Civilinė byla Nr. 2-3550-772/2016
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02550-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.5.2.16.; 2.5.10.2.4.1.; 3.1.7.5.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 30 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,
posėdžio sekretorė Ona Baronienė,
dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei V. Buivydienei, atsakovo atstovei S. Gedminienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovui E. G. dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą
n u s t a t ė:
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 721,00 Eur turtinės žalos, bylinėjimosi išlaidas bei metines palūkanas (1-4 b.l.).
Ieškovas ieškinyje nurodė, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-49-953/2015 teismas nustatė, kad E. G. 2013-02-24 apie 04:35 val. Šiaulių mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo, dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas vieninga tyčia, kitų asmenų akivaizdoje, sudavė nukentėjusiajam R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau keturių smūgių į veidą, tuo padarydamas jam galvos smegenų sukrėtimą, viršutinio žandikaulio lūžį, apatinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžį dešinėje pusėje, viršutinio žandikaulio centrinių kandžių vainikų lūžius, apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmojo danties išnirimą, nosies kaulų lūžį, kraujosruvas dešinės akies obuolio odenoje ir abiejų akių vokuose, tuo padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo ir daugybinių veidinės dalies kaulų lūžių, sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.
Dar ikiteisminio tyrimo metu atlikus R. Ž. medicinos tyrimą (2013-05-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G380/13(04)), nustatyta, kad R. Ž. E. G. padarė šiuos sužalojimus: gaivos smegenų sukrėtimas, viršutinio žandikaulio lūžis, apatinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžis dešinėje pusėje, viršutinio žandikaulio centrinių kandžių vainikų lūžiai, apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties išnirimas, nosies kaulų lūžis, kraujosruvos dešinės akies obuolio odenoje ir abiejų akių vokuose. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo keturių smūgių bukais kietais daiktais į veidą. Rasti kūno sužalojimai nėra būdingi kritiminei traumai.
Dėl patirtų sužalojimų R. Ž. gydėsi gydytojos R. G. odontologijos klinikoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Iš pateikto gydytojos R. G. išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad R. Ž. buvo atliktos būtinos odontologinės procedūros atstatant dantų laukų vientisumą po patirtos traumos: 1. Profesionali burnos higiena ir gydytojo - priodontologo konsultacija; 2. Traumos pasekoje sukelto dantų spalvos pasikeitimo atstatymas balinamąja medžiaga naudojant kapas, adaptuotas dantų laukams; 3. Pažeisti 1I1 dantų šaknų kanalų sugydymas prieš protezavimą; 4. 1I1 šaknų kanalų sutvirtinimas stiklo pluošto kaiščiais ir kultinių danties audinių atstatymas prieš protezavimą; 5. 1I1 dantų laikinų - apsauginių vainikėlių gamyba ir nuolatinis estetinis protezavimas bemetale keramika pavieniais vainikėliais; 6. Estetinis dantų atstatymas po traumos |3 ir 2] dantų. Nurodyta, kad buvo atlikti šie darbai nurodant jų kainas: konsultacijos 3 specialistų - 40 eurų; profesionali burnos higiena atlikta etapais laikotarpyje nuo 2015-07-02 iki 2015-11-24 (5 kartai) - 90 eurų; Endo kanalų gydymas nejautroje, naudojant mašininius instrumentus ir rentgeno kontrolę - 110 eurų; Endo kanalų plombavimas su nuskausminimu ir rentgeno kontrole - 58 eurai; dantų balinimo kapos (2) + balinimo medžiagos ir pasta - 128 eurai; stiklo pluošto kaiščiai 2 dantų kanalų ir kulties atstatymui prieš protezavimą - 160 eurai; estetinis 13 danties plombavimas ir atstatymas po traumos - 115 eurai. Iš pridedamų kasos kvitų matyti, kad R. Ž. už šias gydymo paslaugas sumokėjo 701 eurą.
Minėtame išraše iš medicininių dokumentų taip pat nurodyti ir numatomi tolimesni darbai: 1I1 laikinu apsauginių vainikėlių gamyba - apie 60 eurų; nuolatinis estetinis protezavimas BeK vainikėliais - apie 800 eurų; estetinis 2I danties atstatymas po traumos - apie 120 eurų; sąkandžio stabilizavimo kapa - apie 40 eurų. Šių numatomų paslaugų kaina viso sudaro 1020 eurus ir nurodyta minimali pagal gydytojos R. G. odontologijos klinikos kainoraštį įvertinus individualų R. Ž. atvejį.
