Administracinė byla Nr. A-3052-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02814-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.4

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. S. (M. S.), A. K. (A. K.) ir K. K., atstovaujamos M. S. (M. S.) ir A. K. (A. K.), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. S., A. K. ir K. K., atstovaujamos M. S. ir A. K., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Juridinių paslaugų biuras“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjai M. S. (M. S.), A. K. (A. K.) ir K. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (15/4-1) (00573; 00574; 00575) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiams M. S., K. K., A. K.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjų 2018 m. kovo 28 d. prašymus pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dviejų metų laikotarpiui.

2.       Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, Sprendimu atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai M. S., jos sutuoktiniui ir mažametei dukrai. Atsakovas nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Juridinių paslaugų biuras“ (toliau – ir Bendrovė) faktiškai neužsiima deklaruota veikla, o samdomi darbuotojai nedirba, o pareiškėja M. S. Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

3.       Pareiškėjai paaiškino, kad Bendrovėje dirba du Lietuvos piliečiai – J. L. (buhalterė) ir N. B. (N. B.) (finansų direktorius). Jokioje atsakovui teiktoje informacijoje niekada nebuvo nurodoma, kad N. B. konsultuoja Lietuvos piliečius ar juridinius asmenis, šis darbuotojas aptarnauja pačią Bendrovę.

4.       Pareiškėjų teigimu, Migracijos departamento argumentas, kad iš tiesų UAB ,,Juridinių paslaugų biuras“ neteikia jokių paslaugų, yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka tikrovės, kadangi tarp Bendrovės ir UAB ,,Finreda“ yra sudaryta sutartis, kurios pagrindu buvo rengiami susitikimai, vykdomos derybos, rengiami dokumentai, sertifikatai, nuomonės. Visi veiksmai buvo vykdomi Lietuvos teritorijoje.

5.       Pareiškėjai nesutiko su atsakovo argumentu, kad Bendrovė neturi verslo partnerių, kadangi UAB ,,Juridinių paslaugų biuras“ yra aktyvus Rusijos ir Lietuvos verslo klubo narys, turi daug partnerių Lietuvos įmonių gretose, kuriems ji planuoja teikti konsultacijos ir teisines paslaugas. Įmonės partneriai yra UAB ,,Finreda“, advokatų kontoros ,,Eversheds Saladžius“ Lietuvos filialas, UAB ,,Forenzik I Rassledovanija“, UAB ,,Invicta“, UAB ,,IMG Numeri“, RAB ,,Sinergija Torg“, UAB ,,Giantera“, UAB ,,SBA baldai“, UAB ,,Avexim“. Bendrovė vykdo aktyvią politiką partnerių ir klientų sąrašo kūrimo ir plėtros srityje.

6.       Pareiškėjai nurodė, kad nesutinka su Migracijos departamento teiginiais, jog Bendrovės beveik visos sutartys sudarytos su užsienio kompanijomis ir fiziniais asmenimis, todėl tai rodo, kad Bendrovės veikla nėra vykdoma Lietuvos teritorijoje, kadangi tai paneigia pačių sutarčių turinys, sutarčių dalykas yra būtent paslaugų teikimas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, kiekvienoje sutartyje, be užbaigtų darbų akto, pateikiama ataskaita ar kitoks rezultatas, kuris patvirtina, kad sutartis realiai sudaryta ir vykdyta Lietuvoje.

7.       Pareiškėjų teigimu, paslaugų, susijusių su pagalba gaunant leidimus gyventi ir verslo imigracijos veikla, teikimas, užsienio piliečių konsultavimas įdarbinimo Rusijoje klausimais yra tik viena iš Bendrovės veiklos krypčių. Todėl neteisinga atsakovo išvada, kad Bendrovės veikla nukreipta į užsienio juridinius ir fizinius asmenis. Dalis Bendrovės paslaugų skirta būtent Lietuvos įmonėms, planuojančioms dirbti Rusijoje, o pagrindinė įmonės veikla yra teisinių paslaugų teikimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, paslaugos negali būti teigiamos nuotoliniu būdu. Bendrovės internetinėje svetainėje pateikiama išsami informacija apie teikiamas teisines paslaugas, kas įrodo Bendrovės skaidrumą, kadangi joje pateikiami kontaktai, nuotraukos su darbo ir patirties aprašymu. Tai paneigia veiklos imitaciją.

