Civilinė byla Nr. e2A-780-587/2024
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00323-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.20
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. K. patikslintą ieškinį atsakovei A. K. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, trečiasis asmuo Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. P..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. G. K. (toliau ir ieškovas) prašė pripažinti A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), 2006 m. spalio 18 d. buto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.1-10208 įgytą nekilnojamąjį turtą, butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), J. G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe; pripažinti J. G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu 2021 m. liepos 2 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3663, išduotą Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. P., po A. N. mirties, dalyje dėl ½ dalies nekilnojamojo turto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), paveldėjimo; priteisti iš atsakovės A. K. (toliau – ir atsakovė) bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad nuo 1995 metų iki (duomenys neskelbtini) ieškovas gyveno kartu su atsakovės motina A. N., vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima, kartu planavo ateitį, rūpinosi vienas kitu, bendrai rūpinosi buitimi, todėl tarp jų buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės). Ieškovas ir A. N. gyvendami kartu 2003 m. nusprendė įsigyti butą (duomenys neskelbtini), su buto savininkais susitarė dėl buto pirkimo, ieškovas buto savininkui sumokėjo 1 500 litų rankpinigių. Ieškovui ir A. N. 2003 m. sausio mėnesį buvo leista gyventi bute, ieškovas bute deklaravo gyvenamąją vietą, ieškovas pradėjo smulkų buto remontą. 2006 m. spalio 18 d. sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis. Butui įsigyti iš banko A. N. vardu paimta 40 000 Lt paskola, kuri bankui grąžinta 2016 m. rugsėjo 31 d. iš bendrų A. N. ir ieškovo lėšų. Ieškovas ir A. N. iš bendrų lėšų butą remontavo, nupirko baldus, buitinę techniką, apstatė butą, mokėjo už butą komunalinius mokesčius. Bute ieškovas gyvena iki šiol, moka už buto komunalines paslaugas, tvarko butą, valdo, prižiūri. Mirus A. N., butą paveldėjo jos duktė atsakovė A. K..
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas ir jos motina A. N. kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį pradėjo galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, todėl bendrosios jungtinės sutarties formos vertinimui turi būti taikomos 1964 m. Civilinio kodekso 41–43 straipsnių, taip pat 472–474 straipsnių nuostatos, turi būti įrodyta, kad turtas įgytas abiejų sugyventinių bendromis lėšomis ir jų naudojamas. Ieškovas su A. N. rašytinės sutarties dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sudarę nebuvo, byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti buvus ieškovo ir A. N. susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę – butą (duomenys neskelbtini). Butas įgytas iš A. N. asmeninių pinigų, ieškovas nėra A. N. davęs jokių pinigų, nepateikė duomenų apie savo santaupas, naudotas bendram ūkiui ir galimas išlaidas bendro ūkio naudai. Buvo ieškovo ir A. N. susitarimas, kad ieškovas, pardavęs savo žemės sklypus, nusipirks butą ir išsikraustys iš jos buto. Ieškovas buto neremontavo ir jokių baldų butui nepirko. Ieškovo ir A. N. santykiai buvo blogi, jie, nors buvo sugyventiniai, kiekvienas naudojo savo lėšas atskirai, bendro turto neįgijo. Sutaupytas pinigines lėšas ieškovas panaudojo kito nekilnojamojo turto įsigijimui savo asmeninės nuosavybės teise. Nėra įrodymų, kad ieškovas savo darbu ar lėšomis prisidėjo prie buto pagerinimo. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovo J. G. K. 19,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad A. N. 2006 m. spalio 18 d. buto pirkimo–pardavimo sutartimi 60 000 Lt iš I. ir M. J. įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Sutartimi nustatyta, kad pardavėjų įgaliotinis L. Z., prieš pasirašydamas sutartį, iš A. N. gavo 20 000 Lt, 40 000 Lt A. N. liko skolinga pardavėjams ir įsipareigojo pervesti šią pinigų sumą į L. Z. sąskaitą per 10 d. po to, kai įkeis butą AB DnB NORD bankui ir įregistruos hipoteką. 2006 m. spalio 24 d. sutartimi A. N. DnB NORD banke buvo suteikta 40 000 Lt paskola buto (duomenys neskelbtini) pirkimui, sutarties terminas iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. J. G. K. minėtame bute deklaravęs gyvenamąją vietą nuo 2003 m. kovo 17 d., o A. N. buvo deklaravusi gyvenamąją vietą šiame bute nuo 2006 m. gruodžio 1 d. A. N. mirė (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 2 d. Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. P. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimu A. N. turtą pagal įstatymą paveldėjo jos duktė A. K.. 2023 m. gegužės 12 d. Rašysenos ekspertizės aktu nustatyta, kad 2002 m. rugsėjo 10 d. turgavietės paviljono nuomos sutarties, 2004 m. vasario 27 d. turgavietės paviljono nuomos sutarties skiltyse „Nuomininkas“ A. N. vardu pasirašė J. G. K.. 2023 m. balandžio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, pasirašyta generalinės direktorės U. T. ir vyriausiosios buhalterės N. T., nustatyta, kad A. N. žodiniu teiginiu, ji verslą vykdo kartu su partneriu J. G. K., kuriam pavedama pinigus už nuomą įnešti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ir pasirašyti ant kasos kvito.
