Baudžiamosios bylos Nr. e1-991-939/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28428-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos :

1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 26 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje E. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 7 mėn.; 2) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 12 MGL dydžio bauda; 3) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

nustatė:

E. L. 2022 m. liepos 28 d. apie 04 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) esančiame garaže išgertuvių metu, tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė S. Č. vieną kartą stikliniu buteliu į kairę galvos pusę, suėmęs už abiejų rankų pakėlė nuo kėdės, dėl ko nukentėjusioji S. Č. nugriuvo ant stiklinio butelio šukių, tuo nukentėjusiajai S. Č. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva kairiame smilkinyje, kraujosruva kairiame žaste, žaizda su nubrozdinimu kairės alkūnės srityje, nubrozdinimu, kraujosruva dešinėje šlaunyje, kraujosruva kairėje šlaunyje, nubrozdinimu dešinėje blauzdoje, nubrozdinimais, kraujosruva kairio kelio srityje, kraujosruva dešinio kelio srityje, nubrozdinimu kairėje blauzdoje.

E. L., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. S. Č. yra jo pažįstama. 2022 m. liepos 28 d. naktį Revuonos parke susitiko su S. Č.. S. buvo neblaivi, jis taip pat buvo vartojęs alkoholio. Jis turėjo alkoholio, todėl pasiūlė S. Č. išgerti alkoholio draugui S. N. priklausančiame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Garaže dviese su S. Č. gėrė viskį. Su S. Č. išgėrė apie 0,2 l viskio. Naktį tarp jų kilo žodinis konfliktas. Susinervinęs nuo stalo paėmė 0,7 litro talpos viskio butelį ir juo sudavė vieną smūgį į kairę galvos pusę. S. Č. tuo metu sėdėjo. Matė, kad S. Č. juto skausmą, todėl numetė rankoje laikytą viskio butelį į žemę. Butelis sudužo. Buvo labai supykęs, todėl sugriebė S. už abiejų rankų ir bandė pakelti nuo kėdės. Sudavė delnu keletą, neprimena, kiek kartų, per veidą. S. Č. pargriuvo ant grindų, ant stiklinio butelio šukių. Kai ši atsikėlė, iš piktumo sugriebė S. Č. vienos rankos delnu už kaklo ir prispaudė prie uždarytų garažo durų keletą sekundžių. S. Č. nesmaugė. S. prašė paleisti ir jis atsitraukė. S. Č. atsisėdo ant kėdės. Jis aprimo. Nepastebėjo, ar S. Č. buvo sužalota, jokių įpjovimų nematė, jie susitaikė. Paryčiui jis S. Č. parvežė į namus Birštone ir pats grįžo namo. S. Č. nesakė, kad ji būtų sužalota, kad jai būtų skaudėję. Tik tą pačią dieną jam skambino S. Č., kuri pasakė, kad jis ją sumušė, sužalojo, ir prašė atlyginti patirtą žalą. Jis su S. Č. susitaikė, šios atsiprašė, padarytą žalą atlygino (b. l. 97-99).