8.       Pareiškėjai teigė, kad Bendrovės atsiskaitymai grynaisiais pinigais negalėjo sukelti įtarimų dėl Bendrovės vykdomos veiklos realumo, kadangi visos pajamos yra įtrauktos į įmonės pajamas apskaičiuojant pelno mokestį. Migracijos departamentas Bendrovės patikrinimą vietoje atliko tuo metu, kai pareiškėjai buvo išvykę iš šalies. Pareiškėjai nurodė, kad šie veiksmai prieštarauja įstatymams, o atlikto patikrinimo metu surinkta informacija negali būti laikoma patikima. Atsakovo išvada, kad Bendrovės direktorė J. N. (Y. N.) nežino, kur yra darbuotojai, neatitinka teiktų paaiškinimų, nes Migracijos departamento tikrintojui buvo nusiųstas pranešimas, kad darbuotojai atostogauja, Bendrovės direktorė informavo, kad buvo pasirengusi pateikti išsamesnius paaiškinimus.

9.       Pareiškėjai nurodė, kad Migracijos departamento argumentas, jog biuro nuoma yra fiktyvi, nepagrįstas, kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia turėti biurą savo gyvenamojoje vietoje. Bendrovė dinamiškai vystosi pagal verslo planą ir vykdo realią teisėtą veiklą. Tai patvirtina pinigų srautai Bendrovės atsiskaitomojoje sąskaitoje bei kasmet didėjantis pelnas, Bendrovė turi materialinę ir techninę bazę (biurą, automobilį), interneto svetainę.         Pareiškėjų teigimu, Migracijos departamentas neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti sprendimą atisakyti pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas neatsižvelgė į Bendrovės veiklos realumą ir teisėtumą patvirtinančius įrodymus, objektyviai neįvertino visų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

10.       Pareiškėjai rašytiniuose paaiškinimuose papildė skundo argumentus, nurodydami, kad teisės aktai nedraudžia Bendrovei siūlyti ir teikti paslaugas užsienio fiziniams ar juridiniams asmenims, o pateikti dokumentai pagrindžia nepertraukiamą 6 mėnesių laikotarpį būtent Lietuvoje. Pareiškėja niekada neslėpė nuo Migracijos departamento, kad ji be darbo bendrovėje turi darbo santykių su Rusijoje veikiančia įmone „Dins Servis“ bei vykdo individualią veiklą. N. S. (N. S.) ir J. N. yra advokatės, Maskvos advokatų kolegijos narės, abi vykdo individualią verslo veiklą. Atsakovas, tikrindamas pareiškėjus ir bendrovę, nesilaikė gero administravimo principo, neapklausė pareiškėjų, nebuvo pasiūlyta pateikti papildomą informaciją ar paaiškinimus. Atsakovas Konvencijos 8 straipsnio prasme nevertino pareiškėjų tamprių ryšių su šeima (t. y. su M. S. mama N. S., pastarosios sutuoktiniu N. B., N. S. pussesere J. N.). Pareiškėja savo šeimą su minėtais asmenimis suvokia kaip vieningą šeimą, todėl tikslas būti kartu Lietuvoje su jais reiškia sąžiningus ir realius ketinimus faktiškai gyventi šalyje.

11.       Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

12.       Migracijos departamentas nurodė, kad 2018 m. kovo 28 d. pareiškėja M. S. tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kaip UAB ,,Juridinių paslaugų biuras“ akcininkė, Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Tą pačią dieną Migracijos departamentui buvo pateikti pareiškėjos nepilnametės dukters bei jos sutuoktinio prašymai pakeisti leidimus laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu.

13.       Įvertinęs turimus dokumentus bei surinktą informaciją, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjos kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikti dokumentai savaime nepatvirtina ne mažiau kaip 6 pastaruosius mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo bendrovės veiklos realumo. Taip pat kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pareiškėja teikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie Bendrovės veiklą. Atsakovo teigimu, darbuotojai Bendrovėje įdarbinti tik formaliai, kad pareiškėja atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti. Patikrinus Bendrovės veiklos vykdymo vietą (adresu: Vilniaus r. sav. Baronų k. Baronų g. 6), jokių vykdomos veiklos požymių nerasta. Atsakovas įsitikinęs, kad pareiškėjos tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą ir gyventi Lietuvos Respublikoje, o tik gauti leidimą laikinai gyventi ir nevaržomai keliauti po Šengeno valstybes. Tai rodė užsienietės nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra ir leido daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsienietės nelegalios migracijos grėsmė.

