Baudžiamoji byla Nr. 1-1339-446/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29793-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;
1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.26.2; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S
Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 25 d.
Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseiniai) prokurorės V. A. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-29793-18, kurioje
V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, neteistas, 2017 m. vasario 24 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseiniai) prokurorės nutarimu, patvirtintu 2017 m. kovo 2 d. Kelmės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį vadovaujantis BK 38 straipsniu, įtariamajam susitaikius su nukentėjusiaisiais,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
Teismas
n u s t a t ė:
Kaltinamasis V. B. 2018 m. birželio 22 d., apie 19 val. 30 min, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – gatvėje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydamas visuomenės rimtį, tyčia du kartus kumščiu sudavė į veidą E. G., tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. B. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, pripažino visiškai ir parodė (b. l. 51-52), kad jis turi draugę E. J., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Pas draugę jis visada važiuoja vieninteliu keliu, kurio dalis yra dengta asfaltu, dalis – žvyru. Keliu važiuodavo įprastai, kartais ant kelio dalies dengtos žvyru likdavo provėžos ir matydavosi, kad yra važiuota, nepasirinkus saugaus važiavimo greičio. Pas draugę jis važinėja apie 4 mėnesius, dėl jo važiavimo niekada nebuvo girdėjęs iš gyventojų jokių pretenzijų. 2018 m. birželio 22 d., apie 19 val. 30 min, kartu su savo drauge važiavo pas ją į namus. Važiuodamas pamatė prieš jį važiuojantį automobilį SAAB, valstybinių numerių nežino, kuris sustojo. Jis taip pat sustojo, kadangi kelias siauras ir du automobiliai neprasilenkia. Prie SAAB automobilio stovėjo E. G., kurio prieš įvykį nepažinojo, nebuvo matęs, nebendravo. Prie jo, sėdinčio automobilyje, priėjo E. G. ir pradėjo klausti kodėl jis gadina kelią, kurį jis jau daug metų su savo tėvu prižiūri, rūpinasi. Nurodo, jog galbūt jis E. G. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Tada E. G. viena ranka suėmė jį už viršutinių rūbų, tačiau jis patraukė ranką. E. G. buvo susinervinęs, piktas, ir nueidamas vieną kartą kumščiu sudavė į jo automobilio kairės pusės galines dureles, nežymiai jas įlenkdamas. Jis labai supyko, išlipo iš automobilio, priėjęs prie E. G.vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą. Šis bandė jam suduoti atgal, bet nepataikė, tada dar kartą sudavė kumščiu E. G. į veidą. Jo draugė Evelina visą laiką sėdėjo automobilio priekinėje keleivio vietoje ir viską matė, išlipusi juos ramino, jie nurimo. Jam E. G. smūgių nesudavė, dėl automobilio apgadinimo pretenzijų neturi, jam žala atlyginta. Dėl savo veiksmų labai nuoširdžiai gailisi, E. G. atsiprašė, jie susitaikė.
Kaltinamojo V. B. kaltė įrodyta.
Nukentėjusysis E. G. parodė (b. l. 22-23, 26-27), kad iki įvykio su V. B. nebendravo, tik žinojo, kad jis yra kaimynės E. J. vaikinas. Jai su V. B. draugaujant, jis pas ją važiuoja ir gadina jų su tėčiu prižiūrimą kelią, kuris nėra registruotas, yra laikomas lauko keliu. V. B. važiuoja nesaugiu greičiu ir šitaip gadina kelią, todėl jis norėjo jį sutikti ir pakalbėti, paaiškinti, kad jie daug darbo įdeda tam, kad galėtų keliu važinėti. 2018 m. birželio 22 d., grįždamas į namus, esančius (duomenys neskelbtini), apie 19 val. 30 min, jam paskambino draugas R. R., kuris žinojo kad V. B. gadina kelią, ir pasakė, kad už jo važiuoja BMW markės automobilis, kurį vairuoja V. B.. Tuomet jis sustojo prie savo ganyklos pagirdyti gyvulių ir tuo pačiu sustabdyti V. B., kad galėtų su juo pakalbėti. Kelias yra siauras, du automobiliai netelpa jame. Jis sustojo ant kelio prie ganyklos ir, leisdamas gyvuliams vandenį, išlipęs laukė, kol kaltinamasis atvažiuos. V. B. atvažiavo ir sustojo, tuomet jis priėjo prie automobilio, kurį vairavo kaltinamasis, priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo E. J.. Priėjęs pro jau atidarytą vairuotojo pusės automobilio langą jis piktai paklausė, kodėl V. B. gadina kelią, paaiškino, kad kelią jis tvarko su savo tėčiu. Tačiau kaltinamasis vartodamas necenzūrinius žodžius liepė nesirūpinti, jį koneveikė, nesiliovė net E. J. patvirtinus, jog jie su tėvu prižiūri tą kelią. Dėl to jis labai susinervino, supyko, sugriebė V. B.kaire ranka už viršutinių rūbų, tačiau jis ranką patraukė, tuomet vieną kartą iš delno sudavė į kaltinamojo automobilio galines dureles, jokių sugadinimo žymių nematė. Po to iš automobilio išlipo V. B. ir, vartodamas necenzūrinius žodžius, priėjęs vieną kartą kumščiu sudavė jam į kaktą, dėl ko jis juto fizinį skausmą, bandė suduoti atgal, bet nepataikė, tada kaltinamasis jam kumščiu sudavė į kairę akį, dėl ko taip pat juto fizinį skausmą. Jis V. B. smūgių nesudavė. E. J., pamačiusi kas vyksta, išlipo iš automobilio, juos nuramino. Jis patraukė savo automobilį ir V. B. su kaimyne įsėdę į jų automobilį nuvažiavo. Po įvykio jis į medikus nesikreipė, kaltinamajam pretenzijų neturi, jis jo atsiprašė, civilinio ieškinio nereikš.
