Civilinė byla Nr. e2A-935-658/2017
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07276-2015-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.10.5.2.17.; 3.3.1.18.2
Kauno apygardos teismas
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-444-775/2016 pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovui D. S. dėl žalos aplinkai atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Graderlitas“.
Teismas
n u s t a t ė:
Ginčo esmė
Ginčas byloje kilęs dėl žalos, padarytos aplinkai, sunaikinant miško paklotę, atlyginimo.
Ieškovė Valstybinė miškų tarnyba kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo D. S. 5 901,01 Eur už aplinkai padarytą žalą. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas, neturėdamas tam reikiamo leidimo ir nesilaikydamas numatytų terminų, žemės valdoje, priklausančioje atsakovui, pasitelkęs UAB „Graderlitas“ darbuotojus, organizavo miško paklotės frezavimo darbus, kurių metu savavališkai sufrezavo miško paklotę 0,41 ha plote, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam paskirta bauda. Frezavimo darbai miškininkystės praktikoje netaikomi, tai atgyvenęs metodas, kuris labiausiai pažeidžia dirvos struktūrą. Frezavimas pažeidžia medžių šaknis ir infekcija plinta per žaizdas, o tai skatina šakninės pinties plitimą.
Atsakovas D. S. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad miškas nuolatos buvo teršiamas šiukšlėmis, dėl šakninės pinties pradėjo nykti, apaugo krūmais, todėl siekdamas įgyvendinti miško savininkui nustatytą pareigą atkurti mišką, pasikonsultavęs su miškų ūkio mokslo darbuotojais, nusprendė pasinaudoti savaiminio atžėlimo skatinimo paramos priemonėmis, numatytomis Miškotvarkos projekte. Nurodytiems darbams atlikti sudarė sutartį su UAB „Graderlitas“, kuri įdirbo sklypą naudojant miško frezą – smulkintuvą ir išnaikino nereikalingus krūmus, kelmus. Atsakovo nuomone, žalos aplinkai jis nepadarė. UAB „Graderlitas“ sufrezavo žemės dangą, tačiau jos supurenimas negali būti traktuojamas kaip miško paklotės sugadinimas, kol neįrodyta, kad žemės dangos struktūra atlikus šiuos veiksmus pakito. Viskas buvo atlikta tinkamai, kadangi atsikūrė samana, buvo išnaikinti nereikalingi krūmai, šiuo metu auga atsikuriantys lapuočiai, prižėlę pušų.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, atsakovui iš ieškovo priteisė bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos esminius argumentus:
Ieškovė neįrodė, kad žala gamtai buvo padaryta, t. y. atsakovo miškotvarkos projekte kaip vienas iš miško atkūrimo būdų buvo numatytas palikimas želti; savaiminiam atžėlimui skatinti gali būti taikomos paramos priemonės, viena iš kurių ir yra supurenant viršutinį dirvožemio sluoksnį; eksperto išvada patvirtina, jog žala gamtai nebuvo padaryta.
Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atliktų miško paklotės frezavimo darbų ir tik dalies miško atsikūrimo. Ieškovė turėjo galimybę prašyti ekspertizės byloje nurodytu klausimu, tačiau šia teise nepasinaudojo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Ieškovė Valstybinė miškų tarnyba apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai rėmėsi dr. J. B. atliktos ekspertizės išvada. Byloje nėra duomenų, kad nurodytas ekspertas yra kompetentingas tokią ekspertizę atlikti, kad jis yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, ekspertas prieš atlikdamas ekspertizę teismui neprisiekė, nevertino faktinės padėties natūroje, išvadas pateikė kaip samprotavimus, o ne nagrinėjamos situacijos vertinimą.
Teismas neįvertino miškotvarkos projekto, iš kurio turinio matyti, kad susidarę miško aikštelės turi būti paliekamos savaiminiam atžėlimui be jokio įsikišimo, o ne atželdinamos, todėl miško frezavimas laikytinas miško paklotės sunaikinimu. Teismas taip pat neįvertino, kad miškas galėjo būti atkuriamas mažiausią neigiamą aplinkai poveikį turinčiomis priemonėmis, nepaisant to, kad viršutinio dirvožemio sluoksnio supurenimas buvo galimas pagal nuostatas. Atsakovo miško valdoje miško paklotės ištisinis supurenimas freza yra nesankcionuotas savavališkas veiksmas, nes tokių darbų atlikimui turėjo būti parengtas miško želdinimo ir žėlimo projektas.
Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino tik ginčo ploto frezavimo darbus, tačiau neatsižvelgė į tai, kad ginčo plotas visų pirma buvo veikiamas cheminėmis medžiagomis, vėliau frezuojamas ir užsėtas gazonine žole. Teismas nevertino Valstybinės miškų tarnybos specialistų 2016 m. lapkričio 18 d. miško žėlinių apskaitos akto, kuris laikytinas aukštesnę galią turinčiu įrodymu.
Teismas nesigilino į miško paklotės sąvoką, kuri pagal teisės nuostatas priskiriama miško ištekliams ir yra įstatymo saugoma vertybė (Miškų įstatymo 2 str. 7 d.), kuri susiformuoja natūraliai ne per vienerius metus, todėl dirbtinai negali būti atkurta.
Byloje buvo įrodytos visos atsakovo atsakomybės sąlygos. Atsakovas naudojo chemines medžiagas, tyčia atliko dirvos supurenimą naudojant frezą-smulkintuvą, galimai ruošiantis kitai veiklai, kuriai reikėtų miškotvarkos projekto patikslinimo ar koregavimo. To pasėkoje, įvykio vietoje miško paklotė buvo sunaikinta.
Atsakovas D. S. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
J. B. nurodomas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos rekomenduojamų želdinių būklės ekspertų sąraše. Šis asmuo yra pakankamai kompetentingas atsakyti į ginčo klausimus, nes yra mokslinių darbų autorius bei Miško ekologijos (įskaitant augaviečių praktinį pažinimą pagal miško elementus), Miško atkūrimo ir įveisimo, Medynų formavimo ir kirtimų, Plantacinės miškininkystės dėstytojas. Ekspertas prisiekė teisme pagal tvarką, kurią numato CPK 217 str. 1 d. Jis neturėjo vertinti esamos situacijos natūroje šiuo metu, nes nei su esama/nesama žala 2013 metais, nei su ieškovo reikalaujamu žalos aplinkai atlyginimu, tai nesusiję. Ekspertizės akto išvadose aiškiai nurodyta, kad žala aplinkai, 2013 m. atlikus frezavimo darbus, nepadaryta.
Ieškinyje ieškovė aiškiai nurodo, kad žala, jos manymu, padaryta sufrezavus miško paklotę, o ne kitais veiksmais, todėl apeliaciniame skunde keliamos naujos aplinkybės dėl cheminių priemonių naudojimo ar užsėjimo žole nevertintinos. Be to byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas užsėjo žolę, priešingai, byloje yra nuoseklūs atsakovo paaiškinimus, kad žolė užsisėjo savaime.
Vidinės miškotvarkos projekte buvo nurodyta, kad visos miško aikštės (nepriklausomai nuo jų lokalizacijos vietos ar ploto) paliekamos želti, tad teiginys, kad dalyje aikštės žėlimo skatinti negalima (nes ten nėra numatytas žėlimas) yra neteisingas.
Tai, kad norint taikyti ūkines priemones ginčo sklype, turėjo būti rengiamas naujas miškotvarkos projektas arba koreguojamas senas, paneigiama Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 3 punktu ir Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 49 punktu, pagal kuriuos naujas vidinės miškotvarkos projektas tai pačiai miško valdai rengiamas tik po to, kai pasibaigia projekto galiojimo terminas“, o vadovaujantis šių Taisyklių 44 punktu, vidinės miškotvarkos projekto keitimas (ginčo plote) neturėjo būti daromas.
Ieškovė teigia, kad atsakovas padarė žalą gamtai neturėdamas miško želdinimo ir žėlimo projekto, taigi, jei atsakovas būtų atlikęs tuos pačius veiksmus turėdamas projektą, žalos gamtai nebūtų padaręs. Pagal tokią apelianto poziciją žalos buvimo faktą apsprendžia projekto buvimo arba nebuvimo faktas, o ne neigiamos pasekmės aplinkai.
Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė žalos gamtai. Byloje nėra įrodymų, kad miško paklotė buvo sunaikinta ir neliko sąlygų augti samanoms, žoliniams augalams ar kitiems miško paklotės elementams ir nenustatyta ar neliko mikroorganizmų būdingų paklotėms ir ar neliko sąlygų jiems egzistuoti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje nustatyta, kad atsakovas D. S. asmeninės nuosavybės teise valdo miškų ūkio paskirties žemės sklypą kadastrinis Nr. 4107/0600:858, esantį Sakiškių k., Bezdonių sen., Vilniaus rajone. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio pareigūnai 2013 m. gegužės 30 d. atlikto patikrinimo metu nustatė, kad atsakovas nurodytame sklype sufrezavo 4 100 kv. m. miško paklotę, todėl vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“ paskaičiavo 20 500 Lt (atitinka 5 937,21 Eur) padarytą žalą aplinkai ir įpareigojo atsakovą sumokėti šią sumą. Atsakovas nesutiko su tuo, kad padarė žalą miškui, kadangi Miškotvarkos projekte 2005-2014 metams yra numatytas miško atkūrimo savaiminio atžėlimo metodas, o dirvos supurenimas yra savaiminio atžėlimo skatinimo priemonė, kurią ir atliko UAB „Graderlitas“. Ieškovei pasikreipus į teismą dėl padarytos žalos gamtai atlyginimo teismas skundžiamu sprendimu ieškinio netenkino nurodydamas, kad ieškovė neįrodė žalos gamtai padarymo fakto, ką patvirtino ir eksperto išvada.
Ieškovė, teikdama apeliacinį skundą, su tokiu teismo sprendimu nesutinka, kadangi teismas nepagrįstai rėmėsi eksperto išvada, netinkamai vertino miškotvarkos projektą, o Valstybinės miškų tarnybos specialistų 2016 m. lapkričio 18 d. miško žėlinių apskaitos akto apskritai nevertino. Taigi, apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas procesinės teisės normų pažeidimu – netinkamu įrodymų vertinimu (CPK 185 str.).
Prieš pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia atsakovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą.
Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė želdinių būklės ekspertų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kad naujai pateiktas rašytinis įrodymas patvirtina tiek apeliaciniame skunde, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su eksperto kompetencija, apeliacinės instancijos teismas šį įrodymą priima ir vertina, nes jis buvo išsiųstas ir priešingai ginčo šaliai (CPK 314 str., 306 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija toliau nutartyje pasisako dėl ieškovės skunde nurodytų argumentų pagrįstumo.
Dėl ekspertizės išvados įrodomosios reikšmės ir vertinimo kartu su kitais įrodymais
CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 str. 2 d.) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 str.), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).
Taigi, byloje turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2010; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011; kt.).
Byloje nustatyta, kad teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi paskyrė ekspertizę pavedant ją atlikti ekspertui dr. J. B. šiais klausimais: ar 2013 m. gegužės 14 d. atsakovui D. S. atlikus miško paklotės frezavimo darbus Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 173 kvartalo 3 sklype esančioje žemės valdoje, kadastro Nr. 4107/0600:858 buvo tuo metu padaryta žala aplinkai? Jei buvo padaryta žala aplinkai, tai kokio dydžio?
Apeliaciniame skunde keliamas eksperto kvalifikacijos ir jo atsakomybės už išvados teisingumą klausimas. Nors ieškovė suabejojo eksperto kvalifikacija, tačiau šios abejonės paneigiamos tiek pačioje ekspertizėje pateiktais duomenimis apie eksperto patirtį ir profesinę veiklą, tiek ir atsakovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktu ekspertų sąrašu, kas nesudaro pagrindo ekspertizę atlikusio asmens kvalifikacija nepasitikėti. Taip pat pažymėtina, kad ekspertas, prisiekęs įrašant jį į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, atleidžiamas nuo priesaikos teisme ir laikomas įspėtu dėl atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų davimą (Teismo ekspertizės įstatymo 10 str. 5 d.). Toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl ekspertizės išvados vertinant ją kitų įrodymų kontekste.