14.       Migracijos departamentui ištyrus pareiškėjos pateiktus dokumentus, buvo nustatyta, kad praktiškai visos Bendrovės finansinės operacijos vyko su užsienio (Rusijos Federacijos) piliečiais, tai reiškia, kad Bendrovės veikla Lietuvos Respublikoje praktiškai vykdyta nebuvo. Bendrovė Lietuvoje rastų verslo partnerių ar klientų praktiškai neturi. Tai reiškia, jog Bendrovė nėra suinteresuota plėsti ir užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, o tik siekia minimaliomis sąnaudomis atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus. Minėtą faktinę aplinkybę patvirtino tai, jog Bendrovės internetinėje svetainėje paslaugų teikimas orientuotas į Rusijos Federacijos rinką, o ne Lietuvą. Taigi, nors Bendrovė galimai ir vykdo veiklą, tačiau ji neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi pateikti dokumentai apie Bendrovės vykdomą veiklą (sutartys, sąskaitos faktūros, banko sąskaitos išrašas ir kt.) neįrodo Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje (didžioji dalis atsiskaitymų su Bendrove vyko užsienio valstybėse, taip pat su užsienio piliečiais ir kt.).

15.       Dėl pareiškėjų skundo teiginių, kad Bendrovės patikrinimas atliktas tuo metu, kai pareiškėjai buvo išvykę iš šalies, atsakovas nurodė, kad nuvykus Bendrovės vykdomos veiklos adresu jokių vykdomos veiklos požymių nerasta. Gyvenamasis namas buvo užrakintas, apklaustas greta esančio namo kaimynas V. Š. paaiškino, jog minėtame pastate jau kurį laiką niekas negyvena ir jokia veikla čia nėra vykdoma. Pareiškėjų kartu su skundu pateiktos nuotraukos, niekaip nepatvirtina Bendrovės veiklos požymių, nes vykdyto patikrinimo metu nustatyta, kad ant gyvenamojo namo jokios iškabos nebuvo, todėl šios nuotraukos nėra laikomos patikimais įrodymais.

16.       Migracijos departamentas nurodė, kad tęsiant patikrinimą telefonu buvo susisiekta su Bendrovės direktore J. N., kuri nurodė, jog šiuo metu yra Rusijoje, o paklausus, kur galima rasti Bendrovėje įdarbintus asmenis, ji teigė nežinanti. Migracijos valdybos pareigūnams nuvykus Bendrovėje įdarbintos J. L. gyvenamosios vietos adresu, durų niekas neatidarė. Taip pat buvo nustatyta, jog Bendrovėje įdarbintas finansų vadybininko pareigas užimantis N. B., o pati Bendrovė iš esmės turinti teikti teisines konsultacijas jų neatlieka arba dėl jų teikimo tik tarpininkauja su UAB „Finreda“. Tai kėlė pagrįstų įtarimų, kad Bendrovė pagal verslo planą nevykdo steigimo dokumentuose nurodytos veiklos.

17.       Migracijos departamentas pažymėjo, kad prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi anketos 8.1 papunktyje pareiškėja ir bendrovės direktorė J. N. nurodė apie įgytą aukštąjį teisinį išsilavinimą. Ši faktinė aplinkybė tik sustiprina įtarimus, kad N. B. Bendrovėje įdarbintas tik formaliai (teisinių konsultacijų neteikia), kad pareiškėja atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti.

18.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Juridinių paslaugų biuras“ atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį tenkinti.