Šiuo civiliniu ieškiniu nėra keliamas deliktinės atsakomybės būtinųjų sąlygų egzistavimo klausimas, kadangi įsiteisėjusiu 2015-07-22 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu buvo konstatuotos visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, priteista E. G. atlyginti ieškovui padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 6.275 straipsnis). Šiuo ieškiniu prašoma priteisti po nuosprendžio priėmimo baudžiamojoje byloje atsiradusius papildomus nuostolius, susijusius su traumos pasekmių gydymu.
Kaip matyti iš pateiktų medicininių dokumentų išrašų, kopijų, kasos kvitų, Rokui 2uKauskiui padaryto sveikatos sužalojimo gydymas pasižymi tęstiniu pobūdžiu. Nukentėjusiajam iš karto po sveikatos sužalojimo buvo suteikta odontologo pagalba, tačiau vienkartinio gydymo nepakako ir toliau vyko traumuoto danties gydymas intensyviai nuo 2015 m. rugpjūčio mėn.
Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.
Liudytojas A. K. duodamas parodymus, nurodė, kad yra ieškovo tėvas. Teigė, jog po sumušimo sūnaus sveikata ypač pablogėjo, kadangi jis turėjo lankytis pas ne tik pas gydančius gydytojus, bet ir pas psichologus bei psichiatrus. Nurodė, jog sūnus iki šiol negali dirbti fizinio darbo, kadangi jam svaigsta galva, dreba rankos, nors anksčiau tokį darbą dirbo. Kada sūnus iki sužalojimo dirbo, tuomet jis gaudavo tik MMA, o dabar kai nedirba negauna jokių pajamų. Visas gautas pajamas sūnus turėjo išleisti gydymui, vaistams, sanatorijoms ir pan., taip pat ir tuos pinigus kuriuos jam sumokėjo kaltininkas ar valstybė per LR teisingumo ministeriją. Mano, kad ateityje sūnui gali išsivystyti neįgalumas. Kuomet jis buvo sužalotas, jam teko gerti ir valgyti per šiaudelį. Be to jam buvo prasidėjusi depresija, dėl to jis ne visada nueidavo pas gydytojus, gydymas užsitęsė. Teigė, jog ateityje sūnus dėl gydymui vėl patirs papildomų išlaidų. Jis kaip tėvas sūnui padeda ne tik materialiai.
Liudytoja R. G. parodė teismui, kad tarp jos ir ieškovo nėra jokių giminystės ryšių. Nurodė, jog jos vadovaujamoje Odontologijos klinikoje yra gydomas R. Ž.. Teigė, jog klinikoje paslaugų įkainiai priklauso, nuo to kokios laboratorijos paslaugomis tenka pasinaudoti. Paciento R. Ž. gydymo metu jos klinikoje jam konsultacijas teikia ne vienas, o keletas specialistų. Būsimos gydymo išlaidos nėra galutinės, o jų įkainiai tėra vidutiniai. Pacientas paslaugas gauna kada atvyksta į kliniką, o pinigus gali sumokėti ir vėliau. Todėl gali nesutapti paslaugų suteikimo ir pinigų įmokėjimo diena. Parodė, kad po pirminio gydymo, pacientas savo iniciatyva buvo jį nutraukęs, tačiau po to vėl jį tęsė. Tam įtakos galėjo turėti ir gydymo metu atsinaujinantis skausmas. Laiko, kad visa gydymo eiga yra susijusi su pacientui padarytais sužalojimais.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė V. Biuvydienė prašė ieškinį tenkinti pakartodama jame išdėstytus argumentus.
Atsakovas E. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovas procesiniame dokumente nurodė šiuos atsikirtimus.
Atsakovas nesutinka su Ieškovo argumentu, kad papildomai po nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo atsiradę nuostoliai yra savaime suprantami, kaip 2013-02-24 d. įvykio pasekmė ir šiame ieškinyje, anot ieškovo, nėra keliamas deliktinės atsakomybės būtinųjų sąlygų egzistavimo klausimas.
