Civilinė byla Nr. 3K-3-452/2009
Procesinio
sprendimo kategorijos:
41; 99.5; 129.2; 129.19.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražinos
Davidonienės ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų antstolio K. K.
ir G. Š. kasacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m.
rugpjūčio 29 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 5 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovams
antstoliui K. K. ir G. Š., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė
draudimo kompanija „PZU Lietuva“, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių
inspekcija, uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės butų ūkis“, uždaroji akcinė
bendrovė „Šilutės vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos
tinklai“, akcinė bendrovė TEO LT, dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam
pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjami
klausimai dėl restitucijos atlikimo natūra, turto pardavimo skolininko pasiūlytam
pirkėjui aktą pripažinus negaliojančiu.
Ieškovė prašė
pripažinti negaliojančiu antstolio K. K. 2005 m. kovo 17 d. surašytą
ir teismo 2005 m. balandžio 7 d. patvirtintą turto pardavimo skolininko
pasiūlytam pirkėjui aktą; taikyti restituciją ir priteisti ieškovei butą (duomenys
neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad 2004 m. liepos 12 d. antstolio
K. K. kontoroje buvo gautas skolininkės V. O. M. (ieškovės
motinos) prašymas jai priklausantį butą (duomenys neskelbtini) parduoti
iki varžytynių jos pasiūlytam pirkėjui G. Š. 2004 m. lapkričio
10 d. V. O. M. mirė, tačiau antstolis nevykdė CPK 626,
628 straipsniuose nustatytos pareigos sustabdyti vykdomąją bylą, o 2005 m.
kovo 17 d. surašė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kuriuo V. O. M. nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini)
parduotas atsakovui G. Š. 2005 m. balandžio 7 d. šį aktą
patvirtino teismas. Anot ieškovės, atsakovas G. Š. žinojo apie V. O. M.
mirtį, tačiau apie tai jis nepranešė antstoliui.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Šilutės rajono
apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškinį
patenkino: pripažino negaliojančiu 2005 m. kovo 17 d. antstolio
surašytą ir 2005 m. balandžio 7 d. teismo patvirtintą turto pardavimo
skolininko nurodytam pirkėjui aktą Nr. 0118/04/01334, kuriuo antstolis
pardavė butą su rūsiu, bendro ploto 64,10 kv. m, (duomenys
neskelbtini), G. Š. už 12 000 Lt; priteisė ieškovei nurodytą
butą su rūsiu; priteisė iš antstolio K. K. atsakovo G. Š.
naudai 12 000 Lt, sumokėtų 2005 m. kovo 17 d. už nupirktą
butą. Teismas nustatė, kad antstolis K. K. savo žinioje turėjo 11 vykdomųjų
bylų, kuriose skolininkė buvo V. O. M.; bendras išieškojimo
dydis – 5354,53 Lt ir visos skolos susijusios su komunaliniais buto patarnavimais.
Remdamasis vykdomosios bylos Nr. 0118/04/01334 medžiaga, teismas
konstatavo, kad vykdymo veiksmus antstolis atliko visiškai nesilaikydamas
civilinio proceso įstatymo. Teismas sprendė, kad 2004 m. birželio 15 d.