19.       Bendrovė išdėstė su įsteigimu ir valdymu susijusias aplinkybes, nurodė, kad Bendrovė buvo įregistruota 2015 m. gegužės 14 d. Bendrovė paaiškino, kad specializuojasi teikdama konsultavimo paslaugas įvairiose srityse, taip pat teisines paslaugas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Lietuvos Respublikos piliečiai teisiniais klausimais konsultuojami vadovaujantis Rusijos Federacijos teisės aktais, nes Bendrovės darbuotojai yra kvalifikuoti teisininkai įvairiose teisės srityse. Paslaugas Bendrovė teikia įvairiose užsakovų veiklos srityse, kurias jie vykdo ar planuoja vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sudarytos sutartys vykdomos Lietuvos Respublikoje, be to, teikiant paslaugas, rengiamos ataskaitos, kurios įrodo sutarčių sudarymo realumą. Bendrovės 2016–2017 metais dirbo pelningai. Bendrovės adresas ir faktinė buveinė yra adresu: Baronų g. 6, Baronų k., Bezdonių sen., Vilniaus r. Šios patalpos nuosavybės teise priklauso N. S., su kuria Bendrovė yra sudariusi nuomos sutartį. Bendrovė turi reikiamų gamybos priemonių (kompiuterius, spausdintuvus, teisinę literatūrą ir kt.). Bendrovės veiklą 2016 metais tikrino Valstybinė darbo inspekcija, kuri nenustatė galiojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Šiuo metu Bendrovė turi partnerių Lietuvos Respublikoje (UAB ,,Finreda“, UAB ,,Invicta Group“). Su šiais partneriais yra sudarytos ilgalaikės sutartys. Bendrovės darbuotojai su UAB ,,Finreda“ rengia daug susitikimų, derybų, parengia dokumentus, pažymas, nuomones. Šie veiksmai atliekami Lietuvos Respublikoje, Vilniuje. Bendrovės klientai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, įskaitant ir užsienio įmones (,,Highway Technology L.P.“ ir ,,Macrotex Business L.P.“ iš Didžiosios Britanijos, RAB ,,BioEmDzhiEs“, UAB ,,Spetsstroy Industrya“ iš Rusijos ir kt.). Bendrovė paaiškino, kad 2017 metais su klientais sudarytų sutarčių skaičius išaugo, Bendrovė pradėjo teikti naujas paslaugas, sukūrė savo svetainę (www.terrajure.com), kurioje pateikiama informacija apie jos vykdomą veiklą ir teikiamas paslaugas. Tai padeda padidinti klientų bazę ir pelną. Taip pat šiuo metu Bendrovė reklamuoja savo svetainę.

20.       Bendrovė tapo Lietuvos verslo klubo Maskvoje nariu, aktyviai bendradarbiauja su kitais šio klubo nariais. , kurių veikla skirta remti Lietuvos verslininkus, siekiančius patekti į Rusijos rinką. Bendrovės akcininkai, įskaitant M. S., aktyviai dalyvauja Lietuvos klubo Maskvoje rengiamuose susitikimuose, užmezga kontaktus ir bendradarbiauja su daugybe juridinių asmenų, kurie įregistruoti tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir E. S. šalyse. Dalis Bendrovės teikiamų paslaugų yra skirtos konkrečiai Lietuvos įmonėms, siekiančioms dirbti Rusijoje, Bendrovės siūlomos paslaugos negali būti teikiamos nuotoliniu būdu. Interneto svetainės kūrimo sutartis, pati interneto svetainė įrodo Bendrovės vykdomos veiklos skaidrumą. Interneto svetainės turinys – darbuotojų kontaktiniai duomenys, nuotraukos su darbo patirties ir kompetencijų aprašymu – paneigia veiklos imitavimą.

II.

21.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjų M. S., A. K. ir K. K., skundą atmetė.

22.       Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. (15/4-1) (00573; 00574; 00575) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiams M. S., K. K., A. K.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

23.       Teismas nustatė, kad pareiškėja, Rusijos Federacijos pilietė M. S., 2018 m. kovo 28 d., tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip UAB ,,Juridinių paslaugų biuras“ dalyvė bei akcininkė, kuriai nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 bendrovės įstatinio kapitalo, Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje skubos tvarka. Kartu su minėtu prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėja pateikė galiojantį kelionės dokumentą, leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2018 m. gegužės 6 d., Bendrovės banko sąskaitos išrašą, verslo planą, ir kitus dokumentus. Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. kovo 28 d., Migracijos departamentui buvo pateikti M. S. nepilnametės dukters K. K. bei jos sutuoktinio, Rusijos Federacijos piliečio A. K. prašymai pakeisti leidimus laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu bei pridėti papildomi dokumentai. Kadangi Migracijos departamento Imigracijos skyriui nagrinėjant M. S. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, kilo pagrįstų įtarimų dėl Bendrovės vykdomos veiklos, joje dirbančių darbuotojų ir pareiškėjos ketinimų Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2018 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrių (toliau – Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrius), prašydamas atlikti UAB ,,Juridinių paslaugų biuras“ veiklos patikrinimą.