2014-05-27 d. LR Teisingumo ministerijos sprendimu Nr. (1.34.)7R-3782 (5t. b.l. 103-105) dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu, dar 2014 metais R. Ž. išmokėta 2‘442,91 Lt turtinė žala, tame skaičiuje 850 Lt išlaidos už dantų gydymą, likusi - už vaistus.
Nežiūrint to, kad 2015-07-22 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismas dalyje dėl būsimos žalos priteisimo ieškinį atmetė, Ieškovas vėl tais pačiais argumentais, kaip ir baudžiamojoje byloje, reiškia nepagrįstą ieškinį dėl 1 020 Eur dydžio būsimų išlaidų atlyginimo.
Gi ginčo atveju, gydymo procedūros, kurios atliekamos praėjus 30 mėnesių po įvykio, kelia abejonių apie tokio gydymo priežastinį ryšį su 2013-02-24 d. padalytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Galimai 2015m. rugpjūčio mėnesį atliekamos procedūros yra susijusios su visai kitu įvykiu, kuris galėjo įvykti per 30 mėn. nuo 2013-02-24 d.
Daugiau, kaip po trijų metų po įvykio, nukentėjusysis vėl samdo advokatą, remiasi savo sunkia materialine padėtimi, kaip aplinkybe, trukdžiusiajam atlikti profesionalų gydymą. Pasikartosiu, kad galimai tuos 2014m. iš ligonių kasų gautis 2‘442,91 Lt ir nuteistojo mamos 2015-11-27 d. pervestus 3‘738,80 Eur naudojo ne pagal paskirtį, nes galimai tos 2013-02-24 d. įvykio pasekmės jau buvo išnykusios, o ieškinyje keliami reikalavimai yra visiškai nesusiję su 2013-02-24 d. įvykio pasekmėmis.
Dėl ieškinio senaties.
Vadovaujantis CK 1.125 str. 8 d., ieškiniams dėl padarytos žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.
2016-03-18 d. ieškinio reikalavimui dėl 1 721,00 Eur žalos atlyginimo 2016-02-24 d. yra suėjęs ieškinio senaties terminas.
Teismo prašau taikyti ieškinio senatį, kaip savarankišką pagrindą atmesti ieškinį.
Atsakovas savo atsikirtimus į ieškovo ieškinį grindė rašytiniais įrodymais.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pakartojo procesiniame dokumente nurodytus atsikirtimus ir prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti.
Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl ieškovo teisės į turėtų ir būsimų gydymo išlaidų atlyginimo.
Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, o Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė kreiptis į teismą. CK 1.114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, tarp kurių paminėta ir sveikata. Taigi sveikata yra viena didžiausių socialinių ekonominių vertybių, kuri suprantama kaip visapusiška individo bei visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, todėl, sužalojus fizinio asmens sveikatą, ši vertybė gali būti ginama teisme išieškant iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Civilinei atsakomybei kilti yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys - tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. v. P. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-127/2012).
Civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atsakovo ir ieškovo atstovių paaiškinimais nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-23 nuosprendžiu atsakovas E. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8p. Tuo pačiu nuosprendžiu iš atsakovo nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) R. Ž. žalos atlyginimui priteista 2 090, 80 Eur, iš jų 1 969,41 Eur neturtinės žalos atlyginimui (29 b.l.). Šiaulių apygardos teismo 2015-11-23 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-431-616/2015 atsakovo E. G. apeliacinis skundas atmestas (31-38 b.l.).
Šiaulių apylinkės teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą nustatė, kad atsakovas E. G. 2013-02-24 apie 04:35 val. prie (duomenys neskelbtini) namo Šiauliuose, įvykusio konflikto metu sudavė R. Ž. ne mažiau kaip 4 smūgius kumščiu į veidą, tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-23 nuosprendyje konstatuota, kad E. G. kaltė dėl LR BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta nukentėjusiojo R. Ž., parodymais, specialisto išvadomis, asmens parodymo atpažinti protokolais, vietos apžiūros protokolu.
