Baudžiamoji byla Nr. 1-9-714/2016;

proceso Nr. 1-03-2-00677-2015-4;

procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.2.12.1.; 1.1.4.5.1.; 2.3.6.4.

JURBARKO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 4d.

Jurbarkas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Bartusevičiui, N. J., A.C. K. V., D.I., J. J.,jų gynėjui advokatui Mindaugui Kukaičiui., viešame (uždarame) teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. J., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, šeiminė padėtis-nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis-(duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta -(duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta -(duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 str. 1 d.,

D.I, gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas  (duomenys neskelbtini) LR pilietis, šeiminė padėtis-vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyvenamoji ir deklaruota vieta yra (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 str. 1 d.,

A.C., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, šeiminė padėtis-nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) deklaruota vieta yra(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 str. 1 d.,

K. V., gim. (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, šeiminė padėtis-vedęs, vidurinio išsilavinimo, ūkininkas, gyvenamoji ir deklaruota vieta yra(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 str. 1 d.,

J. J., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, šeiminė padėtis-našlys, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenamoji ir deklaruota vieta yra (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 str. 1 d., ir

n u s t a t ė :

Jurbarko rajono apylinkės teisme 2015 11 20 gauta baudžiamoji byla Nr. 1-221-714/2015.

N. J. 2015 m. vasario 25 d., apie 19.00 val., Jurbarko rajone, Šimkaičių sen., Lapgirių k., D.I. priklausančiame automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), N. J. priklausančiame automobilyje „Opel Astra“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir Jurbarko mieste, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. J. ir D.I., turėdamas tikslą paveikti A. G., R. L., A. K., S. K. S. K., Z. B. ir A. Š. valią 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose Jurbarko rajone, pažadėjo sumokėti po 2 eurus, už tai, kad jie  2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose Jurbarko rajone balsuotų už Darbo partiją bei Lietuvos Respublikos Darbo partijos kandidatus, kurių numeriai 4 (V. V.) ir 9 (L. I.), juos D.I. priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir N. J. priklausančiu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė į Jurbarko miestą prie Jurbarko rajono savivaldybės pastato, kuriame vyko išankstinis balsavimas savivaldybių tarybų rinkimuose Jurbarko rajone ir parvežė į Jurbarko r., Šimkaičių sen., Lapgirių k. bei jiems prabalsavus, po balsavimo sumokėjo už tai po pažadėtus 2 eurus kiekvienam iš jų, tokiu būdu papirkdamas  A. G., R. L., A. K., S. K., S. K., Z. B. ir A. Š., trukdė jiems realizuoti savo teisę rinkti.

D.I. 2015 m. vasario 25 d., apie 19.00 val., Jurbarko rajone, Šimkaičių sen., Lapgirių k., D.I. priklausančiame automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), N. J. priklausančiame automobilyje „Opel Astra“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir Jurbarko mieste, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. J. ir N. J., turėdamas tikslą paveikti A. G., R. L., A. K., S. K. S. K., Z. B. ir A. Š. valią 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose Jurbarko rajone, pažadėjo sumokėti po 2 eurus, už tai, kad jie  2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose Jurbarko rajone balsuotų už Darbo partiją bei Lietuvos Respublikos Darbo partijos kandidatus, kurių numeriai 4 (V. V.) ir 9 (L. I.), juos D.I. priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir N. J. priklausančiu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė į Jurbarko miestą prie Jurbarko rajono savivaldybės pastato, kuriame vyko išankstinis balsavimas savivaldybių tarybų rinkimuose Jurbarko rajone ir parvežė į Jurbarko r., Šimkaičių sen., Lapgirių k. bei jiems prabalsavus, po balsavimo sumokėjo už tai po pažadėtus 2 eurus kiekvienam iš jų, tokiu būdu papirkdamas  A. G., R. L., A. K., S. K., S. K., Z. B. ir A. Š., trukdė jiems realizuoti savo teisę rinkti.

A.C. 2015 m. vasario 26 d., laikotarpyje nuo 12.00 val. iki 13,00 val., Jurbarko m., automobilyje „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Jurbarko m., Kauno g. 23, esančiame bute, turėdamas tikslą paveikti K. Č. ir L. Š. valią 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose Jurbarko rajone, panaudojo psichinę prievartą prieš K. Č. ir L. Š., t.y. pasinaudodamas tuo, kad jie bijo jo kaip konfliktiško ir agresyvaus asmens, įsakmiai ir kategoriškai jiems nurodė, kad jie  2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose Jurbarko rajone balsuotų tik už Nr. 20(Darbo partiją) ir merą S.Lapėną bei Lietuvos Respublikos Darbo partijos kandidatus, kurių numeriai 4(V. V.) ir 9(L. I.), juos automobiliu „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė prie Jurbarko rajono savivaldybės pastato, kuriame vyko išankstinis balsavimas savivaldybių tarybų rinkimuose Jurbarko rajone, o  jiems prabalsavus, K. Č. parvežė atgal į jo darbovietę bei jam vienam už balsavimą dar sumokėjo 89 eurocentus, nes prieš kelias dienas jam už balsavimą buvo pažadėjęs atsilyginti, tokiu būdu panaudodamas psichinę prievartą prieš K. Č. ir L. Š. bei dar ir papirkdamas  K. Č., trukdė jiems realizuoti savo teisę rinkti.

K. V. 2015 m. vasario 25 d., laikotarpyje nuo 8,00 val. iki ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko, automobilyje „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo vežė G. Č., R. Č., E. G., V. D. ir L. D., iš Jurbarko r., Šimkaičių sen., Paulių k. ir Jakaičių k., į Jurbarko miestą,  turėdamas tikslą paveikti G. Č., R. Č., E. G., V. D. ir L. D. valią 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose Jurbarko rajone, įteikė kiekvienam iš jų popieriaus lapelius, kuriuose buvo  pažymėta kaip ir už ką balsuoti bei pažadėjo atsilyginti alkoholiu ar pinigais, už tai, kad jie  2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose Jurbarko rajone balsuotų už Darbo partiją( Nr. 20) bei Lietuvos Respublikos Darbo partijos kandidatus, kurių numeriai 4(V. V.) ir 9(L. I.), tokiu būdu papirkdamas  G. Č., R. Č., E. G., V. D. ir L. D. trukdė jiems realizuoti savo teisę rinkti.

Be to Jurbarko rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama kita baudžiamoji byla Nr. 1-226-714/2015.

J. J. 2015 02 25 apie 19.00val. Jurbarko r., Šimkaičių sen., Lapgirių k. D.I. priklausančiame automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), N. J. priklausančiame automobilyje „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Jurbarko m., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D.Ii ir N. J., turėdamas tikslą paveikti A. G., R. L., A. K., S. K., S. K., Z. B. ir A. Š. valią 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose Jurbarko rajone, pažadėjo sumokėti po 2,00 eurus už tai, kad jos 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose Jurbarko rajone balsuotų už Darbo partiją bei tos partijos kandidatus, kurių numeriai 4 (V. V.) ir 9 (L. I.), atvežė juos D.I. priklausančiame automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), N. J. priklausančiame automobilyje „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė į Jurbarko miestą prie Jurbarko rajono savivaldybės pastato, kuriame vyko išankstinis balsavimas savivaldybių tarybų rinkimuose Jurbarko rajone ir parvežė į Jurbarko r., Šimkaičių sen., Lapgirių k., po balsavimo sumokėjo už tai po pažadėtus 2,00 eurus kiekvienam iš jų, tokiu būdu papirkdamas A. G., R. L., A. K., S. K., S. K., Z. B. ir A. Š., trukdė jiems realizuoti teisę rinkti.

Atsižvelgiant į tai, kad bylose Nr. 1-221-714/2015 ir 1-226-714/2015 tiriamos analogiškos aplinkybės, N. J., D.I. ir J. J. kaltinami veikę bendrininkų grupėje, N. J. ir D.I. buvo kviečiami  į bylos nagrinėjimą kaip kiti proceso dalyviai byloje, kurioje kaltinimas pareikštas J. J., abiejose bylose buvo kviečiami liudyti tie patys asmenys, teismo 2015 12 15 bylos buvo sujungtos, naujai suformuot abyla Nr. 1-9-714/2016.

Kaltinamasis N. J. 2016-03-17 teisiamojo posėdžio metu, kaltu neprisipažino, nurodė, kad nežino, ką gali paaiškinti, jis gyvena (duomenys neskelbtini) tėvas J. J.– (duomenys neskelbtini), nuvežė žmones, nepamena ką, nuvažiavo pas tėvą ar pas žmonos močiutę, ir kažkas iš gyventojų paprašė nuvežti į Jurbarką, atrodo, vežė B., S. K.- tris ar keturis žmones, gal ir buvo vienas vyras, jie visi sakė, kad norės pabalsuoti, kas prašė tą dieną vežti, neatsimena, paskui juos parvežė, ar tuos pačius, nepamena, jie norėjo balsuoti, tai žinojo, kur vyksta balsavimas, ir jis pats  tuo pačiu balsavo, automobilį paliko prie savivaldybės, po balsavimo važiavo iš karto į Lapgirius, buvo jau vakaras, tą dieną su J. J. bendravo ir su visais kitais, ar bendravo su D.I., nepamena, su seserimi gerai sutaria, žinojo, kad kandidatė į tarybą, tėvo balsuoti nevežė, neatsimena, kas paprašė, tėvas gal netilpo, visi kalbėjo, kad nori važiuoti balsuoti, prašė, kad nuvežtų, klausė, kaip pabalsuoti už L., tai pasakė, kad pasižiūrėtų į sąrašą, atvažiavo prieprie savivaldybės už kultūros centro, pabalsavo ir parėjo į mašiną laukti, paskui grįžo tos moterys, ir jas išvežė, matė, kad juos nufotografavo, klausė, ką veža, ir, kiek moka, nepamena, ar buvo tos moterys jau atėjusios, nepripažįsta, kad papirko, vėliau taip pat teko bendrauti, visi buvo išsigandę, nesuprato, kas čia vyksta, žmonės patys savo noru norėjo balsuoti už L., negirdėjo, kad tėvas ir I. žadėtų už balsavimą, įLapgirius per mėnesį atvažiuoja keturis ar penkis kartus, jie visi kartu gyvena, kiemas bendras, susitinka kasdien, būna, kad namo gyventojus veža į parduotuves, į kapines, ir parveža.

