Baudžiamoji byla Nr. e1-306-404/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05854-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4;
1.1.8.12.; 1.1.8.13.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.2.;
2.12.1.4.
(S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 29 d.
Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Virginijus Gedeikis, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorės Ligitos Barauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
2022 m. lapkričio 13 d., laikotarpyje nuo 20 val. iki 21 val., (duomenys neskelbtini), kaltinamoji L. D. migdydama savo mažametį sūnų M. I., pastarajam neklausant, nemiegant, jam du kartus trenkė delnu per sėdmenis, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam M. I. sukėlė fizinį skausmą.
Be to, 2022 m. gruodžio 5 d., apie 20.45 val., (duomenys neskelbtini), kaltinamoji L. D. migdydama savo mažametį sūnų M. I., pastarajam neklausant, nemiegant, jam dešinės rankos delnu du kartus sudavė per sėdmenis bei su tuščiaviduriu plastikiniu šluotos kotu vieną kartą trenkė per kojas ir du kartus per nugarą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam M. I. sukėlė fizinį skausmą.
Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio 4 punktas, 421 straipsnio 1 punktas).
Kaltinamoji L. D. kalta prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Būdama 16 metų pasigimdė sūnų M. I.. Iš pradžių gyveno pas savo mamą, kuri padėjo auginti ir prižiūrėti sūnų. Sūnus yra hiperaktyvus, labai judrus, negali pabūti vietoje, savo sūnų ir dabar myli, nors jį augina laikina globėja. Pripažįsta, kad neturėjo jėgų ir kantrybės, nes buvo jauna susitvarkyti su savo sūnumi ir jo elgesiu. Pirmą įvykį įvykusi 2022 m. lapkričio 13 d., prisimena gerai, nes tada norėjo pasidaryti tatuiruotę. Kiek pamena, buvo vakaras, su D. V. migdė vaikus. D. buvo su savo vaiku viename kambaryje, o ji su savo sūnumi – kitame. Sūnus M. I. nenorėjo miegoti, ožiavosi, lipo lauk iš lovos. Iš pradžių savo sūnų M. I. ramino, bandė užmigdyti, bet maždaug po 10-15 min., negalėdama užmigdyti sūnaus, prarado kantrybę ir sudavė dešiniu delnu jam per sėdmenis du kartus. Smūgiai tikrai nebuvo stiprūs, sūnelis M. I. kaip ir prieš tai zyzė, nemiegojo, taip pat ir po smūgių zyzė, nemiegojo. Sudavusi du smūgius, pažiūrėjo užpakaliuką, tačiau jis nebuvo net paraudęs. Dėl įvykio, įvykusio gruodžio mėnesio 5 dieną, tikslesnių aplinkybių nepamena, tačiau neneigia, kad buvo pas D. V. ir kad galėjo savo sūneliui M. I. suduoti. Galėjo suduoti du kartus į užpakalį delnu ir plastikiniu šluotos kotu vieną kartą per kojas ir du kartus per nugarą. Šito neneigia, nors nelabai pamena, nes tą vakarą sūnelis M. I. neklausė, nėjo miegoti. Tuo metu ji su sūnumi buvo pas draugę D. V.. Labai gailisi taip pasielgusi su savo sūneliu, šiuo metu lankosi pas psichologus, nes nori išmokti pati auginti savo sūnelį. Sutinka būti nubausta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 110-113).
Kaltinamoji L. D. papildomai nurodė, kad abu kartus buvo pas draugę jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Vieną kartą buvo ir draugės D. V. draugas, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Savo sūnelį mušdama nesislėpė, durys buvo atidarytos, į kambarį galėjo užeiti ir matyti tiek D. V., tiek jos draugas (b. l. 114-116).
Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, matyti, kad 2023 m. vasario 7 d. iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus gautas pranešimas Nr. 9SD-457 dėl galimai motinos L. D. naudojamą smurtą prieš mažametį sūnų M. I. gim. (duomenys neskelbtini) m. Tikslinant pranešime nurodytas aplinkybes D. V. parodė, kad 2022 m. lapkričio 13 d. laikotarpyje nuo 21.00 iki 23.00 val., jos gyvenamuosiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini), L. D. ne mažiau trijų kartų delnu sudavė savo mažamečiui sūnui M. I. per veidą, po to ranka sudavė per sėdmenis ir grindų šluotos plastikiniu kotu po vieną kartą sudavė per vaiko kojas bei jo nugarą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (b. l. 10-14).
Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023-02-06 pranešimo Nr. 9SD-457, matyti, kad 2023-02-06 skyriuje gauta (duomenys neskelbtini)socialinių paslaugų centro informacija apie tai, jog L. D. galimai smurtauja prieš savo mažametį sūnų M. I.. Pridėti du vaizdo įrašai (b. l. 15-17).
Iš 2023-02-09 vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 9VSV-241 matyti, kad su M. I. buvo bendrauta 2023-02-06. Berniukas nieko nekalbėjo, buvo labai aktyvus, linksmas, norintis išdykauti. Matėsi, kad mamai sunku sūnų suvaldyti, nes vaikas galimai viską priima kaip žaidimo formą su juo. M. galimai nejaučia ribų tarp "Galima" ir "Negalima" (b. l. 21-32).
Liudytoja D. V. parodė, kad 2022 lapkričio 13 d., apie 17.00 val. pas ją į tuo metu jos gyvenamuosius namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko draugė L. D. su savo vaiku M. I., kuriam šiuo metu yra kiek daugiau nei 3 metai. Tuo metu namuose buvo ir jos sugyventinis G. B. Č.. Su L. buvo sutarusios, kad ji su vaiku liks miegoti jos namuose. Kad L. liks miegoti buvo sutarusius iš anksčiau, todėl iškart apie tai pranešė ir savo sugyventiniui, parašydama jam žinutę, kurią dar tebeturi išsisaugojusi savo telefone, todėl ir gali tiksliai nurodyti, kuri tai buvo diena, kai L. su vaiku buvo atvykusi pas ją. Laikotarpyje nuo 21.00 iki 23.00 val. L. norėjo paguldyti M. I. miegui, bet jis neklausė ir nėjo miegoti. Tuo metu L. su vaiku buvo viename kambaryje, kuriame taip pat buvo ir ji su sugyventiniu. L. pradėjo rėkti ant M., bet vaikas neklausė, tada L. rankos delnu sudavė M. ne mažiau trijų kartų per veidą. M. pradėjo klykti, tada L., vis šaukdama ant jo, sudavė ranka per užpakalį, nes šis norėjo išlipti iš lovos, o ji jam neleido. Kambario kampe buvo pastatyta grindų šluota plastikiniu kotu. L., pamačiusi šluotą, paprašė paduoti, tačiau ji nedavė šluotos L. D.. Tada L. pati pasiėmė tą šluotą ir jos kotu sudavė M. vieną katą per kojas ir vieną kartą per nugarą. Į klausimą, kodėl neužstojo vaiko ir nesutrukdė L. jo mušti, atsakė, kad L. žodžiu sakė, kad baigtų, kad nemuštų vaiko, bet nenorėjo per daug kištis. Nenorėjo niekam pranešti apie tai, nes pergyveno ir dėl savo vaiko, nenorėjo, kad kiltų kokių problemų. Tą vakarą, kai L. skriaudė M., jis labai stipriai verkė, net pasikūkčiodamas. Nuo L. suduotų smūgių vaikui, jam galėjo skaudėti. Į klausimą, ar matė ant M. kūno likusias smurto žymes, atsakė, kad nematė. L. pati prižiūrėjo savo vaiką ir su juo buvo. Visą tai, kaip L. skriaudė savo vaiką, matė ir sugyventinis ir gali apie tai paliudyti. Tą vakarą M. taip ir neužmigo su L.. Vėliau ji L. vaiką parsinešė pas save į lovą ir tik tuomet M. užmigo. Sekančią dieną L. su M. iš namų išėjo. Po to, tai galėjo būti 2022 metų gruodis arba jau 2023 m. sausio mėn., tiksliai žino, kad dar buvo žiema, bet kuri tiksliai diena, to negali pasakyti, L. paklausė, ar gali sekančią dieną pabūti su M., nes ji norėjo vykti į (duomenys neskelbtini) aplankyti vaiko tėvo. Ji sutiko pabūti su vaiku, todėl L. iš vakaro atvyko su M. į jos namus ir liko miegoti. Jau buvo vakaras, ruošėsi eiti miegoti, L. guldė M. miegui. Būdama kitame kambaryje girdėjo, kaip L. rėkė ant M., kad jis nusiramintų, po to išgirdo, kaip L. porą kartų sudavė jam, tik nežino nei kur, nei kaip, M. pradėjo stipriai verkti. Ji tik girdėjo, kaip L. pliaukštelėjo sūnui. Po to nuėjo į kambarį ir liepė L. išeiti iš jo, pasakė, kad galės pareiti, kai užmigs vaikas. L. išėjo į virtuvę, ji su M. kurį laiką pažaidė, kartu papiešė, o po to M. užmigo. Tai buvo du kartai, kai L. su vaiku miegojo pas ją namuose ir abu kartus matė bei girdėjo, kaip L. mušė savo vaiką. 