Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-735-350-2010].doc
Bylos nr.: 1A-735-350-2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr.: 1 A-735-350/2010

Teisminio proceso Nr. 1-53-1-00332-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6; 1.2.14.1.2.2;    

 (S)

 

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio  22  d.

Panevėžys

 

            Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija- Algirdas Gaputis (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Pranas Šimkus ir Evaldas Vanagas,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

            dalyvaujant prokurorui Ignui Railai,

            gynėjai Lidijai Blinkevičienei

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-08-20 nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir 6 mėnesiams       

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

 nustatė:

 

V. V. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 16 d., apie 9 valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vagystės tikslu, pro pravirą lango orlaidę įkišęs ranką ir atkabinęs lango kablius iš vidaus, įsibrovė į I. G. butą, esantį Anykščiuose (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė I. G. mobiliojo ryšio telefonus - „Sony Ericson W200“ už 200 litų ir „NOKIA 6030“ už 100 litų,  tuo padarydamas  nukentėjusiajai I. G. 300 litų turtinę žalą.

V. V. apeliaciniu skundu prašo 2010-08-20 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti: jo veiksmus iš BK 178 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 178 str. 4 d. ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Teigia, kad įvykio dieną girtavo su nukentėjusiąja I. G. jo namuose. I. G. liko pas jį nakvoti, o apie 6 val., ryte išėjo į savo namus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Sutarė susitikti vėliau. Po kelių valandų jis nutarė nueiti pas ją, tačiau priėjus prie I. G. namo, duris rado užrakintas, beldžiant niekas durų nedarė. Kieme sutiko jos seserį, klausė kur I. G., tačiau jam buvo atsakyta, kad namuose nieko nėra. Apeliantas tuo nepatikėjo, pamanė, kad I. G. grįžusi paryčiui miega namuose, todėl sugalvojo įlipti į namą per langą. Įlipęs įsitikino, kad I. G. namuose tikrai nėra, ir tuo metu pamatė padėtus du telefonus, kuriuos nusprendė pavogti. Įsidėjęs juos į kišenę išlipęs per tą patį langą grįžo į namus. Lįsdamas per langą tikslo vogti neturėjo, tik norėjo rasti pažįstamą I. G.. Mintis paimti telefonus kilo tik būnant viduje ir juos pamačius. Tyrimo metu sakydamas, kad į namą lindo vogti, melavo, manė, kad taip palengvins savo padėtį, tačiau teisme davė teisingus parodymus .

            Nurodo, kad pavogtų daiktų vertė - 300 Lt, todėl atsakomybė už jo padarytą veiką numatyta BK 178 str. 4 d. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, kad į nukentėjusios butą jis įsibrovė turėdamas tikslą ką nors pavogti, abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, ir veika iš BK 178 str. 2 d. perkvalifikuota į BK 178 str. 4 d.. Atsižvelgtina ir į tai, kad jis prisipažino nusikaltęs, gailisi, žala atlyginta, nukentėjusioji griežtai bausti neprašė, tokiu būdu jam turėtų būti skirtina minimali bausmė.

            Prašo atsižvelgti į tai, kad skyrus laisvės atėmimo bausmę, jis netenka socialinių garantijų – pašalpos, bus išbrauktas iš darbo biržos ir negalės išeiti į išankstinę pensiją.

 

Teismo posėdyje gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).  

Nuteistasis neneigia pagrobęs mobiliojo ryšio telefonus iš nukentėjusios namo, tačiau nurodo, kad lipdamas per langą į namo vidų tikslo vogti neturėjo, norėjo tik rasti nukentėjusią I. G., o telefonus pagrobti sugalvojo tik patekęs į butą ir juos pamatęs, todėl mano, kad jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 178 str. 4 d..

 Šie jo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų nėra nauji, skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti ir su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi įvykio vietos apžiūros protokolu, nukentėjusios I. G. ir liudytojos G. K. apklausomis, paties V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, ir šių įrodymų visumos pagrindu konstatavo, kad V. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Apeliantas į I. G. butą pateko langą, pro atvirą orlaidę atkabinęs lango kablius. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad priėjęs prie nukentėjusios namų ir supratęs, kad namuose nieko nėra, sugalvojo patekti į namo vidų ir pagrobti ką nors vertinga (b.l. 28-29). Tai, kad apeliantas į nukentėjusios namo vidų lindo turėdamas tikslą įvykdyti vagystę, partvirtina ir liudytojos G. K. parodymai apie tai, kad įvykio dieną ji matė apeliantą beldžiantį į I. G. namo duris ir langą bei jam pasakė, kad I. G. namuose nėra. Taigi akivaizdu, kad braudamasis į nukentėjusiosios butą apeliantas jau žinojo, jog pastarosios ten nėra, todėl jo vėlesni parodymai apie patekimo į butą tikslą prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai atmesti ir įvertinti tik kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant sušvelninti savo padėtį. Tokiu būdu, skundžiamu nuosprendžiu apelianto veika pagrįstai kvalifikuota kaip vagystė įsibraunant į  gyvenamą patalpą.

Teismas, skirdamas V. V. bausmę, teisingai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias teisės normas. Jis naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, todėl teismas jam, kaip recidyvistui, teisingai parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį (BK 56 str. 1 d.). V. V. padarė tyčinį apysunkį baigtą nusikaltimą nuosavybei, byloje nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors apeliantas  skunde nurodo, kad padaręs veiką prisipažįsta ir gailisi, tačiau kaip matyti teisiamojo posėdžio metu jis parodymus pakeitė, neigė, kad į namą pateko turėdamas tikslą pagrobti, todėl teismas pagrįstai jo tariamo prisipažinimo nevertino kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apeliantas nedirba, daugybę kartų baustas administracine tvarka, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas šeštą kartą, visos jo anksčiau įvykdytos nusikalstamos veikos analogiškos – vagystės. Šios aplinkybės rodo, jog jis nėra linkęs keisti susiformavusio nusikalstamo elgesio. Esant tokioms aplinkybėms, V. V. paskirta žymiai mažesnė už sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį laisvės atėmimo bausmė tinkamai individualizuota, atitinkanti padarytos veikos ir asmenybės pavojingumą, todėl nėra aiškiai per griežta ir nekeistina.

Skunde nurodytos aplinkybės- kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę apeliantas neteks tam tikrų socialinių garantijų, negali būti ir nėra pagrindu jį atleisti nuo bausmės, ar kitaip švelninti jo padėtį, nes liktų neįgyvendinta bausmės paskirtis. 

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Anykščių  rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

 

nutarė:

 

            Nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.                                                                                      

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                   Algirdas Gaputis

 

Teisėjai                                                                                                            Evaldas Vanagas        

                                                                                                                       Pranas Šimkus