Kaltinamasis D.I. 2016-03-17 teisiamojo posėdžio metu, kaltu neprisipažino, paaiškino, kad  nieko iš anksto neplanavo, vežė kelis giminaičius, kai sužinojo, kad bus išankstinis balsavimas, žmonės norėjo balsuoti, nusprendė, kad tuo pačiu uošviui nupirks blizgių, kad N. važiuos, nežinojo,  jis atvažiavo vėliau, K. norėjo važiuoti pats, buvo pasiruošęs. Dar prieš kelis mėnesius iki rinkimų sakė, kad balsuos už L., sustojo prie žuvies parduotuvės, visi kartu nuėjo, o jis sėdėjo mašinoje, atvežė keturis asmenis, rinkimai buvo įvykis, žmonės prašė pavežti, dar prieš kelis mėnesius pas juos buvo plakatas, patys prašė, nereikia įtikinėti, jis pats balsuoti nėjo, atėjo po20 minučių, ir parvežė namo, sustojo prie parduotuvės, patys nusipirko alaus už savo pinigus Lauko gatvėje, išlipo parūkyti visi, paskui matė, kad parsinešė alaus, grįžę iš miesto, atšventė, Jurbarke su N. nesusitiko, paskui jis paskambino, N. J. suplanavo kelionę pats, tie žmonės žinojo kandidatės numerį, labai greitai sužinojo, kad yra nemalonumų, N. paskambino tėvas, o jis L., buvo namuose kai vyko apklausos, sekančią dieną po darbo nuvažiavo į kaimą ir išgirdo istorijas, kažkuris sako, kad kodėl jį mušė, taip elgtis negalima, policija dirbo ir po darbo, kai parašė pareiškimus, atvežė juos, ir žmona nuvežė į būstinę, kas vyko toliau, nesidomėjo, įbauginti žmonės daug ką pasako, jis pinigų nesiūlė už balsavimą, N., J. nesiūlė ir neįtikinėjo, žmonės už bet ką jaučiasi skolingi, žino, kad pinigų neturi, jie jau apie pusmetį ketino balsuoti už L., su V. šeimomis nebendrauja.

Kaltinamasis J. J. 2016-03-17 teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad nesupranta kas čia vyksta, nepripažįsta kaltės, neatsimena ką sakė. Pagarsinus kaltinamojo parodymus (I tomas b. l. 128; 129-130; 133-134), J. J. nurodė, kad nieko neatsimena, pirmadienį guls į ligoninę, supranta, ko jo klausia, bet kas buvo tą dieną neatsimena, kiek supranta, čia yra dėl balsavimo, anksčiau atsiminė viską geriau.

Kaltinamasis A.C. 2016-03-17 teisiamojo posėdžio metu, kaltu neprisipažino, nurodė, kad nesutinku sukaltinimu, pats balsavo už kitą partiją, K. Č. pažįsta kaip kaimyną ir žveją profesonalą, o jis pats tik mėgėjas, tą dieną jis važinėjosi su K., Č. dirbo Vytėnuose, jis buvo prašęs jį pavežti kartu su sugyventine, paskolino Č. aštuoniasdešimt centų, kartais Č. duodavo jam rajukų žvejybai, jokių nesutarimų su Č. nebuvo, jis nėra teistas, buvo pareikšti įtarimai dėl bendrininkavimo nužudyme, bet nežino, ar Č. ir jo draugė Š. tą žinojo, Č. nebuvo pagrindo jo bijoti, Č. pats prašė jį pavežti, po to nuvežė prie „Karšuvos“ kavinės.

Kaltinamasis K. V 2016.-03-17 teisiamojo posėdžio metu, kaltu neprisipažino, nurodė, kad nesupranta kaltinimo, nepripažįsta kaltės, nei jis vežė, nei ką, žmonės patys važiavo, tą dieną buvo prie savivaldybės, bet važiavo vienas, jau pirmą dieną sulaikė policija, D. pažįsta, kažkada yra dirbęs, su L. kalbėjosi, gal būt ir G. Č. buvo, tokių raudonų autobusiukų yra ir daugiau, kaip norėjo tardytoja, taip ir užrašė, kaip supranta L. pasiėmė D., normalių akistatų nebuvo, tuos žmones pamatė tik teisme, su jais kalbėjosi prieš rinkimus, prieš kokį mėnesį, automobilį iškratė, nusivarė į policiją, ten truko apie pusvalandį, ta dieną L. D. nematė, tą dieną iš Paulių į Jurbarką nevažiavo, jokių žmonių nevežė, jokių lapelių niekam nedavė, šiaip kalbėdavosi, diskutuodavo su žmonėmis apie politiką. Tą dieną su savo automobiliu važinėjo jis pats, savo reikalais, niekas kitas nesinaudojo,C. pažįsta kaip jurbarkietį, I. kaip L. vyrą.

Liudytojas A. M. 2016-02-02 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo organizacijos „Baltosios pirštinės“ narys, stebėjo mero rinkimus Jurbarke, atsimena, kad buvo atvežami žmonės autobusiukais, daugiau nieko nepamena, pagarsinus 2015-02-26parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b.l. 45-48), liudytojas juos patvirtino, papildomai paaiškino, kad raudonas autobusiukas buvo, kai dar buvo šviesu, opelis buvo jau vakare, I. K. sakė, kad kalbėjosi su savo draugais, kurie sakė, kad jiems kažką davė už balsavimą, numerius nufotografavo, tuos žmones sekė rinkimų komisijos pirmininkės vyras.

Liudytoja Vitalija Juzėnienė 2016-02-02 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji buvo rinkimų į savivaldybę ir merus metu komisijos pirmininkė, išankstinis balsavimas vyko dvi dienas savivaldybėje, buvo visą laiką, ne viskas vyko sklandžiai, kai atėjo žmonės balsuoti ir vietoje dokumentų pateikė kažkokius lapelius. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (II tomas, b.l. 53-55), liudytoja juos patvirtino, papildomai nurodė, kad apie raudoną autobusiuką jai pasakė „Baltųjų pirštinių“ atstovai, S. ir D. atsinešė lapelius, paklausti iš kur juos gavo nieko neatsakė.

Bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo G. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (II t., b.l. 49-51), kurie iš esmės sutampa su liudytojo A. M..

Liudytojas G. Č. 2016-02-02 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis dirbo prie Paulių ir kirto krūmus su pažįstamu. Sustojo V., nes pažįsta bendradarbį, paklausė, ar važiuos balsuoti, sakė, kad važiuos, paklausė, už ką balsuos, pasakė už ką, tuo metu nežinojo, kad tas žmogus V., bendradarbis pasakė, kad tai V., daugiau V. nematė. Nuvežti nesiūlė. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus 2015-06-08 ikiteisminio tyrimo metu (II tomas, b.l. 131-132), G. Č., nurodė, kad parodymuose yra šiek tiek netiesos, kai ėjo namo, juos pasivijo ne Ve., o Ričardas Juška, siūlė sėsti į mašiną ir susitarti, tyrėjai sakė apie tai, gal ką sumaišė, sustabdė Juška netoli kolonėlės tik po balsavimo, sakė, kad papirko juos, tačiau jis pasakė, kad nepapirko ir balsavo savo noru, tada jis nuvažiavo, o jie sustabdė mašiną ir grįžo namo ,neatsimena, gal parvežė namo V. Atsakydamas į klausimus liudytojas nurodė, kad atvežė prie kultūros centro prie savivaldybės, į savivaldybę nuėjo po du tris, turėjo rinkėjo pažymėjimą. Buvo ne vienas prašantis balsuoti už vieną ar kitą, bet jis visada balsuoja už Darbo partiją, apklausiant policijoje buvo sakoma, ką sakyti, liepė pasakyti, kad prašė už ką balsuoti ir atsilyginti. Tas pareigūnas liepė sakyti ,,euriuką ar buteliuką”, tuos žodžius jam pirmas pasakė V., bet V. neįtakojo jo balsavimo.

Liudytojas L.D. 2016-02-02 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iš matymo yra matęs vieną kartą K. V., nemoka skaityti, serga epilepsija, turi antrą grupę, nelabai atsimena, ką kalbėjo policijoje. Pagarsinus liudytojo parodymus duotos ikiteisminio tyrimo metu (II tomas, b.l. 136-140), liudytojas paaiškino, kad jis taip nesakė, ką norėjo, tą rašė, nesakė tyrėjai, kad nemoka skaityti, nieko neprisimena, žino, kad policijoje buvo vieną kartą su Vidu, po balsavimo ėjo į parduotuvę su D., pasivijo aukštas žilas žmogus, su sidabrinės spalvos mašina, nepažinojo jo, paskui sustabdė policija, paklausė, ar balsavo. Paklausė pavardes ir daugiau nieko, neteisingai užrašyta, kad jis važiavo su V., protokole parašyta  jo ranka. Buvo seniai nusprendęs balsuoti už Darbo partiją, V.  buvo tik klausęs, už ką balsuos, niekas jam įtakos nedarė ir nieko nežadėjo.

Liudytoja E. G. 2016-02-02 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, balsavo Pauliuose, kai buvo rinkimų diena, jai buvo pasiūlyta važiuoti balsuoti į Jurbarką. Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu  (II tomas, b.l. 126-128), liudytoja paaiškino, kad G., kai atėjo, įsišneko dėl balsavimo, jai reikėjo važiuoti į darbo biržą, todėl sutiko važiuoti, G. nesakė, kad kažkoks vyras liepė važiuoti, lapelius davė kažkoks vyras įlipant į automobilį, vairuotojas, bet jo salėje nėra, lyg tai sakė, už ką balsuoti, bet neatsimena, sakė braukti už numerį, bet neatsimena kokį, G. tik iš vakaro sakė, kad bus atsiskaityta, o paskui apie tai niekas nieko nekalbėjo, žadėjo parvežti namo, tą dieną nuėjo į darbo biržą, nebalsavo, nes išsigando, dar iš vakaro pagalvojo, kad gali būti didelė bauda, ją apklausinėjo viena tyrėja šviesiais plaukais, kita ne, viena apklausinėjo mašinoje Č. kieme, alkotesteriu netikrino, uždavinėjo  klausimus, su kokia mašina, kur su kuo važiavo, kas užrašyta, yra atsakymai į klausimus, sakė tyrėjai, kad nebalsavo, kodėl neužrašė, nežino, to vairuotojo salėje tikrai nėra, jos apsisprendimo balsuoti  niekas neįtakojo, balsuoti nevertė, tik pasiūlė, Č . nesakė, už ką gavo pinigų.

Liudytoja R. Č. 2016-02-02 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad rinkimuose nedalyvavo, ruošėsi važiuoti apsipirkti, sustojo pakeleivinga mašina ir nuvežė, buvo šeštadienis, kartu niekas nevažiavo. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (II tomas, b.l. 123-124), liudytoja nurodė, kad niekas balsuoti jos nevertė ir už balsavimą nieko nežadėjo.

Liudytojas V. D. 2016-02-02 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad V. pažįsta, bet pernai niekur nevažiavo su juo, atsimena, ką sakė tyrėjai. Su D. malkavo ir jis pasakė, kad susitiko V., kuris paprašė pabalsuoti už jo žmoną, nuvažiavo ir pabalsavo, važiavo su autobusu iš Raseinių su L.D. kalbėjo, kad reikia balsuoti už V., nes pažįstami žmonės. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (II tomas, b.l.  57-58; 60-61), liudytojas toliau nurodė, kad per ikiteisminio tyrimo meto kalbėjo tiesą, kai davė pirmus parodymus, pas tyrėją atvežė įgaliotinis, pavardės nepamena, parodymus davė tris kartus, pati tyrėja pasakė, kad važiavo tuo autobusiuku, pasakė, kad jis melavo pirmą kartą, kaip klausė, taip atsakė, tris kartus šaukėsi ir paliudijo, kaip sakė tyrėja. Su D. nuvažavo autobusu, nubalsavo ir išgėrė alaus, balsavouž pažįstamą kandidatą, išlipo mieste prie Norfos parduotuvės, Č. nepažįsta, jis, turbūt, iš kito kaimo. Tyrėja negrasino, aiškino apie atsakomybę, jis nenorėjo daugiau važinėti, paskutinė apklausa buvo rudenį, per tą laiką su D. buvo bendravę, vieną kartą apklausė kartu, parodymus parašė pati tyrėja, jis net neskaitė, pirmą dieną įgaliotinis padarė apklausą prie miško atvažiavęs, kitą dieną atvažiavo, pasakė, kad netinka parodymai, ir nuvežė pas tyrėją, rudenį nuvyko patys su D. nes iš vakaro buvo atvykę neuniformuoti pareigūnai, ir paklausė, ar patys nuvyksim, po apklausos grįžo kartu su D. užtruko apklausoje gal pusvalandį, po balsavimo namo parvežė kaimynė P., vardo neprisimena, gyvena J. kaime, paskui juos sekiojo meras. Kai išėjo iš balsavimo sakė, kad paveš, iš pradžių buvo kai tik išėjo iš balsavimo, paskui prie baulingo kavinės, buvo vienas, mašinos markės nepamena, nepažinojo, kad meras, paskui kaime pašnekėjo ir pasakė, kad, turbūt, meras Juška, jie jau žinojo, kad balsuos už V., V. net sutikęs nebuvo, jis šiek tiek žinomas žmogus, todėl balsavo.

