Baudžiamoji
byla Nr.: 1 A-735-350/2010
Teisminio
proceso Nr. 1-53-1-00332-2010-1
Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.6; 1.2.14.1.2.2;
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 22 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija- Algirdas Gaputis (kolegijos
pirmininkas ir pranešėjas), Pranas Šimkus ir Evaldas Vanagas,
sekretoriaujant
Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant
prokurorui Ignui Railai,
gynėjai
Lidijai Blinkevičienei
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą
pagal nuteistojo V. V. apeliacinį
skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-08-20 nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu
pagal BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir 6
mėnesiams
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
nustatė:
V. V. nuteistas už tai,
kad jis 2010 m. rugpjūčio 16 d., apie 9 valandą, būdamas apsvaigęs nuo
alkoholio, vagystės tikslu, pro pravirą lango orlaidę įkišęs ranką ir atkabinęs
lango kablius iš vidaus, įsibrovė į I.
G. butą, esantį Anykščiuose (duomenys neskelbtini), iš kur
pagrobė I. G. mobiliojo
ryšio telefonus - „Sony Ericson W200“ už 200 litų ir „NOKIA 6030“ už 100 litų,
tuo padarydamas nukentėjusiajai I.
G. 300 litų turtinę žalą.
V. V. apeliaciniu
skundu prašo 2010-08-20 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:
jo veiksmus iš BK 178 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 178 str. 4 d. ir skirti
bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Teigia, kad
įvykio dieną girtavo su nukentėjusiąja I. G. jo namuose. I. G. liko pas jį nakvoti, o apie 6 val.,
ryte išėjo į savo namus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Sutarė susitikti
vėliau. Po kelių valandų jis nutarė nueiti pas ją, tačiau priėjus prie I. G. namo, duris rado
užrakintas, beldžiant niekas durų nedarė. Kieme sutiko jos seserį, klausė kur I. G., tačiau jam buvo
atsakyta, kad namuose nieko nėra. Apeliantas tuo nepatikėjo, pamanė, kad I. G. grįžusi paryčiui
miega namuose, todėl sugalvojo įlipti į namą per langą. Įlipęs įsitikino, kad I. G. namuose tikrai nėra,
ir tuo metu pamatė padėtus du telefonus, kuriuos nusprendė pavogti. Įsidėjęs
juos į kišenę išlipęs per tą patį langą grįžo į namus. Lįsdamas per langą
tikslo vogti neturėjo, tik norėjo rasti pažįstamą I. G.. Mintis paimti telefonus kilo tik būnant
viduje ir juos pamačius. Tyrimo metu sakydamas, kad į namą lindo vogti, melavo,
manė, kad taip palengvins savo padėtį, tačiau teisme davė teisingus parodymus .
Nurodo, kad pavogtų
daiktų vertė - 300 Lt, todėl atsakomybė už jo padarytą veiką numatyta BK 178
str. 4 d. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra surinkta jokių objektyvių
įrodymų, kad į nukentėjusios butą jis įsibrovė turėdamas tikslą ką nors
pavogti, abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, ir veika iš BK 178
str. 2 d. perkvalifikuota į BK 178 str. 4 d.. Atsižvelgtina ir į tai, kad jis
prisipažino nusikaltęs, gailisi, žala atlyginta, nukentėjusioji griežtai bausti
neprašė, tokiu būdu jam turėtų būti skirtina minimali bausmė.
Prašo atsižvelgti į
tai, kad skyrus laisvės atėmimo bausmę, jis netenka socialinių garantijų –
pašalpos, bus išbrauktas iš darbo biržos ir negalės išeiti į išankstinę
pensiją.
Teismo posėdyje gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma
apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
Nuteistasis neneigia pagrobęs mobiliojo
ryšio telefonus iš nukentėjusios namo, tačiau nurodo, kad lipdamas per langą į
namo vidų tikslo vogti neturėjo, norėjo tik rasti nukentėjusią I. G., o telefonus pagrobti sugalvojo tik patekęs
į butą ir juos pamatęs, todėl mano, kad jo veika turėtų būti kvalifikuojama
pagal BK 178 str. 4 d..