24.       Teismas nustatė, kad atlikus Bendrovės patikrinimą, Migracijos departamente buvo gauta informacija, jog nuvykus Bendrovės vykdomos veiklos adresu: (duomenys neskelbtini), jokių Bendrovės vykdomos veiklos požymių nerasta, į gyvenamąjį namą, kuriame registruota Bendrovės buveinė, pareigūnams patekti nepavyko, o gretimo namo kaimynas V. Š. paaiškino, jog name jau kurį laiką niekas negyvena ir jokia veikla čia nėra vykdoma. Taip pat nurodyta, kad tęsiant patikrinimą, telefonu buvo susisiekta su Bendrovės direktore J. N., kuri paaiškino, kad šiuo metu yra Rusijos Federacijoje, teigė nežinanti, kur yra kiti darbuotojai. Toliau tarnybiniame pranešime nurodoma, kad nuvykus Bendrovės darbuotojos J. L. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), namo durų niekas neatidarė. Jokių kitų šios darbuotojos kontaktų nerasta. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, 2018 m. rugpjūčio 3 d. priėmė skundžiamą Sprendimą.

25.       Kilusiam ginčui teismas taikė Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 45 straipsnio, 26 straipsnio nuostatas, aptarė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktuose nurodytus atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi pagrindus, ir darė išvadą, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi.

26.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, teikdama prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad yra šis pagrindas – ji užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Įvertinęs Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, keliamus įmonės veiklai, taip pat pareiškėjos pateiktus dokumentus - verslo planą, sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis dėl konsultacijų teikimo, Bendrovės banko sąskaitos išrašus,– teismas pritarė atsakovo išvadai, kad jie nepagrindžia Bendrovės veiklos realumo.

27.       Teismas liudytojais apklausė Bendrovės darbuotoją (buhalterę), tačiau, atsižvelgęs į jos darbo santykių su Bendrove trukmę, teismas liudytojos patvirtinimus, kad Bendrovė vykdo veiklą vertino kritiškai. Teismas akcentavo, kad pareiškėjai jokiais įrodymais nepagrindė skunde nurodytų verslo ryšių su Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis. Dėl Bendrovės gaunamų lėšų (atsiskaitymų už paslaugas) grynaisiais pinigais, teismas nurodė, kad šis atsiskaitymo būdas nėra uždraustas Lietuvos Respublikos įstatymų, tačiau įvertinus tai, jog Bendrovė turi atidarytą sąskaitą banke, tačiau ja nesinaudojo finansinėms operacijoms atlikti, buvo pakankamai rimtas pagrindas įtarti, kad pateiktais kasos pajamų orderiais tik siekta imituoti pajamų gavimą.

28.       Dėl pareiškėjų skundo teiginių, kad atsakovo patikrinimo metu surinkti duomenys nepatikimi, teismas pažymėjo, kad su skundu pateiktos nuotraukos, kuriose matyti, kad ant namo lango, kuriame gyvena pareiškėjai ir neva yra vykdoma Bendrovės veikla, pridėtas lapas su Bendrovės kontaktais. Tačiau patikrinimo metu ant gyvenamojo namo jokios iškabos nebuvo, todėl pareiškėjų pateiktos nuotraukos nelaikytinos patikimais įrodymais, patvirtinančiais Bendrovės veiklos požymius. Teismas kaip nepatikimus vertino namo, kuriame registruota Bendrovės buveinė, kaimyno V. Š. parodymus teisme, nes jis artimai draugauja su pareiškėjos motina ir jos gyvenimo partneriu N. B.. Teismas nurodė, kad liudytoju teismo posėdyje apklaustas N. B., einantis finansų vadybininko pareigas Bendrovėje, apie savo atliekamas funkcijas Bendrovės veikloje nepaaiškino ir teismo posėdyje. Teismas darė išvadą, kad faktinės Bendrovės veiklos neįrodo veikianti interneto svetainė, nes iš joje skelbiamos informacijos matyti, jog Bendrovės veikla labiau orientuota ne į Lietuvos Respublikos fizinius ir (ar) juridinius asmenis, o į užsienio fizinius ir (ar) juridinius asmenis ir gali būti vykdoma nuotoliniu būdu.

29.       Išanalizavęs byloje pateiktus pareiškėjų dokumentus (verslo planą, sąskaitas faktūras, sudarytas sutartis (darbo, paslaugų teikimo), banko išrašus, patalpų nuomos sutartį ir kt.), tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją apie atliktą tyrimą, Migracijos departamento surinktą medžiagą, liudytojų parodymus, teismas darė išvadą, jog Bendrovė nevykdė arba minimaliai vykdė ūkinę-komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje, todėl neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi pateikti dokumentai apie Bendrovės vykdomą veiklą neįrodo bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos M. S. kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje. Teismas atmetė pareiškėjų skundo argumentus dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo, nes nagrinėjamu atveju pareiškėja negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, nes neatitiko Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindo, kai asmeniui išduodamas leidimas laikinai gyventi.

