Administracinė byla Nr. eI3-508-426/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04208-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1; 22.7;
41; 55.1.3; 57.2.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,
dalyvaujant pareiškėjui J. K.,
atsakovo atstovui Dariui Bradūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. lapkričio 20 d. raštą Nr. 27D-2727 „Dėl duomenų pateikimo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Departamentą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. lapkričio 16 d. prašymus; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad dalyvavo viešame konkurse į Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas, kuris įvyko Pretendentų vertinimo komisijos posėdyje 2020 m. lapkričio 9 ir 10 d., o apie rezultatus buvo informuotas 2020 m. lapkričio 11 d. Taip pat pareiškėjas dalyvavo viešame konkurse į ŽŪM Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas, kuris įvyko Pretendentų vertinimo komisijos posėdyje 2020 m. lapkričio 11 d. Apie rezultatus jis buvo informuotas 2020 m. lapkričio 12 d.
Pareiškėjui suabejojus konkursų rezultatais, ketindamas skųsti Pretendentų vertinimo komisijos protokolinius rezultatus teisme, jis 2020 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į Departamentą su atskirais prašymais (toliau – ir Prašymai) pateikti Pretendentų vertinimo komisijos 2020 m. lapkričio 9, 10 d. ir 11 d. posėdžio protokolus bei šių posėdžių skaitmeninius garso ir vaizdo įrašus (laikmenas) jo nurodytu elektroniniu paštu, taip pat registruotu paštu. Departamentas Raštu pareiškėjui pateikė tik konkurso į ŽŪM Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo pareigas Pretendentų vertinimo komisijos 2020 m. lapkričio 10 d. bei konkurso į ŽŪM Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus vedėjo pareigas Pretendentų vertinimo komisijos 2020 m. lapkričio 11 d. protokolų išrašus.
Rašte nurodyta, kad pagal Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybės tarnybos departamente tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybės tarnybos departamento direktoriaus 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 27V-94 (Valstybės tarnybos departamento direktoriaus 2020 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 27V-70 redakcija), (toliau – ir Asmens duomenų tvarkos aprašas) 22 ir 24 punktus pretendentams gali būti išduodami protokolo išrašai, neatskleidžiant kitų pretendentų duomenų. Susipažinimas su pretendentų vertinimo komisijoje skaitmeniniu garso arba garso ir vaizdo įrašu galimas Departamento patalpose iš anksto suderintu laiku. Asmenims skaitmeninio garso bei garso ir vaizdo įrašo kopijos neišduodamos, jie gali tik išklausyti savo garso arba peržiūrėti savo vaizdo įrašą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas pareiškėjui pateikė konkursų Pretendentų vertinimo komisijų posėdžių protokolų išrašus.
Pareiškėjo vertinimu, Departamentas vadovavosi tik Asmens duomenų tvarkos aprašo nuostatais, remdamasis tuo, jog klausimai ir užduotys yra profesinė (komercinė) paslaptis, tačiau mano, kad atsakovas to niekuo nepagrindė, todėl Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 ir 34 straipsnių reikalavimų, nepatvirtintas antspaudu ir neautorizuotas valstybės informacinėje sistemoje, todėl neatitinka ir VAĮ 8 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
Skunde pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad posėdžių skaitmeninių garso ir vaizdo įrašų (laikmenų) pateikimo tvarkos vertinimo komisijoje dalyvavusiems pretendentams nei Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – ir Priėmimo tvarkos aprašas), nei Asmens duomenų tvarkos aprašas nereglamentuoja, todėl šiuo konkrečiu atveju jų pateikimui taikytini kiti tai reglamentuojantys teisės aktai. Pažymi, kad jis prašė pateikti Pretendentų vertinimo komisijų, kuriose pats dalyvavo, protokolus su garso ir vaizdo įrašais, todėl šiuo atveju taikytinas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau – ir BDAR), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ir ADTAĮ), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, VAĮ ir kiti teisės aktai.