LR CK 6.263 str. 2 d. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalą asmuo. Pagal CK 6.283 str. 1 d. nuostatą, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius tokiu atveju sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 str. 2 d.). To paties straipsnio 3 dalyje numatyta nukentėjusiojo galimybė pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų priteisimo, jeigu po teismo sprendimo jo sveikata gerokai pablogėja būtent dėl patirtų sužalojimų. Pavyzdžiui, dėl jų nukentėjusysis, priimant teismo sprendimą dar buvęs iš dalies darbingas, po kurio laiko tampa visiškai nedarbingas arba vėliau jam padaroma nauja operacija, tad jis turi papildomų išlaidų (CK 6.286 str.).
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo teisės į papildomą turtinės žalos atlyginimą, po to kai baudžiamojoje byloje buvo išnagrinėtas ir iš dalies patenkintas jo civilinis ieškinys atsakovui (5-29 b.l.). Dėl paminėto teismas daro išvada, kad ieškovas turi teisę ir į papildomų išlaidų atlyginimą, kuris toliau nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, kuomet siekiama atkurti nukentėjusiojo sveikatos būklę, buvusią iki nusikalstamos veikos padarymo.
Ieškovas prašė iš atsakovo E. G. priteisti 701 Eur patirtų išlaidų ir 1 020,00 Eur būsimų išlaidų, būtinų dėl nusikalstamos veikos sužalotų dantų korekcijos gydymui atlikti. Atsakovas E. G. nesutikdamas su ieškovo reikalavimu nurodė, jog ieškovo teiginys, kad jis iš karto kreipėsi į jį gydžiusį gydytoją, kuris nustatė tolesnį gydymo būtinumą, neatitinka tikrovės, kadangi į specialistus ieškovas kreipėsi po 30 mėnesių. Mano, kad tolesnis ieškovo gydymas nėra priežastiniame ryšyje su jam padarytais sužalojimais, todėl atsakovui nėra prievolės atlyginti ieškovo patirtas išlaidas.
LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 182 str. 1 d. 3 p. nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prejudicinę galią pagal pirmiau nurodytą įstatymo nuostatą turi visų rūšių teismo nuosprendžiais nustatyti nusikalstamų veiksmų padariniai (apkaltinamuoju, išteisinamuoju nuosprendžiu, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Taip pat yra nurodęs, jog pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, o kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką - įstatyme nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodymų pakankamumas ir fakto įrodytinumas, t. y. tam tikrų aplinkybių konstatavimas, turi būti vertinami visos bylos kontekste, aptarus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus.
Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas jau patyrė 701 Eur gydymo išlaidų atliktų atstatant dantų laukų vientisumą po patirtos traumos (R. G. Odontologijos klinikos išrašas iš medicininių dokumentų 42, 46 b.l.). Gyd. R. G. surašytoje pažymoje nustatyta, jog R. Ž. dėl patirtos traumos tolesniam gydymui bus reikalinga dar 1 020 Eur suma (45 b.l.). Pažymėtina, jog minėtame išraše nurodyta, tolesnė paciento gydymo eiga ir jos metu atliekami darbai (42 b.l.). Be to 2013-03-19 specialisto išvadoje Nr. G 380/13 (04) iš baudžiamosios bylos (baudžiamoj byla Nr. 1-49-953/2015) nustatyta, kokie sužalojimai po įvykio padaryti ieškovui (39-41 b.l.). Taip pat ieškovui padarytus sužalojimus konstatavo ir kiti R. G. Odontologijos klinikos specialistai (53 b.l.). Šie įrodymai patvirtina tolesnį ieškovo gydymo būtinumą minėtoje odontologijos klinikoje, o jo sveikatai padaryta žala nustatyta laiku, tačiau pats gydymas užsitęsė dėl paciento sveikatos būklės, kuriai įtakos turėjo ir dėl įvykio patirtos fizinės ir psichinės traumos. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad būtent atsakovo E. G. neteisėti veiksmai, t. y. smūgiai į ieškovo veido sritį ir buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis. Jei šie smūgiai ieškovui nebūtų suduoti, minėta žala jo sveikatai nebūtų kilusi. Ieškovą konsultavusi gydytoja R. G. nustatė tikslią ieškovo būsimo tolesnio gydymo kaina – 1 020 Eur. Ieškovo pateiktais įrodymais ir gydytojos pateiktais paaiškinimais nustatyta, kad kitų odontologijos klinikų įkainiai gali būti ir didesni (152 b.l.). Atsakovas E. G. įrodymų dėl alternatyvių tokio gydymo kainų teismui nepateikė.