2023-02-06 apie L. smurtą prieš savo vaiką pranešė atvejo vadybininkei ir paprašė, kad informuotų vaikų teises. Ji ir anksčiau siuntė anoniminius pranešimus vaikų teisėms dėl L. smurto prieš M., bet, kaip suprato, niekas nekreipė jokio dėmesio į tuos pranešimus, nes jokie tyrimai nevyko (b. l. 35-39).
Liudytoja D. V. papildomai parodė, kad pirmą kartą draugė L. D. su vaiku M. I. buvo pas ją svečiuose, (duomenys neskelbtini), 2022-11-13. Atvažiavo pavakary, prieš tai buvo susiskambinusios ir susitarė, kad L. D. atvažiuos su vaiku, jį paliks jai prižiūrėti, kol pati pasidarys tatuiruotę. Jos draugas G. B. Č. buvo darbe, tačiau jam sakė, kad bus draugė su vaiku. Ar jis pamena, nežino. Tikslią L. D. atvykimo datą žino tiksliai pagal sms žinutes, nes susirašinėjo su L. D.. Vakare, apie 20-21 val., L. D. vedė miegoti M. I. į miegamojo kambarį antrame aukšte, tačiau jis neklausė, kaip suprato, nenorėjo miego. L. D., nuvedusi į kambarį M. I., paguldė ir liepė miegoti, tačiau berniukas pradėjo šaukti, verkti, nemiegojo, tačiau L. D. išėjo vis tiek į pirmame aukšte esančią virtuvę. Ji pati tuo metu buvo kitame miegamojo kambaryje su savo vaiku. Tada L. D., išgirdusi, kad vaikas nemiega, parėjo į miegamojo kambarį pas vaiką, ir tada, kiek girdėjo, pradėjo šaukti, liepė jam miegoti. Ką tiksliai sakė, pasakyti negali, šaukė apie 20 minučių. Kadangi jos pačios vaikas užmigo, išėjo iš miegamojo kambario ir pamatė, kaip L. D. M. I. laikė už rankos su viena ranka, o su kita mušė per užpakalį. Kiek matė, sudavė du kartus. M. I. šaukė, verkė. Tada ji nuėjo pas M. I., atidarė duris. M. I. stovėjo prie durų ir verkė bei šaukė. Ji nuvedė berniuką į lova, atsigulė šalia, pradėjo pasakoti pasakas, M. I. aprimo ir po kurio laiko užmigo. Sekančią dieną atsikėlusi, savo vaiką išvedė į darželį, o parėjus į namus, L. D. išėjo darytis tatuiruotės. Ji liko namuose su L. D. vaiku. Pasidariusi tatuiruotę, L. D. sugrįžo, pasiėmė vaiką iš išvažiavo į namus. Kada antrą kartą L. D. buvo pas ją namuose, tikslios datos pasakyti negali. Jos iš anksto buvo susiskambinusios ir draugas G. B. Č. buvo namuose, nes jo klausė, ar draugė gali atvažiuoti su vaiku. Su L. D. kalbėjosi telefonu, tiksli data buvo 2022 metų gruodžio 5 diena, L. D. turėjo važiuoti gruodžio 6 dieną į (duomenys neskelbtini) susitikti su vaiko tėvu, tad vaiką norėjo palikti jai prižiūrėti nuo gruodžio 6 dienos ryto iki gruodžio 7 dienos. L. D. su vaiku atvažiavo 2022 gruodžio 5 apie 18 valandą. L. D. atvažiavus, draugas išėjo į parduotuvę, galėjo būti apie 19-20 val., nes L. D. atvažiavus, dar visi pabuvo kartu apie 1 valandą, o gal dvi, ir tada išėjo, jos liko dviese su vaikais. Ji su savo vaiku buvo miegamajame, o L. D. taip pat antrame aukšte, tik