Šie jo teiginiai atmetami kaip
nepagrįsti. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas įvertino visus
byloje esančius įrodymus kaip visumą. Apeliaciniame
skunde išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų nėra nauji, skundžiamu
nuosprendžiu jau yra įvertinti ir su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas
visiškai sutinka.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje
pagrįstai rėmėsi įvykio vietos apžiūros protokolu, nukentėjusios I. G. ir liudytojos G.
K. apklausomis, paties V. V. ikiteisminio
tyrimo metu duotais parodymais, ir šių įrodymų visumos pagrindu
konstatavo, kad V. V. padarė
jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Apeliantas į I. G. butą pateko langą, pro atvirą orlaidę
atkabinęs lango kablius. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad priėjęs prie
nukentėjusios namų ir supratęs, kad namuose nieko nėra, sugalvojo patekti į
namo vidų ir pagrobti ką nors vertinga (b.l. 28-29). Tai, kad apeliantas į
nukentėjusios namo vidų lindo turėdamas tikslą įvykdyti vagystę, partvirtina ir
liudytojos G. K. parodymai
apie tai, kad įvykio dieną ji matė apeliantą beldžiantį į I. G. namo duris ir langą bei jam pasakė,
kad I. G. namuose nėra.
Taigi akivaizdu, kad braudamasis į nukentėjusiosios butą apeliantas jau žinojo,
jog pastarosios ten nėra, todėl jo vėlesni parodymai apie patekimo į butą
tikslą prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir skundžiamu nuosprendžiu
pagrįstai atmesti ir įvertinti tik kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant
sušvelninti savo padėtį. Tokiu būdu, skundžiamu nuosprendžiu apelianto veika
pagrįstai kvalifikuota kaip vagystė įsibraunant į gyvenamą patalpą.
Teismas,
skirdamas V. V. bausmę,
teisingai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias teisės normas. Jis naują
tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą,
todėl teismas jam, kaip recidyvistui, teisingai parinko laisvės atėmimo bausmės
rūšį (BK 56 str. 1 d.). V. V. padarė
tyčinį apysunkį baigtą nusikaltimą nuosavybei, byloje nustatyta viena jo
atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Nors apeliantas skunde nurodo, kad padaręs veiką prisipažįsta ir gailisi,
tačiau kaip matyti teisiamojo posėdžio metu jis parodymus pakeitė, neigė, kad į
namą pateko turėdamas tikslą pagrobti, todėl teismas pagrįstai jo tariamo
prisipažinimo nevertino kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apeliantas
nedirba, daugybę kartų baustas administracine tvarka, skundžiamu nuosprendžiu
nuteistas šeštą kartą, visos jo anksčiau įvykdytos nusikalstamos veikos
analogiškos – vagystės. Šios aplinkybės rodo, jog jis nėra linkęs keisti
susiformavusio nusikalstamo elgesio. Esant tokioms aplinkybėms, V. V. paskirta žymiai mažesnė už sankcijoje
numatytą šios bausmės rūšies vidurkį laisvės atėmimo bausmė tinkamai
individualizuota, atitinkanti padarytos veikos ir asmenybės pavojingumą, todėl
nėra aiškiai per griežta ir nekeistina.
Skunde
nurodytos aplinkybės- kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę apeliantas neteks
tam tikrų socialinių garantijų, negali būti ir nėra pagrindu jį atleisti nuo
bausmės, ar kitaip švelninti jo padėtį, nes liktų neįgyvendinta bausmės paskirtis.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Anykščių rajono
apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas,
priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių
teisės normų, todėl keisti jį apeliaciniame
skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
Nuteistojo V. V. apeliacinį skundą
atmesti.
Kolegijos pirmininkas Algirdas Gaputis
Teisėjai Evaldas
Vanagas
Pranas Šimkus