Skunde teigiama, kad Asmens duomenų tvarkos aprašo 24.1 papunkčio nuostatos, jog pretendentams gali būti išduodami protokolo išrašai, o skaitmeninio garso ir vaizdo įrašo kopijos neišduodamos, negali būti taikomos kaip prieštaraujančios aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Pareiškėjas mano, kad pagal Prašymus Departamentas turėjo pareigą pateikti nenuasmenintus protokolus su garso ir vaizdo įrašais arba nurodyti atsisakymo tai padaryti priežastis.
Skunde pareiškėjas pažymi, kad konkursai vyko nuotoliniu būdu, todėl pagal Priėmimo tvarkos aprašo 48 punkto bei Asmens duomenų tvarkos aprašo 23 punkto ir 24.2 papunkčio nuostatas Departamentas privalėjo pareiškėjui pateikti protokolus arba išrašus, juose nurodydamas visų pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Šiuo atveju Departamentas, pateikdamas tik protokolo išrašus su pareiškėjo duomenimis, iš esmės pažeidė Priėmimo tvarkos aprašo ir Asmens duomenų tvarkos aprašo reikalavimus.
Atsakovas Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad Departamente 2020 m. lapkričio 16 d. gauti ir užregistruoti pareiškėjo prašymai pateikti konkursų į ŽŪM Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo pareigas ir ŽŪM Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus vedėjo pareigas pretendentų vertinimo komisijų posėdžio protokolus bei šių posėdžių pilnus skaitmeninius garso ir vaizdo įrašus (laikmenas). Departamentas Raštu atsakė į prašymus, pateikdamas Pretendentų vertinimo komisijų posėdžio protokolų išrašus. Taip pat informavo pareiškėją, kad jis turi teisę susipažinti su pretendentų vertinimo komisijos bei vaizdo ir garso įrašų dalimi, kurioje jis dalyvavo, Departamento patalpose.
Nurodo, kad pagal Priėmimo tvarkos aprašą asmens duomenys tvarkomi, remiantis BDAR ir ADTAĮ. Departamentas turi pareigą ne tik teikti asmens duomenis jų pačių prašymu, bet ir užtikrinti, jog konkurse (atrankoje) naudojami klausimai, testai, praktinės užduotys nebūtų išviešinti ir pretendentai negalėtų platinti ar (ir) atitinkamai su kieno nors pagalba pasirengti atsakymų, tokiu būdu įgydami pranašumą prieš kitus pretendentus. Pažymi, kad Departamentas ne absoliučiai riboja pretendentų teisę susipažinti su savo duomenimis, tačiau suteikia ir teisę su jais susipažinti Departamento patalpose, nedarant įrašų, nekopijuojant, taip užtikrinant klausimų, praktinių užduočių ar testų neišviešinimą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Departamento atstovų, kitų įstaigų atstovų, dalyvaujančių pretendentų vertinimo komisijose, klausimai, praktinės užduotys yra profesinė (komercinė) paslaptis, be to, yra naudojami ir bus naudojami kituose valstybės tarnautojų konkursuose bei atrankose.
Akcentuoja, kad skundo nagrinėjimo dalykas – ginčijamas Raštas, o ne Asmens duomenų tvarkos aprašo atitiktis ar neatitiktis VAĮ, BDAR, ADTAĮ ir kitiems teisės aktams. Mano, kad Raštas neprieštarauja minėtoms teisės aktų nuostatoms ir pareiškėjo aiškinimas, kad skundžiamas Raštas laikytinas neteisėtu, atsakovo nuomone, nepagrįstas.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, aiškindamas, jog Raštas nepatvirtintas antspaudu ir nėra autorizuotas valstybės informacinėje sistemoje, kaip nurodyta VAĮ 8 straipsnio 3 dalyje, remiasi jau nebegaliojančia VAĮ nuostata. Paaiškina, kad buvo pateiktas skundžiamo Rašto originalas, kuriame nurodyti įstaigos rekvizitai, jis pasirašytas direktoriaus, išsiųstas paštu ir registruotas Departamento Dokumentų valdymo sistemoje.