turto arešto aktu areštuodamas butą antstolis nesivadovavo CPK 675 straipsnio
4 dalimi, 679 straipsniu ir šis areštas neįsigaliojo, nes:
areštuojant butą niekas nedalyvavo; nepateikti įrodymai, jog nebuvo galimybės arešto
aktą paskelbti skolininkei; nėra duomenų apie šio arešto akto įteikimą kokiu
nors būdu skolininkei; turto arešto aktų registre nurodytas arešto aktas
neįregistruotas. Nustatęs, kad 2004 m. liepos 12 d. G. Š. į
antstolio K. K. depozitinę sąskaitą įmokėjus 2400 Lt išieškojimo
mastas sumažėjo iki 2954,53 Lt, teismas, vadovaudamasis CPK 663 straipsnio
3 dalimi, konstatavo, kad 2004 m. lapkričio 15 d. turto arešto
aktas surašytas neteisėtai, pažeidžiant įstatymą, nes jokio pagrindo buto
areštui nebuvo. Be to, teismas konstatavo, kad šis turto arešto aktas surašytas
niekam nedalyvaujant, duomenų apie jo įteikimą skolininkei nėra. Akte nurodytas
turto arešto mastas 10 000 Lt, vykdomasis dokumentas Nr. L2-2457,
t. y. 2003 m. gruodžio 2 d. teismo įsakymas dėl 581,37 Lt
skolos išieškojimo AB „Lietuvos telekomas“ naudai. Teismas nustatė, kad antstolis
areštuoto buto vertei nustatyti buvo paskyręs ekspertizę, tačiau nustatydamas
buto vertę – 12 000 Lt – vadovavosi turto vertintojo
preliminaria išvada. Pažymėjęs, kad pagal vykdomojoje byloje esantį
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ginčo buto vertė
2003 m. spalio 29 d. buvo 22 500 Lt, atkreipęs dėmesį į
atsakovo G. Š. paaiškinimus, kad V. O. M. 2002-2003 metais
bandė parduoti šį butą už 32 000 Lt ir buvo pageidaujančių jį
nupirkti už 28 000 Lt, bei pažymėjęs, kad pagal Specialiųjų tyrimų
tarnybos Klaipėdos valdybos prašymu VĮ Registrų centro Šiaulių filialo
atliktą įvertinimą buto vertė 2005 m. kovo 17 d., t. y. buto
pardavimo momentu, buvo 39 000 Lt, o 2005 m. balandžio
7 d., t. y. akto patvirtinimo momentu, 40 000 Lt, teismas
darė išvadą, kad antstolis ginčo butą įkainojo nepalyginamai žemesne kaina,
nustatydamas per mažą parduodamo buto kainą, neatsižvelgdamas į jo rinkos
vertę, antstolis pažeidė CPK 681 straipsnio 1 dalį, vykdymo proceso
šalių turtinius interesus, elgėsi visiškai nerūpestingai. Remdamasis CPK 694 straipsniu,
704 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu
atveju antstolis butą galėjo parduoti tik iš varžytynių, tuo tarpu butas parduotas
nepaskelbus varžytynių, t. y. įstatymo nenustatytu būdu. Teismas nustatė,
kad antstolis nėra išsiuntęs skolininkei V. O. M. nė vieno dokumento.
Teismas padarė išvadą, jog antstolis pažeidė CPK 634 straipsnio
2 dalies, 643 straipsnio, 626 straipsnio nuostatas, nevykdė CPK
628 straipsnyje įtvirtintos pareigos sustabdyti vykdomąją bylą skolininkui
mirus. Teismas rėmėsi ieškovės pateiktu liudijimu, iš kurio matyti, kad ieškovė
yra mirusios V. O. M. įpėdinė pagal įstatymą ir yra priėmusi
palikimą. Teismas konstatavo, kad ginčijamas buto pardavimo aktas pripažintinas
negaliojančiu, atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, t. y.
taikant abišalę restituciją. Spręsdamas dėl restitucijos taikymo, teismas
konstatavo, kad atsakovas G. Š. laikytinas nesąžiningu įgijėju, nes jis
aiškiai žinojo, jog įsigyja butą daug žemesne, nei reali jo vertė, kaina.
Teismas nustatė, kad atsakovas G. Š. iki pardavimo akto surašymo ir
patvirtinimo nutylėjo svarbią aplinkybę – nepranešė antstoliui apie
skolininkės mirtį. Teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė, vadovaujantis
protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, turėjo būti atskleista,
atsakovo G. Š. nesąžiningo elgesio pasekmė – butas įsigytas už
nerealiai žemą kainą.
Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo
G. Š. apeliacinį skundą, 2009 m. birželio 5 d. nutartimi Šilutės
rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, konstatavo,
kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso ir materialinės
teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kolegija nesutiko su
apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad restitucijos taikymas pažeidžia
protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei susiformavusią teismų
praktiką. Kolegija pažymėjo, kad apeliantui nebus
užkirstas kelias kreiptis į teismą dėl savo lėšomis padarytų buto pagerinimų
išlaidų atlyginimo.