kitame miegamajame, migdė savo vaikus, norėjo pavakaroti. Ji buvo užsidariusi duris, nes L. D. vaikas verkė, nenorėjo eiti miegoti. Kada parėjo draugas iš parduotuvės, pasakyti negali, nes buvo savo miegamajame ir užsidariusi duris. Girdėjo, kad L. D. šaukė ant vaiko, tačiau ar mušė, nežino, nematė. Užmigdžiusi savo vaiką, uždarė duris ir išėjo lauk iš miegamojo kambario. L. D. miegamojo durys buvo atidarytos, tad pamatė, kad L. D. ranka trenkė savo vaikui M. I., gulinčiam lovoje. Kur tiksliai pataikė, pasakyti negali, M. I. verkė, nieko nesakė. L. D. pamatė, kad ji stovi tarpduryje, ir liepė paduoti šepetį, parodydama į kampe stovinčią šluotą su aliuminiu žalios spalvos kotu. Su to šepečio kotu L. D. vaikui sudavė per kojas vieną kartą, per nugarą sudavė du kartus. Tada ji atėmė iš L. D. šluotą ir pasakė, kad jos daiktų neliestų, bei ją išvarė lauk iš kambario, pasiliko nuraminti ir užmigdyti M. I.. Kiek pamena, draugas mokė L. D., kad taip negalima mušti vaiko, jį reikia nuraminti. M. I., kiek pamena, neužmigdė, tik nuramino, jį užmigdė L. D., kuri daugiau nemušė vaiko. Tą patį vakarą L. D. pasakė, kad niekur nebevažiuos, nes kažkas atsitiko, ar neužregistravo, tiksliai pasakyti negali. Sekančią dieną visi išsiskirstė, su G. B. Č. savo vaiką išvedė į darželį, o L. D. su M. I. išėjo. Šiuo metu jos su L. D. yra susipykusios ir jokių ryšių nepalaiko. Anksčiau nieko nesakė, kad L. D. mušė savo vaiką, vien dėl to, kad buvo draugės, nenorėjo jos išduoti (b. l. 40-43).
Liudytojas G. B. Č. parodė, kad su D. V. yra sugyventiniai apie pusę metų, savų vaikų neturi, gyvena nuomojamame name (duomenys neskelbtini). Lapkričio mėnesį, tikslios datos nepamena, D. V. paskambino jos draugė L. D. ir paprašė priimti permiegoti bei kad prižiūrėtų jos vaiką sekančią dieną, nes pati L. D. turėjo kažkur išvažiuoti. L. D. atvažiavo pavakary, jau buvo pradėję temti, galėjo būti maždaug 16 valanda. Ji buvo su berniuku, kuriam galėjo būti apie 3-4 metai. L. D. atėjus, jis išėjo į parduotuvę, o jo sugyventinė D. V. liko namuose su L. D. ir jos vaiku. Maždaug už pusvalandžio grįžęs iš parduotuvės, išgirdo triukšmą, vaikas verkė, L. D. šaukė. Nusirengęs nuėjo į virtuvę, pažiūrėjo į antrą aukštą, kur pamatė prieškambaryje L. D. su savo vaiku. L. D. kaire ranka laikė vaiką už dešinės rankos, o dešine ranka trenkė jam per sėdmenis. Kiek matė, sudavė lyg du kartus. Po to L. D., suėmusi vaikui už dešinės rankos, jėga nutempė jį į kambarį, kuris jai buvo paskirtas permiegojimui. Tempimas nebuvo stiprus, vaikas tik priešinosi, nenorėjo eiti, todėl ji per jėgą jį nuvedė į kambarį. Nesupratęs, kas vyksta, užlipo į viršų išsiaiškinti, kad taip elgtis negalima. Tada L. D. ant vaiko užrėkė, kad šis nusiramintų, ir pati išėjo į virtuvės kambarį. Jis liko kambaryje pabandyti apraminti vaiką, tačiau sunkiai sekėsi, vaikas šaukė ir kvietė mamą, tačiau ji nėjo. Tada jis pats paprašė L. D., kad ji nueitų pas vaiką. Atėjusi ji vaiką nuramino, tačiau berniukas nenorėjo miegoti. Pavykus užmigdyti vaiką, visi išėjo miegoti į miegamuosius kambarius. Sekančią dieną L. D. vaiką išvedė į darželį, pasakė, kad nebevažiuos ir vaiko prižiūrėti nebereikės (b. l. 55-58).