Liudytojas R. L. 2016-02-02 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta N. J., J. J. ir D.I., J. - kaimynas, N. - jo vaikas, D. - jo žentas. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (II tomas, b.l. 69-70), liudytojas nurodė, kad parodymų netvirtina, jis pasakojo tyrėjai, o ji rašė ką norėjo. Pagarsinami liudytojo parodymai,  duoti pasikiteisminio tyrimo teisėją(II tomas, b.l. 72-73), po ko liudytojas nurodė, kad pas teisėją apklausa buvo, pasakojo jam, kad yra dirbantis ir prašė, kad sustotų prie parduotuvės, su ta mašina važiavo, tie žmonės buvo, pabalsavo ir važiavo namo, visur sakė tą patį, kad tik greičiau paleistų, vasario 26 d. jį ir K. nuvežė policija į apklausą, neatsimena, ar buvo išgėręs, atrodo, kad ne, namo parvežė apie dvyliktą, vyriškis rašė, o tyrėja klausinėjo, jis sakė, kad nematė pinigų, rinkimuose buvo, balsavo už kaimynę, nes pažinojo nuo mažens, tai L. I., niekas nieko nesiūlė, per tardymą pasakė, kad siūlė du eurus, o jis sakė, kad nesiūlė, kovo 4 d. atvežė tiesiai iš darbo, sakė, kad veš į Marijampolę, jei meluos, patikėjo, kad gali taip būti, dėl balsavimo jam niekas įtakos nepadarė, ir dabar balsuotų taip pat, pasirašė, kad ramybėje paliktų, niekas jo neprašė balsuoti už I.

Liudytojas A. K. 2016-02-02 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta J. ir I., N. J. yra jo žentas, visi važiuoja balsuoti bendrai: L., jis, G. ir J. J., vairuotojas buvo I., visada balsuoja už darbo partiją. J. duktė L. I., važiavo balsuoti už ją, L. buvo pasiruošęs balsuoti, jis irgi buvo pasiruošęs, neatsimena, už kokį skaičių balsavo, sąraše pamatė ir balsavo už L. I., dar važiavo moteriškės- visas dvaras: S.K., S. K., D.Š.. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (II tomas, b.l. 103), nurodė, kad buvo iš anksto susitarę, už ką balsuos, dar namie, o apklausos protokolą jam perskaitė, nes neturėjo akinių, pastabų neturėjo, jį apklausinėjo du pareigūnai, gavo du kartus per veidą ir su beisbolo lazda per kėdę, namo parvežė labai vėlai, nesidomėjo,  kas laimėjo, kam domėtis, buvo parašęs pareiškimą į prokuratūrą, padavė, kad kaimynė nuvežtų, atsakymo negavo, pareigūnas jam sudavė tris keturis kartus per veidą, paskui neleido sėdėti ant kėdės, D. balsuoti neprašė, visada balsuodavo už Darbo partiją.

Liudytojas A. G. 2016-02-02 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta J. ir I., nelabai atsimena kaip balsavo. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (II tomas, b.l. 106-108; 109-110), liudytojas nurodė, kad parodymuose yra netikslumų, nesakė, kad J. davė pinigų, paklausė „ar įkalam“, bet apie pinigus tikrai nesakė ir, kad davė pinigus, pas teisėją perskaitė protokolą, sakė teisėjui, kad gėrė alų, pinigų į rankas negavo, apie atsilyginimą irgi nebuvo kalbėta, balsuoja, kur nori, nes Lapgiriuose neregistruotas, Į apklausą atvežė iš darbo, buvo pavargę, greitai parodymus perskaitė ir pasirašė, neskaitė, ant ko pasirašė, gal blogai išgirdo, apklausa kovo mėnesį vyko darbo vietoje, atvažiavo tyrėja su mašina į mišką, į darbo vietą, tyrėja uždavinėjo klausimus, jo žodžiai, kad negražu ir negalima, I. pažįsta, gerai sugyvena, tai susirado lape jos pavardę,  su kaimynais dažnai išgeria, ir tada norėjo išgerti, ne dėl balsavimo pirko, jokio tarimosi, kas nuveš nebuvo, negirdėjo, pasivaišino dėl kaimynystės, meluoti nemelavo, bet yra tokių vietų, ko jisnesakė, kai tyrėja apklausinėjo, buvo labiau susijaudinęs.

Liudytoja Z. B. 2016-02-02 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad du eurus gavo ne už balsavimą, o jai paskolino, nematė, kad būtų davę kitiems, apklausoje bijojo, atvažiavo naktį, išsivežė, neprisistatė ir ikiteisminio tyrimo teisėjo bijojo, už žmogžudystę taip žmonių negąsdina, kaip už balsavimą, ir dabar bijo, nematė,  ar davė kam pinigus, jos neagitavo, balsavo sava valia balsavo už buvusią kaimynę, ir taip būtų balsavusi už Darbo partiją, po pabalsavimo kažkokie trys vaikinai ėjo paskui ir išdarkė, bijojo, ką nors sakyti, gal kokie pasamdyti, jie klausė, kodėl balsavo ne už jų partiją, salėje tų asmenų nėra, vėliau keturias moteris paėmė nuo Naujamiesčio ta pati mašina, su kuria atvažiavo, kai apklausė pirmą kartą buvo parėjusi iš darbo, pavargusi, keliasi penktą valandą, atvažiavo, išsivežė tamsoje, per prievartą niekas jos nevertė balsuoti už darbo partiją, I. pažįsta seniai, kitą dieną rašė pareiškimą policijai, pinigų niekas nežadėjo duoti, pareiškimą rašė pati savo iniciatyva, pareiškimą vežė kažkokia nepažįstama moteris.

Liudytoja S. K. 2016-02-03 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta D.I. J. bei N. J., mero rinkimuose ji dalyvavo. Paskelbus liudytojos parodymus, duotus 2015-02-26 ikiteisminio tyrimo pareigūnui (II tomas b.l. 97-98,), bei parodymus, 2015-02-27 duotus pas ikiteisminio tyrimo teisėją (II tomas, b.1.99-101), liudytoja nurodė, kad pas ją buvo atėjęs kaimynas J. J., prašyti neprašė, bet pakalbėjo, kad prabalsuotų už darbo partiją, jis nesakė, kad mokės, pinigų iš pradžių jis nedavė, o vėliau, kai parvežė į namus, J. davė 2 eurus, ar jis davė pinigų motinai, tetai ar kitiems kaimynams, nematė ir su jais apie tai nekalbėjo,davė pinigų, kad važiavo prabalsuoti, balsuoti vežė N. J., bet apie apie tai su juo nekalbėjo, parvežė irgi N. J., po balsavimų niekas nenutiko, tik kai ėjo tie dviese iš paskos ėjo, sekė jas iki parduotuvės, ten stovėjo mašinėlė, ir jie atsiskyrė, buvo tamsu ir jų bruožų neįsidėmėjo, kai buvo apklausinėjama pas teisėją, užsiminė, kad jai buvo pagrasinta, kad atims vaikus, jei nevažiuos į policiją apklausai,  važiavo balsuoti, nes pati to norėjo, norėjo balsuoti už darbo partiją, nes dažniausiai balsuoja už  šią partiją, važiavo balsuoti, ne dėlto, kad kažkas prašė, o, kad pati norėjo, nereitingavo nieko, D. ir N. jai nieko nesiūlė ir neįkalbinėjo.

Liudytoja S. K. 2016-02-03 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamuosius pažįsta visus, jie yra giminė ir draugai, J. J. yra tolimas giminaitis. N. J. ir D.I. yra kaimynai,C. ir V. nepažįsta. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (II tomas, b.l. 115-116), liudytoja nurodė, kad pinigų tai tikrai niekas nedavė, o namo parvežė J. N., 2015-04-30 buvo apklausta pareigūnų namie, bet taip nekalbėjo, kas buvo surašyta, neperskaitė, tik pasirašė, tyrėjai sakė, kad vežė, parvežė, pabalsavo ir daugiau nieko, pati perskaityti negalėtų, nes ant akių blogai,  liejasi raidės, jos apsisprendimo, už ką balsuoti, niekas neįtakojo, pati nusprendė, už ką balsuoti, kad kažkas siūlytų pinigus, ar jų duotų už balsavimą, negirdėjo.

Liudytoja A. D. Š. 2016-02-03 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad N. ir J. J. kaimynai, o D.I.., A.C. ir K. V. nepažįsta. Pernai rinkimuose dalyvavo Vadžgiry, o į Jurbarką balsuoti nevažiavo. 2015-04-30 ar buvo atvykusi į namus tyrėja apklausti, neatsimena. Teisėja parodo liudytojai apklausos protokolą (II tomas 112b.l.), liudytoja nurodė, kad čia parašas ne jos, ji rašosi pilna pavarde. Protokole dėl liudytojo teisių išaiškinimo (2 tomas b.l. 111) jos parašas.

Liudytoja L. Š.-02-03 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iš kaltinamųjų pažįstu tik A.C., kaip savo draugo, K. Č., kaimyną, o kitų kaltinamųjų nepažįsta, atėjo į posėdį pavėlavusi, nes paskambino A. mama, kad reikia į teismą, kaip vyko 2015 rinkimai, atsimena, buvo apklausiama du kartus, pirmą kartą buvo apklausiama policijoje dar tą patį vakarą, o kitą kartą buvau apklausiama tyrėjos, kaip viskas buvo taip ir jiems pasakojo. Pagarsinus liudytojos apklausos protokolą 2015-02-26 (II tomas b.l. 64-65), papildomos apklausos 2015-10-07 protokolą (II t.,  b.1.66-68), liudytoja parodymus tvirtina, nurodė, kad C. jos  balsuoti neprašė, sugyventinis K. Č., grįžęs pietų, sakė staigiai renkis, važiuojam balsuoti, ir nuėjo į mašiną, sakė, kad bijo C., yra buvę konfliktų, ji nebijo, ką jis  padarys, balsavo, nes Č. prašė, pats C. neprašė, pati nebūtų ėjusi balsuoti. Balsavo taip kaip prašė, pati būtų išvis nėjus balsuoti ir už nieką būtų nebalsavusi, C pasakymas balsuoti už tą ir tą nebuvo kaip prašymas. Č. prašė eiti balsuoti, kad jam padėti, nes kitaip jam bus nemalonumai, dėl to ėjo, jis sakė, kad nenoripiktumų turėti.

Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pagarsinti liudytojo K. Č. parodymai (II t., b.l. 79-81, 89-90). Liudytojas nurodė, kad 2016 02 26 A.C. jam skambino kelis kartus, sakė, kad reikia balsuoti, paminėjo Darbo partiją, skaičius 4 ir 9, liepė pasiimti L., L. jis sakė, kad reikia prabalsuoti, kad A. nuo jo atstotų, nes jo prisibijo, kabinėjasi, po balsavimo A. nuvežė jį į darbą, davė 80 euro centų (ryžikų), balsavo kaip liepė A., pats niekada nebūtų balsavęs už darbo partiją.             

Liudytoja Rasa Ižganaitė2016-02-10 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji yra Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja, pradėjus ikiteisminį tyrimą iš pradžių dirbo Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnai, paskui tyrimas buvo perduotas Nusikaltimų tyrimo skyriui ir tada dirbo vyriausias tyrėjas Dainius Zubas, dabar vyriausias tyrėjas Arvydas Palepšaitis ir tyrėja Miglė Dambrauskienė, buvusi dabar Dambrauskaitė, A. V., pagal gautą informaciją stengėsi atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, tai yra apklausti liudytojus, pirma diena, berods, buvo vasario 25 ar 26 ir apklausos, kadangi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vyko antroje dienos pusėje, buvo nuspręsta apklausti liudytojus tą pačią dieną ir gauti reikiamos informacijos, kiek tai įmanoma, tą 25 dieną, jeigu neklysta, apklausė du asmenis, apklausinėjo savo kabinete, atrodo, kad juos kažkas iš pareigūnų atvežė, nes jie buvo jurbarkiečiai- Č., jei neklysta, ir jo sugyventinė, O kiti pareigūnai apklausinėjo kitus liudytojus, ir kaip ten kas vyko, negali atsakyti, kaip baigėsi nežino, nes tą dieną išvyko vėliausiai 21 val., po 21 val. jos komisariate nebuvo, kitomis dienomis apklausą vykdė, bet tik darbo metu, tiktai darbo valandomis, jeigu susisiekus telefonu nepavykdavo subendrauti, tai kvietėsi pagalbos Jurbarko policijos komisariato pareigūną AimutįŠarauską, kuris tą kraštą žinojo, ir jis sutiko su ja vykti kartu parodyti ir apklausinėjo vietoje,Lapgiriuose, dvi moteris, Š. apklausė prie jos gyvenamojo namo, kur atvežė Šarauskas, atvyko su tarnybiniu automobiliu, pažymėtu specialiais policijos ženklais, o uniformos nebuvo reikalavimo ją dėvėti, pareigūnas buvo su uniforma, pakvietė prie tarnybinio automobilio, ji sėdėjo automobilyje, Š. buvo sunku įsėsti, ji stovėjo šalia, apklausa ilgai neužtruko, išsiaiškino, ko atvyko, ji buvo supažindinta su jos teisėmis ir pareigomis, taip pat su tuo, kad turi sakyti tiesą ir nieko daugiau, buvo nepatenkinta, kad turi pyktis su kaimynu, protokolas buvo rašytas ranka, perskaitė garsiai protokolą ir Š. pasirašė, jeigu asmens dokumentą turėjo su savimi, tai jį pažiūrėjo,  dabar tikrai neatsimena, rašant vardą gal buvo padaryta klaida, apžiūrėtas II tomas, b.l. 113, liudytoja nurodė, kad Š. buvo pikta, sakė, kad nenori pyktis su kaimynu ir jo artimaisiais, surašius apklausą perskaitė jai garsiai, nes stovėjo šalia, pasirašė tikrai pati, nelabai kas tikrina, ar parašas atitinka asmens dokumento parašą, apklausos metu A. Š. buvo netoliese,  dėl bylos lapų IV tome atsitiko todėl, kad buvo išskirta J. byla ir per klaidą įdėta ne į tą vietą, S. K. taip pat apklausinėjo automobilyje, ir Šarauskas buvo šalia, dauguma liudytojų iš Lapgiriųkaimo daugiau mažiau žinojo, ko reikia ir apie ką bus kalbama, Prisistačius, kas atvyko jau žinojo apie ką pasakoti ir patys laisva valia pasakojo, kaip sakė, taip rašė buvo įvairių išsireiškimų, ne tik ,,ant duoniukės”, ,,centukų”, ką žmogus sakė, tą užrašė, Š. parinko specifinį žodį,,ryžikai”, Š. apklausė porą kartų, iš pirmos apklausos buvo kalba apie ar C. vežė ją ir sugyventinį balsuoti, kodėl vežė, ką sakė, pavyko išsiaiškinti, kaip viskas įvyko su jos sugyventiniu Č. ir todėl reikėjo patikslinti, ar jai nebuvo padarytas koks nors poveikis C., pirmoje apklausoje ji buvo minėjusi, kad bijo jos sugyventinis ir reikėjo išsiaiškinti, ar ji pati nebijo,Š. šiaip serga, tuo laiku sirgo, bet pareigūnai nuvyko susisiekę su ja ir atsivežė, nes jai buvo sunku vaikščioti,Š. buvo nesunku rasti, nes ji turėjo telefoną, pirmą kartą ją kvietė, atsivežė, paskui telefonu susisiekus, ji sakė, kad atvyks, tik klausimas kada galės, V. buvo apklausę specialiuoju liudytoju, nes neturėjo duomenų, kad galimai padaręs nusikalstamą veiką, paskui buvo apklausti D., paskui kitas,Č., jis tuo metu buvo išvykęs į kitą rajoną ir laukė, kol jis grįš, kai grįžo, atvyko pas ją į apklausą ir atlikoatpažinimus, paskui kilo klausimas, ar nereiktų papildomai apklausti D. ir dar vieno vyro, ir jie papildomai atlikus apklausą jie pasakė, kad juos vežė V., ko nepasakė per pirmą apklausą, pareigūnai buvo pas juos nuvykę, bet namie nerado, tada sutiko važiuojant dviračiu ir paprašė atvykti ir jie atvyko ir pasipasakojo, buvo dar dvi moterys iš kito kaimo, Č. motina ir kaimynė, sakė, kad vežė autobusas į kurį pakvietė sėsti Č., tų moterų apklausa vyko jų namuose, nes atvažiuoti neturėjo galimybės, nes sakė, kad nenori važiuoti ir su visais pyktis, atvykus apklausė jų gyvenamosiose patalpose, sodyboje, dauguma liudytojų buvo apklausti darbo kabinetuose ir pas ikieisminio tyrimo teisėją ,L. buvo apklaustas darbo vietoje, jį rado miške, visi buvo blaivūs, suvokė ką kalba,Č. motina sakė, kad nieko nepasakos ir, kad važiuotume iš čia, bet kalbantis susikalbėjome, tiksliai nepamena dienos vasario mėnesio pabaigoje 25 ar 26 d. ikiteisminį tyrimą pradėjo Jurbarko policijos komisariatas ir pagal kompetenciją tyrimą perdavė Nusikaltimų tyrimo skyriui, atvyko pareigūnai iš Marijampolės apklausti liudytojų dėl tų aplinkybių, kurios buvo svarbios, kad automobiliais vežami žmonės iš įvairių vietų balsuoti, vyriausias tyrėjas Zubas buvo vyresnis pareigūnas už ją, jie atėjo lydimi pareigūnų,paaiškinus dėl ko tie žmonės yra čia su jais buvo atlikta apklausa, pasiliko kabinete, išsiaiškino, kokiu klausimu jie čia yra. Č. būklė normali, alkoholio kvapo neužsiuodė, pakankamai kultūringai elgėsi, ligos požymių nesimatė,Š. sveikatos būklės nesiaiškino.D. ir D. sakė, kad važiavo autobusu,vėliau pasakė kitaip,Č. negyvena Jurbarko krašte, jo yra kita byla pas kitą tyrėją, kurioje reikėjo jį apklausti, jį surado telefonu. Kai grįžo susisiekė ir jis atvyko į apklausą, su Černausku darė atpažinimą iš nuotraukų ir atpažino V.,apklausinėjoG. trukmė parašyta, pusantros valandosČ. apklausa netruko, gal klaida,J. J. sveikatos būkle domėjosi, nes buvo kalbų, kad sveikata bloga,apie D.sveikatos būklę duomenų neturėjo,D.ir D. pirmi parodymai neturėjo svarbios informacijos, o buvo manoma, kad V.padarė nusikalstamą veiką, o nebuvo įrodymų, buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, liudytojams visada išaiškinamos jų teisės, niekas jiems nedarė įtakos ir nesakė, ką kalbėti, liudytojai supažindinami su protokolo turiniu, perskaitoma garsiai, patys pasirašo.