30.       Teismas darė išvadą, kad atsakovo surinkti duomenys paneigė pareiškėjos deklaruotus tikslus dėl ketinimų vykdyti ūkinę-komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje, todėl teismas sprendė, kad pareiškėja, teikdamas prašymą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kilo nelegalios migracijos grėsmė, kas taip pat sudarė pagrindą atsisakyti pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pratęsti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pagrįstai buvo nuspręsta nepratęsti leidimų laikinai gyventi šalyje ir pareiškėjos sutuoktiniui (šeimos susijungimo atveju) bei nepilnametei dukrai (kai Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio tėvai ar vienas iš jų).

III.

31.       Pareiškėjai  M. S., A. K. ir K. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti, įpareigoti atsakovą pakeisti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

32.       Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad palaiko skundą, teiktą pirmosios instancijos teismui, iš esmės pakartoja jo ir rašytinių paaiškinimų argumentus. Pareiškėjai nurodo, kad teismas iš viso nepasisakė dėl skundo argumentų, susijusių su Migracijos departamento veiksmais priimant skundžiamą Sprendimą, nes atsakovas nesilaikė gero administravimo principo, nesuteikė pareiškėjams galimybės teikti papildomą informaciją ir paaiškinimus. Teismas taip pat nevertino atsakovo veiksmų, pareiškėjos ir jos šeimos interesų palaikyti tamprius ryšius su savo motina ir jos šeima, artima giminaite.

33.       Pareiškėjų teigimu, teismas esminius bylos klausimus ir byloje esančius svarbius įrodymus išvis netyrė ir nevertino arba ištyrė ir vertino netinkamai paviršutiniškai (dėl įmonės buveinėje iškabos, interneto svetainėje nurodytų kontaktinių telefonų numerių ir vykdomos veiklos, dėl dalies atsiskaitymų grynais pinigais pagal kasos pajamų orderius, dėl 6 mėnesių laikotarpyje įmonės suteiktų Lietuvoje paslaugų). Teismas iškreipė pareiškėjų argumentaciją dėl teisėtų lūkesčių apsaugos, nesigilino į Bendrovės teikiamų paslaugų esmę, jų suteikimo vietą, todėl nepagrįstai sprendė, kad subjektas faktiškai veiklos nevykdo.

34.       Pareiškėjai pateikė papildomus įrodymus, kuriuose, jų teigimu matyti, kad tikrindamas Bendrovę, Departamentas patikrino ne tą namą, kurioje faktiškai veikia Bendrovė. Tikrinimo dokumentacijoje Migracijos departamentas akivaizdžiai užfiksavo namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad atsakovas Sprendimą grindė netinkamai atlikto (faktiškai neatliktu) patikrinimo metu surinktais įrodymais ir klaidingai nusprendė dėl Bendrovės veiklos realumo. Pareiškėjai pateikė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4272-561/2018, kurioje dėl Bendrovės patikrinimo metu užfiksuoto netoliese esančio namo, t. y. patikrinimo netikslumo ir esminių trūkumų, atsakovo sprendimas, kuriuo panaikintas leidimas N. S. laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, buvo panaikintas.

35.       Atsakovas Migracijos Departamentas atsiliepime su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

36.        Atsakovas nurodė iš esmės tas pačias, kaip ir atsiliepime į skundą, Sprendimo priėmimo priežastis, papildė savo argumentus tuo, kad formalūs Bendrovės veiklos ir sudarytų sutarčių požymiai nepaneigia Sprendimo išvados apie Bendrovės veiklos realumą. Ir Migracijos departamentas, ir teismas vertino bylos faktines aplinkybes, atsižvelgiant į įrodymų visumą. Pareiškėja, kaltindama atsakovą pažeidus gero administravimo principą, nepaaiškina, kokias papildomas aplinkybes ji būtų nurodžiusi. Pareiškėjų prašymas dėl papildomų dokumentų prijungimo, kurie, pareiškėjų teigimu, patvirtina, kad Bendrovės patikrinimas buvo atliktas ne tuo adresu, vertintinas atsižvelgiant į reikšmingų duomenų visumą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4272-561/2018 šiam ginčui teisiškai negali būti reikšmingas, nes priimtas išnagrinėjus faktinėmis aplinkybėmis kitokį ginčą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

37.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo pareiškėjams Rusijos Federacijos piliečiams M. S., A. K. ir K. K. išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respblikoje.