6. Teismo nuomone, ieškovas neįrodė buvus jo ir A. N. susitarimą kartu bendromis lėšomis įsigyti butą, kuris būtų laikomas bendrąja daline nuosavybe. Teismas rašytinius įrodymus vertino kaip aiškesnius ir patikimesnius nei liudytojų parodymus. Liudytojų parodymus teismas laikė subjektyviais, priklausomais nuo to, kas juos pakvietė liudyti, koks ieškovo, atsakovės ir liudytojų giminystės ar kitoks ryšys, kokie anksčiau ar šiuo metu tarp jų susiklostę santykiai. Teismas iš apklaustų atsakovės liudytojų (M. K., V. S., Č. M., G. Z.) parodymų padarė išvadą, kad ieškovo ir liudytojų santykiai yra blogi, o G. Z. davė parodymus, kad ieškovas jai grasino, jei neliudys jo naudai.
7. Teismo vertinimu, nors ieškovas paaiškino, kad jis paėmė vartojimo paskolą iš „SB lizingas“, kad sumokėti A. N. 6 000 Lt skolą A. G. ir pateikė 2018 m. birželio 30 d. 3 500 Eur skolos A. G. grąžinimo raštelį, tačiau skolos raštelis nepagrindžia ieškovo ir A. N. ketinimo sukurti bendrą nuosavybę ir ieškovo asmeninių pajamų investavimo į butą. Iš ieškovo 2023 m. lapkričio 22 d. pateiktu banko sąskaitos išrašo teismas nustatė, kad 2 000 Eur paskolą iš „SB lizingas“ ieškovas gavo 2020 m. liepos 20 d., pinigus iš savo sąskaitos išgrynino: 2020 m. liepos 21 d. – 1 000 Eur, 2020 m. rugpjūčio 7 d. – 1 000 Eur, todėl teismas nelaikė, skolos A. G. grąžinimas 2018 m. birželio 30 d. susijęs su paskolos paėmimu.
8. Iš A. N. banko sąskaitos išrašų teismas nustatė, kad A. N. mokėjo buto paskolą, palūkanas už paskolą, mokesčius už elektros energiją, už internetą „Init“, būsto draudimą, už verslo liudijimą. Todėl ieškovo paaiškinimai, kad jis eidavo mokėti į banką paskolą už butą, paėmęs bendrus jo ir A. pinigus, liudytojos G. Z. parodymai, kad ji dažnai matė vieną A. einančią į banką mokėti paskolą, prieštarauja rašytiniams įrodymams. Iš Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų A. N. metinių pajamų deklaracijų teismas nustatė, kad jos pajamos iš individualios veiklos pagal verslo liudijimą 2005–2014 metais buvo 335 163 Lt neatskaičius mokesčių, o 2015–2017 metais buvo 13 117,86 Eur neatskaičius mokesčių.
9. Teismas sprendė, kad jokiais įrodymais ieškovo ir A. N. susitarimas sukurti bendrą, konkretų turtą, jų aiški valia dėl kiekvienam priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio nėra patvirtinti. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kokį susitarimą ieškovas sudarė su A. N. dėl turto, kokį turtą konkrečiai susitarė įsigyti, kaip susitarė A. N. vardu įgytą turtą gerinti, už kieno lėšas, kokia šių lėšų suma turėjo būti. A. N. butą 2006 m. spalio 18 d. pirko ir įregistravo savo vardu. Ieškovas neįrodė savo prisidėjimo prie buto pirkimo, jo susitarimo su A. N. dėl šio turto įsigijimo. Byloje lieka nepatvirtinti faktai apie visų, per tam tikrą laikotarpį, statybinių medžiagų įsigijimą, buto remontą, darbus, kuriems atlikti darbininkus samdė asmeniškai pats ieškovas ar A. N. ir jiems kiekvienas mokėjo, apie tai, už kieno lėšas pirktos šios medžiagos ir mokama darbininkams, o liudytojų A. P. parodymai apie ieškovo samdyto meistro (paties liudytojo) atliktus remonto darbus bute nėra pakankami ieškovo įrodinėjamiems faktams nustatyti. Ieškovas, ilgą laiką gyvendamas su A. N. ir naudodamasis butu, galėjo turtą gerinti siekdamas patogumo sau ir A. N., o jo prisidėjimas darbu ir tam tikromis statybinėmis, vidaus apdailos medžiagomis galėjo būti finansinė parama A. N.. Po (duomenys neskelbtini) (A. N. mirties) ieškovas, kaip patvirtina jo pateiktos sąskaitos ir kvitai, gyvendamas bute (duomenys neskelbtini), laikotarpiu 2021 m. sausio 26 d.– 2023 m. vasario 13 d. mokėjo už butą komunalinius mokesčius.