Be kaltinamojo E. L. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

Nukentėjusioji S. Č. parodė, kad E. L. yra jos pažįstamas, šeimyninių santykių tarp jų nėra. 2022 m. liepos 28 d. apie 23-24 val. susitiko su E. L., kuris pasiūlė jam priklausančiame garaže išgerti alkoholio. Ji sutiko ir abu nuvyko į garažą. Su E. L. dviese gėrė viskį. Kiek išgėrė, tiksliai neprisimena, bet abu buvo neblaivūs. Begeriant tarp jos ir E. L. kilo žodinis konfliktas, kurio esmės nurodyti nenori. Konflikto metu neblaivus E. L. susinervino, nuo stalo paėmė stiklinį keturkampį, gal 1 litro talpos butelį ir juo sudavė jai vieną smūgį į kairę galvos pusę. Jautė fizinį skausmą, išsigando, bet galvos nepraskėlė. E. L. metė rankoje laikytą viskio butelį į žemę ir šis sudužo. Ji rankomis susiėmė galvą, tada susinervinęs E. L. suėmė ją už abiejų rankų ir bandė pakelti, nes ji sėdėjo ant kėdės. E. L. ją pakėlė nuo kėdės ir ji pargriuvo ant žemės, ant stiklinio butelio šukių. Nugriuvusi ant stiklo šukių, įsibrėžė kairės kojos odą prie kelio ir kairės rankos alkūnę. Prašė paleisti, atsistojo, tada E. L. suėmė kaklą viena ranka (delnu) ir suėmęs prispaudė prie uždarytų garažo durų, prirėmęs už kaklo prie durų, laikė keletą sekundžių ir kažką kalbėjo. Laikė prispaudęs nestipriai, skausmo nejuto, oro netrūko. Prašė paleisti, E. L. paleido ir atsitraukė. Ji atsisėdo ant kėdės, E. L. aprimo. Ji nesakė, kad skauda, bet kraujavo stiklo šukių prapjauta kairės rankos alkūnė. Jie susitaikė. Naktį E. L. iškvietė taksi, kuris parvežė ją namo. Dėl galvos sumušimo buteliu jautė fizinį skausmą, buvo kraujosruva kairėje galvos pusėje, prapjauta nuo šukių kairės rankos ir kojos oda, kraujosruvos ant blauzdų nugarinės pusės. Dėl E. L. sumušimo medikų pagalbos nereikėjo, nes jo padaryti sužalojimai nebuvo sunkūs. Kaip parvažiavo į namus, dėl išgerto alkoholio ir smūgio buteliu į galvą, ėmė skaudėti galvą, pykinti, todėl ryte, apie 8 val. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad garaže ją sumušė E. L.. Sakė, kad yra reikalinga GMP. Medikus kvietė dėl galvos skausmo, pykinimo. Atvykę medikai ją apžiūrėjo namuose, bet jokių rimtesnių sužalojimų nenustatė, į ligoninę nevežė. Atvykusiems policijos pareigūnams pasakė, kad išgertuvių metu sumušė E. L., bet pareiškimo nerašė, nenorėjo pasakoti apie įvykį, bendrauti su jais. Išsiblaiviusi pamatė, kad galvos kairiajame smilkinyje ir kairiajame skruoste yra kraujosruvos, kairėje alkūnėje nubrozdinimas, kraujosruvos dešinėje ir kairėje kojose, ant abiejų kelių. Iki šio įvykio nebuvo sužalota. Kraujosruvos kairiajame skruoste ir smilkinyje galėjo atsirasti E. L. smogiant buteliu, o visi kiti sužalojimai galėjo būti padaryti, kai garaže nugriuvo ant stiklo šukių. Vėliau supyko, kad E. L. nesidomėjo ja, todėl sekančią dieną parašė pareiškimą, kad E. L. sumušė, sakė, kad jis ir išžagino. Ji melagingai teigė, kad E. L. išžagino, nes buvo supykusi ant jo. Garaže su E. L. lytinius santykius turėjo savo noru ir sutikimu. Seksualinės prievartos E. L. nevartojo. Visi sužalojimai jai padaryti 2022 m. liepos 28 d. naktį, konflikto su E. L. metu. Dėl sužalojimų niekur nesigydė, gydymo išlaidų neturėjo. E. L. jos atsiprašė, padarytą žalą atlygino, jam pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 36-39, 42-45).

Liudytojas V. R. paaiškino, kad 2022 m. liepos 28 d. jam dirbant Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju, 08.07 val. buvo gautas pranešimas, kad ką tik namuose draugas E. L. rankomis sumušė pranešėją, smaugė, vyras pasišalino, reikia greitosios medicinos pagalbos. Nedelsiant nuvykus į pranešėjos namus, bute rasta akivaizdžiai neblaivi S. Č., alkoholio kiekio matuokliu jai nustatytas 2,93 promilių neblaivumas. S. Č. paaiškino, kad kartu su pažįstamu E. L. prie galimai garažų (duomenys neskelbtini) gėrė alkoholį ir tarpusavyje įvykusio konflikto metu, E. L., ją sugriebęs už kaklo, pastūmė, dėl ko ji, krisdama ant žemės susimušė rankas ir kojas. S. Č. kelis kartus skirtingai aiškino įvykio aplinkybes, kalbėjo nerišliai, nenuosekliai, užduodant patikslinamuosius klausimus, į juos atsakinėjo nelogiškai, negalėjo nurodyti konflikto priežasties ir dėl kokių aplinkybių ji buvo sumušta. Neblaivi S. Č. paaiškino, kad konflikto priežastis ir kitas reikšmingas aplinkybes paaiškins išsiblaiviusi. S. Č. kairys skruostas buvo paraudęs, buvo nubrozdinimai kairėje alkūnėje, sakė, kad nubrozdinti keliai, tačiau kojų nerodė. Sakė, kad skauda galvą. Būnant nukentėjusios bute, buvo atvykusi GMP, kurios medikai apžiūrėjo S. Č., tačiau gydymo jai nereikėjo, į gydymo įstaigą nevežė. S. Č. nesakė, kad E. L. jos atžvilgiu būtų naudojęs seksualinę prievartą. Kadangi S. Č. buvo neblaivi, bendravo nenoriai, nesugebėjo duoti aiškių parodymų, jos pareiškimas nebuvo priimtas, buvo pradėtas įvykio aplinkybių patikslinimas (b. l. 68-70).

