Civilinė byla Nr. e2-1437-1080/2021

        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22412-2020-4

          Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.28.;

          3.2.6.1.; 3.1.7.6.

          (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Žurienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui R. L.,

atsakovo atstovei advokato padėjėjai Benitai Surgailytei,

liudytojui D. B.,

 viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Jurisdictus“ ieškinį atsakovams A. V. ir A. A. dėl išlaidų priteisimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė UAB „Jurisdictus“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti 2 788 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą solidariai iš atsakovų, 0,62 Eur patirtų išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu neteismine tvarka, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 63 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr.18/03 ir priėmimo-perdavimo aktu (Nr. 30-2) tarp UAB „Sauda“ ir UAB „Jurisdictus“, 2019 m. lapkričio 28 d. perleidusi reikalavimo teisę UAB „Jurisdictus“, ieškovė įgijo teisę reikalauti iš transporto priemonės Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko ir/ar valdytojo atlyginti išlaidas už automobilio priverstinį nuvežimą bei saugojimą. Ieškovės teigimu, pagal sutartimi sulygtus įkainius už minėto automobilio priverstinį nuvežimo saugojimo laiką (199 saugojimo dienas) prašo priteisti 2 788 Eur išlaidų sumą iš atsakovų solidariai. Pranešimai apie transporto priemonės saugojimą buvo siunčiami minėto automobilio savininkui ir valdytojui ieškovei žinomais adresais. Pažymi, kad pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato aptarnavimo skyriaus pateiktą informaciją apie priverstinai nuvežtų transporto priemonių savininkus ir valdytojus transporto priemonės savininku yra nurodytas L. Ž., tačiau L. Ž. pateikė pirkimo pardavimo sutartį, kuria automobilis parduotas atsakovui A. V.. Ginčo automobilį pažeidimo metu vairavo atsakovas A. A..

3.       Atsakovas A. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad 2019 m. sausio 24 d. iš L. Ž. nupirko automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau panaudojęs keletą savaičių jį pardavė V. B., todėl ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Už automobilį V. B. atsiskaitė grynaisiais pinigais, todėl apmokėjimo fakto ir pirkimo pardavimo sutarties atsakovas pateikti negali. Atsakovas automobilio valdytojo, kuris pažeidimo metu vairavo transporto priemonę, nepažįsta. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas A. A. galimai nupirkęs automobilį iš V. B. yra automobilio savininkas ir valdytojas.

5.       Atsakovas A. A. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6.       Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją

7.       Teismo posėdžio metu atsakovo A. V. atstovė paaiškino, kad atsakovas iki ieškinio pareiškimo dienos teisme apie ieškinyje nurodytas aplinkybes nežinojo. 2019-01-24 automobilį pardavė V. B., už kurį buvo atsiskaityta grynais pinigais, pirkimo pardavimo sutarties neišsaugojo, kitas sutarties egzempliorius yra pas V. B.. Atsakovas pateikė susirašinėjimą su V. B., kuris patvirtino, jog automobilį įsigijo iš A. V..

8.       Teismo posėdžio metu liudytojas D. B. paaiškino, kad yra A. V. draugas ir žino, kad byloje kalbama apie automobilį BMW 5 serijos ir šio automobilio pardavimo sandoryje jis dalyvavo. Paliudijo, kad apie sausio vidurį susitarė susitikti su Aivaru, atėjęs pamatė, jog Aivaras stovėjo su kitu draugu, buvo informuotas, jog atvažiuoja pirkėjas apžiūrėti automobilio; atvykęs pirkėjas apžiūrėjo automobilį ir sutiko nupirkti, surašė popierius ir liudytojas iš pasirašomų popierių užmetęs akį pamatė, jog tai V. B.. Paaiškino, kad Aivaras pardavinėjo BMW 5 serijos, juodos spalvos sedaną, automobilio valstybinio numerio neprisimena. Papildomai paliudijo, kad  Aivaras automobilį turėjo apie porą mėnesių, parduodant automobilį pirkėjas pinigus perdavė grynaisiais, sandoris vyko 2021 metais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas.

9.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 5 d. buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, kuriuo automobilis Opel Omega valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl KET pažeidimo, buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas UAB „Sauda“ aikštelėje nuo 2019 m. liepos 5 d. iki šios dienos. Tarp UAB „Sauda“ ir ieškovės 2018 m. spalio 2 d. sudarytos Reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) sutarties Nr. 18/03 bei 2019 m. lapkričio 28 d. Reikalavimo teisės perleidimo patvirtinimo ir su juo susijusių dokumentų priėmimo-perdavimo akto Nr. 30-2 pagrindu UAB „Sauda“ perleido ieškovei reikalavimo teisę išieškoti išlaidas už transporto priemonės Opel Omega valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą ir saugojimą. VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsakovas A. V.. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškovei pateiktos Užklausimo formos matyti, kad asmuo, nubaustas už KET ar kitus pažeidimus vairuojant transporto priemonę Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra atsakovas A. A.. 