10. Teismas sprendė, kad ieškovas praleido 10 metų ieškinio senaties terminą. Teismas nurodė, kad atsakovė nepatvirtino jos ir ieškovo susitarimo butą pasidalinti po ½ dalį. Butas pirktas A. N. vardu 2006 m. spalio 18 d. Apie buto pirkimą A. N. vardu ieškovas žinojo nuo 2006 m. spalio 18 d., nereikalavo buto pripažinti bendrąja daline nuosavybe ir padalinti pagal sutartį po ½. Ieškovas į teismą per 10 metų nesikreipė dėl turto pripažinimo jo ir A. N. bendrąja daline nuosavybe, nors visą laiką suprato ir žinojo, jog butas įgytas ir registruotas A. N. vardu. Ieškovas dėl buto padalijimo niekur nesikreipė ir po (duomenys neskelbtini) A. N. mirties. Nei ieškovas, nei A. N. iki savo mirties nesiėmė veiksmų, kad šį turtą įregistruotų bendrąja daline nuosavybe, nors jokių kliūčių šiems veiksmams atlikti nebuvo. Ieškovas pagrįstai nepaaiškino, kodėl jis nuo 2006 m. nesikreipė į teismą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti pilnai, priteisti ieškovui iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovas visos bylos nagrinėjimo metu teikė nuoseklius ir aiškius paaiškinimus tiek apie bendro ūkio vedimą su A. N., tiek apie buto pirkimą ir jo remontą, tiek apie bendro verslo vykdymą, tiek apie bendrai atiduotą kreditą, kai tuo tarpu atsakovės duoti paaiškinimai, kad ieškovo ir A. N. pinigai buvo atskiri, kad ieškovas kartu su A. N. nevykdė veiklos turguje ir tik viena A. N. prekiavo ir uždirbo iš to pinigus, prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams bei liudytojų paaiškinimams.
1.2. Iš byloje esančių duomenų - rašytinių įrodymų, ieškovo ir liudytojų paaiškinimų, pačios atsakovės parodymų akivaizdu, kad ieškovas ir A. N. gyveno kaip šeima, kooperavosi tiek bendru darbu, tiek pinigais įsigydami butą ir vesdami bendrą ūkį, bendrai veikė, bendrai dirbo ir siekė įsigyti butą, jį remontavo ir mokėjo kreditą.
1.3. Atsakovė visos bylos nagrinėjimo metu teigė, kad neva jos motina A. N. viena vykdė verslą, nes būtent ji turėjo verslo liudijimą, kad ieškovas jai nepadėdavo ir būtent iš savo verslo uždirbtų lėšų A. N. atidavinėjo kreditą. Šios atsakovės teismui nurodytos aplinkybės buvo paneigtos tiek rašytiniais įrodymais byloje, tiek liudytojų parodymais ir buvo patvirtintos ieškovo nurodytos aplinkybės apie bendro verslo kūrimą ir plėtojimą, tai kad ieškovas su A. N. bendrai uždirbo pinigus ir vykdė kartu veiklą. Taip pat, tiek rašytiniai įrodymai byloje, tiek liudytojų parodymai, patvirtino, kad ieškovas, siekdamas uždirbti daugiau pinigų tikslu įsigyti kartu su A. N. ginčo butą ir jį suremontuoti, 2005 m. ir 2006 m. vyko į Norvegiją, kur abu kartus uždirbo po 30 000 kronų, t. y. 12 000 litų, taip pat užsiimdavo papildomais statybų darbais (patvirtino liudytojai I. V., M. B., J. S.) bei nuo 2006 m. lapkričio 7 d., t. y. būdamas pensinio amžiaus, jau po buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, iki 2015 m. liepos 17 d. buvo įsidarbinęs (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje sargu tikslu, kad jis ir A. N. visada turėtų stabilias pajamas atiduoti kreditą už butą.
1.4. (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono 4-ajame notaro biure ieškovas sudarė testamentą, kuriuo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį bei visą kitą turtą iš ko jis besusidėtų, savo mirties atveju paliko A. N.. Šis testamentas A. N. mirties momentu nebuvo panaikintas, todėl tai tik patvirtina, kad ieškovo ir A. N. santykiai iki pat jos mirties momento buvo artimi, glaudūs, šeimyniniai, jie gyveno kaip šeima, laikė vienas kitą vyru ir žmona, vedė bendrą ūkį. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad testamentą sudarė norėdamas, kad po jo mirties A. N. turėtų turto ir būtų apsirūpinusi finansiškai. Testamentu A. N. ieškovo mirties atveju būtų paveldėjusi visą jam priklausiusį turtą, tame tarpe ir jo manymu jo dalį buto.