Liudytojas G. B. Č. papildomai parodė, kad su sugyventine D. V. peržiūrėjo susirašinėjimus ir pagal juos išanalizavo, kad L. D. pas juos su vaiku buvo atvykusi 2022-12-05 apie 18 valandą. Jis pabuvo su sugyventine bei L. D. apie 1-2 valandas ir tada išėjo į parduotuvę. Moterys, jam išėjus, turėjo užmigdyti vaikus, ir jie turėjo pavakaroti. Iš parduotuvės grįžo apie 20.30 val., nes tada uždaro parduotuvę, o jis parduotuvėje buvo jau prieš uždarymą. L. D. M. I. mušė apie 20.45 val., nes kol parėjo iš parduotuvės, užtruko apie 10 minučių, o nusirengti truko dar apie 5 min. Draugė D. V. vaiką migdė antrame aukšte, miegamajame, tik kitame, durys ten buvo uždarytos, o L. D. miegamojo durys buvo atidarytos ir vaikas šaukė, verkė. M. I. tą vakarą ramino, guodė ne tik D. V., bet ir jis pats. Tą vakarą matė, kaip L. D. savo vaiką M. I. mušė ranka per sėdmenis, o kad su šluotos kotu muštų, nematė. Jis dar tą vakarą su L. D. kalbėjosi, kad taip elgtis negalima su vaiku, kad jo mušti negalima (b. l. 59-62).
Liudytoja bei nukentėjusiojo M. I. atstovė pagal įstatymą R. V. parodė, kad ji L. D. yra netikra teta, nes jos brolis buvo susituokęs su L. D. mama, po to išsiskyrė. Jos brolis nėra L. D. tėtis. Apie L. D. šeimą žinojo daug visko: kad būdama labai jauna susilaukė M. I., apie konfliktus su savo mama D. V., kad L. D. savo mamą skriausdavo, tačiau nenori įvardinti, kaip tai darydavo. Žino, kad L. D. nuo paauglystės vartoja ,,žolę", kai laukėsi sūnelio, taip pat vartojo. Žino, kad mama ne vieną kartą L. D. prašė nevartoti žolės, tačiau ji neklausė. Kiek žino, L. D. gydėsi nuo priklausomybės ,,žolei". Kol L. D. gydėsi, savo anūką M. I. prižiūrėjo močiutė D. V.. Paskutiniu metu apie metus laiko L. D. nesutaria su savo mama D. V., tačiau nesutarimo priežasčių nežino. Jos mama J. V. papasakojo maždaug prieš tris mėnesius, kad skaitė laikraštyje, jog vaikas M. I. yra atimtas iš L. D. ir yra ieškomi globėjai. Močiutė ir sesė vaiką globoti atsisakė. Tada ji pagalvojo, kad gal pačiai reikia apsiimti globoti M. I., ir tada jai paskambino D. V., M. I. močiutė, L. D. mama, ir jos paklausė, ar ji negalėtų apsiimti globoti jos. Kodėl pati močiutė atsisakė globoti anūką, nežino. Tad ji nuo 2023-02-17 apsiėmė globoti M. I.. Iš pradžių M. I. labai bijojo tamsos, jai pakėlus ranką, M. I. užsidengdavo galvą rankytėmis, lyg norėdamas apsisaugoti nuo mušimo. Šiuo metu M. I. jau mažiau bijo tamsos, nebebijo vienas miegoti, anksčiau miegodavo tik prisiglaudęs prie jos. M. I. yra hiperaktyvus, lankosi pas vaikų psichiatrą, kalba mažai, šiuo metu pradėjo kalbėti daugiau. 2023-03-04 buvo atvažiavusi L. D. aplankyti sūnaus. Vaikas buvo patenkintas, bet nebučiavo mamos, o mušė ją, žnaibė su rankytėmis. Ji mokino M. I., kad taip negalima elgtis, mamą reikia mylėti, o ne skriausti. Šiuo metu M. I. išmokė daug ko: kad kitų negalima skriausti, nes jis labai skriausdavo gyvūnus, o šiuo metu nebeskriaudžia, moka gyvūną pamyluoti, žino, kad šiukšles nuo saldainių reikia išsinešti, kad reikia iš tualeto išėjus nusiplauti rankas. Kiek supranta, berniukas nesuprato, kas yra švelnumas, meilė. Namuose M. I. jaučiasi saugus. Nuo to laiko, kai ji globoja vaiką, L. D. yra aplankiusi sūnų du kartus ir paskambinusi du kartus. M. I. neprašo mamos, neprisimena. Jis mamomis vadina visas moteris. Galimai M. I. buvo mušamas, nes jis bijo rankos judesio, iš karto užsidengia galvytę, ją saugodamas nuo smūgio. Pati nėra mačiusi, kad L. D. muštų sūnų ar ant jo šauktų (b. l. 88-91).