10.       Ieškovė teigia, kad išlaidų priteisimo reikalauja iš atsakovų solidariai pagal LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 8 dalį išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. 

11.       Priverstinai nuvežama transporto  priemonė paprastai yra saugoma pasaugos sutarties, sudarytos ne tarp transporto priemonės savininko ar valdytojo ir saugotojo, o tarp policijos komisariato ir saugotojo, pagrindu. Šios pasaugos sutarties ypatybė yra ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų), o transporto priemonės savininkui ir valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021).Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio  nuvežimo ir saugojimo išlaidas.

12.       Sprendžiant dėl automobilio perleidimo ir jo faktinio savininko vertintina byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojo parodymai ir byloje esantys duomenys.

13.       Nustatyta, kad viešame transporto priemonių registre VĮ „Regitra“ transporto priemonės Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra nurodytas A. V.. Apie tai, kad buvo sudaryta transporto priemonės Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis ir automobilis perleistas V. B., kaip tai tvirtina atsakovas A. B. ir jos atstovė, duomenų į bylą nepateikta (CPK 178 straipsnis). Nustatyta, kad asmuo, nubaustas už KET ar kitus pažeidimus vairuojant transporto priemonę Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra atsakovas A. A..

14.       Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Taigi nesudarius rašytinės automobilio pirkimo – pardavimo sutarties, transporto priemonės savininko pasikeitimas pirmiausia turi būti įrodytas, įrodant, kad automobilis buvo perduotas kitam asmeniui (pirkėjui), perduodant jam automobilio dokumentus, užtikrinant pastarajam jo valdymą.

15.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad automobilis buvo parduotas V. B. ir šią aplinkybę tvirtina pateiktos fotonuotraukos iš atsakovo ir V. B. susirašinėjimas bei liudytojo parodymai. Tačiau su šiais atsakovo argumentais nesutiktina. Pateiktas susirašinėjimas, priešingai nei teigia atsakovas, nepatvirtina, jog atsakovas A. V. automobilį pardavė V. B.. Šios aplinkybės taip pat nepatvirtino ir liudytojas D. B.. Priešingai nei teigia atsakovas, liudytojas teismo posėdžio metu davė paaiškinimus ne dėl ginčo automobilio, o dėl BMW 5 serijos automobilio, todėl teismas pastarojo liudytojo parodymais nesivadovauja.

16.       Teismas byloje įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendimo 13 punkte nustatytas faktines bylos aplinkybes ir šalių bei liudytojo paaiškinimus daro išvadą, kad transporto priemonės savininkas yra atsakovas A. V., kuris laikytinas tinkamu atsakovu byloje. Atsakovo argumentai, kad atsakovas A. A. gali būti transporto priemonės savininku paremtas spėjimu, šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Priešingai, bylos duomenys tvirtina, kad atsakovas A. A. buvo ne transporto priemonės savininku, o jos valdytoju.

17.       Atsakovas taip pat nurodo, jog jam nebuvo žinoma apie skolą ir apie ją sužinojo tik teismui informavus apie priimtą ieškovės ieškinį teisme, atsakovas nebuvo informuotas apie priverstinai nuvežtą priemonę.

18.       Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 5-V-569 patvirtinto Transporto  priemonių priverstinio  nuvežimo tvarkos aprašo 12 punktas nustato, kad tais atvejais, kai policijos pareigūnui priimant sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę ar ją nuvežant transporto priemonės  savininko (valdytojo) vietoje nebuvo, policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas, gavęs informaciją apie priverstinai nuvežtą transporto  priemonę, apie tai nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, praneša (telefonu arba raštu) transporto priemonės  savininkui (valdytojui), taip pat informuoja, kaip galima atsiimti transporto  priemonę, ir tai pažymi žurnale.