Liudytojas Dainius Zubas 2016-02-10 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriuje vyriausiuoju tyrėju.Nurodytą dieną reikėjo vykti į Jurbarką, vyko vieną dieną, kelis asmenis apklausė, nepamena, apklausos baigėsi vakare, buvo svarbu apklausti liudytojus tą pačią dieną, negali pasakyti ar kabinete buvo vienas pareigūnas, atvyko jis, Palepšaitis, Dambrauskaitė ir Valaitis,  pasiskirstė darbus ir gavo kelis kabinetus, pagal pavardes neprisimena žmonių, kuriuos apklausė, kiek atsimena, tik atvykęs į Jurbarką nuvažiavo į išankstinio balsavimo vietą, pasikalbėjo su komisijos pirmininke, su ,,Baltosiomis pirštinėmis“, iš pradžių bendrauji su žmonėmis, užmezgi kontaktą, pasidarai draugas ir pradedi kalbėtis, bet tai nėra joks smurtas, tokia apklausų taktika, dėl protokolų skaitymo- ir patys žino, tikrai liepia perskaityti, nes papasakoja ir ne visi nori skaityti. Sako, kad viskas ten gerai. Paaiškini, kad parodymai svarbūs ir liepi pasiskaityti. Tikrai skaito, nepasirašo neperskaitę. Žmogus paprastai pats pasirašo, kad perskaitė protokolą. Tikrai neatsimena šių konkrečių atvejų. Būna tokių atvejų, kad neturi akinių, tada kviečia kolegą, kad perskaitytų, ir tada savo ranka įrašo ,,Protokolas perskaitytas, surašytas teisingai“.Būna taip, kad žmogus perskaito ir parašo, kad perskaitytas, šita byla niekuo neišsiskyrė, jis buvo tik pradžioje, visa tai, kas užrašyta, papasakota liudytojų, Imuniteto tarnyba apklausinėjo jį dėl smurto,mušimo, nebuvo jokio smurto ar mušimo, ir Imuniteto tarnyba to nenustatė, jokių nuobaudų nebuvo paskirta, kai reikia dirbti, dirba ištisą parą, blankai panaudoti skirtingi todėl, kad dirbo ne savo kabinete, o Jurbarko policijos komisariato patalpose, kur buvo skirtos kelios patalpos, gali būti, kad vieną asmenį apklausinėjo vienoje patalpoje, kitą- kitoje, naudojosi kitų tyrėjų, kurių kabinetuose apsiklausinėjo, blankais, Generalinio prokuroro patvirtinti blankai, galiojantys, skiriasi tiktai šriftas, yra pareiga užpildyti visą protokolą, nurodyti pradžią ir pabaigą, gal neįrašyta dėl techninės klaidos, bet tai nereiškia, kad apklausa neteisinga, gali paaiškinti tik technine klaida rašant datą, apklausos vyko Kriminalinės policijos kabinete, ten buvo kaip ir kolekcija beisbolo lazdų, ar ant sienos pakabinta, ar ant spintos padėta, nematė nieko blogo, imuniteto tarnyba apklausinėjo jį praėjus mažiau laiko, gali būti, kad per apklausą buvo atėjęs Palepšaitis, gal ir galėjo būti paėmęs tą lazdą, bet įtakos apklausai neturėjo, rašydamas jis nematė, filmuoti viešoje vietoje galima, matė, kad filmuoja, pakvietė į vidų, nes pagal policijos veiklos įstatymą gali patikrinti asmens tapatybę, to asmens laisvė nebuvo suvaržyta, buvo giminaitis kažkokio galimo įtariamojo, buvo prie komisariato durų ir filmavo patalpas, fizinė jėga nebuvo naudojama, prieš apklausą duoda liudytojo pareigų išaiškinimo protokolą. Apžiūrėjus II tomo b. l. 102-103, b. l. 91-92, liudytojas nurodė, kad apklausa buvo 26 d., apklausiant žmogų, rašoma, ką pasakoja, ir pasitikslinama, ką jis nori pasakyti, reikalaujama rašyti pažodžiui, tačiau ne visi asmenys moka išreikšti mintis, todėl perklausi, ar taip supranti ir užrašai, todėl kartais perfrazuoja, bet nekeičiant turinio esmės, kad visi suprastų,liudytojai neatrodė nei išsigandę, nei įbauginti, buvo liudytojų, kurie akivaizdžiai nenorėjo duoti parodymų, sakė, kad ,,nekiškitmanęs”, nieko tada bendrauji, užmezgi kontaktą, įtikini,aiškini, kad jis turi pareigą, beldiesi į jų širdis ir protą. Negali atsakyti, ar taip buvo su jo apklausiamais asmenimis.Kitoseapklausose jis tikrai nebuvo, gali būti, kad klausė kas, iš kur, ar balsavo rinkimuose, pareigūnai Iš Marijampolės atvyko vienu transportu ir taip pat grįžo, tarpusavyje kalbėjosi apie padarytą nusikalstamą veiką, jiems buvo akivaizdu, ta situacija, kad žmonės buvo vežiojami į išankstinius rinkimus, kas balsavo už pinigus, kas už alaus butelį, tuos žmones reikėjo apklausti kuo skubiau teisme, buvo pasakyta iš budėtojų, kad vaikšto įtartini asmenys aplink komisariatą, buvo akivaizdu, kad tie galimi įtariamieji tuo metu darys viską, kad tuos liudytojus, kurie duoda parodymus, stengsis paveikti. Liudytojas negali pasakyti, ar girdėjo sakant, kad tie, kas neduos parodymų, važiuos kartu į Marijampolę, galėjo būti tokia teorinė galimybė, bet paprastai, kada žmogus turėdamas pareigą duoti parodymus, bet akivaizdžiai vengia duoti parodymus, negrasinama, bet nedraudžiama vežtis apklausai, gal ir galėjo būti, bet šiuo konkrečiu atveju neprisimena, liudytojų blaivumo, jam atrodo, niekas netikrino, bet nesukėlė įtarimo, kad neblaivūs.

Liudytoja Miglė Dambrauskienė 2016-02-10 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo atvykusi vieną dieną, darė vieną apklausą tai tikrai, o gal ir dvi, neprisimena, jos niekuo neišsiskyrė, apklausos buvo Jurbarko policijos komisariate, vienoje apklausoje ji apklausinėjo vieną asmenį iš ,,Baltųjų pirštinių“ vienoje darbo vietoje, o kolega ar apklausinėjo, ar ruošėsi apklausti kitą asmenį kitoje darbo vietoje patalpa didelė, kelios darbo vietos su kompiuteriais, apklausos buvo vakare. Labiau atsimena vaikino iš ,,Baltųjų pirštinių“ apklausą ir dar vieną vyrą apklausinėjo apie galimus rinkėjų pirkimus.  Apžiūrėjus II tomo, b. l. 70. Protokole reikėjo įrašyti apie atsakomybę, bet dažnai būna, kad žmogus ginčija, apklausos pradžioje, jei mato, kad žmogus gali ginčyti, kad jis neįspėtas dėl melagingų parodymų davimo, tai ji duoda papildomai parašyti apie atsakomybę, tai buvo neeilinis atvejis, kad perka rinkėjų balsus, todėl ir galvojo, kad tikrai būtų užtikrinta, kad tikrai išaiškinta liudytojui jo atsakomybė, jei jis meluos, kad tikrai žinotų apie atsakomybę, nes paskui gali sakyti, kad niekas neišaiškino, protokole teisės buvo nurodytos, todėl surašantparodymus nekartojo, paskui dirbo viename kabinete, kur buvo tik viena darbo vieta, gal ir buvo užėjęs kolega pasiklausti, bet sėdėti nesėdėjo, imuniteto tarnyba jos nieko neklausinėjo, apklausos skyrėsi tuo, kad atstovas iš ,,Baltųjų pirštinių” sakė, kad galimai pirko, o kitas asmuo sakė, kad galimai buvo pirktas balsas ir ką gali tuo pasakyti, parodymus davė savo noru, bet kontroliniai klausimai turi būti užduodami, paklausiama, kad yra informacijos, kad pardavė balsą ir prašo pasakyti, kaip dabar buvo, ką apklausė pirmą, nepamena, jai atrodo, kad tą žmogų (L.), atsimena, kad žmogus sakė, kad jam buvo nurodyta parašyti kažkokius skaičius, kaip suprato, kandidato skaičius, tie skaičiai atitiko ir kitų parodymus, žmogui buvo išaiškinta, ko jis čia atsirado, ir paklausta, kaip vyko, nes tokia yra gauta informacija. Jokio smurto nėra ko naudoti, viskas buvo iš karto po įvykio, kai atvyko į Jurbarką, susiplanavo, ką kuris darys, tuo metu ji buvo vyresnioji specialistė ir negalėjo vadovauti, ji dirboIžganaitės kabinete, paskui parėjo į tą didįjį, ten buvo įvairių daiktų, gal rasti daiktai, kolekcija nepavadintų, ant spintos buvo kažkokių lazdų, gal net senovinių, gal panašios į beisbolo lazdas, buvo sulūžusių, ji atėjusi pamatė,kokios prastos darbo vietos, buvo keista, kad yra toks komisariatas, prie jos nebuvo kalbos ką nors vežtis į Marijampolę, nes atvažiavo keturiese.

Liudytojas Arvydas Palepšaitis 2016-02-10 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, dirba Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriuje. Bylą atsimena, budėjo per rinkimų dienas ir buvo iškvietimas, kad reikia pagalbos Jurbarke, nes vyksta kažkokie pažeidimai, atvyko jis, Dainius Zubas, Miglė Dambrauskaitė, A. V. ir dar gal kažkas, neatsimena, buvo informacija, kad perkami balsai – pranešė ,,Baltosios pirštinės”, bandydavo identifikuoti tuos asmenis, apie kuriuos gaudavo pranešimus, vesdavosi į apklausas ir apklausinėjo, visos apklausos buvo vienodos, buvo taip, kad buvo įėjęs darant kitas apklausas, apklausinėjo Dainius Zubas kažką ir buvo Miglė Dambrauskaitė, kai apklausinėjo, jis užeidavo tai pas vieną, tai pas kitą paklausti kaip sekasi apklausti, buvo pristatyti du asmenys, kurie pagal tuos gautus duomenis lyg tai dalyvavo kažkokiame įvykyje, tai jis eidavo per kabinetus, ir klausydavo ką jie sako, ar sutampa parodymai, ar nesutampa, apklausose būna laisvas pasakojimas ir paskui kontroliniai klausimai,  pagal duomenis matai, kad žmogus kažką nutyli, jam užduodi klausimą, ar buvo kas nors ko nepasakė, jei pasako, tai įterpi į bendrą tekstą, bet jei į bendrą tekstą netelpa, tai užduodi klausimą ir paskui pabaigoje įrašai. Apžiūrėjus II tomo, b. l. 98, liudytojas nurodė, kad duoda pasirašyti po parodymais, pagal tekstą turėjo būti ,,tie vaikinai  ,,Baltosios pirštinės“,  kodėl nebaigtas sakinys, negali pasakyti. Duoda asmeniui pasirašyti, jeigu perskaitė, tai kad parašytų, kad perskaitė, surašyta teisingai, būna, kad žmonės parašo ne ant to lapo, tai gaunasi,  kad pasirašo ant kiekvieno, ant kiekvieno lapo užtenka tik parašo, nepamena, kiek lapų buvo apklausos, gal ta dalis teksto nusislinko į kitą lapą, neatspausdino tų žodžių, sutinka, kad trūksta protokolo pabaigos, protokolus asmenys visada skaito patys, apklausiamų asmenų blaivumas abejonių nekėlė.Žmones vežė Jurbarko patruliai, jie buvo be uniformų, neatsimena, kad būtų buvusios kokios kalbos apie vaikus, apie teorines galimybes vežtis į Marijampolę nesakė, jis pats nebuvo apklaustas Imuniteto tarnybos.Lazdų viename kabinete buvo, visa siena prikabinta ir ant spintos buvo. Gal ir buvo pasiėmęs vieną pažiūrėti, negali pasakyti kokiu momentu apžiūrėjo, ar tuo metu Zubas ką apklausinėjo, per kėdę nebuvo trenkta. Skubėjo apklausti asmenis, kad nepakenkti tyrimo kokybei, apklausti vienu kartu, kad nesusitartų sugalvoti bendrų gynybos versijų.Apžiūrėjus II tomob.l. 45-48, liudytojas iš ,,Baltųjų pirštinių“ apklausinėjo kažkokį vaikiną, kitų liudytojų parodymai sutapo, parodymai buvo užrašomi iš jų žodžių.

Liudytojas Linas Žievys 2016-02-15 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad paskambino telefonu, kadangi buvo atsakingas už rinkimus ir pasakė, kad vežami rinkėjai balsuoti, išsiuntė ekipažą, kad nustatytų, kas veža, ir kažkas skambino ir iš ,,baltųjų pirštinių”, ir savivaldybės, neatsimena, tiksliai, buvotikrai ne vienas pranešimas, iš pradžių susisiekė su Marijampolės AVPK ir sakė pirmiau pradėti administracinę teiseną, paskui nurodė pradėti ikiteisminį tyrimą, tada ir pradėjo, pradėjo ir paskui perdavė, nežino dėl datos, jeigu buvo pradėtas, viskas vyko tą pačią rinkimų dieną, apžiūrėjus bylos II tomo b.l. 19-20,15, visi duomenys yra ištraukti iš sistemos, iš pradžių buvo pradėta administracinė teisena, paskui pradėtas ikiteisminis tyrimas,dirbo iki 15 val., jo tarnybinis surašytas darbo metu, padavė medžiagą vizai uždėti, galėjo administracinė teisena tęstis ir 26 d. Kai atvyko tyrimo grupė iš Marijampolės, vietos pareigūnai tik padėjo surasti žmones,procesinių veiksmų neatlikinėjo,Zaksas yra operatyvinės grupės darbuotojas, jie parveždavo žmones ir veiksmai tuo baigėsi, buvo pasakyta, kad V. jaunesnysis vežioja asmenis balsuoti su ta pačia mašina antrą trečią kartąV.K.sūnus. Apžiūrėjus bylos II tomo, b. l. 1 ir  12 lapus, negali pasakyti, artai techninė klaida, pats apklausose nedalyvavo, kriminalinės policijos kabinetas, didelis, yra beisbolo lazdų, sukabintos palubėje, reiktų pasistengtinorint nuimti.