Iš UAB "(duomenys neskelbtini)" pažymos matyti, kad M. I. su mama gydymo įstaigoje lankėsi 2022-11-17 dėl ūminės virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Smurto požymių ant vaiko kūno nestebėta. Duotas siuntimas pas vaikų neurologą, nes mama skundėsi, kad vaikas yra hiperaktyvus, nenustygsta vietoje, neklauso, dažnai pasitaiko agresijos priepuolių, supykęs puola muštis. Informacijos apie apsilankymą pas neurologą neturi. 2023-02-06 vaikas buvo atvežtas apžiūrai dėl galimo smurto, tačiau ant jo kūno jokių smurto požymių nestebėta. Apžiūros metu vaikas lakstė po kabinetą, lipo ant kėdžių, kušetės, mamos prašomas nusiraminti neklausė (b. l. 74).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas šluotos kotas. Apžiūrimas šluotos kotas yra žalios spalvos, aliuminis, tuščiaviduris. Kotas yra perlaužtas į dvi dalis, vienos ilgis yra 30 cm, kitos – 70 cm (b. l. 47-48, 49-51).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Visų šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, patvirtina kaltinamosios padarytas dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, kadangi smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – mažamečiui sūnui.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo ypatumais esant nustatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 61 straipsnis), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamoji padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai, dirba, anksčiau neteista, bausta administracine tvarka du kartus: už psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo ir už tėvų (motinos) valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.
Teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, daro išvadą, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti kaltinamajai už padarytas nusikalstamas veikas (du epizodai) paskyrus arešto bausmes, jas subendrinant iš dalies sudedant pagal BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies taisykles, taikant BK 641 straipsnio nuostatas dėl bausmės sumažinimo ⅓.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 4 mėnesiams paskiriant viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 7, ir 8 punktuose numatytas pareigas – neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Išspręstinas klausimas dėl daiktinių įrodymų likimo (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
L. D. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, ir paskirti bausmes:
- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (2022-11-13), arešto bausmę 24 (dvidešimt keturias) paras;
- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (2022-12-05), arešto bausmę 30 (trisdešimt) parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir nustatyti subendrintą arešto bausmę 45 (keturiasdešimt penkias) paras, kurią, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, sumažinti vienu trečdaliu, ir nustatyti galutinę sumažintą arešto bausmę 30 (trisdešimt) parų.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant L. D. intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 7 ir 8 punktuose numatytas pareigas: neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, byloje esančius daiktus – šluotos kotą, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti
Išaiškinti L. D., kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 354 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėjas Virginijus Gedeikis