III. Kasacinių
skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu atsakovas antstolis K. K. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo
2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui G. Š.
priteista iš atsakovo antstolio K. K. 12 000 Lt, bei Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
birželio 5 d. nutarties dalį, kuria nurodyta pirmosios instancijos teismo
sprendimo dalis palikta nepakeista, pakeisti ir atsakovo G. Š. naudai iš
atsakovo antstolio K. K. priteistą sumą sumažinti iki 2331,68 Lt. Atkreipęs
dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės
teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje
A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos
Nr. 3K-7-90/2009, išdėstytus išaiškinimus dėl restituciją
reglamentuojančių teisės normų, kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai
netinkamai aiškino ir taikė CK 6.145 straipsnį, nes ieškovė nepagrįstai
praturtėjo antstolio sąskaita. Anot kasatoriaus, atsižvelgiant į teismų nustatytas
aplinkybes dėl už parduotą butą gautų 12 000 Lt panaudojimo, atsakovo
G. Š. sumokėta suma, taikant restituciją, priteistina taip: iš
antstolio – 2331,68 Lt, iš ieškovės V. G. –
9668,32 Lt.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija
2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nepriėmė atsakovo G. Š.
atsiliepimo į atsakovo antstolio K. K. kasacinį skundą kaip neatitinkančio
CPK reikalavimų.
Ieškovė
V. G. pareiškimu prisidėjo prie antstolio K. K. kasacinio skundo.
Kasaciniu skundu
atsakovas G. Š. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m.
rugpjūčio 29 d. sprendimo bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 5 d. nutarties dalis,
kuriomis teismai taikė restituciją, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį
nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; kitas sprendimo ir nutarties
dalis palikti nepakeistas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai
taikė patį griežčiausią restitucijos būdą – grąžino butą ieškovei.
Atkreipęs dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje L. A.
v. Z. V., bylos Nr. 3K-3-154/2007, išdėstytus išaiškinimus, kad
restituciją reglamentuojančių nuostatų taikymas nereiškia, jog, sandorį dėl
turto perleidimo pripažinus negaliojančiu, šalys visada grąžinamos į ankstesnę
padėtį ir kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą (CK
6.145 straipsnio 2 dalis, 6.146, 6.147 straipsniai), kasatorius
nurodo, kad, taikydamas CPK 230 straipsnio 1 dalies nuostatas ir
apklausdamas šalis bei siekdamas galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir
atsikirtimų turinį, pirmosios instancijos teismas turėtų aiškintis aplinkybes,
reikšmingas nusprendžiant dėl restitucijos būdo. Anot kasatoriaus, bylą
nagrinėję teismai, pasisakydami tik dėl privalomos restitucijos taikymo,
apskritai nesiaiškino aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl restitucijos
taikymo būdo. Kasatoriaus manymu, taikant restituciją, pasisakytina ne tik dėl
antstolio veiksmų, bet ir dėl teismo, kaip institucijos, tvirtinusios turto
pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui aktą, taip pat atsižvelgtina ne tik į
ieškovės, bet ir į kasatoriaus G. Š. teisinę poziciją. Kasatoriaus
nuomone, restitucijos taikymas pažeidžia protingumo, sąžiningumo ir teisingumo
principus bei susiformavusią teismų praktiką. Kasaciniame skunde nurodoma, kad
restitucijos taikymas sukeltų didžiulių nuostolių, tuo tarpu CK
6.145 straipsnio 2 dalyje, 6.146 straipsniuose nurodyta, kad
restitucija gali būti apskritai netaikoma arba gali būti pakeistas restitucijos
būdas, jeigu vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o
kitos atitinkamai pagerėtų. Anot kasatoriaus, svarbi aplinkybė yra ir ta, kad
ginčo butas šiuo metu yra registruotas kaip šeimos turtas ir taip pat priklauso
sutuoktinei R. Š. Kasatorius atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-43/2007, išdėstytus
išaiškinimus, kad turtas, perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta
tvarka, nepaneigus įgijėjo sąžiningumo prezumpcijos, negali būti iš jo
išreikalautas; šalis, mananti, kad dėl antstolio veiksmų patyrė nuostolių, turi
teisę įstatymų nustatyta tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo.
Atsiliepimu į kasatoriaus
G. Š. kasacinį skundą ieškovė V. G. prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
balandžio 6 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje L. A. v.