Iš ekspertizės akte padarytų išvadų matyti, kad ekspertas vadovavosi teisniais aktais ir bylose Nr. e2-444-775/2016, Nr. 11-68-137/2013 esančia procesine medžiaga, išvadą išdėstė taip: ,,Valstybinės miškų tarnybos ieškinyje dėl padarytos žalos aplinkai neteisėtai sunaikinus miško paklotę, atsiliepime į D. S. skundą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM093193 bei Pretenzijoje dėl žalos aplinkai atlyginimo išvardinti teisės aktų pažeidimai dėl savavališko miško išteklių (paklotės) naudojimo yra nepagristi, nes nebuvo atsižvelgta į galiojančią Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarką, kuri būtent ir detalizuoja - kas ir kokiais atvejais gali naudoti paklotę privačiame ar valstybiniame miške; frezavimo metu žala dirvai nebuvo padaryta, nes pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus tai leistinas dirvos paruošimo būdas II-IVA miškų grupių miškuose; žolinės augalijos ir trako (miško krūmų) sunaikinimas frezavimo ir kitų vykdytų darbų metu, yra želvietės (želdavietės) ir dirvos paruošimo proceso dalis; galimas pušies savaiminukų sunaikinimas šakninės pinties židinyje, pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus nėra pažeidimas, o dėl galimai sunaikintų beržo savaiminukų kiekio ir jų perspektyvumo aš negaliu spręsti dėl bylose nepakankamos informacijos apie juos (jei jie augo kompaktiškomis grupėmis - sunaikinimas galėtų būti traktuojamas kaip pažeidimas; jeigu ne - jie trukdė žolinės augmenijos, trako sunaikinimui ir dirvos frezavimui).”
Kolegija pažymi, kad ekspertas tiriamoje ekspertizės akto dalyje analizavo šalių procesinių dokumentų turinį ir situaciją vertino tik teisiniu aspektu, t. y. ar ieškovė pagrįstai reikalauja žalos iš atsakovo. Iš nutarties 18 punkte išdėstytų išvadų formulavimo, taip pat iš paties tyrimo pobūdžio matyti, kad ekspertas nesivadovavo Teismo ekspertizės įstatymo nuostatomis, kurios numato, kad teismo ekspertas atlieka jam pavestą užduotį remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis. Teismo eksperto išvados negali peržengti jo srities specialių žinių ribų. Teismo eksperto išvados, išeinančios už eksperto specialių žinių ribų, negali turėti įrodomosios reikšmės (22 str. 1 d.). Be to, teisinės žinios teismo ekspertizėje nelaikomos specialiomis žiniomis. Teismo ekspertai negali duoti išvadų teisiniais klausimais (22 str. 2 d.). Taip pat pažymėtina, jog ekspertas neatliko fakto nustatymo natūroje, todėl sutiktina su apeliante, kad pateikta išvada dėl žalos gamtai negali būti laikoma išsamia ir tikslia.
Tuo tarpu vertinant ekspertizės išvadą visumoje su kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2005-2014 metams sudaryto Miškotvarkos projekto pagrindu atsakovui priklausančio Rekreacinio tipo miško (jame esančių trijų aikštelių) numatytas atkūrimo būdas - paliekant želti. Pagal Miškų įstatyme numatytą teisinį reglamentavimą, vidine?s miškotvarkos projektais laikomi mišku? u?kio veiklos planai, kurie rengiami visoms valstybiniu? mišku? valdytoju? ir privac?ioms mišku? valdoms arba ne mišku? u?kio paskirties žeme?s sklype esanc?iai miško žemei ir skiriami konkrec?iu? tvarkymo priemoniu? sistemai jose nustatyti (Miškų įstatymo 14 str. 2 d. 2 p.). Miško atkūrimas ir aplinkosaugos reikalavimai yra privalomos vykdyti miškotvarkos projekto dalys. Nepaisant to, kad atsakovo D. S. sklypo Miškotvarkos projektas numatė miško atkūrimo būdą – savaiminis atžėlimas, ir šią dalį pagal įstatymus atsakovas privalėjo vykdyti, 2012 m. liepos 16 d. paslaugų sutartimi Nr. 2012/07/16 