Departamento teigimu, pareiškėjas Prašymuose prašė pateikti duomenis, remiantis Asmens duomenų tvarkos aprašo 24 punktu, todėl laiko, kad jis žinojo, kokiu būdu ir kokia apimtimi duomenys jam bus pateikti. Atkreipia dėmesį, kad Departamentui nei Asmens duomenų tvarkos aprašo nustatyta tvarka, nei aukštesnės galios teisės aktų nustatyta tvarka nesuteikti įgaliojimai ar numatytos atskiros išimtys, kuriomis vadovaujantis būtų galima pareiškėjui suteikti ne tik atsakovo tvarkomus pareiškėjo duomenis, bet ir trečiųjų asmenų, t. y. kitų pretendentų, duomenis.
Atsiliepime atsakovas pažymi, kad Priėmimo tvarkos aprašo 57 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog duomenys apie pretendentus neskelbiami. Konkursai vyko naudojant telekomunikacijų galinius įrenginius. Konkursų metu pretendento individualaus vertinimo procedūra pradedama, tik nustačius kiekvieno pretendento asmens tapatybę. Asmens tapatybės nustatymo procedūra vyko pretendentui į ekraną parodant asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame matyti jo vardas, pavardė, asmens kodas, nuotrauka. Pateikus pareiškėjui pilną vaizdo įrašą, Departamentas pažeistų savo, kaip asmens duomenų valdytojo, pareigą tinkamai tvarkyti ir saugoti kitų pretendentų tvarkomus asmens duomenis.
Nurodo, kad pagal BDAR 33 straipsnį teisė susipažinti (gauti) savo asmens duomenis neturėtų turėti neigiamo poveikio kitų asmenų teisėms ar laisvėms. Tvarkos aprašo 67 punkte nustatyta, kad asmens duomenys tretiesiems asmenims, o šiuo atveju trečiuoju asmeniu laikytinas pareiškėjas kitų konkursuose dalyvavusių pretendentų atžvilgiu, teikiami tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Asmens duomenų tvarkos aprašo 67.4 papunktyje nustatyta, kad asmens duomenys teikiami įrodyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų <…> padarytai žalai ar kaip įrodymai ikiteisminiame ar kitame tyrime, civilinėje, administracinėje ar baudžiamojoje byloje ar kitais įstatymų nustatytais atvejais ? ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai, teismams. Todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo pateikti pareiškėjui nenuasmenintus dviejų konkursų protokolus su garso ir vaizdo įrašais.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad konkursai į ŽŪM Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo pareigas ir ŽŪM Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus vedėjo pareigas vyko telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Šių konkursų metu Departamentas užtikrino technines galimybes visiems pretendentams stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą. Pareiškėjas pats atsisakė pasinaudoti savo teise stebėti balų skaičiavimą bei rezultatų paskelbimą. Jeigu jis vėliau būtų pateikęs prašymą atsakovui, vadovaujantis Priėmimo tvarkos aprašo 48 punkte nustatyta tvarka, pateikti protokolo išrašą, Departamentas vis tiek neturėtų teisinio pagrindo tenkinti tokio prašymo, nes protokolo išrašas, nurodant jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus, siunčiamas tik tuomet, kai nėra techninių galimybių stebėti balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą ir pretendentas pateikia prašymą. Pažymi, kad pareiškėjas tokio prašymo taip pat neteikė. Pareiškėjas skunde pats patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 11 ir 12 dienomis buvo informuotas apie aptariamuose konkursuose gautus rezultatus ir užimtą vietą.
Atsakovo teigimu, jis neapribojo pareiškėjo teisės susipažinti su jo tvarkomais asmens duomenimis. Departamentas, siekdamas įgyvendinti teisę susipažinti su konkursų vaizdo ir garso įrašais, aktyviai bendradarbiavo su pareiškėju, nuolat su juo susirašinėjo, derindamas galimybes karantino laikotarpiu nuotoliniu būdu sudaryti sąlygas jam susipažinti su vaizdo ir garso įrašais. Be to, nurodo, kad suderinta data buvo 2021 m. sausio 21 d., tačiau šią dieną pareiškėjui negalint susipažinti suderino kitą datą – 2021 m. sausio 25 d. Pareiškėjas su konkursų vaizdo ir garso įrašo dalimis, kuriose jis dalyvavo, 2021 m. sausio 25 d. supažindintas nuotoliniu būdu.