Papildomai apklaustas nukentėjusysis parodė (b. l. 29-30), kad V. B. gadino kelią chuliganiškai vairuodamas, po jo pravažiavimo atsirasdavo nemažos provėžos, besitęsiančios iki E. J. namų. Kelio danga tapdavo nelygi, jis su tėčiu turėdavo visą tai tvarkyti užpildami žvyru arba lygindami kelią su tam tikra įranga. 2018 m. birželio 22 d. jis priėjo prie V. B. vairuojamo automobilio pakalbėti apie kelio gadinimą, nesitikėjo, kad kils konfliktas, tačiau V. B. iškart jo atžvilgiu pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, dėl ko jis susinervino, suėmė viena ranka kaltinamąjį už viršutinių rūbų, o šiam jo ranką patraukus, iš pykčio vieną kartą delnu sudavė į automobilio galines dureles kairėje pusėje. Po suduoto smūgio jis nepažiūrėjo ar padarė automobiliui sugadinimų, vėliau sužinojo, kad automobilio durelėse padarė nežymų įlenkimą. Padarytą 30 Eur žalą atlygino 2018 m. liepos 3 d.
Liudytoja E. J. parodė (b. l. 40, 44), kad 2018 m. birželio 22 d., apie 20 val., važiavo su savo vaikino V. B. jo automobiliu pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kai netoli namų kelią su savo automobiliu užstojo jos kaimynas E. G., kuris priėjęs prie automobilio pro atidarytą langą pradėjo šaukti ant jos vaikino, sėdinčio vairuotojo vietoje, piktai klausė kodėl gadina kelią, šaukė, buvo įniršęs, trenkė į kairės puses galines dureles iš kumščio ir jas apgadino. Tuomet iš automobilio išlipo V. B., supykęs trenkė E. G. į veidą, po to jie abu apsistumdė, apsižodžiavo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Konfliktui pasibaigus ji su vaikinu nuvažiavo. Įvykio metu ji nenukentėjo, jos atžvilgiu nebuvo vartojami necenzūriniai žodžiai, niekam pretenzijų neturi.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 6) užfiksuota, jog 2018 m. balandžio 22 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, V. B. trenkė E. G. į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą, po to tarpusavyje susimušė. Asmenys vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įvykį matė E. J..
Apžiūros protokole (b. l. 9) ir fotolentelėje (b. l. 10) užfiksuota įvykio vietos (kelio atviroje vietovėje) apžiūra, fotografuota, tyrimui reikšmingų objektų nerasta.
Daiktų apžiūros protokole (b. l. 12) ir fotolentelėje (b. l. 14-16) užfiksuota automobilio BMW 3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūra, automobilio kairėje pusėje ant galinių durelių matosi nežymus įlenkimas, galimai atsiradęs įvykio metu, daugiau įlenkimų ant automobilio nepastebėta.
Tiek kaltinamasis V. B., tiek nukentėjusysis E. G. 2018 m. birželio 22 d. vakarą buvo blaivūs (b. l. 18).
BK 284 straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys gali pasireikšti ir fiziniu smurtu, t. y., suduodant kitiems asmenims smūgius (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2009, 2K-34/2008, 2K-645/2007, 2K-652/2007, 2K-445/2013). BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tiek dėl chuliganiškų, tiek dėl asmeninio pobūdžio paskatų ir motyvų. BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos motyvas, nei tikslas nenurodyti, ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui nurodyti požymiai reikšmės neturi. Taigi, nepriklausomai nuo to, kokiu tikslu kaltinamasis viešoje vietoje panaudojo fizinę jėgą, smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis V. B. viešoje vietoje – gatvėje, ant važiuojamosios kelio dalies – matant E. J. tyčia du kartus kumščiu sudavė į veidą E. G., tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Fizinio smurto panaudojimas (smūgių sudavimas) prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie kaltinamojo veiksmai laikytini įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Taigi, kaltinamojo V. B. veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį.
Kaip matyti iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų, kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, todėl jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis V. B. neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 74, 76-78).
Kaltinamasis V. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltu prisipažino, gailisi, yra neteistas, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal tą patį BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 38 straipsniu (b. l. 53-54), baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 60-62), dirba įsigijęs verslo liudijimą ( b. l. 64), gyvenamosios vietos – Kelmės rajono savivaldybės administracijos Liolių seniūnija – nusiskundimų dėl kaltinamojo elgesio nėra gavusi, todėl jam skirtina prokurorės siūloma vidutinio griežtumo viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 35 valandas per mėnesį visuomenės labui (BK 46 ir 54 straipsniai).
Kadangi V. B. prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
V. B. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą ir nuteisti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 35 (trisdešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir galutinę bausmę paskirti viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 35 (trisdešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.
Išaiškinti V. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Vilma Raščiuvienė