Civilinė
byla Nr. 2T-95/2011 (S)
Procesinio sprendimo kategorija 130.3.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (kolegijos
pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,
sekretoriaujant
Jūratei Česnulevičienei,
viešame
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos muitinės prašymą pripažinti
ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities
Ašmenos rajono teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimą dėl muito mokesčių,
delspinigių, valstybinės rinkliavos išieškojimo iš atsakovo G. G..
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t
ė :
Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos
rajono teismas 2010 m. sausio 14 d. sprendimu nutarė išieškoti iš atsakovo G. G.:
1) į valstybės pajamas 8 968 487 Baltarusijos Respublikos Nacionalinio banko
rublius muito mokesčių įsiskolinimą ir delspinigių, taip pat 143 676 rublius
dokumentų vertimo išlaidų; 2) į valstybės pajamas – 455 610 rublių valstybinės
rinkliavos ir 7 330 rublių teismo proceso išlaidų.
Pareiškėjas
Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos muitinė kreipėsi į Lietuvos
apeliacinį teismą prašydama pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje
Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2010 m. sausio
14 d. sprendimo dalį dėl 8 968 487 Baltarusijos Respublikos
Nacionalinio banko rublių muito mokesčių įsiskolinimo ir delspinigių, taip pat 143
676 rublių dokumentų vertimo išlaidų išieškojimo iš atsakovo G. G..
Atsakovas
atsiliepimo į pateiktą prašymą nepateikė.
Prašymas
dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti
atmestinas.
Lietuvos
Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d.
sutarties ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir
baudžiamosiose bylose“ (toliau tekste – 1992 m. Sutartis) 52 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo
įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip
pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.
Nagrinėjamoje byloje Baltarusijos Respublikos Gardino
srities Ašmenos rajono teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimu, kurį prašoma
pripažinti ir leisti vykdyti, yra patenkinti Ašmenos muitinės materialiniai
teisiniai reikalavimai atsakovui G. G. dėl muito mokesčių, delspinigių bei
bylinėjimosi išlaidų išieškojimo į Baltarusijos valstybės pajamas. Teismo
sprendime nurodyta, kad savo veiksmais atsakovas pažeidė Baltarusijos
Respublikos mokesčių ir muitų politiką reglamentuojančių nacionalinių
administracinės teisės aktų reikalavimus, šių teisės aktų pažeidimai sąlygojo
mokestinių įsipareigojimų, kurių atsakovas neįvykdė, atsiradimą.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo
13 straipsnio 23 punkte numatyta, kad muitai yra priskiriami
mokesčiams, kurie administruojami pagal šį įstatymą. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 15 straipsnio
2 dalies nuostatas Lietuvos Respublikoje šiuos mokesčius administruoja
Lietuvos Respublikos muitinė, vadovaudamasi Muitinės įstatymu. Šio įstatymo
9 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose, kurie reglamentuoja
Lietuvos Respublikos muitinės funkcijas, numatyta, kad ši valstybės institucija
privalo muitinės priežiūros priemonėmis užtikrinti muitų teisės aktų
įgyvendinimą, administruoti importo ir eksporto muitus ir kitus muitinės
administruojamus importo ir eksporto mokesčius, kontroliuoti bendrojo muitų
tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, taip
pat muitų teisės aktų nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei
apribojimų taikymą, o taip pat atlikti muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją ir
tyrimą. Tiek nurodyti Lietuvos Respublikos įstatymai, tiek Baltarusijos
Respublikos įstatymai bei kiti materialiosios teisės aktai, kuriais vadovavosi Ašmenos
rajono teismas 2010 m. sausio 14 d. sprendime,
priskirtini viešosios, t. y. administracinės teisės aktams.
Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad tarp Baltarusijos
Respublikos Valstybinio muitinės komiteto Ašmenos muitinės bei atsakovo G. G. kilę
ir prašomu pripažinti Baltarusijos
Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo
sprendimu apibrėžti teisiniai santykiai turi viešojo administravimo, t. y.
administracinių teisinių santykių pobūdį, kurių esminis požymis yra atsakovo pavaldumas
(pareiga paklusti) muito mokesčius reglamentuojančių Baltarusijos Respublikos
administracinių teisės aktų nustatytai tvarkai. Taigi, prašomu pripažinti
užsienio valstybės teismo sprendimu buvo išspręstas ne civilinio teisinio
pobūdžio, bet administracinio mokestinio pobūdžio ginčas. Tokia išvada darytina
taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką
analogiškose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje
Nr. 3K-3-374/2010 (pareiškėjai Baltarusijos Respublikos
Valstybinio muitinės komiteto Ašmenos muitinė ir Baltarusijos Respublikos
Gardino srities Ašmenos rajono teismas)).
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija
sprendžia, kad pareiškėjo Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos
muitinės prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Baltarusijos Respublikos Gardino
srities Ašmenos rajono teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimas nepriskirtinas
1992 m. Sutarties 52 straipsnio 1 dalyje apibrėžtam teismo sprendimui,
todėl šis prašymas atmestinas (CPK 810 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 812, 813 straipsniais,
n u t a r i
a :
Atmesti pareiškėjo Baltarusijos Respublikos
Valstybinio muitinės komiteto Ašmenos muitinės prašymą dėl pripažinimo ir
leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos
rajono teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimą.
Nutartis per vieną
mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos
Aukščiausiajam Teismui.
Teisėjai Alė
Bukavinienė
Artūras Driukas
Nijolė Piškinaitė