19.       UAB “Sauda“ ir Vilniaus apskrities VPK 2018 m. gegužės 8 d. sudarytos Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties 7.6 punkte nustatyta ieškovės pareiga imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo greičiau atsiimtos, t. y. informuoti automobilių savininkus ir/ar valdytojus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti. Nustatyta, kad Priverstinio transporto priemonės nuvežimo priemonės aktas priimtas atsakovams nedalyvaujant. Vilniaus apskrities VPK KPV TOP 2019 m. rugpjūčio 24 d. leidimu Nr. 19103124657 leido transporto priemonę atsiimti  L. Ž.. L. Ž. 2019 m. sausio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi automobilį pardavė atsakovui A. V.. Apie transporto priemonės valdytojo ir(ar) savininko pasikeitimą viešame registre pranešta, po ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. 2020 m. rugpjūčio 18 d., įregistruojant naujo transporto priemonės valdytojo ir (ar) savininko duomenis – A. V.. Atsakovas A. V. įsigijęs automobilį apie savininko pasikeitimą viešam registrui taip pat nepranešė. Iš bylos duomenų matyti, kad antstolė Brigita Palavinskienė pranešimą apie neapmokėtą įsiskolinimą siuntė 2020 m. vasario 5 d. L. Ž. ir A. A., UAB „Sauda“ apie kreditoriaus pasikeitimą perleidus reikalavimo teisę siuntė 2019 m. lapkričio 28 d. L. Ž. ir A. A.. Byloje nėra įrodymų, kad policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. per 3 dienas, informavo savininką A. V. apie priverstinį  automobilio nuvežimą. Taigi, duomenų byloje apie tai, kad tuometiniam automobilio savininkui teisės aktų nustatyta tvarka (t. y. per 3 dienas nuo priverstinio nuvežimo) jis informuotas apie jam priklausančio automobilio nuvežimą ir saugojimą, nėra, tačiau esant duomenims, jog L. Ž. ir A. A. buvo siunčiami pranešimai apie skolos už automobilio nuvežimą ir saugojimą bei reikalavimo teisės perleidimą, L. Ž. neginčijant VĮ „Regitra“ neįregistruotą automobilio perleidimą A. V., L. Ž. ir atsakovui A. V. neinformavus tiek UAB „Sauda“, tiek antstolės apie automobilio savininko pasikeitimą, atsakovo nurodoma aplinkybė dėl informavimo apie automobilio nuvežimą ir saugojimą nėra pakankamas pagrindas atsakovus visiškai atleisti nuo pareigos apmokėti transporto priemonės saugojimo išlaidas, nes informaciją apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą L. Ž. ir A. A. pateikė UAB „Sauda“, vykdydama 7.6 punkte nustatytą pareigą.

20.       Sprendžiant automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų priteisimo klausimą kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad, atsižvelgiant į viešojoje teisėje nustatytą reguliavimą, pasaugos sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis) trečiajam asmeniui gali būti sukuriama ne tik reikalavimo teisė, bet ir tam tikros pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011). Minėta, kad išlaidas ūkio subjektui už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki automobilio atsiėmimo iš aikštelės dienos privalo atlyginti savininkas ir valdytojas solidariai.

21.       Ieškovė pažymėjo, kad sutarties tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nr. 10-ST2-89 priede Nr. 1 yra nurodyti įkainiai už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą – už transporto priemonės nuvežimą iš priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo imamas 2,00 Eur mokestis, o už vienos paros saugojimą – 14,00 Eur mokestis. Už transporto priemonės Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo laiką nuo transporto priemonės nuvežimo dienos (2019 m. liepos 5 d.) iki ieškinio surašymo dienos susidarė 398 saugojimo para. Tačiau ieškovė prašo priteisti pusę šio laikotarpio, t. y. nuo 2019 m. liepos 5 d. iki 2020 m. sausio 20 d. (199 saugojimo parų), t. y. 2 788 Eur skolos (2,00 Eur nuvežimo mokestis + (199 saugojimo dienos x 14,00 Eur saugojimo mokestis)).

22.       Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, kad UAB „Jurisdictus“ įgijo teisę į automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimą (CK 6.830-6.849 straipsniai), kurią perleido UAB „Sauda“, o ši – ieškovei (CK 6.101-6.104 straipsniai). Įvertinus šias aplinkybes, bei tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai savo prievolę ieškovei įvykdė tinkamai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai 2 788 Eur už transporto priemonės Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo transporto priemonės nuvežimo dienos 2019 m. liepos 5 d. už 199 saugojimo parą, tenkintinas.

23.       Pažymėtina, kad įvertinus teismų praktiką panašiose bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019-10-31 nutartis c.b. Nr. e2A-1496-794/2019, 2020-11-17 nutartis c.b. 2A-1901-392/2020 ir kt.), teismas sprendžia, kad  prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas Vilniaus mieste, ieškovės prašomas priteisti įsiskolinimas pagal nurodytą įkainį laikytinas teisingu ir proporcingu ir neuždedančiu pernelyg didelės naštos transporto priemonės savininkui ir valdytojui.

24.       Ieškovė taip pat prašo iš atsakovų priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovai pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (2 788 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-08-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

25.       Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 63 Eur žyminio mokestį. Ieškinį tenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis priteistinos ieškovei iš atsakovų, t. y. iš kiekvieno po 31,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 ir 7 dalys, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

26.       Ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis taip pat priteistina ir 0,62 Eur išlaidų susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka. Iš kiekvieno atsakovo priteistina po 0,31 Eur šių išlaidų (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

27.       Ieškinį tenkinus, valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios sudaro 14,90 Eur, t.y. iš kiekvieno po 7,45 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovų A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“, įmonės kodas 301851658, naudai 2 788 Eur (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 00 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 788 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 63,62 Eur (šešiasdešimt tris eurus ir 62 ct) bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 31,81 Eur (trisdešimt vieną eurą ir 81 ct)bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 7,45 Eur (septynis eurus ir 45 ct) bylinėjimosi išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                 Dovilė Sadauskaitė