Civilinė byla Nr. e2YT-12198-907/2020
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05570-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.2; 3.1.14.8.1
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. spalio 19 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė,
rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjos R. K. teismui pateiktu procesiniu dokumentu,
n u s t a t ė:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas pareiškėjos R. K. procesinis dokumentas, kuris neatitinka teismo procesiniam dokumentui taikomų tiek bendrųjų, tiek specialiųjų reikalavimų, numatytų CPK 111, 135, 576 ir 579-581 straipsniuose.
Procesinį dokumentą atsisakytina priimti.
Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas kiekvienam suinteresuotam asmeniui garantuoja teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str., CPK 5 str. 1 d.). Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo/pareiškėjo pareiga tiksliai nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, vardus, pavardes, asmens kodus (jeigu jie žinomi), gyvenamąsias vietas, kitus žinomus buvimo vietos adresus, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo – jo visą pavadinimą, kodus, buveinę, kitus žinomus juridinio asmens adresus, atsiskaitomųjų sąskaitų numerius (jeigu jie žinomi), kreditų įstaigų rekvizitus (jeigu jie žinomi) (CPK 111 str. 2 d. 2 p.), tiksliai suformuluoti pareiškimo/prašymo dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą suinteresuotam asmeniui (CPK 111 str. 2 d. 4 p.) ir aiškiai įvardinti faktinį pareiškimo/prašymo pagrindą, t.y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą suinteresuotam asmeniui (CPK 111 str. 2 d. 5 p.), o taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes (CPK 111 str. 2 d. 5 p.), pateikti visus priedus (CPK 111 str. 2 d. 6 p.), procesinį dokumentą pasirašyti ir nurodyti dokumento surašymo datą (CPK 111 str. 2 d. 7 p.), nurodyti teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimą ir procesinio dokumento pavadinimą (CPK 111 str. 2 d. 1 p.). Reikšdama pareiškimą/prašymą pareiškėja privalo pateikti informaciją, ar byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodyti advokato vardą, pavardę, darbo vietos adresą (jei byla bus vedama per advokatą). Be to, pareiškimas/prašymas turi būti apmokėtas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Šie pareiškimo/prašymo elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu yra ne tik teismo, bet ir šalies pareiga (CPK 7 str. 2 d.), todėl pareiškime/prašyme šalis turi konkrečiai nurodyti visas esmines reikalavimą grindžiančias aplinkybes, atskleisti jų turinį, pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
R. K. reiškia prašymą, iš kurio neaišku, ar ji nori gauti teismo leidimą (CPK 579-582 str.), ar atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą (CPK 576-578 str.), ar reiškia abu reikalavimus kartu, nes pateikė teismui tik raštelį, iš kurio nieko neįmanoma suprasti. Be to, prašymas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, todėl jai siūloma apsispręsti, kokį dokumentą teismui ji pageidauja teikti. Pateiktas prašymas ne tik neaiškus savo turiniu ir esme, bet ir neatitinka procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, numatytų CPK 111, 135, 576 ir 579-581 straipsniuose, neaišku, nei kokio reikalavimo patenkinimo pareiškėja siekia ir kokius trūkumus jai turi būti siūloma šalinti, nėra pateikta jokių įrodymų, reikalingų sprendžiant tiek vieną, tiek ir kitą jos prašymą, todėl toks prašymas negali būti nagrinėjamas teisme, jį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Be to, gavęs kiekvieną ieškinį (pareiškimą) teismas pirmiausia privalo patikrinti ar jis teritoriškai yra teismingas tam teismui, kuriame yra reiškiamas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu civilinė byla neteisminga tam teismui, kuriame yra reiškiamas ieškinys (pareiškimas), teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą) (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Nagrinėjamu atveju tai padaryti neįmanoma, nes pareiškėja nenurodė, net savo gyvenamosios vietos, jau nekalbant, kad jos pateiktame procesiniame dokumente iš esmės nieko nėra nurodyta.
Akivaizdu, jog R. K. neturi teisinių žinių ir pati negali tinkamai surašyti procesinio dokumento, skirto kreiptis į teismą, todėl ji informuotina, kad turi teisę, vadovaujantis CPK 56 str. 1 d., 99 str. nuostatomis, kreiptis į advokatą ar advokato padėjėją dėl teisinės pagalbos suteikimo, o jeigu ji neturi tam lėšų – į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos gavimo.
Taip pat R. K. išaiškintina, kad teismo atsisakymas priimti procesinį dokumentą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu procesiniu dokumentu, jeigu yra pašalintos aplinkybės arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti minėtą procesinį dokumentą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 5 dalimi, teismas
n u t a r i a :
atsisakyti priimti pareiškėjos R. K. procesinį dokumentą.
R. K. išaiškinti, kad teismo atsisakymas priimti pareiškimą/prašymą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu/prašymu, jeigu yra pašalintos aplinkybės arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti pareiškimą/prašymą.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Asta Čebatoriūtė