1.5. Bendrai ieškovo ir A. N. uždirbtas pajamas iš verslo A. N. deklaruodavo Valstybinei mokesčių inspekcijai, nes būtent ji buvo išsiėmusi verslo liudijimą, tačiau uždirbti pinigai buvo bendrai. Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad A. N. deklaruotos pajamos iš individualios veiklos, iš kurių ji mokėjo kreditą už butą, buvo bendrai ieškovo ir A. N. uždirbtos pajamos ir vertino kaip jos asmenines pajamas, iš kurių ji mokėjo kreditą. Tačiau tiek liudytojai, tiek rašytiniai įrodymai byloje patvirtino, kad pajamos iš verslo buvo uždirbtos bendrai, todėl akivaizdu, kad kreditas už butą buvo mokamas iš bendrų ieškovo ir A. N. lėšų, kurias kartu vykdydami veiklą uždirbo.
1.6. 2023 m. lapkričio 22 d. ieškovas teismui pateikė Luminor Bank AS Lietuvos skyrius išrašą, skolos A. G. grąžinimo raštelį ir UAB SB lizingo vartojimo kredito sutartį, kuri buvo sudaryta ne kaip teismas nurodo 2020 m. liepos 20 d., o 2018 m. birželio 27 d. (2023 m. lapkričio 22 d. DOK-141088). 2018 m. birželio 27 d. ieškovo paimtas vartojimo kreditas buvo tikslu grąžinti A. N. skolą A. G.. Šie pateikti įrodymai, kad ieškovas grąžino skolą už A. N. pasiimdamas vartojimo kreditą savo vardu, tik patvirtina, kad tarp ieškovo ir A. N. buvo susiklostę šeimyniniai santykiai, bendrai disponavo ir naudojosi lėšomis, skolos ir kiti įsipareigojimai buvo atiduodami iš bendrų pinigų.
1.7. Nei atsakovė, nei atsakovės liudytojai negalėjo paaiškinti, kodėl A. N. gyveno su ieškovu dvidešimt šešerius metus ir neišsiskyrė, jei kaip atsakovė ir jos liudytojai nurodė, ieškovas labai blogai su ja elgėsi.
1.8. Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi išimtinai atsakovės pateiktomis aplinkybėmis ir interesais, neišanalizavo byloje esančių rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų, kurie paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes apie ieškovo ir A. N. bendrą gyvenimą, ūkio vedimą ir verslo kūrimą, ir patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis ir A. N. kartu planavo įsigyti ir remontuoti ginčo butą už bendras lėšas (verslo pajamos, ieškovo uždirbti pinigai Norvegijoje, ieškovo uždirbti pinigai statybų darbuose, ieškovo uždirbti pinigai mokykloje), iš bendrų lėšų atidavinėjo kreditą už butą (verslo pajamos, ieškovo uždirbti pinigai statybų darbuose, ieškovo uždirbti pinigai mokykloje).
1.9. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas praleido 10 metų ieškinio senaties terminą. Ieškovas, vesdamas bendra ūkį su A. N., visą laiką tikėjo, kad pusė buto priklauso jam ir tik 2022 m. lapkričio mėnesį, po įvykusio konflikto su atsakove ir jos sutuoktiniu, kurį patvirtino ir pati atsakovė, sužinojo apie savo pažeistą teisę ir ėmėsi priemonių ginti savo pažeistą teisę, t. y. 2023 m. vasario 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu. Jei ieškovas būtų supratęs, kad butas priklausys tik A. N., o jam nieko, tai nebūtų turėjęs tikslo kartu investuoti tokių pinigų į tai, kas jam nepriklausys, jo vidinis suvokimas visą laiką buvo, jog pusė buto priklauso jam. Tai, kad ieškovas net ir po A. N. mirties niekur nesikreipė dėl turto, patvirtina, kad ieškovas net neabejojo, kad yra ½ dalies buto savininkas ir gali netrukdomai naudotis savo buto dalimi. Ieškovas mokėjo mokesčius ir valdė turtą kaip savo. Jokio susitarimo, kad atsakovė leidžia naudotis ieškovui butu, tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo, atsakovė nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų.
12. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, liudytojų parodymus. Liudytojo A. D. parodymai apie ieškovo darbą 2005–2006 m. Norvegijoje ir ten uždirbtus pinigus (20 000–30 000 NOK) nepatvirtina, kad tokie pinigai buvo gauti, kam ir kada šie pinigai buvo išleisti. Nors apeliaciniame skunde ieškovas remiasi liudytojo duotais parodymais apie uždirbtus pinigus, tačiau nei liudytojas, nei ieškovas tai patvirtinančių dokumentų pateikti negalėjo. Ieškovas į bylą nepateikė nei atsiskaitomosios sąskaitos išrašų, nei duomenų iš socialinio draudimo įstaigos ar mokesčių inspekcijos, kurie patvirtintų arba paneigtų ieškovo nurodytus argumentus. Todėl negalima buvo objektyviai ginčo laikotarpiu nustatyti tikrų ieškovo pajamų bei turėtų išlaidų balanso.
2.2. Byloje nepateikti ieškovo A. N. naudai sudaryti testamentai, kas įrodo, jog minėtas susitarimas tarp ieškovo ir A. N. neegzistavo. A. N. niekada nebuvo rašiusi ieškovo naudai jokio testamento. A. N. ginčo butą siekė palikti savo dukrai ir anūkui, tačiau tikrai ne ieškovui, nes priešingu atveju ji būtų tinkamai įforminusi savo sprendimą testamentu.
2.3. Ieškovo duoti parodymai teisme dėl pinigų davimo buto pirkimui yra visiškai nenuoseklūs. Ieškovas kelis kartus keitė savo parodymus prisiderindamas prie esamos situacijos. Tokie nenuoseklūs ieškovo parodymai įrodo, kad prie buto pirkimo jis visiškai neprisidėjo. A. N. tiek pradinį įnašą, tiek likusią sumą už butą sumokėjo iš savų sutaupytų ir banke paskolintų pinigų. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai liudija, kad buto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu A. N. sumokėjo 20 000 litų, o 40 000 litų liko skolinga pardavėjams ir įsipareigojo minėtą sumą sumokėti per 10 dienų po to, kai įkeis butą AB DnB Nord banko naudai. Nėra pateikta jokių ieškovo įrodymų, jog jis yra mokėjęs buto paskolos įmokas ar buto komunalinius mokesčius. Iš pateiktų byloje rašytinių įrodymų yra akivaizdu, jog minėtas įmokas mokėjo A. N., o vėliau, jai susidūrus su finansiniais sunkumais, jai padėdavo atsakovė bei jos vyras.
2.4. Atsakovės liudytojai (M. K., V. S., G. Z., V. L., D. B.) davė parodymus apie nelaimingą A. ir ieškovo gyvenimą, jo nesaikingą alkoholio vartojimą, konfliktiškumą, A. terorizavimą, A. skundus dėl ieškovo elgesio, vienos A. buto paskolos ir kitų mokesčių mokėjimus, jos ketinimus vienai pirkti butą bei jį palikti A. ir jos sūnui, daugumos ieškovo uždirbtų pinigų pralošimą, pinigų A. bendriems šeimos poreikiams nedavimą, kiekvienos santykių šalies atskiro ūkio vedimą, baldų butui pirkimą vienos A. lėšomis. Ieškovas daugumą išsakytų aplinkybių apklausos teisme metu patvirtino. Liudytojas Č. M. parodė apie tai, kad jį buto remontui samdė tik A. ir tik ji jam mokėjo, apie kitų meistrų darbą bute nieko nežino, nieko nematė.
2.5. Ieškovas teismo posėdžio metu stengėsi suklaidinti tiek teismą, tiek proceso dalyvius melagingai nurodydamas, kad jis paėmė vartojimo paskolą iš „SB lizingas“, kad sumokėti A. N. 6 000 litų skolą A. G. ir pateikė 2018 m. birželio 30 d. 3 500 Eur skolos A. G. grąžinimo raštelį. Ieškovo 2023 m. lapkričio 22 d. pateiktu banko sąskaitos išrašu teismas nustatė, kad 2 000 Eur paskolą iš „SB lizingas“ gavo 2020 m. liepos 20 d., pinigus iš savo sąskaitos išgrynino: 2020 m. liepos 21 d. – 1 000 Eur, 2020 m. rugpjūčio 7 d.- 1 000 Eur. Todėl teismas, vertindamas tokias ieškovo pateiktas melagingas aplinkybes, nelaikė, kad skolos A. G. grąžinimas 2018 m. birželio 30 d. susijęs su paskolos iš „SB lizingas“ paėmimu. Teismas teisingai konstatavo, kad, net ir šiam faktui buvus, skolos raštelis nepagrindžia ieškovo ir A. N. ketinimo sukurti bendrą nuosavybę ir ieškovo asmeninių pajamų investavimo į butą.
2.6. Byloje tiek rašytiniais įrodymais, tiek liudytojų parodymais teisme įrodyta, jog ginčo butas buvo pirktas, įrengtas ir suremontuotas iš A. N. asmeninių lėšų. Nors ieškovas padėjo kažkiek A. N. versle, tačiau tai niekada nebuvo jų bendras verslas. Ieškovas po A. N. mirties nesikreipė į notarą dėl dalies verslo paveldėjimo, toliau verslo neplėtojo. Tokie ieškovo veiksmai patvirtina, jog ieškovas ir A. N. bendro verslo neturėjo ir bendro ūkio nevedė.