Akcentuoja, kad šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamos dvi administracinės bylos: Nr. eI3-1473-983/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04080-2020-9) dėl konkurso į ŽŪM Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo pareigas ir administracinė byla Nr. eI3-1518-1047/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04135-2020-0) dėl konkurso į ŽŪM Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus vedėjo pareigas, kuriose pareiškėjas skundžia konkursų rezultatus. Pareiškėjas turi galimybę susipažinti ir su protokolų išrašais, ir su vaizdo bei garso įrašais, taigi jo teisė susipažinti su prašomais dokumentais yra arba buvo įgyvendintos.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti.
Atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilo dėl Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. lapkričio 20 d. rašto Nr. 27D-2727 „Dėl duomenų pateikimo“, kuriuo nepatenkinti pareiškėjo prašymai pateikti konkursų posėdžio protokolų pilnus skaitmeninius vaizdo ir garso įrašus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis patvirtinta, kad pareiškėjas dalyvavo viešame konkurse į ŽŪM Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo numeris: (duomenys neskelbtini)), kuris įvyko Pretendentų vertinimo komisijos posėdyje 2020 m. lapkričio 9 ir 10 dienomis, o apie rezultatus buvo informuotas 2020 m. lapkričio 11 d. elektroniniu paštu.
Taip pat pareiškėjas dalyvavo viešame konkurse į ŽŪM Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo numeris: (duomenys neskelbtini)), kuris įvyko Pretendentų vertinimo komisijos posėdyje 2020 m. lapkričio 11 d. Apie rezultatus jis buvo informuotas 2020 m. lapkričio 12 d. elektroniniu paštu.
Departamente 2020 m. lapkričio 16 d. gautas ir užregistruotas pareiškėjo prašymas pateikti konkurso į ŽŪM Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo pareigas Pretendentų vertinimo komisijos 2020 m. lapkričio 9 ir 10 d. posėdžio protokolą ir šio posėdžio pilną skaitmeninį garso bei vaizdo įrašą (laikmeną). Taip pat Departamente 2020 m. lapkričio 16 d. gautas ir užregistruotas pareiškėjo prašymas pateikti konkurso į ŽŪM Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus vedėjo pareigas Pretendentų vertinimo komisijos 2020 m. lapkričio 11 d. posėdžio protokolą ir šio posėdžio pilną skaitmeninį garso bei vaizdo įrašą (laikmeną).
Departamentas 2020 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 27D-2727 „Dėl duomenų pateikimo“, vadovaudamasis Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybės tarnybos departamente tvarkos aprašo 22, 24 punktais, pateikė pareiškėjui minėtų konkursų Pretendentų vertinimo komisijų posėdžių protokolų išrašus. Taip pat išaiškino, kad su konkurso Pretendentų vertinimo komisijoje skaitmeniniu garso arba garso ir vaizdo įrašu jis gali susipažinti Valstybės tarnybos departamento patalpose iš anksto suderintu laiku, siekiant užtikrinti klausimų bei užduočių konfidencialumą bei siekiant užkirsti kelią galimam užduočių paviešinimui. Nurodė, kad Departamento atstovų ir kitų asmenų, dalyvaujančių vertinimo komisijose, klausimai bei užduotys yra profesinė (komercinė) paslaptis, be to, jie naudojami kituose valstybės tarnautojų konkursuose. Rašte pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. gegužės 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-276-415/2018 išdėstytus motyvus matyti, kad teismas palaikė pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriame konkurso protokolas bei garso ir vaizdo įrašai pripažinti neviešais. Taigi, Departamentas pateikė pareiškėjui konkurso į pretendentų vertinimo komisijų posėdžių protokolų išrašą su jo vertinimo ir rezultatų duomenimis ir informavo, kad jis turi teisę susipažinti su pretendentų vertinimo komisijos vaizdo ir garso įrašų dalimi, kurioje dalyvavo, susiderinęs su Departamento darbuotoja.