Z. V., bylos Nr. 3K-3-154/2007, situacijos skirtingos, todėl nurodytoje
nutartyje išdėstytų išaiškinimų negalima cituoti ir mechaniškai juos taikyti
kitoje byloje. Tuo tarpu restitucijos taikymo klausimai analizuoti Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos
2009 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje A. G.
ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos
Nr. 3K-7-90/2009, ir 2009 m. gegužės 19 d. nutartyje civilinėje
byloje V. R. v. E. I. L. ir kt., bylos
Nr. 3K-3-218/2009. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad bylą nagrinėję
teismai nustatė, jog abu kasatoriai elgėsi nesąžiningai, todėl restitucija
natūra galima ir nėra pagrindo teigti, kad restituciją taikant natūra vienos iš
šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai
pagerėtų. Be to, įstatymas neskirsto restitucijos į griežčiausią ar švelniausią,
o normą sukonstravo kaip bendrąją taisyklę ir jos išimtį. Būtent bendroji
taisyklė yra tokia, kad restitucija taikoma ir tik išimtiniais atvejais teismas
gali pakeisti restitucijos būdą arba jos apskritai netaikyti. Ieškovės manymu,
kasatorius nepateikė jokių duomenų, leidžiančių teismams pritaikyti įstatymo
išimtis, nors būtent šalių pareiga yra teikti teismui įrodymus (CPK
178 straipsnis).
2. Ieškovė
atkreipia dėmesį į tai, kad butą savo vardu kasatorius įregistravo
2005 m., o santuoką sudarė 2007 m., todėl nėra pagrindo teigti, kad
butas taip pat priklauso sutuoktinei R. Š.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl taikytino
restitucijos būdo (kasatoriaus G. Š. kasacinio skundo argumentai)
Bendrąsias
restitucijos taisykles reglamentuoja CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“
I dalies „Bendrosios nuostatos“ X skyriaus „Restitucija“ normos. CK
6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas
gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos
taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos
atitinkamai pagerėtų. CK 6.146 straipsnyje nustatyta,
kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba
sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant
ekvivalentą pinigais.
Pasisakydamas
dėl šios ir kitų restituciją reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir
taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad restitucijos taikymas kiekvienu
konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne
mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas
ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Bet kokiu atveju teismo
sprendimas dėl restitucijos taikymo turi neprieštarauti konstitucinėms
nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo nuostatoms bei įstatymams. Spręsdamas
restitucijos taikymo klausimą, teismas visų pirma turi nustatyti, ar
restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis,
6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi
nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar
nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio
2 dalis). Vadovaujantis bendrąja CK 6.146 straipsnyje įtvirtinta
taisykle, restitucija yra atliekama natūra. Kitu atveju restitucija atliekama
sumokant ekvivalentą pinigais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. E. I. L.
ir kt., bylos Nr. 3K-3-218/2009; 2009 m. balandžio 23 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė
R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; ir kt.).
Šios bylos
medžiaga ir skundžiamų teismų procesinių sprendimų turinys, teisėjų kolegijos
vertinimu, neteikia pagrindo sutikti su kasatoriaus G. Š. teiginiais, kad bylą
nagrinėję teismai, pasisakydami dėl restitucijos taikymo, neva nesiaiškino
aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl restitucijos būdo, neatsižvelgė į
kasatoriaus teisinę poziciją, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d.
nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. A. v. Z. V., bylos
Nr. 3K-3-154/2007, išdėstytų teisės išaiškinimų. Bylos medžiaga ir
skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose išdėstyti motyvai bei jų
pagrindu padarytos išvados (dėl kasatoriaus G. Š. nesąžiningumo, galimybės
kreiptis į teismą dėl savo lėšomis padarytų buto
pagerinimų išlaidų atlyginimo) patvirtina, jog aplinkybes, reikšmingas
restitucijos taikymui bei jos būdo parinkimui, bylą nagrinėję teismai aiškinosi,
analizavo ir vertino. Kasaciniame skunde apeliuodamas į tam tikras faktines
aplinkybes (savo išsilavinimą, socialinę padėtį, asmeninę patirtį, gyvenimo
ginčo bute trukmę, šio buto remontą, galimus didžiulius nuostolius), kasatorius
G. Š. kaip kasacijos pagrindu (CPK 346 straipsnio 2 dalies
1 punktas) nesiremia proceso teisės normų, nustatančių, be kita ko,
įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimu, t. y. aptariamais
teiginiais kasatorius kelia fakto klausimus, kurie nėra kasacinio nagrinėjimo
dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija
nepasisako dėl šių kasatoriaus teiginių kaip nesudarančių kasacijos dalyko.