atsakovas susitarė su UAB „Graderlitas“ dėl žemės sklypo Sakiškių k., Bezdonių sen., Vilniaus rajone 0,50 ha dalies, apaugusios krūmais nupurškimo augalų apsaugos priemonėmis siekiant išvengti sumedėjusių augalų atžėlimo ir dirvos įdirbimo ištisiniu būdu naudojant miško frezą-smulkintuvą tokiu būdu paruošiant dirvą miško sodinimui. Nors Miškotvarakos projektas nenumatė jokių savaiminio atžėlimo skatinimo priemonių taikymo, atsakovas, samdydamas bendrovę žemės frezavimo darbams atlikti net nemanė atsodinti miško jame susidariusiose aikštelėse, ką patvirtina ir 2013 m. gegužės 30 d. jo paties duotas paaiškinimas, kad atsakovas ketino miško dalį su aikštelėmis paversti parko tipo zona iš dalies atkuriant vertingus medžius, iš dalies įsėjant gazonines žoles. Pažymėtina, kad ekspertas savo išvados negrindė Miškotvarkos projekte numatytais sprendiniais ir neatsižvelgė į jų privalomumą, o dėmesį koncentravo tik į bendrus Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose išdėstytus reikalavimus bei analizavo miško paklotės naudojimo galimybes, kas apskritai nėra ginčo dalykas byloje, nes byloje nebuvo kalbama apie miško paklotės kaip gamtinio ištekliaus naudojimą (kas pagal Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarką reiškia augalų sėklų, vaisių (uogų, riešutų ir kt.) rinkimą; grybų rinkimą; vaistinių ir prieskoninių augalų žaliavos ruošimą; techninių augalų (kiminų, nendrių, gluosnių ir kt.) žaliavos ruošimą; augalų ar jų dalių naudojimą dekoratyviniams tikslams; ganiavą ir šienavimą miško žemėje, kitą su laukinės augalijos išteklių paėmimu iš gamtinės aplinkos susijusią ūkinę veiklą). Be to, tiek atsakovo tvirtinimas, tiek skundžiamo teismo sprendimo argumentai, jog tokį miško atkūrimo būdą numato Miškotvarkos projekto priedas Nr. 1 yra akivaizdžiai nepagrįsti, kadangi Miškotvarkos projekto priede pateikti privalomi aplinkosaugos reikalavimai, o toliau pridėtas trumpas informacinio pobūdžio miškininkystės kursas, kuriame vienas iš miško atkūrimo būdų nors ir įvardijamas viršutinio dirvožemio sluoksnio supurenimas tam numatant papildomas priemones (paliekant sėklinius medžius, aptveriant plotą apsaugai nuo žvėrių), tačiau ši informacija nėra projekto priedas ir ji ginčo sklypui negali būti taikoma. Tai yra tik bendro pobūdžio informacija, kuri pagal įprastą praktiką pridedama prie Miškotvarkos projekto. Atsižvelgiant į tai, taikytinos pačiame projekte, o ne trumpame miškininkystės kurse, kuris nėra susijęs su projekto sprendiniais, nurodytos miško atkūrimo priemonės, šiuo atveju – savaiminis atžėlimas.
Nagrinėjamu atveju atsakovas ištisiniu būdu sufrezavo visą miško paklotę ir dėl to byloje nėra ginčo, tačiau atsakovo teiginiai, jog tokie jo veiksmai nesunaikino miško paklotės, nes nėra įrodyta, kad žemės dangos struktūra atlikus šiuos veiksmus pakito, paneigiami byloje pateiktu ieškovės specialistų 2016 m. lapkričio 18 d. surašytu Miško žėlinių apskaitos aktu. Iš šio akto turinio ir prie jo pridėtų fotonuotraukų matyti, kad dalyje sufrezuoto ploto miško atsikūrimas vyksta tik iš dalies, o dalyje ploto atsikūrimas apskritai nevyksta. Šis rašytinis dokumentas vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu ir jis turi didesnę įrodomąją galią. Nurodytas aktas yra surašytas ieškovo specialistų, laikytinų asmenimis, turinčiais specialiųjų žinių, be to, šiems asmenims apžiūrint faktinę miško padėtį natūroje. Pažymėtina, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas šių duomenų visiškai nevertino, kas taip pat laikoma procesinių normų pažeidimu.