Pareiškėjas su tokiu Raštu nesutinka, todėl skundžia jį teismui.
Atrankos į valstybės tarnybą organizuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) ir Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo nuostatomis.
VTĮ (ginčui aktuali teisės akto redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama konkurso būdu arba be konkurso. Pagal to paties VTĮ straipsnio 2 dalį, konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas, įvertinamos asmens turimos kompetencijos ir gebėjimai atlikti karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. VTĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų poreikį konkursus į įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų bei atrankas į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota įstaiga.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Valstybės tarnybos įstatymą, 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (aktuali redakcija nuo 2020 m. gegužės 5 d.), be kita ko, patvirtino Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašą, kuris nustato asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju (toliau – pretendentas), priimamo konkurso būdu į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas, centralizuoto konkurso (toliau – konkursas) organizavimo tvarką (1.1 papunktis). Konkursui ar atrankai vykdyti Valstybės tarnybos departamento direktorius ar jo įgaliotas kitas Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojas sudaro komisiją (Priėmimo tvarkos aprašo 22 punktas). Priėmimo tvarkos aprašo 46 punkte nustatyta, kad pretendentų vertinimui komisijoje gali būti taikomi šie vertinimo metodai: interviu (struktūruotas ar pusiau struktūruotas, individualus ar grupinis pokalbis, per kurį pretendentams individualiai ar jų grupei duodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai, su galimybe duoti tikslinamuosius klausimus, ar pateikiami pagrindiniai klausimai su galimybe duoti papildomus klausimus) (46.1 papunktis); praktinė užduotis (pretendentui raštu ir (ar) žodžiu pateikiama (-os) užduotis (-ys), kuri (-ios) leidžia prognozuoti pretendento elgesį realiose darbo situacijose) (46.2 papunktis); esė (pretendento samprotavimas raštu nurodyta tema, grįstas tezių formulavimu ir jų pagrindimu argumentais) (46.3 papunktis); testas (pretendentams raštu pateikiamos užduotys, reikalaujančios vienareikšmio atsakymo; testo rezultatas konvertuojamas į dešimtbalę vertinimo sistemą ir apvalinamas iki šimtosios dalies) (46.4 papunktis); namų darbų užduotis ir jos pristatymas (pretendentams iš anksto pateikiama užduotis su sąlygomis, kurios rezultatus pretendentai turi pristatyti komisijai; namų darbų užduotis pretendentams turi būti pateikiama per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą (VATIS) ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios (46.5 papunktis). Pagal Priėmimo tvarkos aprašo 47 punktą pretendentų vertinimo komisijoje eigai fiksuoti ir vertinimo objektyvumui užtikrinti daromas skaitmeninis garso (ir) ar vaizdo įrašas. Skaitmeninis garso (ir) ar vaizdo įrašas daromas viso pretendentų vertinimo komisijoje metu, išskyrus pertraukas. Laikmena su skaitmeniniu garso ir (ar) vaizdo įrašu pridedama prie protokolo. Raštu atliktos užduotys pridedamos prie protokolo.
Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybės tarnybos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo 22 punkte nustatyta, kad Departamentas, esant duomenų subjekto prašymui įgyvendinti teisę susipažinti su savo asmens duomenimis, turi pateikti: informaciją, ar duomenų subjekto asmens duomenys tvarkomi ar ne (22.1 papunktis); su asmens duomenų tvarkymu susijusią informaciją, numatytą Reglamento (BDAR) 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse, jeigu duomenų subjekto asmens duomenys tvarkomi (22.2 papunktis); tvarkomų asmens duomenų kopiją ar išrašą (išskyrus Aprašo 24 punkte nustatytus atvejus) (22.3 papunktis).