2022 m. liepos 29 d. S. Č. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. liepos 28 d. apie 04.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiuose garažuose, tikslaus adreso negali pasakyti, pažįstamas E. L., su kuriuo vartojo alkoholį, buteliu sudavė į galvos sritį, tada, suėmęs už rankų, pradėjo tąsyti, taip sukeldamas fizinį skausmą. Vėliau, prirėmęs prie garažo durų, suėmė už kaklo, dėl ko taip pat jautė fizinį skausmą (b. l. 9-12).

2022 m. liepos 29 d. Apžiūros protokolas su fotolentele, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Po apžiūros paimtos dvi baltos servetėlės, plastikinis puodelis, stiklo šukės, medvilninė šluotelė su raudonos spalvos skysčio dėmės ėminiu, balta servetėlė su plauku, pilkos spalvos džemperis (b. l. 17-18, 20-27).

Policijos registruojamų įvykių išrašas, kuriame užfiksuota, kad 2022 m. liepos 28 d. 08.07 val. policijos komisariate gautas S. Č. telefoninis pranešimas apie tai, kad ką tik namuose draugas E. L. rankomis ją sumušė, smaugė (b. l. 28-31).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad S. Č. nustatyta: kraujosruva kairiame smilkinyje, kraujosruva kairiame žaste, žaizda su nubrozdinimu kairės alkūnės srityje, nubrozdinimas, kraujosruva dešinėje šlaunyje, kraujosruva kairėje šlaunyje, nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, nubrozdinimas, kraujosruva kairio kelio srityje, kraujosruva dešinio kelio srityje, nubrozdinimas kairėje blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip aštuonių kontaktų. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos būdu. Žaizda su nubrozdinimu kairės alkūnės srityje padaryta aštriu daiktu. Kiti sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Tiriamosios lytinių organų, išangės srityje sužalojimų nėra (b. l. 54-56)

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, spręstina, jog įrodyta, kad kaltinamasis E. L. tyčia nukentėjusiajai S. Č. sudavė vieną kartą stikliniu buteliu į kairę galvos pusę, suėmęs už abiejų rankų pakėlė nuo kėdės, dėl ko nukentėjusioji S. Č. nugriuvo ant stiklinio butelio šukių, taip smurtaudamas nukentėjusiajai S. Č. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvą kairiame smilkinyje, kraujosruva kairiame žaste, žaizda su nubrozdinimu kairės alkūnės srityje, nubrozdinimu, kraujosruva dešinėje šlaunyje, kraujosruva kairėje šlaunyje, nubrozdinimu dešinėje blauzdoje, nubrozdinimais, kraujosruva kairio kelio srityje, kraujosruva dešinio kelio srityje, nubrozdinimu kairėje blauzdoje. Kaltinamasis visiškai prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką be jo paties parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, įrodyta nukentėjusiosios S. Č. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį (sudavė vieną kartą stikliniu buteliu į kairę galvos pusę, suėmęs už abiejų rankų pakėlė nuo kėdės, dėl ko nukentėjusioji S. Č. nugriuvo ant stiklinio butelio šukių), nukentėjusiosios sužalojimų pobūdį (kraujosruva kairiame smilkinyje, kraujosruva kairiame žaste, žaizda su nubrozdinimu kairės alkūnės srityje, nubrozdinimas, kraujosruva dešinėje šlaunyje, kraujosruva kairėje šlaunyje, nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, nubrozdinimas, kraujosruva kairio kelio srityje, kraujosruva dešinio kelio srityje, nubrozdinimas kairėje blauzdoje), kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamasis smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Konstatuotina, kad nukentėjusiosios patirtas nežymus sveikatos sutrikdymas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis smurtinius veiksmus atliko intensyviai, panaudodama fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, šiuo atveju fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimas, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, tačiau elgėsi pavojingai, nedėjo valinių pastangų išvengti padarinių, jų norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Remiantis paminėtu, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip alternatyvi bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis E. L. teistas, baustas administracine tvarka (b. l. 75-85), dirba. Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino žalą nukentėjusiajai, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme. Prieštaravimų prokurorės sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta, civilinis ieškinys nepareikštas.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, E. L. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant dirbti, netekus darbo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per visą bausmės laiką uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 100-101).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi baltos servetėlės, plastikinis puodelis, stiklo šukės, medvilninė šluotelė su raudonos spalvos skysčio dėmės ėminiu, balta servetėlė su plauku, pilkos spalvos džemperis, saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate (b. l. 17-18), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant dirbti, netekus darbo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per visą bausmės laiką uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. L. skirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant dirbti, netekus darbo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per visą bausmės laiką uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

E. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi baltas servetėles, plastikinį puodelį, stiklo šukes, medvilninę šluotelė su raudonos spalvos skysčio dėmės ėminiu, baltą servetėlę su plauku, pilkos spalvos džemperį – saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti įstatymų nustatyta tvarka.

Įteikti E. L. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti E. L., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 461 straipsnio 1 dalimi, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                Laima Lubauskienė