Atsakovas E. G. nesutikimą apmokėti gydymo išlaidas grindžia ir tuo, jog ieškovas nėra patyręs šio gydymo išlaidų realiai. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2012-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Taip pat yra pažymėjęs, jog būsimos žalos priteisimas būtent sveikatos sutrikdymo atveju iš esmės galimas, atsižvelgiant į sunkią nukentėjusiojo finansinę padėtį, dėl kurios jis negali atlikti tam tikrų mokamų gydymo procedūrų. Tačiau privalo būti įrodyta, kad konkrečios gydymo procedūros nukentėjusiajam yra būtinos siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrąžinti nukentėjusįjį į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį. Be to, šios gydymo procedūros, kurių išlaidas prašoma iš anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi būti atliekamos iš esmės greitu laiku, tai taip pat pabrėžia konkretaus gydymo būtinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).
Taigi kasacinės instancijos teismas, formuodamas praktiką tokios kategorijos bylose, nurodo, kad asmuo, kuris siekia, kad jam būtų atlyginti būsimi nuostoliai, be kitų sąlygų turi įrodyti žalos šalinimo padarinių būtinumą. Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs gydytojos specialistės išvadą, gydytojų rekomendacijas prieina prie išvados, jog dėl įvykio sužalotai sveikatai atstatyti būtina ieškovui atlikti tolesnį odontologinį gydymą, kuris reikalaują papildomų lėšų. Šių būsimų išlaidų atlyginimas yra realiai tikėtinas, nustatytas byloje pateiktais įrodymais. Vertinant ieškovo finansinę padėtį nustatyta, kad ieškovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (142-149 b. l.), ilgą laiką niekur nedirbo ir šiuo metu dar negali dirbti (144-146 b. l.). Šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis nėra gera ir numatomo likusio gydymo išlaidų suma ieškovui yra didelė.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką teismas sprendžia, kad siekiant pašalinti ieškovo sveikatai atsiradusią žalą, yra pagrindas priteisti iš atsakovo E. G. ieškovui ir būsimus nuostolius dėl dantų gydymo (operacijos) atlikimo, o atsakovui nepateikus įrodymų dėl kitos galimos tokios operacijos kainos iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamas gydytojo konsultacijos metu nurodytas - 1 020,00 Eur dydžio žalos atlyginimas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1-2 dalys).
CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas iš atsakovo neprašė priteisti 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-18), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl jos ir nepriteistinos.
Pagal CPK 83 str. 3 d. ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Už ieškinį 1 721 Eur sumai valstybei mokėtinas 52 Eur žyminis mokestis. Patenkintus ieškovo ieškinį iš atsakovo E. G. valstybei priteistina 52,00 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 96 straipsnis).
Ieškovas prašė priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ieškovas patyrė ir 200 Eur atstovavimo išlaidų, todėl teismas neturi pagrindo nepriteisti šių išlaidų iš atsakovo. Už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jų dydis neviršija nustatyto minimalaus dydžio (CPK 96 str. 6d.).
Dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.).
Atsakovo atstovė prašė teismo pripažinti, kad R. Ž. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir skirti ieškovui tokio pat dydžio eurų baudą kaip ir ieškinio suma (CPK 95 str.), o 50 proc. šios baudos priteisti atsakovui.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 7 straipsnio 2 dalyje byloje dalyvaujantys asmenys įpareigojami procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti jomis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis kaip neteisėtas veiksmas (neveikimas) gali sukelti įvairaus pobūdžio negatyvius teisinius padarinius. Tačiau CPK 95 straipsnyje „Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės“ expressis verbis paminėti tik du iš jų. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė reikalauti atlyginti nuostolius, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismui suteikiama teisė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.
Civilinio proceso teisės doktrinoje pažymima, kad reikalavimas atlyginti dėl piktnaudžiavimo procesu padarytus nuostolius gali būti vertinamas ir kaip savarankiškas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas. Pagal CK 1.137 straipsnio 1 ir 3 dalis žala, padaryta pažeidžiant draudimą piktnaudžiauti teisę į gynybą, atlyginama vadovaujantis deliktinės civilinės atsakomybės taisyklėmis. Materialiuoju atžvilgiu atlyginimui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis tiesiogiai taikomos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę.