Liudytojas AimutisŠarauskas 2016-02-15 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo Jurbarko rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio tyrėjas, dabar pensijoje, atliko vairuotojo veiksmus, į Jurbarką važiavo vieną kartą, jei neklysta, vežėK. ir dar vieną asmenį į teismą, kitą kartą su tyrėja Ižganaitevažiavo į Lapgirių kaimą, neprisimena, ar apklausose buvo, tyrėjai rodė, kur gyvena žmonės, gal Š. vežė, bet tikrai neatsimena, kaip buvo apklausiama Š. situacijos neatsimena, kai turėjo vežti į teismą, nuvyko perspėti, kad būtų pasiruošę, tada rado girtas, dieną dvi prieš teismą, D. ir D. pavardės nieko nesako, S. K., K. Š. buvo išgėrusios, dieną ar dvi iki apklausos teisme, jos nebuvo policijos komisariate apklaustos. Apžiūrėtas bylos IItomo, b. l. 97. Kai vežė į teismą buvo blaivios, girtumo nereikia tikrinti, supranta kai žmogus girtas.

Liudytojas Nerijus. Zaksas. 2016-03-17 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK Kriminalinės policijos poskyrio tyrėjas, dirbo tą dieną ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Apžiūrėtas bylos II tomo, b. l.2. Liudytojas parodė, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas- tai duomenų suvedimas į duomenų bazę, sudaromos lentelės, gavus pavedimą-vizą, ikiteisminis tyrimas pradedamas, dėl datų- tiksliausiai yra iš duomenų bazės, iki viršininko rezoliucijos nieko nedarė, pats nieko neapklausinėjo, niekur nevažiavo, tik suvedė duomenis į duomenų bazę.

Liudytoja L. I. 2016-03-17 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad I. yra jos sutuoktinis, N. J. yra brolis, J. J. yra tėvas,K. V. yra pažįstamas, jis bendrapartietės sutuoktinis, ji nėra tarybos narė, buvo sąraše, bet nepateko, žinojo, kad žmonės kreipėsi dėl apklausų, po balsavimo paštu nuvyko pas tėvą, ir žmonės pradėjo pasakoti, moterys verkė, tėtis taip pat buvo išsigandęs, kai pradėjo viską pasakoti, sakė, kad rašys pareiškimus, ji jų pareiškimus pristatė į būstinę, pati jų nesiuntė, Darbo partijos administratorė sakė, kad viskuo pasirūpins, kai atvažiuoja į kaimą, viską sužino, žmonės sakė, kad buvo atvykę pareigūnai dar kartą, pati specialiai tuo nesidomėjo, jei ką sužinojo, tai tik iš bendro pokalbio, atvažiavo pas tėtį, atvežė jam maisto ir vaistų, pareiškimus žmonės rašė patys, tik paprašė nuvežti, žmonės teisiškai neišprusę, jiems nebuvo ko slėpti, rinkimuose ji dalyvavo antrą kartą, nieko neįtakojo, visi kaimynai sakydavo, kad už ją balsuos, nes pažįsta, visi artimai bendrauja, rinkimai nebuvo sureikšminami, važiuoja ten dažnai, nes tėčiui pablogėjo sveikata, žmonės prašė padėti ir padėjo, žmonės patys, klausė, koks jos numeris, jie ją daug metų pažįsta, apie atlygį kalbos nebuvo, apie apklausas sužinojo gana greitai, K Š. verkė, sakė, kad atims vaikus, K. sakė, kad jam buvo trenkta, sakė, kad buvo smurtas, tėčiui net pakilo spaudimas, jie gyvena materialiai nepakankamai gerai, tai atiduoda vaikų rūbelius, nuveža pas medikus, paprastai žmogiškai, susisiekimas ten toks: atvažiuoja mokyklos autobusas, o šiaip triskartus per savaitę autobusas, spaudos žmonės neprenumeruoja, anksčiau ji buvo Krikščionių partijoje, prieš keturis metus buvo rinkimai, kuriuose dalyvavo kaip kandidatė nuo Krikščionių partijos, ir tada žmonės balsavo už ją, paskui partija prijungė prie Darbo partijos ir visus narius prijungė prie darbo partijos.

Liudytojas T. K. 2016-03-17 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo paprašė ateiti į teismą C., anksčiau gyveno Jurbarke, čia gyvena močiutė, su A. važinėjosi mašina, neatsimena, koks buvo laikas, turbūt, pernai, neatsimena mėnesio ir savaitės dienos, važiavo su A. ir paėmė vyrą ir moterį prie buvusios Norfos parduotuvės, A. buvo kažką susitaręs, o jis nieko nežino, A. nuvežė tuos žmones prie savivaldybė, atrodo, kad jie ėjo į savivaldybę, parėjo tik vienas vyras ir nuvežė jį prie šašlykinės, to vyro vardas Kęstas, nieko jie nekalbėjo važiuojant, nepamena nieko, nuvežė ir viskas, atrodo, kad jų palaukė prie Norfos ir jie atėjo, draugas paprašė paliudyti, kad jis vežė, šiaip ne taip atsiminė tą dalyką, kad vežė, su A. C. nuo vaikystės draugai, važinėjasi dažnai, ta diena neužstrigo, bet prisiminė, kai priminė draugas, iš Smalininkų nieko nevežė, A. buvo kažką susitaręs, o jis nieko nežino.

Ikiteisminis tyrimas pagal pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą  pradėtas 2015 02 25 (II t., b.l. 1) pagal Marijampolės AVPK  Jurbarko RPK  Prevencijos poskyrio viršininko Lino Žievio 2015 02 26 tarnybinį pranešimą (II t., b.l. 12), pareigūnų paaiškinimu, dėl datos galėjo būti rašymo apsirikimo klaida, 2015 02 25-26 dienomis buvo renkama medžiaga ir dėl administracinio teisės paeidimo (II t., b.l. 19-26), pagal stebėtojo A. M. informaciją apie balsuoti atvežtus asmenis 2015 02 26 pranešė Jurbarko rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė V.Juzėnienė (II t., b.l. 27, 33), 2015 02 25 iš rinkėjų (byloje apklausti liudytojai neminimi) buvo paimti lapeliai su pažymėtu numeriu „20“ (II t., b.l. 31-32), 2015 06 08 G. Č. atpažino K. V. (II t., b.l. 133-134), 2015 03 01 savivaldybių  merų ir tarybų rinkimuose Jurbarko rajono savivaldybėje Darbo partijos keliamų kandidatų sąraše Nr. 20, V. V. įrašyta 4 numeriu, L. I. – 9 numeriu (III t., b.l. 26).Byloje yra Jurbarko rajono savivaldybės rinkimų komijijos Nr. 12 rinkėjų sąrašas (IV t., b.l. 49-60).

Marijampolės AVPK Jurbarko RPK patikslino, kad ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 172 str. 1 d. pradėtas 2015 02 26 ((I t., b.l. 143).

Teismui taip pat buvo pateikti A. K., Z. K. ir Z. B. pareiškimų prokuratūrai kopijos (IV t., b.l. 165-167), duomenys apie L. D. sveikatos būklę (IV t., b.l. 168-169).2015-02-27 A. K. rašte Vyriausiajai rinkimų komisijai,  Generalinei prokuratūrai, nurodyta, kad „atvažiavo policija, ir pasakė kad turi vykti su jais, kabinete klausė už ką balsavo, jos pasakė kad kiekvienais metais balsuoja už darbo partiją, ir klausė kiek pinigų gavau, pasakė, kad negavo ir nematė kad kam duotų tada jam smogė 3,4 kartus į veidą, omitas su beisbolo lazda vaikščiojo ir grasino“ (4 tomas b.l. 165), 2015-02-27 S. K. rašte Vyriausiajai rinkimų komisijai, Generalinei prokuratūrai, nurodyta, kad policijos pareigūnai grasino atimti vaikus, klausė už ką balsavo ( 4 tomas, b.l. 166), 2015-02-27 Z. B. rašte Vyriausiajai rinkimų komisijai, Generalinei prokuratūrai, nurodyta, kad atvykus policijai liepė rengtis ir važiuoti su jais, klausė už ką balsavo, sakė jie nesakys teisybės bus blogai, ji išsigando (4 tomas, b.l. 167);

Marijampolės AVPK Imuniteto skyrius 2015 03 24 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą (IV t., b.l. 174-177),

Lietuvos Respublikos VRK duomenimis A. D. Š. balsavo iš anksto ir rinkimų dieną  2015 03 01 į rinkiminę apylinkę Nr. 13 neatvyko (IV t., b.l. 199, 202),

2015-02-27 Jurbarko savivaldybės rinkimų komisijos sudarytos tyrimo grupės išvados, nustatyta kad, nuo 2015-02-25 iki 2015-03-06 atliekant tyrimą, papildomos informacijos, kad kas būtų bandęs papirkinėti rinkėjus ar atlikęs kokius nors kitus neteisėtus veiksmus, tyrimo grupei nustatyti nepavyko, todėl esant nusikalstamos veikos LR BK 172 str. tyrimo medžiaga perduota teisėsaugos institucijoms (V t., b.l. 3-4), 2015-02-27 Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariai J. B., R.D., A. G. ir D. V. surašė pareiškimą, kuriame reikalauja ištirti Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnų brutalų elgesį su piliečiais, siekiant išgauti norimą prisipažinimą (V t., b.l. 5).

N. J., D.I., J. J., A.C., K. V. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 172 str. 1 d.Pagal Lietuvos Respublikos BK 172 str. 1 d.  baudžiamoji atsakomybė taikoma tada, kai asmuo, naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdo asmeniui realizuoti savo teisę rinkti. Todėl būtina nustatyti, kad buvo atliktas  nors vienas iš Lietuvos Respublikos BK 172 str. dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų, kuriais būtų sutrukdyta rinkėjams realizuoti savo teisę rinkti. Lietuvos Respublikos BK 172 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai reiškiasi trukdymu asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam ar dalyvauti referendume naudojant psichinę prievartą arba apgaulę, arba šį asmenį paperkant. 

Vienas iš alternatyvių dispozicijoje nustatytų trukdymo įgyvendinti savo teisę rinkti būdų – papirkimas – pasireiškia rinkėjo palenkimu už jam pačiam ar kitiems asmenims duodamus ar žadamus pinigus ar kitokias materialines vertybes bei tokio pobūdžio paslaugas ar lengvatas, papirkimu taip pat laikomas ir rinkėjo palenkimas už jam pačiam ar kitiems asmenims duodamus ar žadamus pinigus ar kitokias materialines vertybes bei tokio pobūdžio paslaugas ar lengvatas atsisakyti pasinaudoti turima teise rinkti, naudojantis šia teise balsuoti už ar prieš konkretų kandidatą, atsisakyti pasinaudoti rinkimų teise.  Papirkimas, kaip trukdymo asmeniui realizuoti savo teisę rinkti būdas, gali pasireikšti ne tik tiesioginiu ar netiesioginiu rinkėjų balsų pirkimu, bet ir dovanų ar kitokio atlyginimo teikimu arba pažadu atsilyginti siekiant paveikti rinkėją (rinkėjus), kad jis (jie) dalyvautų arba nedalyvautų rinkimuose ir (arba) balsuotų už arba prieš vieną ar kitą kandidatą. Šios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, ar atlygis duodamas, žadamas duoti rinkėjui ar kitam asmeniui, ar atlygis buvo dar duotas iki asmens balsavimo rinkimuose, ar pažadėtas duoti jau prabalsavus.