Kadangi bylą
nagrinėję teismai nustatė kasatoriaus G. Š., kaip buto įgijėjo,
nesąžiningumą, tai jau vien dėl to pripažintini teisiškai nepagrįstais kasacinio
skundo argumentai, kuriais apeliuojama į tai, kad šią bylą nagrinėję teismai nukrypo
nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl turto, perleisto teismo
sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, išreikalavimo nepaneigus įgijėjo sąžiningumo
prezumpcijos negalimumo. Antra, kasaciniame skunde, teigiant apie tokios
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos egzistavimą, ji (praktika) nėra
nurodyta, nes civilinė byla skunde nurodytu numeriu – Nr. 3K-43/2007 –
nebuvo nagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, tuo tarpu Lietuvos
Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje panašiu numeriu –
Nr. 3K-3-43/2007 – priimtoje nutartyje tokių teisės išaiškinimų, į
kuriuos nurodoma kasaciniame skunde, nėra išdėstyta (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario
13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. Z. ir kt. v.
UAB „Prienų langai“, bylos Nr. 3K-3-43/2007). Trečia, Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką, kad vykdant restituciją tarp
pripažinto negaliojančiu sandorio šalių netaikomos daiktinės teisės normos,
reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (CK
1.80 straipsnio 3, 4 dalys); taikant restituciją, sąžiningumo
principas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių
tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 straipsnio 2 dalis), bet
ne kaip turto įgijėjo žinojimas ar galėjimas žinoti apie pardavimo sąlygas ir
aplinkybes (CK 4.96 straipsnio 1 dalis); CK 4.96 straipsnis,
reglamentuojantis daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, sprendžiant dėl
restitucijos taikymo klausimų, netaikytinas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. Z. J. ir kt.,
bylos Nr. 3K-3-413/2007; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje H. K. v. antstolė R. G., bylos
Nr. 3K-3-525/2007; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt.,
bylos Nr. 3K-7-90/2009; ir kt.).
Šioje byloje
nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas apskritai netaikyti
restitucijos arba ją taikyti sumokant ekvivalentą pinigais. Restitucija natūra
nagrinėjamos bylos atveju galima. Pagrindo pripažinti, kad restituciją taikant
natūra vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos
atitinkamai pagerėtų, nėra. Kai pirkėjas yra nesąžiningas, o restitucijos
taikymas natūra yra galimas, tai restitucijos taikymas tokiu būdu yra teisiškai
pagrįstas. Jos būdo parinkimui teismo, patvirtinusio ginčijamą turto pardavimo
skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, veiksmai įtakos neturi. Apeliacinės
instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kasatoriui
nebus užkirstas kelias kreiptis į teismą dėl savo lėšomis padarytų buto pagerinimų
išlaidų atlyginimo. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių
teismų išvadomis dėl restitucijos atlikimo būdo parinkimo.
Dėl
restitucijos atlikimo natūra (antstolio K. K. kasacinio skundo argumentai)
CK
6.145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma tada,
kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba
per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas
negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti
dėl nenugalimos jėgos.
Aiškindamas
ir taikydamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad restitucija
remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkuriama neteisėto sandorio vykdymu
sugriauta šalių turtinės padėties pusiausvyra. Pritaikius restituciją, asmuo
negali gauti daugiau, nei turėjo. Antstolis, būdamas tarpininku tarp pirkėjo ir
pardavėjo vykdymo procese, apskritai net nėra sandorio šalis, o restitucija
taikytina tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių (CK
6.145 straipsnio 1 dalis). Vykdymo išlaidos
antstoliui už jo atliktus neteisėtus veiksmus neatlygintinos (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos
2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G.
ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009).
Turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus
negaliojančiu ir restituciją taikant natūra, skolininkui (buvusiam iš
varžytynių parduoto turto savininkui) grąžinamas turtas, o pirkėjui
priteisiama jo už tą turtą sumokėta pinigų suma: jeigu ši pinigų suma yra
antstolio žinioje, tai ji visa pirkėjui priteisiama iš antstolio, nepaisant to,
ar dalį šios sumos antstolis ketina panaudoti (panaudojo) vykdymo išlaidoms
atlyginti; jeigu iš pirkėjo gauta pinigų suma yra antstolio pervesta Hipotekos
skyriui prie atitinkamo apylinkės teismo ir yra šio sąskaitoje, tai pirkėjui ji
priteisiama iš Hipotekos skyriaus; jeigu iš pirkėjo gauta pinigų suma jau
išmokėta išieškotojams, tai pirkėjui, kaip pasikeitusiam kreditoriui
išieškojimo prievolėje, ji priteisiama iš skolininko (buvusio
iš varžytynių parduoto turto savininko). Kadangi turto pardavimo iš varžytynių
aktą pripažinus negaliojančiu ir taikant restituciją šalys turi būti grąžinamos
į iki turto pardavimo iš varžytynių buvusią padėtį, tai turtas asmeniui turi
būti grąžinamas su iki varžytynių buvusiais apsunkinimais (areštas ir kt.)
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų
kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G.
ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009;
2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v.
E. I. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-218/2009).
Pirmiau
nurodytų ir nagrinėjamos civilinių bylų ratio decidendi taikytino
restitucijos būdo aspektu yra tapatūs, todėl į pirmiau nurodytas teisės
aiškinimo ir taikymo taisykles atsižvelgtina ir nagrinėjamoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio
24 d. nutarime konstatavo,
kad (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi
būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su
esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Dėl to pripažintini teisiškai pagrįsti
kasatoriaus antstolio K. K. kasacinio skundo argumentai, kad bylą
nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.145 straipsnį, nes,
kasatoriui G. Š. 12 000 Lt priteisus vien tik iš kasatoriaus antstolio
K. K., ieškovė nepagrįstai praturtėjo antstolio sąskaita. Iš vykdomojoje
byloje pateikto išieškotų lėšų paskirstymo paskaičiavimo (vykdomoji byla Nr. 0118/04/01334,
b. l. 20) matyti, kad vykdymo išlaidas sudarė iš viso 2331,68 Lt.
Kadangi antstoliui už jo atliktus neteisėtus veiksmus
vykdymo išlaidos neatlygintinos, tai, kasatoriui
G. Š. grąžinant už perkamą butą sumokėtas lėšas, šios vykdymo išlaidos,
t. y. 2331,68 Lt, grąžintinos iš antstolio. Tuo tarpu likusios kasatoriaus
G. Š. sumokėtos lėšos, kurios buvo antstolio pervestos išieškotojams ir
antstolei A. P., vykdančiai kitus vykdomuosius dokumentus, t. y. 9668,32 Lt
(12 000 Lt – 2331,68 Lt), kasatoriui G. Š. grąžintinos
iš skolininkės teisių perėmėjos, t. y. ieškovės.
Remiantis išdėstytais argumentais dėl netinkamo
materialinės teisės normos (CK 6.145 straipsnio 1 dalies) aiškinimo
ir taikymo, skundžiamų teismų procesinių sprendimų
dalys, kuriomis, taikant restituciją, piniginės sumos priteistos vien tik iš
antstolio K. K., keistinos, taip pat skundžiami teismų procesiniai
sprendimai papildytini nuoroda dėl ginčo buto ieškovei grąžinimo su iki pardavimo
buvusiais apsunkinimais – areštu (CPK 346 straipsnio 2 dalies
2 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK
93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos
turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio
1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo
pagalbai apmokėti atlyginimą. Nurodytų teisės normų nuostatos taikomos visų
instancijų teismuose (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 98 straipsnio
3 dalis).
Kasatoriaus G. Š.
kasacinis skundas netenkinamas, todėl jo turėtos kasaciniame teisme
bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93, 98 straipsniai).