38.       Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

39.       Byloje nustatyta, kad pareiškėja M. S. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ji užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas, t. y. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

40.       Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos E. S. valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

41.       Įstatymo 35 straipsnio, kuriame nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, 1 dalies 2 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi.

42.       Nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas yra priimtas, be kita ko, nustačius, kad pareiškėja M. S., norėdama pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė duomenis, kurie nepagrindžia UAB „Juridinių paslaugų biuras“ ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo veiklos realumo Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas), pareiškėja neatitiko sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatytme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas). 

43.       Apeliaciniame skunde pareiškėjai akcentuoja, kad negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl Bendrovės veiklos realumo, pareiškėjai teigia, kad Migracijos departamentui pateikti dokumentai – verslo planas, teisinių paslaugų teikimo sutartys ir atliktų darbų aktai, atsiskaitymą už paslaugas patvirtinantys įrodymai, interneto svetainėje viešinama Bendrovės veiklos informacija ir kiti duomenys – akivaizdžiai ir neabejotinai patvirtina Bendrovės veiklos realumą.

44.       Šiame kontekste akcentuotina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Teisėjų kolegija, taikydama ABTĮ nustatytas procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, patikrino nagrinėjamą administracinę bylą analizuojamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų bei suformuotos teismų praktikos kontekste ir konstatuoja, kad iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, jiems pritaria ir skundžiamo teismo sprendimo motyvų nebekartoja, tačiau juos papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus. 

45.       Šioje byloje iš esmės ginčas kilo, ar Bendrovė, kurios dalyvė yra pareiškėja, ne mažiau kaip 6 mėnesius iki kreipimosi į Migracijos departamentą faktiškai vykdė pagal verslo planą steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje.

46.       Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal Įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas būtent užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vykdomos ir ketinamos toliau užsiimti teisėtos veiklos pagrindu, tenka pareiga pateikti kompetentingai institucijai duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4567-624/2017). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017).

47.       Teisėjų kolegija nustatė, kad UAB „Juridinių paslaugų biuras“ savo įstatuose (I t., b. l. 79–81) kaip ūkinės-komercinės veiklos rūšį, be kitų veiklos krypčių, nurodo teisinę ir apskaitos veiklą, bendruosius patarimus ir konsultacijas, teisinių dokumentų rengimą, konsultacinę verslo ir kito valdymo veiklą. Bendrovė 2017 metų verslo plane nurodė, kad, atsižvelgiant į bendrovės specialistų lydį, darbo patirtį, anglų kalbos mokėjimą, sukurtą partnerių tinklą, Bendrovė yra pranaši lyginant su konkurentais, Bendrovė Lietuvoje įgijo partnerių, vienas jų – UAB „Finreda“, dalis kompanijos specialistų dirba nuotoliniu būdu; šiame verslo plane teigiama, kad kokybiškų teisinių paslaugų teikimas įmonėms, smulkaus verslo subjektams labai perspektyvus, Bendrovė dirba pelningai, ketina analizuoti konkurentų veiklą, kad būtų užpildytas trūkstamų teisinių paslaugų poreikis, tobulinti organizacinę struktūrą (I t., b. l. 164-167). Bendrovė 2018 metų verslo plane nurodė, kad direktorės pareigas pradėjo eiti J. N., kuri turi didelę patirtį verslo konsultavimo paslaugų teikimo srityje, geba plėtoti įmonę itin konkurencingoje aplinkoje, bendrovė turi partnerių Lietuvoje (UAB „Finreda“), nors ilgą laiką teikė paslaugas pati; verslo plane nurodyta, kad Lietuvos teisinių paslaugų poreikis neabejotinai didėja, ypač mažesniuose miestuose; Bendrovė teikia visą teisnių paslaugų spektrą, taip pat mokesčių ir finansines konsultacijas juridiniams asmenims (I t., 171–173).

48.       Teisėjų kolegija, įvertinusi Bendrovės steigimo dokumentuose, 2017 ir 2018 metų verslo planuose nurodytą veiklos pobūdį kitų rašytinių įrodymų (be kita ko, ir Bendrovės atsakovui pateiktas sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, interneto svetainės vaizdą, Bendrovės iškabą veiklos adresu) kontekste, daro išvadą, kad UAB „Juridinių paslaugų biuras“ realiai deklaruojamos teisinių, verslo ir kitų konsultacijų veiklos Lietuvos Respublikoje faktiškai nevykdė. Byloje esančių rašytinių įrodymų ir Migracijos skyriaus patikrinimo metu užfiksuotų duomenų visuma nepaneigia Departamento išvados, kad Bendrovė veikė tik formaliai, iš esmės sukuriant teisinį pagrindą kreiptis pareiškėjai dėl teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimo (pratęsimo).  