Neigiamas informacinio pobūdžio pavojingas poveikis asmens psichikai įmanomas įvairiais būdais, kaltininko sąmoningai nukreipiamais į nepageidaujamų neigiamų psichinių pojūčių sukėlimą nukentėjusiajam. Psichinės prievartos formas galima aiškinti gana plačiai, tokiai prievartai, priskiriant  įvairius jos išraiškos variantus, tokius kaip  įžeidimai, šmeižtas, hipnozė, jei ji naudojama nusikalstamais ketinimais,  galimi atvejai, kai prievartiniai smurtiniai veiksmai rodo, kas aukos laukia ateityje. Tačiau bene vienintelė psichinės prievartos išraiškos forma – įvairūs grasinimai pirmiausia susieti su jų bauginamąja paskirtimi, neigiamas informacinio pobūdžio poveikis asmens psichikai įmanomas įvairiais būdais, kaltininko sąmoningai nukreipiamais į nepageidaujamų neigiamų psichinių pojūčių sukėlimą. Plečiant psichinės prievartos išraiškos formas, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad ne kiekvienas poveikis asmens psichikai, vienaip ar kitaip darantis įtaką jo valios susiformavimo ar jos įgyvendinimo laisvei, gali būti toks pavojingas, kad turėtų būti vertinamas iš baudžiamosios teisės pozicijų.

Tam, kad asmuo galėtų būti pripažintas kaltu dėl trukdymo asmeniui realizuoti jo turimą teisę rinkti yra tada, kai veikiant tam tikru būdu bent vienam tokią teisę turinčiam asmeniui visiškai neleidžiama ja pasinaudoti arba šios teisės įgyvendinimas apsunkinamas. Šiuo atveju svarbu yra nustatyti, kad tokiu būdu yra siekiama papirkti rinkėją arba naudoti prieš psichinę prievartą prieš jį, kad jis elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. Pats savaime rinkėjo (rinkėjų) papirkimas (psichinė prievarta) dar nereiškia nusikalstamos veikos, numatytos BK 172 straipsnyje, padarymą. Kaltininką pripažįstant kaltu padarius minėtą nusikaltimą būtina nustatyti, kad paperkant rinkėją (rinkėjus) arba naudojant psichinę prievartą trukdoma rinkėjui (rinkėjams) realizuoti savo teisę rinkti. Pagal Lietuvių kalbos žodyną trukdyti reiškia daryti kliūtis, neleisti ką daryti, kliudyti. Šiuo atveju veika pasireiškia kaip neteisėtas kliudymas realizuoti savo teisę rinkti arba dalyvauti referendume (aktyvioji rinkimų teisė) ir teisė būti išrinktam (pasyvioji rinkimų teisė). Aiškindamas BK 172 straipsnyje vartojamą formuluotę „trukdymas asmeniui realizuoti savo teisę rinkti“ kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad trukdymas asmeniui realizuoti jo turimą teisę rinkti yra tada, kai veikiant šio straipsnio dispozicijoje nurodytu būdu bent vienam tokią teisę turinčiam asmeniui visiškai neleidžiama ja pasinaudoti arba šios teisės įgyvendinimas pasunkinamas (kasacinės nutartysbaudžiamosiose bylose Nr. 2K-393/2013, 2K-52/2014). Šio nusikaltimo objektas – Lietuvos Respublikos piliečių (ir kitų pagal įstatymą atitinkamas teises turinčių asmenų) teisės dalyvauti valstybinės valdžios institucijų, taip pat Europos parlamento rinkimuose ir referendumuose. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. pakanka įrodyti patį poveikį, pasireiškiantį alternatyviomis formomis (1), kuriuo buvo trukdoma asmeniui (asmenims) įgyvendinti jo (jų) rinkimų teisę (2), faktą. Nusikaltimas laikomas baigtu, padarius atitinkamus veiksmus nepriklausomai nuo to, ar tokiu elgesiu pavyko ar ne sukliudyti asmenims įgyvendinti jų turimą rinkimų teisę, tai yra nereikia įrodinėti, kad rinkėjas elgėsi taip, kaip reikalavo papirkėjas.

Subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – tyčia: kaltininkas supranta, kad trukdo asmeniui įgyvendinti jo turimą rinkimų teisę, ir to nori.Trukdymas asmeniui realizuoti jo turimą teisę rinkti yra tada, kai veikiant tam tikru būdu bent vienam tokią teisę turinčiam asmeniui visiškai neleidžiama ja pasinaudoti arba šios teisės įgyvendinimas apsunkinamas.

N. J., D.I. J. J. taip pat yra kaltinami, kad veikė bendrininkų grupėje.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).  Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrininkavimo samprata, bendrininku gali būti pripažintas tik tas nusikalstamoje veikoje dalyvavęs fizinis asmuo, kuris yra sulaukęs amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė už jo konkrečiai padarytą nusikalstamą veiką bei pakaltinamas, t.y. sugebantis suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: ?kiekvieno bendrininkavimo atveju, kaip atitinkamų požymių visuma, turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobūdis) požymius.

Kaltinamųjų kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, nekeliančiais jokių abejonių. Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bendroje apimtyje, ne kiekvienos atskirai, vadovaujantis įstatymu, o visos abejonės vertinamos kaltinamųjų naudai.

Šiuo atveju vertinant kaltinamųjų veiksmus, būtina nustatyti, ar jie atliko kuriuos nors iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio 1 dalies  dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų, kuriais trukdė rinkėjams realizuoti savo teisę rinkti. Kaltinimas N. J., D.,I, J. J. pareikštas dėl papirkimo, A.C. dėl – psichinės prievartos ir papirkimo, K. V. – dėl papirkimo. Pareikštuose kaltinimuose rinkėjų valios poveikis apgaule neminimas.

Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme buvo nustatinėjamos ir akcentuojamos aplinkybės dėl papirkimo ir psichinio poveikio: kada ir kas vežė rinkėjus, ar buvo jiems daromas poveikis mokant pinigus ar perkant kitus daiktus, ar žadama atsilyginti vėliau, ar asmenims galėjo būti padarytas psichinis poveikis. Tačiau net ir nustačius, kad J. J., N. J., D. I. galimai papirko Z. B., S. K., S. K., A. G., A. K., A. D. Š, ar K. V. galimai papirko V. D., L.D, E. G., R. Č., G. Č.,A. C. papirko K. Č., duodami pinigų (du eurus, 89 euro centus), nupirkdami alaus, žadėdami duoti arba nupirkti, pavežant iki balsavimo apylinkės, byloje nesurinkta abejonių nekeliančių, neginčytinų įrodymų, kad kaltinamieji savo veiksmais taip trukdė realizuoti nurodytiems rinkėjams teisę rinkti.Priešingai, iš bylos medžiagos, liudytojų parodymų nustatyta, kad jokie  kaltinamųjų veiksmai neturėjo tiesioginės įtakosliudytojų apsisprendimui, už ką balsuoti, ir nesutrukdė jiems realizuoti jų turimos teisės rinkti: vieni iš jų jau buvo apsisprendę, už ką balsuos, kiti – neturėjo išankstinės pozicijos, treti – neketino pasinaudoti ar nepasinaudojo savo rinkimų teise (E. G.).

Taip pat nėra surinkta įrodymų, kaip baudžiamosios teisės prasme, kokiais veiksmais, grąsinimais, pasireiškė A. C. daroma psichinė prievarta K. Č. atžvilgiu, liko neišaiškinta, kokia tai buvo prievarta, kiek realūs galėjo būti A. C. grasinimai K. Č.,kokį pagrindą bijoti A. C., išskyrus tai, kad A. C. ankščiau buvo pareikšti kaltinimai, turėjo K. Č., ar jam apskritai buvo žinomos tos aplinkybės, kokią prievartą tiesiogiai L. Š. atžvilgiu naudojo A. C..Jokių duomenų, kad tarp šių asmenų buvo kilę nesutarimų, kad A. C. būtų kaip nors persekiojęs K. Č., kad pastarasis būtų ką skolingas A. C., byloje nėra. Tie asmenys buvo pažįstami, turėjo bendrų pomėgių, K. Č. telefone A. C. buvo įvardintas vardu A. Iš K. Č. parodymų nustatyta, kad jis ėjo balsuoti ir kvietė L. Š., kad A. C. „atsikabintų“. Tačiau tokie liudytojo parodymai negalėtų būti pagrindas daryti išvadai, kad pieš jį buvo vartojama psichologinė prievarta pagal tą prasmę, kaip psichologinė prievarta suprantama baudžiamojoje doktrinoje. Priešingu atveju psichinės prievartos sąvoka baudžiamojoje teisėje galėtų būti pernelyg plačiai aiškinama, išplėtus psichinės prievartos formas pavojingas galėtų beveik kiekvienas socialinis kontaktas.

Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad atsisakyti pasinaudoti turima teise rinkti niekas kokiais nors būdais kurstomas nebuvo. Rinkėjai buvo pavežėti iki balsavimo vietos, po to parvežti atgal, tačiau, net ir nustačius, kad po balsavimo rinkėjams  galėjo būti duodami kokie nors pinigai ar perkamos vaišės, iš esmės visi liudytojais apklausti asmenys nurodė, kad jie rinkimuose būtų balsavę už Darbo partiją, už tas pačias L. I. (pažįsta seniai, užaugo jų akyse) ar V. V. (nes K. V. žinomas žmogus), iš apklaustų liudytojų L. Š. nurodė, kad rinkimuose apskritai nebūtų balsavusi, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad A.C. tiesiogiai jai būtų daręs kokį nors poveikį dėl balsavimo. Tai, kad kai kurie rinkėjai, kuriuos vežė D. I., po balsavimo pirko ir vartojo alkoholį, neįrodo, kad jie buvo paperkami dėl to, kad balsavo už vieną, ar kitą partiją ar kandidatą. Viena vertus byloje nėra jokių tikslių duomenų, kas ir už kieno pinigus pirko alkoholį, antra, toje žmonių bendruomenėje alkoholio vartojimas nėra neįprastas reiškinys.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 172 straipsnis yra XXVI skyriuje, kuriame išdėstyti nusikaltimai asmenų rinkimų teisėms ir Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento bei savivaldybių tarybų rinkimų ar referedumų tvarkai. Iš visų šiame skyriuje esančių straipsnių (172-175), būtent 172 straipsnis labiausiai susijęs su konkretaus asmens rinkimų teisės ribojimu ar kitokiu trukdymu, darant poveikį, su konkretaus asmens teise rinkti. Todėl tų asmenų, kuriems galimai daromas poveikis, psichologinė būsena, sąmonė, yra tai, į ką nukreipta nusikalstama veika, kuris nustatomas pagal tai, kaip tie asmenys vertina  vienus ar kitus faktus ir veiksmus, kokią įtaką jų sąmonei padaro tie veiksmai. Liudytojai šioje byloje yra labai arti tos ribos, kuri skiria juos nuo nukentėjusio asmens statuso, o tokio asmens teisės baudžiamajame procese ypatingai turi būti ginamos. Ne paslaptis, tą pripažino tiek kaltintojas, tiek gynėjas, kad liudytojai šioje byloje daugeliu atveju priskirtini socialiai neapsaugotoms asmenų grupėms dėl amžiaus, sveikatos būklės, priklausomybių, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jie buvo apklausiami ne vieną kartą, vakaro laike,  į apklausas liudytojus atveždavo pareigūnai. Iš vienos pusės, tai vertintina, kad pareigūnai pasirūpina liudytoju kelione iš vietovės, kurioje prastas susisiekimas (tą pačią susisiekimo problemą pažymi ir kaltinamieji), iš kitos pusės, proceso prasme, tai galėtų būtivertintinama kaip liudytojo atvesdinimas, antra vertus, kaip poveikis liudytojui. Savo nusiskundimus dėl pareigūnų veiksmų kai kurie liudytojai išreiškė labai operatyviai, iš karto po pirmųjų apklausų, ir nors imuniteto tarnyba, atlikusi tyrimą, pažeidimų nenustatė, apie priimtus sprendimus liudytojai nebuvo informuoti, jie ir toliau buvo kviečiami į pakartotines  apklausas.S. K. jau apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėja, sakė, kad  pareigūnai grąsino, apklausoje klausė, už ką balsavo, parodė, kad balsavo už darbo partiją, nes patinka (II t., b.l. 100-101). Atsižvelgiant į visų šių aplinkybių visumą nėra pagrindo netikėti liudytojų duotais parodymai teisme, betarpiškai žodinio proceso tvarka, ypač dėl jų psichinio santykio dėl to, kaip jie ketino įgyvendinti savo rinkimų teisę.