2.7. Teismas teisingai nustatė, jog nagrinėjamu atveju jokiais įrodymais ieškovo ir A. N. susitarimas sukurti bendrą, konkretų turtą, jų aiški valia dėl kiekvienam priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, nėra patvirtinti.
2.8. Teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovas praleido 10 metų ieškinio senaties terminą. Ieškovas teigia, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2022 m. lapkričio mėnesį, kai susipyko su A. K. ir ji pasakė, kad jam bute niekas nepriklauso. Iki tol A. K. jam žadėjo eiti pas notarą kartu ir buto dokumentus sutvarkyti taip, kad jam ir A. K. tektų po 1/2 buto dalį. Atsakovė teisme nepatvirtino jos ir ieškovo susitarimo butą pasidalinti po 1/2 dalį. Butas pirktas A. N. vardu 2006 m. spalio 18 d. Apie buto pirkimą A. N. vardu ieškovas žinojo nuo 2006 m. spalio 18 d., nereikalavo buto pripažinti bendrąja daline nuosavybe ir padalinti pagal sutartį po 1/2. Ieškovas į teismą per 10 metų nesikreipė dėl turto pripažinimo jo ir A. N. bendrąja daline nuosavybe, nors visą laiką suprato ir žinojo, jog butas įgytas ir registruotas A. N. vardu. Ieškovas dėl buto padalijimo niekur nesikreipė ir po (duomenys neskelbtini) A. N. mirties, nei ieškovas, nei A. N. iki savo mirties nesiėmė veiksmų, kad šį turtą įregistruoti bendrąja daline nuosavybe, nors jokių kliūčių šiems veiksmams atlikti nebuvo. Ieškovas nepaaiškino, kodėl jis nuo 2006 m. nesikreipė į teismą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Byloje kilo ginčas dėl turto – buto įgijimo bendrąja daline nuosavybės teise kartu gyvenusiems nesusituokusiems asmenims.
15. Byloje nustatyta, kad A. N. santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini), su ieškovu kartu gyveno nuo 1995 metų. 2006 m. spalio 18 d. buto pirkimo–pardavimo sutartimi už 60 000 Lt iš I. J. ir M. J. pirko butą (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad pardavėjų įgaliotinis L. Z., prieš pasirašydamas sutartį, iš A. N. gavo 20 000 Lt, 40 000 Lt A. N. liko skolinga pardavėjams ir įsipareigojo pervesti šią pinigų sumą į L. Z. sąskaitą per 10 d. po to, kai įkeis butą DnB NORD bankui ir įregistruos hipoteką. 2006 m. spalio 24 d. sutartimi A. N. DnB NORD banke buvo suteikta 40 000 Lt paskola buto (duomenys neskelbtini) pirkimui, sutarties terminas iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Ginčo bute ieškovas deklaravęs gyvenamąją vietą nuo 2003 m. kovo 17 d., o A. N. buvo deklaravusi gyvenamąją vietą šiame bute nuo 2006 m. gruodžio 1 d. A. N. mirė (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 2 d. Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. P. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimu, A. N. turtą pagal įstatymą paveldėjo jos duktė A. K. (atsakovė). Byloje nustatyta, kad A. N. nuomojosi paviljoną turgavietėje, turėjo verslą. 2023 m. gegužės 12 d. Rašysenos ekspertizės aktu nustatyta, kad 2002 m. rugsėjo 10 d. ir 2004 m. vasario 27 d. turgavietės paviljono nuomos sutarčių skiltyse „Nuomininkas“, A. N. vardu pasirašė J. G. K. (ieškovas). Byloje taip pat pateikta eilė rašytinių įrodymų – banko išrašai, sąskaitos apie tai, kad paskolą už butą bei komunalinius mokesčius mokėjo A. N.. Ieškovas taip pat, gyvendamas kartu su A. N., asmeninės nuosavybės teise pirko 6 žemės sklypus, juos pardavė įvairiais laikotarpiais – ir iki ir po A. N. mirties. Vieno iš sklypų kaina buvo 70 000 Lt (t. y. didesnė nei ginčo buto įgijimo kaina).
16. Kolegija daro išvadą, kad ieškovo ieškinys nėra įrodytas (CPK 177, 178 straipsniai). Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovas neįrodė buvus jo ir A. N. susitarimo dėl bendrai įsigyjamo buto, kuris būtų laikomas bendrąja daline ieškovo ir A. N. nuosavybe. Pirmos instancijos teismas pagrįstai rašytinius įrodymus vertino kaip aiškesnius ir patikimesnius nei liudytojų parodymai. Pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, kad rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės. Liudytojų parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme teisingai vertinti kaip subjektyvaus pobūdžio nes jie priklausė nuo to, kas juos pakvietė liudyti, kadangi iš esmės kiekvienos šalies pakviesti liudytojai liudijo tos šalies naudai.
