Pateikti teismui šią pažymą anksčiau kaltinamoji neturėjo galimybės, nes ji nebuvo šaukiama į 2019 m. liepos 29 d. posėdį.              

5.       Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamosios gynėjo skundą atmesti.

Kaltinamosios R. Š. gynėjo advokato A. Remeikio skundas atmetamas.

6.       Pagal BPK 119 straipsnio nuostatas, kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. BPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kardomoji priemonė pakeičiama griežtesne arba švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės.

7.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 24 d. nutartimi paskyrė kaltinamajai R. Š. kardomąją priemonę – namų areštą. BPK 132 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog skiriant namų areštą, nustatomos šios kardomosios priemonės sąlygos. Įtariamasis (kaltinamasis, nuteistasis) įspėjamas, kad už namų arešto sąlygų pažeidimą jam gali būti paskirtas suėmimas arba intensyvi priežiūra, jei tam būtų pagrindas.

8.       Kaip numatyta BPK 121 straipsnio 2 dalyje, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką. Priešingai nei skunde tvirtina kaltinamosios gynėjas, baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamoji R. Š. galėjo padaryti jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra: liudytojos S. V. parodymai, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 24 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, 2018 m. lapkričio 17 d. kitų objektų (garso įrašo iš BPC, vaizdo įrašo) apžiūros protokolai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Pažymėtina tai, jog kaltinamosios kaltės klausimas šioje baudžiamosios bylos stadijoje nesprendžiamas – byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir teismas nevertina jų pakankamumo kaltei pagrįsti. Tai yra bylą iš esmės nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo išimtinė teisė. Tik teisiamajame posėdyje byloje surinkti duomenys ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai.

9.       Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji R. Š. neatvyko į 2019 m. liepos 3 d. ir 2019 m. liepos 29 d. Vilniaus apygardos teisme vykusius posėdžius (t. 2, b .l. 168, 187-188).  Apie 2019 m. liepos 3 d. posėdį kaltinamoji buvo informuota 2019 m. birželio 27 d. vykusio posėdžio metu (t. 2, b. l. 154-159). Byloje kartu su skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutarties gynėjas pateikė nustatytos formos 2019 m. liepos 3 d. pažymą dėl R. Š. neatvykimo į teismą, kurioje nurodyta, kad R. Š. nuo 2019 m. liepos 3 d. iki liepos 5 d. serga ir negalėjo atvykti į teismą (t. 3, b. l. 3). Tačiau kaip matyti iš byloje esančių tarnybinių pranešimų, 2019 m. liepos 2 d. apie 21 val. 35 min. pareigūnui nuvykus kaltinamosios gyvenamosios vietos adresu, R. Š. buvo neblaivi (nesugebėjo išlaikyti pusiausvyros, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, tikrintis blaivumą R. Š. atsisakė) (t. 2, b. l. 176). 2019 m. liepos 3 d. apie 20 val. 30 min. pareigūnams nuvykus patikrini, ar R. Š. laikosi jai paskirtos kardomosios priemonės – namų arešto sąlygų, ši elgėsi įžūliai, pareigūnus iškeikė necenzūriniais žodžiais. R. Š. buvo nustatytas 2,86 promilių girtumas (t. 2, b. l. 178). Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamosios neatvykimas į teismą susijęs ne tik su liga, bet ir su nesaikingu alkoholio vartojimu, tuo pažeidžiant 2019-06-20 teismo nutartyje dėl kardomosios priemonės namų arešto taikymo nurodytą draudimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) (t. 2, b. l 124-135).

10.       Į 2019 m. liepos 29 d. posėdį R. Š. kviesta teismo šaukimu (t. 2, b. l. 186). Skunde nurodyta, kad kaltinamoji, nemokėdama lietuviškai, nesuprato kada ir kur kviečiama. Tačiau šis argumentas nėra pateisinantis neatvykimą į teismą. Šaukimas kaltinamajai įteiktas asmeniškai 2019-07-20, t. y. 9 dienos iki teismo posėdžio. Kaltinamoji, žinodama savo statusą ir matydama, kad atneštas oficialus dokumentas, turėjo jausti pareigą ir turėjo galimybę apie atnešto dokumento turinį paklausti jį atnešusio asmens, kaimynų, kitų asmenų, gynėjo. Todėl konstatuojama, kad į teismą kaltinamoji neatvyko be svarbios priežasties.

11.       BPK 247 straipsnyje numatyta, kad jei kaltinamasis neatvyko į teisiamąjį posėdį, daroma posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas, išskyrus BPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį. Teismas turi teisę atvesdinti neatvykusį kaltinamąjį, taip pat paskirti jam kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne. Spręsdamas dėl kardomosios priemonės pakeitimo griežtesne, apygardos teismas pagrįstai įvertino ir byloje esančius tarnybinius pranešimus apie tai, kad policijos pareigūnams nepavyksta patikrinti, ar R. Š. laikosi jai paskirtos kardomosios priemonės – namų arešto sąlygų. Tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, jog 2019 m. kovo 10 d., 2019 m. balandžio 6 d., 2019 m. balandžio 13 d., 2019 m. gegužės 1 d. atliekant patikrinimą, R. Š. buto durų neatidarė (t. 2, b. l. 80, 89, 92, 101). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismo išvada, jog neatvykdama į teismo posėdžius R. Š. trukdė nagrinėti bylą, vilkino procesą, o tuo pačiu ir slėpėsi nuo teismo. Aukštesniojo teismo nuomone, apygardos teismas pagrįstai pakeitė paskirtą švelnesnę kardomąją priemonę į suėmimą, nes  R. Š. taikyta švelnesnė kardomoji priemonė nebuvo veiksminga ir neužtikrino BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų, o būtent – kaltinamosios dalyvavimo procese ir netrukdomo bylos nagrinėjimo. Kaltinamoji R. Š. turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir ši aplinkybė yra svarbi, tačiau būtina pažymėti tai, kad kaltinamoji ne kartą neatvyko į paskirtą posėdį, o tai trukdo bylą nagrinėti teisme. Išdėstytos aplinkybės leidžia pripažinti esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą.

12.       Kai byla perduota teismui, kardomųjų priemonių tikslingumą ir būtinumą sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Pažymėtina, kad gynėjas skunde tik deklaratyviai teigia, kad apygardos teismas buvo šališkas, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Taip pat bylos duomenys nepatvirtina gynėjo teiginių apie esą pažeidžiamas kaltinamosios teises į gynybą.

13.       Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo kaltinamosios R. Š. teises, tačiau nagrinėjamu atveju jos teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, įtvirtinto BPK 11 straipsnyje. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai – užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme – šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje negali būti pasiekti. Dėl nurodytų priežasčių naikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartį kaltinamosios R. Š. gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a:

kaltinamosios R. Š. gynėjo advokato Adolfo Remeikio skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartimi kaltinamajai R. Š. paskirtą suėmimą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Aloyzas Kruopys

                                                                                                                                Justas Namavičius

                    Linas Šiukšta