Visų pirma įstatymas numato, kad reikalavimas šaliai atlyginti piktnaudžiaujant procesu padarytus nuostolius neprivalo būti reiškiamas toje pačioje byloje.
Pastebėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012, 2015-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-638-464/2015 ir kt.).
LR CK 1.5 str.1d. nurodo, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Šio straipsnio 4 dalis teismą įpareigoja aiškinti ir taikyti įstatymą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismui patenkinus ieškovo ieškinį, jo pareiškimas ir pateikimas teismui nelaikytinas piktnaudžiavimu procesine teise. Tenka pastebėti, kad ginčai teisme tarp ieškovo ir atsakovo dar nesuteikia teismui teisinio pagrindo juos laikyti ieškovo piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis byloje. Teismui nenustačius ieškovo kaltų veiksmų sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, atmestinas atsakovo prašymas skirti R. Ž. baudą (CPK 95 str. 2d.).
Dėl ieškinio senaties termino ir jo taikymo.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Taigi, jeigu ginčo šalis reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti taikoma.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. N. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-387/2013). Taigi, reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, jei to reikalauja ginčo materialiojo teisinio santykio šalis.
Kilus teisminiam ginčui tarp materialiojo teisinio santykio šalių, šios tampa procesinių teisinių santykių subjektais. Ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, pagal savo procesinę padėtį byloje paprastai dalyvauja atsakovu, kadangi ginčo materialiojo teisinio santykio šalis ir procesinių teisinių santykių šalis dažniausiai sutampa.
Ieškinio senatis taikoma tik dėl tų reikalavimų, kuriems ieškinio senatį taikyti yra prašoma ir kurie nukreipti prieš prašančios taikyti ieškinio senatį ginčo šalies interesus.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įvykio, dėl kurio reikalaujama priteisti žalos atlyginimą, metu ieškovui buvo sužalota sveikata, o tokiu atveju taikytina CK 1. 127 str. 1d. nuostata.
Taigi teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti pažeidus jo teises), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad jos pažeistos. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kai asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, todėl konkreti diena, kai asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutiniškai apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista. Reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo asmenines savybes, jo veiksmų arba neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui bei kitas reikšmės turinčias aplinkybes.
Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK 1.127 straipsnio 2- 5 dalyse nurodytais atvejais ieškinio senaties terminų eigos pradžia tam tikriems reikalavimams pareikšti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tai yra CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės išimtys. Tuo atveju, kai įstatymai nustato kitokį nei CK 1.127 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą, pagal jį ir turi būti nustatoma ieškinio senaties termino eigos pradžia. Kai įstatymai ieškinio senaties termino eigos pradžią susieja su objektyviais įvykiais (objektyvusis kriterijus), aplinkybė, kad apie pažeistas teises asmuo realiai galėjo sužinoti ir sužinojo tik pasibaigus ieškinio senaties terminui, neturi įtakos ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymui, bet, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti pripažinta pagrindu praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. Švedijos įmonė „Baltic Bitumen AB“, bylos Nr. 3K-3-87/2010). Ginčo atveju ieškovas po sužalojimų tęsdamas gydymą patyrė papildomų išlaidų, tokiu atveju nustačius šias faktines aplinkybes, pripažintina, kad jis gali realiai reikalauti iš atsakovo atlyginti patirtą žalą, kuri atsirado vėliau tęsiant gydymą, o ieškinio senaties terminas naujam reikalavimui pareikšti dėl patirtų išlaidų priteisimo galima skaičiuoti nuo įmokų sumokėjimo gydymo įstaigai dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad žala būsimų išlaidų forma gali būti priteista į ateitį, jei yra realus pagrindas nustatyti, kad tokios išlaidos būtinos, pagrįstos, todėl atsakovo argumentas, kad ieškovas turi kreiptis dėl realiai patirtų išlaidų priteisimo, yra nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92–93, 259, 263–270 str., 293 str. 4 p., 294 str.).
n u s p r e n d ž i a:
1. Ieškovo R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui E. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) tenkinti visiškai.
2. Priteisti ieškovui R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 721,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt vieną eurą) turtinės žalos atlyginimui.
3. Priteisti ieškovui R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
4. Priteisti valstybei (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 52,00 Eur (penkiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėjas Jonas Stubrys