Asmens duomenų tvarkos aprašo 24 punkte nustatyta, kad susipažinimas su pretendentų vertinimo komisijoje protokolu, savo spręstais testais ir raštu atliktomis užduotimis galimas iš karto pasibaigus pretendentų vertinimui komisijoje arba Valstybės tarnybos departamento patalpose iš anksto suderintu laiku. Pretendentams gali būti išduodami protokolo išrašai, neatskleidžiant kitų pretendentų duomenų. Pretendentų spręstų testų ir raštu atliktų užduočių kopijos neišduodamos. Susipažinimas su pretendentų į Valstybės tarnybos departamento darbuotojo pareigas testo žodžiu skaitmeniniu garso įrašu, kompleksinio vertinimo pusiau struktūruoto interviu ir žodžiu atliekamų praktinių užduočių skaitmeniniu garso įrašu, pretendentų vertinimo komisijoje skaitmeniniu garso arba garso ir vaizdo įrašu galimas Valstybės tarnybos departamento patalpose iš anksto suderintu laiku. Asmenims skaitmeninio garso bei garso ir vaizdo įrašo kopijos neišduodamos, jie gali tik išklausyti savo garso arba peržiūrėti savo vaizdo įrašą. Susipažinimą organizuoja Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojai ir darbuotojai, atsakingi už konkretaus kompleksinio vertinimo organizavimą arba konkretaus pretendentų vertinimo komisijos sekretorius (jiems nesant – kiti įgalioti Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojai arba darbuotojai). Valstybės tarnybos departamento patalpoje, kurioje vyksta iš anksto suderintu laiku asmens susipažinimas su protokolu, savo spręstais testais ir raštu atliktomis užduotimis, garso arba garso ir vaizdo įrašais, privalo būti ir stebėti susipažinimo procesą susipažinimą organizavęs Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojas arba darbuotojas. Susipažinimo metu asmeniui draudžiama daryti garso ar vaizdo įrašus, kopijas, užrašus, naudoti kitas technines priemones. Pastebėjus, kad asmuo daro garso ar vaizdo įrašus, kopijas, užrašus, naudoja kitas technines priemones, asmens susipažinimas nutraukiamas.
Teismas pažymi, kad Valstybės tarnybos departamentas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatyme.
VAĮ (ginčui aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas iki 2020 m. spalio 31 d. galiojusios redakcijos VAĮ 8 straipsnio nuostatas, atitinkančias VAĮ 10 straipsnio nuostatas, yra akcentavęs, kad VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją. Tai reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. VAĮ 8 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; kt.).
Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440-14). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556- 633/2008 pažymėta, kad vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas.
Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio (ginčui aktuali redakcija) aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013). Pažymėtina, jog viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2014 m. kovo 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A858-111/2014).
Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 933 redakcija) 35 punkte įtvirtinta, jog atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.1 papunktis); į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.2 papunktis); į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.3 papunktis); į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.4 papunktis).