Liudytojai – tai asmenys, kuriems pagal pareikštą kaltinimą galimai buvo trukdoma įgyvendinti teisę rinkti. Apklausiami teisme niekas iš jųnepatvirtino, kad jų teisė rinkti buvo kaip nors buvo ribojama ar apsunkinama tais veiksmais, kurie buvo padaryti jų atžvilgiu. Priešingai, liudytoja E. G. parodė, kad atvažiavusi į Jurbarką, ji tik nuėjo į darbo biržą ir tą dieną nebalsavo. Abejoti daugelio liudytojų parodymais, kad jie balsuoja už Darbo partiją taip pat nėra pagrindo. Iš liudytojų parodymų darytina išvada, kad politika, partijomis ir rinkimais jie mažai domisi, net nepasidomėjo, kokie buvo rinkimų rezultatai, bet rinkimuose dalyvauja, balsuoja intuityviai, už tuos, kuriuos pažįsta, žino, labai giliai nesigilindami, kokios partijos tai yra atstovai.

Tai, kad neketinę dalyvauti rinkimuose ar neapsisprendę, už ką balsuoti, asmenysgali susigundyti paskatinimu po balsavimo gauti kažkokį atlygį (arba kaip šioje byloje dažnai buvo kalbama, išgerti), tokia įtaka dėl apsisprendimo dalyvauti rinkimuose, rinkti, galėtų būti vertinama kaip rinkimų agitacijos tvarkos pažeidimas, už ką atsakomybę numato Lietuvos Respublikos ATPK 2072 straipsnio 1, 3 dalys, ir balsavimo rinkimuose tvarkos pažeidimu, už tai atsakomybę numato ATPK 2077 straipsnio 3 dalis.

Nusikalstama veika yra pavojinga, priešinga teisei veika, numatyta baudžiamajame įstatyme. Pavojingumą lemia įvairūs objektyvūs ir subjektyvūs nusikalstamos veikos požymiai. Pagrindinis vaidmuo tenka objektyviesiems požymiams, t. y. padarytos veikos pobūdžiui, padariniams, vietai, laikui ir kitoms aplinkybėms. Taip pat reikšmingi ir subjektyvūs požymiai – kaltė, tikslas, motyvai. Nusikalstamos veikos pavojingumas apibūdinamas pavojingumo pobūdžiu ir pavojingumo laipsniu. Pavojingumo pobūdis yra kokybinė nusikalstamos veikos charakteristika, o pavojingumo laipsnis išreiškia kiekybinę nusikalstamos veikos charakteristiką. Tai reiškia, kad pavojingumo pobūdis rodo, koks yra pavojingumas (jo turinys), o pavojingumo laipsnis parodo, kokio dydžio yra šis pavojingumas. Pavojingumo laipsnį lemia daugelis faktorių, tai ir nusikalstamos veikos padarymo būdas, motyvai, tikslai bei kitos aplinkybės.

Baudžiamasis įstatymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 10 straipsnis) nusikalstamas veikas skirsto į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).

Baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 12 straipsnis) yra pavojinga, priešinga teisei veika, tačiau, palyginus su nusikaltimu, jos pavojingumas yra mažesnis. Didesnį nusikaltimo pavojingumą lemia jo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nusikaltimu paprastai sukeliami sunkesni padariniai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje suformuluotų nusikalstamų veikų sudėtyse tiesiogiai nurodyta, kada viena ar kita veika pripažįstama baudžiamuoju nusižengimu.

Administraciniai teisės pažeidimai taipogi yra pavojingos veikos, nes jas padarius taip pat pažeidžiamos tam tikros vertybės (ATPK 9 straipsnio 1 dalis), tačiau jų pavojingumas yra mažesnis. Kadangi administracinės ir baudžiamosios atsakomybės skirtumus lemia ir administracinio teisės pažeidimo bei nusikalstamos veikos prigimtis – šių veikų didesnis ar mažesnis pavojingumas, todėl, atribojant administracinį teisės pažeidimą nuo baudžiamojo nusižengimo, itin svarbūs tampa šįpadidintą ar sumažintą pavojingumą leidžiantys nustatyti kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012).

Siekiant  užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra  tikslinga  atitinkamas  veikas  pripažinti  nusikaltimais ir taikyti  už  jas  pačias  griežčiausias  priemones – kriminalines bausmes;  kiekvieną  kartą,  kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės   pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su  kriminalinių bausmių taikymu priemonėmis, inter alia administracinėmis sankcijomis (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632 straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalies ir šio straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalies atitikties  Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 4 punktas).

Nustatyta, kad jeigu N. J., D.I., J. J., K. V. dar galėtų būti pripažinti kažkiek suinteresuotais rinkimų rezultatais asmenimis, kadangi L. I., V. V. vienaip ar kitaip yra susijusios su tais asmenimis, tai A.C. buvo toks pat rinkėjas kaip ir visi kiti piliečiai. Tačiau iš bylos medžiagos galima įžvelgti, kad ir liudytojais apklausti asmenys taip pat yra susiję su tais asmenimis, gyvena kaimynystėje, yra susiję įvairiais giminystės, svainystės santykiais, pagal darbo santykius ir pan. Natūralu, kad tarp tų žmonių vyksta bendravimas, pokalbiai, aptarimai, vaišinimasis, pagaliau alkoholio vartojimas, kurių metu siūloma balsuoti už vieną ar kitą kandidatą, tačiau tai nelaikytina nei politine agitacija, nei papirkimu, nei psichine prievarta.J. J. gyvena Jurbarko rajone, Lapgirių kaime, glaudžioje kaimynystėje su Z. B., S. K., S. K., A. G., A. K., A. D. Š., su kai kuriais iš jų susijęs artimiau (pavyzdžiui A. K. yra J. J. sūnaus N. J. sugyventinės tėvas), visi tie asmenys gerai pažįsta L. I., kuri yra J. J. duktė, D.I. yra J. J. žentas, būtų labiau keista, jei šie žmonės tarpusavyje nebendrautų. K. Č. buvo buvo A.C. kaimynas, turėjo bendrų pomėgių (žvejybą). G. Č., L. D., V. D. pažįsta K. V., kai kuri iš jų yra dirbę pas jį.

Atsižvelgdama į tai, vertinant padarytų veikų, imant skyrium N. J., D. I. ir J. J. pagal jiems pareikštus kaltinimus, A. C. pagal kaltinimą, K. V. pagal kaltinimą, pavojingumą apibūdinančių požymių visumą: atliktos veikos padarymo būdą, motyvus, tikslus, pagal padarytų veiksmų apimtį, jų atlikimo vietą, laiką ir būdą, asmenybes charakterizuojančius duomenis, padaryti teisės pažeidimai nelaikytini didelio pavojingumo, nėra jokių duomenų, kad kaltinamieji kaip nors iš anksto planavo tokiu būdu agituoti kitus asmenis balsuoti už konkretų kandidatus, kad savo sumanymus  derino tarpusavyje ir su kitais tokiais veiksmais suinteresuotais asmenimis. Byloje nėra jokių neginčijmaisįrodymais patvirtintų duomenų, kad N. J. ir D.I. tą dieną atvažiavo susitarę, byloje nėra, jie tarpusavyję susiję svainystės ryšiais, tačiau gyvena atskirai, kiekvienas turi giminyste pagrįstų ryšių (duomenys neskelbtini) kaime.

Ir priešingai, bylos duomenys leidžia daryti daugiau tikėtiną išvadą, rinkėjai iki rinkimų vietos buvo atvežti neplanuotai. Tai patvirtina ir liudytojų parodymai, ir D. I., N. J., A. C. ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai. K. V. apskritai neigia nurodytą dieną ką nors atvežęs balsuoti, bylą nagrinėjant teisme liudytojai nurodė, kad nepažįsta K. V., tame tarpe liudytojas A. M., „Baltųjų pirštinių“ organizacijos atstovas, ikiteisminio tyrimo metu akistatos nebuvo surengtos. Bylos duomenimis automobilių numeriai buvo nufotografuoti, tačiau tokių fotonuotraukų byloje nėra.

Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad  padarytų veikų pavojingumas pareikštų kaltinimų apimtimi nėra toks, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Neįrodyta, kad kaltinamųjų veiksmai turėjo tiesioginės įtakos liudytojų apsisprendimui balsuoti ir netrukdė realizuoti teisės rinkti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teigti, kad N. J., J. J., D.I., A.C., K. V. savo veiksmais padarė pavojingą veiką, numatytą BK 172 straipsnio 1 dalyje, nėra jokio pagrindo, priimtinas išteisinamasis nuosprendis, nes jie nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Įtariamajam A.C. 2015-06-04 paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti( 3 t. b.l.  14,15) naikintina.

Bylos dalis, susijusi su kaltinimu, pareikštu J. J., pripažintina ne vieša (Lietuvos Respublikos BPK 91str. 2 d.). Kadangi J. J. veikoje nenustatyta nusikalstamos veikos požymių, duomenys apie jo sveikatos būklę nuosprendyje neaptariami.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK  303 str. 5 d. 1p., 304 str., 305 str., 307 str., 310 str., teismas

                 n u s p r e n d ž i a:

N. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 172 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

D.I., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 172 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A.C., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 172 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 172 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 172 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A.C. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bylos dalį, susijusią su kaltinimu, pareikštu J. J.(I tomas, III t., b.l. 77-97, 2015 12 08 nutarties aprašomosios dalies 14 ir 17 pastraipos (IV t., b.l. 97), IV t., b.l. 120-121, V t., b.l. 7-9 iki liudytojo L.Žievio apklausos, V t., b.l. 2-23 J. J. apklausa) pripažinti ne vieša.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                               Jūratė Lukšienė