17. Nors ieškovas nurodė, kad jis paėmė vartojimo paskolą iš „SB lizingas“, kad sumokėti A. N. 6 000 Lt skolą A. G., šios aplinkybės nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai. Iš ieškovo banko išrašo matyti, kad jis 2 000 Eur paskolą iš „SB lizingas“ gavo 2020 m. liepos 20 d., pinigus iš savo sąskaitos išgrynino, tačiau tai niekaip nepatvirtina, kad iš šios paskolos lėšų jis sumokėjo A. N. įsiskolinimą.
18. Byloje pateikti A. N. banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad A. N. mokėjo buto paskolą, palūkanas už paskolą, mokesčius už elektros energiją, už internetą „Init“, būsto draudimą, už verslo liudijimą. Todėl ieškovo paaiškinimai, kad jis eidavo mokėti į banką paskolą už butą, paėmęs bendrus jo ir A. pinigus atmestini kaip neįrodyti.
19. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų A. N. metinių pajamų deklaracijų matyti, kad jos pajamos iš individualios veiklos pagal verslo liudijimą 2005 – 2014 metais buvo 335 163 Lt neatskaičius mokesčių, o 2015 – 2017 metais buvo 13 117,86 Eur neatskaičius mokesčių. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad ji turėjo pakankamai lėšų paskolos išmokėjimui už ginčo butą bei einamųjų mokesčių mokėjimui.
20. Nustačius, kad ieškovas ir A. N. kartu gyventi pradėjo 1995 metais ir gyveno iki A. N. mirties (duomenys neskelbtini), kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius taikytinos 1964 metų Civilinio kodekso normos.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. Civilinio kodekso 472, 474 straipsniai). Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas, įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti, bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Kasacinis teismas, aiškindamas 1964 m. CK nuostatas, reglamentuojančias jungtinę veiklą (472–476 straipsniai), yra pažymėjęs, kad kai bendras turtas įgytas vieno asmens vardu, ir siekiama jį pripažinti bendrąja daline nuosavybe, turi būti įrodyta buvus atitinkamą jungtinės veiklos susitarimą. Tokiu atveju nepakanka įrodyti vien faktą, kad įsigyjant turtą buvo panaudotos ir antrojo asmens lėšos, kito asmens lėšų panaudojimas įgyjant turtą gali reikšti atlygintinę ar neatlygintinę finansinę paramą ar kt. Šiuo atveju, kaip minėta byloje neįrodyta, kad ieškovas savo lėšomis prisidėjo prie ginčo buto įgijimo, visi mokėjimai buvo daryti iš A. N. sąskaitos (CPK 177, 178 straipsniai).
22. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje jokiais įrodymais ieškovo ir A. N. susitarimas sukurti bendrą, konkretų turtą, jų aiški valia dėl kiekvienam priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio nėra patvirtinti.
23. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas gyvenimo su A. N. laikotarpiu įsigijo 6 žemės sklypus, kurie buvo įgyti jo asmeninės nuosavybės teise, kas taip pat paneigia bendrus susitarimus su mirusiąja dėl bendro turto įgijimo ar bendros veiklos kūrimo. Šiais sklypais jis taip pat disponavo vienas (pirko-pardavė), dalį jų pardavė ir po A. N. mirties, akivaizdu, laikydamas juos asmeniniu turtu, į paveldimą turtą neįtraukė.
24. Ieškovo testamentas bei aplinkybė, kad paviljono nuomos sutartis pasirašė ieškovas taip pat neįrodo, kad tarp ieškovo ir A. N. buvo susitarimas ginčo butą pirkti kartu įnešant bendrus įnašus, kadangi akivaizdu, jog kartu gyvenant galėjo būti priimami įvairūs sprendimai dėl pagalbos vienas kitam, buto remonto, kuris daromas gyvenimo patogumui, tačiau A. N. įgyto buto asmeninės nuosavybės teisės tai nepaneigia. Be to atkreiptinas dėmesys, kad testamentą A. N. rašė ieškovas, o ne A. N. ieškovui, todėl jos valios palikti turtą ieškovui nenustatyta.
25. Tai, kad ieškovas dirbo ir gavo pajamas taip pat neįrodo, kad jas jis panaudojo buto įsigijimui, juolab, kaip minėta, jis asmenine nuosavybės teise įsigijo nemažai nekilnojamojo turto – žemės sklypų, iš ko akivaizdu, kad jo asmeninės lėšos buvo naudojamos žemės sklypams įgyti asmenine nuosavybės teise.
26. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, byloje nėra įrodymų apie tai, kokį susitarimą ieškovas sudarė su A. N. dėl turto, kokį turtą konkrečiai susitarė įsigyti, kaip susitarė A. N. vardu įgytą turtą gerinti, už kieno lėšas, kokia šių lėšų suma turėjo būti. A. N. butą 2006 m. spalio 18 d. pirko ir įregistravo savo vardu. Ieškovas neįrodė savo prisidėjimo prie buto pirkimo, ar jo susitarimo su A. N. dėl šio turto įsigijimo.
27. Nors ieškovas teigė, kad butą jis pagerino, tačiau pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad byloje nėra įrodymų apie statybinių medžiagų įsigijimą, buto remontą, darbus, o liudytojo A. P. parodymai apie ieškovo samdyto meistro (paties liudytojo) atliktus remonto darbus bute nėra pakankami ieškovo įrodinėjamiems faktams nustatyti. Be to buto remontavimas savo patogumui bei buities gerinimui niekaip nėra susijęs su nuosavybės įgijimu.
28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad ieškovas ir A. N. susitarė bendrai įsigyti ginčo butą, gyvenimas kartu nepaneigia kiekvieno sugyventinio teisės įsigyti ir turėti savo asmeninį turtą (kas matyti ir iš ieškovo, įsigytų ir parduotų žemės sklypų, kurių sandoriuose ir teisinėje registracijoje nurodoma, kad tai ieškovo asmeninė nuosavybė). Asmeninės nuosavybės nepaneigia ir tos aplinkybės, kad ir ieškovas ir A. N. dirbo bei turėjo pajamas, kadangi nėra įrodymų, kad jų susitarimu pajamos buvo naudotos bendram nekilnojamajam turtui įgyti.
Dėl ieškinio senaties termino
29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nenustačius ieškovo teisės pažeidimo, negalima laikyti, kad praleistas ieškinio senaties terminas, kadangi nepažeidus teisių jis nėra prasidėjęs.
30. Tačiau net ir apžvelgiant ieškinio senaties termino taikymo galimybę, kolegija pritaria pirmos instancijos teismo argumentams dėl jo praleidimo. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties eiga pripažinti ginčo butą bendrąja daline nuosavybe turi būti pradėta skaičiuoti nuo 2006 m. spalio 18 d., t. y. nuo to momento, kuomet buvo įgytas butas A. N. vardu. Akivaizdu, kad ieškovas, teigdamas, kad butą pirko kartu su A. N., žinojo apie jo įregistravimą A. N. vardu asmeninės nuosavybės teise, su tuo sutiko. Jokios jungtinės veiklos su mirusiąja neformino, savitarpio susitarimų nerašė. Bendrasis ieškinio senaties terminas 10 metų. Terminas ieškiniui pateikti suėjo 2016 m. spalio 18 d., ieškovas turėjo pakankamai laiko apginti savo turtines teises. A. N. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus penkeriems metams po to, kai buvo pilnai sumokėta paskola už butą. Ieškovas nesikreipė į teismą per įstatymu nustatytą ieškinio senaties terminą ir neįrodė jokių svarbių priežasčių jo atnaujinimui, jį praleido (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Šalių veiksmai, kiekvienam savo vardu įgyjant nekilnojamąjį turtą ir įrodo, kad jų valia buvo turtą įgyti atskirai asmeninės nuosavybės teise, taip asmeniškai apsirūpinti gerbūviu ateičiai, todėl kolegija sprendžia, kad kiekvienas iš sugyventinių tai žinojo ir suprato.
31. Ieškovas būdamas A. N. sugyventiniu, akivaizdu suprato, kad butas pirktas už mirusiosios lėšas nėra jo nuosavybė, dėl buto padalijimo niekur nesikreipė, nei ieškovas, nei A. N. iki savo mirties nesiėmė veiksmų, kad šį turtą įregistruoti bendrosios dalinės nuosavybės teise, nors jokių kliūčių šiems veiksmams atlikti nebuvo. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovas praleido 10 metų ieškinio senaties terminą, todėl teisingai ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
32. Kaip matyti iš surinktų įrodymų, ieškovas ir A. N., gyvendami kaip sugyventiniai, kiekvienas savo lėšas tvarkė atskirai ir jokio bendro turto už jas neįgijo. Nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas ir A. N. buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį ir jos pagrindu įgijo bendrą turtą.
33. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus atsižvelgdamas į Kasacinio teismo praktiką (CPK 177, 178, 185 straipsniai), teisingai aiškino Jungtinę veiklą reglamentuojančias teisės normas, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Teisėjų kolegija dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų detaliau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė apeliacinės instancijos teisme nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų priteisti neprašo, jos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Egidijus Tamašauskas
Lina Žemaitienė