Kaip matyti iš ginčijamo Rašto, atsakovas jame išsamiai nurodė teisės normas, reglamentuojančias asmens teisę susipažinti su savo duomenimis. Tačiau Departamentas šių teisės normų niekaip nesusiejo su faktinėmis aplinkybėmis, todėl iš ginčijamo Rašto nėra aiškūs tikrieji atsisakymo suteikti prašomą informaciją pareiškėjui būtent šiuo pagrindu motyvai. Departamentas iš esmės savo atsisakymą pateikti informaciją ginčijamame Rašte grindė išimtinai teisės aktų nuostatomis dėl duomenų subjekto teisės susipažinti tik su savo asmens duomenimis, neatskleidžiant kitų pretendentų duomenų. Tačiau Rašte išaiškinta, kad, atsižvelgiant į šias Asmens duomenų tvarkos aprašo nuostatas, pareiškėjui pateikiami tik posėdžių protokolų išrašai, kadangi vertinimo metu pateiktos užduotys ir klausimai yra profesinė (komercinė) paslaptis. Departamentas, nepateikdamas pareiškėjui jo prašomos informacijos apie konkursus, kuriame jis dalyvavo, nenurodė teisės aktų ar kitų teisės normų, draudžiančių tokios informacijos pateikimą konkurso dalyviui, bei tokio sprendimo nepagrindė faktinėmis aplinkybėmis. Vien atsakovo Rašto teiginys, kad užduotys yra komercinė arba profesinė paslaptis, savaime nepadaro informacijos būtent tokia. Šiuo atveju darytina išvada, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą pateikti konkursų protokolus su garso ir vaizdo įrašu, turėjo aptarti aktualias teisės aktų nuostatas, taikomas nagrinėjamu atveju, išanalizuoti faktines aplinkybes (kokia informacija, ar jos dalis gali arba negali būti pateikiama pareiškėjui; kur yra reglamentuota ar pripažinta, jog užduotys bei klausimai yra profesinė ar komercinė paslaptis; ir pan.) ir priimti motyvuotą sprendimą suteikti arba nesuteikti prašomą informaciją. Todėl pripažintina, kad šiuo atveju Raštas neatitinka VAĮ nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, yra nemotyvuotas, tinkamai nepagrįstas teisės aktų nuostatomis.
Be to, teismas pažymi, kad reikalavimas viešojo administravimo subjektui tinkamai motyvuoti savo sprendimus yra privalomas nepriklausomai nuo to, koks yra asmens, kuriam toks viešojo administravimo subjekto sprendimas yra adresuojamas, išsilavinimas, kokias pareigas jis užima ar užėmė, ar kitas panašaus pobūdžio aplinkybes. Todėl atsiliepimo teiginiai, kad pareiškėjas, teikdamas prašymus ir juose nurodydamas, jog remiasi Asmens duomenų apsaugos aprašo 24 punktu, turėjo žinoti, kokiu būdu ir kokia apimtimi jam bus pateikti duomenys, atmestini kaip niekuo nepagrįsti.
Teismas pažymi, kad skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A502-940/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016 ir kt.). Todėl aplinkybė, kad Departamentas teismui pateiktame atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstė bei paaiškino kai kuriuos atsisakymo suteikti ginčo informaciją motyvus, kuriais Raštas nebuvo grindžiamas, nedaro šio ginčijamo Rašto teisėtu ir pagrįstu.
Nustatyta, jog pareiškėjas siekė iš Departamento gauti informaciją, ketindamas skųsti Pretendentų vertinimo komisijos protokolinius rezultatus teisme. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniame teisme jau yra inicijavęs dvi administracines bylas dėl konkursų rezultatų, šių bylų Nr. eI3-1473-983/2021 ir eI3-1518-1047/2021. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, abi šios bylos Vilniaus apygardos administraciniame teisme jau išnagrinėtos. Pažymėtina, kad pareiškėjo tikrasis ketinimas ir tikslas iš esmės įgyvendintas minėtose bylose, o šioje byloje reiškiamas reikalavimas įpareigoti Departamentą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti jo prašymus pateikti informaciją tampa formaliu ir beprasmiu, kurio tenkinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Taigi, apibendrinant, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas naikinti Departamento 2020 m. lapkričio 20 d. raštą Nr. 27D-2727 „Dėl duomenų pateikimo“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą, neįpareigojant Departamento iš naujo nagrinėti jo 2020 m. lapkričio 16 d. prašymų, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 20 d. pateikė teismui motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą priteisti jam 562,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 22,50 Eur + 0,23 Eur už žyminį mokestį ir bankinį pavedimą, taip pat 540 Eur už advokato teisines paslaugas. Įvertinus tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, konstatuotina, kad jis įgijo teisę į dalies savo patirtų išlaidų atlyginimą iš atsakovo, todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisti 450 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo J. K. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. lapkričio 20 d. raštą Nr. 27D-2727 „Dėl duomenų pateikimo“.
Priteisti pareiškėjui J. K. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (juridinio asmens kodas: 188784211).
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Violeta Balčytienė
Rūta Miliuvienė
Henrikas Sadauskas