Atsižvelgiant į nutarties 13-21 punktus išdėstytos aplinkybės teismui sudarė prielaidas nesiremti byloje atlikta ekspertizės išvada, nes, kaip nustatyta, ji surašyta pažeidžiant Teismo ekspertizės įstatymo nuostatas, tyrimas atliktas neišsamiai, nevertinant miško padėties natūroje, neatsižvelgiant į Miškotvarkos projektą, analizuojant su ginču nesusijusius aspektus (dėl miško paklotės naudojimo teisėtumo), be to, visuma byloje surinktų įrodymų sudaro prielaidas dėl ginčo dalyko daryti priešingas išvadas. Todėl konstatuotina, kad teismas skundžiamame sprendime iš esmės remdamasis tik byloje pateikta dr. J. B. išvada bei nevertindamas visų įrodymų, bet atmesdamas ieškinį pažeidė proceso teisės normas (CPK 185 str., 218 str.), dėl to priimtas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad sprendžiant dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Civilinio kodekso (CK) nuostatos taikomos tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015).
Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas apibrėžia žalos aplinkai sąvoką. Remiantis šia norma, žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) (toliau – funkcijos), pablogėjimas. Šio įstatymo 32 straipsnis nustato, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą (ūkio subjektai), privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos, privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas sau priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype atliko neleistinus veiksmus – sufrezavo 4 100 kv. m. miško paklotę, prieš tai nupurškiant žemės sklypą augalų apsaugos priemonėmis siekiant išvengti sumedėjusių augalų atžėlimo ir pasėjant toje teritorijoje gazonines žoles. To pasėkoje susiformavusiose aikštelėse savaiminis miško atsikūrimas praktiškai nevyksta. Tokiu būdu pritartina ieškovės pozicijai byloje, kad atsakovas nevykdė Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (31.5. p.) reikalavimų atlikti miško naudojimo, atkūrimo ir priežiūros darbus tais būdais ir priemonėmis, kurie turi mažiausią neigiamą poveikį aplinkai, išsaugo dirvožemio našumą ir biologinę įvairovę. Atkuriant sklype susidariusias aikšteles atsakovas nesivadovavo Miškotvarkos projekto privaloma dalimi dėl miško atkūrimo būdų. Tuo tarpu norėdamas miško dalyje įkurti parką ar pan., ir atlikdamas ginčo veiksmus, neturėjo jokio teisinio dokumento, leidžiančio paversti mišką kitomis naudmenomis. Nesilaikant aptartų reikalavimų ir atlikus neleistinus veiksmus administracine tvarka atsakovui buvo paskirtos baudos. Atsižvelgiant į tai, kad galimybės atkurti sunaikintos miško paklotės dirbtiniu būdu (likviduoti atsiradusius neigiamus aplinkos ar jos elementų pokyčius, atkurti buvusias jos funkcijas, naudingąsias savybes) nėra, atsakovas, vadovaujantis nutarties 23-24 punktuose nurodytais teisės aktais, įpareigotinas atlyginti padarytą žalą.
Žalos dydis nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau tuo atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų – ir aplinkai, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Šiuo atveju žala apskaičiuota vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“. Atsakovas iš esmės nesutiko su žalos padarymo faktu, tačiau jos dydžio neginčijo.
Taigi, įrodžius atsakovo neteisėtus veiksmus (nutarties 25 punktas) ir žalą (miško atsikūrimas sufrezuotoje dalyje vyksta nepakankamai, o dalyje ploto apskritai nevyksta), esant priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (tą įrodo byloje pateiktas 2016 m. lapkričio 18 d. Miško žėlinių apskaitos aktas), ieškinys laikytinas pagrįstu, ir atsakovui nepateikus įrodymų, paneigiančių ieškovo teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotos žalos dydžio, ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nustatydamas reikšmingas bylai aplinkybes ir darydamas išvadas, netinkamai aiškino ir taikė CPK 179, 185, 218 straipsnių nuostatas ir apsaugos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą, patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina 177 Eur žyminio mokesčio valstybei už paduodamą ieškinį ir 177 Eur už apeliacinį skundą (CPK 96 str. 1 d.). Iš atsakovo, kaip bylą pralaimėjusios šalies, taip pat valstybei priteistinos ir visos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, iš viso – 8,03 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina suma sudaro 362,03 Eur (177 Eur + 177 Eur + 8,03 Eur).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 901,01 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus vieną eurą, 1 ct) Valstybinės miškų tarnybos (j. a. k. 302471705) naudai už aplinkai padarytą žalą.
Priteisti valstybei iš atsakovo D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 362,03 Eur (tris šimtus šešiasdešimt du eurus, 3 ct) išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Žibutė Budžienė
Nerijus Meilutis
Egidijus Tamašauskas