Ieškovė
V. G. nepateikė įrodymų apie jos turėtas išlaidas kasaciniame teisme,
neprašė jų atlyginti.
Kasatorius
antstolis K. K. kasaciniu skundu ginčija 9668,32 Lt sumą, todėl,
vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
už kasacinį skundą turėjo sumokėti 290 Lt žyminio mokesčio, tuo tarpu už jo
kasacinį skundą T. L. yra sumokėjęs 360 Lt žyminio mokesčio
(b. l. 166). Konstatuotina, kad už šį kasacinį skundą yra sumokėta
70 Lt žyminio mokesčio daugiau, negu numato įstatymai, todėl permokėta
žyminio mokesčio dalis grąžintina iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (CPK
87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis).
Kasaciniame
teisme išnagrinėjus bylą procesinis sprendimas priimtas kasatoriaus antstolio
K. K. (atsakovo) naudai, nes skundžiamais teismų procesiniais sprendimais
iš jo priteistos išmokos yra mažintinos. Šioje byloje kasatoriaus antstolio K. K.
(atsakovo) aspektu antroji šalis yra ieškovė V. G. Nors ieškovė pareiškimu
prisidėjo prie kasatoriaus antstolio K. K. kasacinio skundo, tačiau,
nepaisant to, ji šioje proceso stadijoje laikytina pralaimėjusia šalimi, nes
negalima pripažinti, kad kasacinio teismo procesinis sprendimas priimtas jos naudai.
Dėl to, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1, 3 dalimis ir
98 straipsnio 1, 3 dalimis, kasatoriaus antstolio K. K. turėtos bylinėjimosi
išlaidos jam priteistinos iš ieškovės V. G. Be jau aptartų 290 Lt
išlaidų žyminiam mokesčiui, šis kasatorius kasaciniame teisme taip pat turėjo
800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 171). Spręsdama
dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo, teisėjų kolegija,
vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia ir įvertina
kasatoriaus antstolio K. K. kasacinio skundo problematiką, būtinas
advokato darbo ir laiko sąnaudas, ir, vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei
sąžiningumo principais, sprendžia, kad kasatoriui antstoliui K. K. turi
būti priteisiamas 500 Lt dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti
atlyginimas. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš ieškovės V. G.
kasatoriaus antstolio K. K. iš viso priteistina 790 Lt bylinėjimosi
išlaidų.
Kasaciniame
teisme patirta 196,55 Lt išlaidų. Šios išlaidos į valstybės biudžetą
priteistinos iš kasatoriaus G. Š. ir ieškovės V. G. (CPK
79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio
4 dalis, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Pirmosios
instancijos teismo sprendimu nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
nekeistinas.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio
1 dalimi,
n u t a r i a :
Šilutės rajono
apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui
G. Š. priteista iš atsakovo antstolio K. K. 12 000 Lt, ir Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
birželio 5 d. nutarties dalį, kuria nurodyta pirmosios instancijos teismo
sprendimo dalis palikta nepakeista, pakeisti.
Atsakovo
G. Š. naudai iš atsakovo antstolio K. K. priteistą sumą sumažinti iki
2331,68 Lt (dviejų tūkstančių trijų šimtų
trisdešimt vieno lito ir 68 ct).
Priteisti atsakovo
G. Š. naudai iš ieškovės V. G. 9668,32 Lt
(devynis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus ir
32 ct).
Nustatyti, kad
butas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. G. nuosavybėn grąžinamas
su apsunkinimu – antstolio K. K. 2003 m. lapkričio 15 d.
turto arešto aktu uždėtu areštu.
Kitą Šilutės
rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo ir
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. birželio 5 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti
valstybės naudai iš atsakovo G. Š. 98,28 Lt (devyniasdešimt aštuonis
litus ir 28 ct) ir iš ieškovės V. G. 98,27 Lt (devyniasdešimt
aštuonis litus ir 27 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Įpareigoti
Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti T. L. 70 Lt (septyniasdešimt
litų) žyminio mokesčio, sumokėto 2009 m. liepos 13 d. AB Šiaulių
banko Šilutės filiale, mokėjimo nurodymas Nr. 07131128.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Antanas
Simniškis
Gražina Davidonienė
Vincas Verseckas