49.       Nors pareiškėjai akcentuoja, kad byloje esančios sutartys, banko sąskaitos išrašai neginčijamai patvirtina UAB „Juridinių paslaugų biuras“ vykdytą teisinių paslaugų (konsultavimo įvairiais teisės klausimais) teikimo veiklą, tačiau, teisėjų kolegija su šiais teiginiais nesutinka. Kaip jau buvo nurodyta, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų visumos (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012, 2011 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2663/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos kartu su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimo pateikti Bendrovės veiklos, finansinės apskaitos ar lėšų apyvartos banko sąskaitoje dokumentai, nepaneigia išvados, kad Bendrovės veikla buvo itin formali, realiai nevykdoma. Pažymėtina, kad iš Bendrovės sutarčių, sudarytų dėl teisinių paslaugų teikimo su fiziniais ar juridiniais asmenimis, turinio neįmanoma nustatyti, kokios konkrečios teisinės paslaugos galėjo būti teiktos. Prie Bendrovės sutarčių pridėti paslaugų priėmimo perdavimo aktai, kuriuose nurodyta, kad Bendrovė suteikė paslaugas visa apimtimi, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrindžia nei konkrečios sutarties, nei Bendrovės veiklos realumo. Bendrovės darbuotojų ir dalyvių profesinių gebėjimų pritaikomumas Lietuvos Respublikoje konsultuojant kitus juridinius asmenis verslo steigimo, veiklos, mokesčių klausimais (pvz., konsultuoti dėl bendrovės įregistravimo Lietuvoje, banko sąskaitos atidarymo, įdarbinimo), fizinius asmenis nekilnojamojo turto įgijimo ir su tuo susijusių sandorių parengimo klausimais taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad Bendrovė, kaip savarankiškas ūkio subjektas, objektyviai gali vykdyti steigimo dokumentuose ir verslo planuose deklaruojamą teisinių paslaugų teikimo veiklą Lietuvos Respublikoje.  

50.       Tai, kad byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas vertino ne taip, kaip pageidavo pareiškėjai, savaime nereiškia, kad teismas jų nevertino ir dėl to priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Šiuo aspektu akcentuotina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinio teismo išvados dėl Bendrovės veiklos realumo nekeičia pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai dėl nekilnojamojo turto valdymo šalyje, pareiškėjos siekio gyventi kartu su šeima (motina, jos sutuoktiniu ir pussesere). Atsakant į pareiškėjų apeliacinio skundo argumentą dėl netinkamo Migracijos departamento atlikto ginčui aktualių duomenų patikrinimo, pažymėtina, kad atsakovo tikslas buvo ne pareiškėjos asmeninis patikrinimas, o Bendrovės faktinės veiklos įvertinimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju atsakovas privalėjo papildomai apklausti pareiškėją.  

51.       Pareiškėjai kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymų, kurių nebuvo pateikę nei Departamentui, nei pirmosios instancijos teismui – namo, kuriame yra Bendrovės buveinė, nuotraukas, Migracijos departamento patikrinimo metu užfiksuotas Bendrovės buveinės nuotraukas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4272-561/2018. Pareiškėjai nurodė, kad tik 2018 m. lapkričio 18 d. paaiškėjo, kad atsakovas, tikrindamas bendrovę, patikrino ne tą namą (IV t., b. l. 28–40).

52.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai (jų atstovas), teikdami naujus duomenis, nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas patikrino ne Bendrovės buveinę (ne tą namą), paaiškėjo tik 2018 m. lapkričio 26 d. Liteko duomenimis, ši administracinė byla teismo posėdyje Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta 2018 m. spalio 17 d., pareiškėjus byloje atstovavo advokatas, duomenų, kad jis neturėjo galimybių susipažinti su bylos medžiaga iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nėra. Bylos medžiaga patvirtina, kad byloje yra ir netoliese Bendrovės buveinės esančio namo nuotrauka, ir pareiškėjų departamentui teikta nuotrauka su Bendrovės namo fragmentu, t. y. lange pritvirtintu informaciniu stendu su Bendrovės kontaktiniais telefonais ir kita informacija, į bylą buvo prijungti ir kiti pareiškėjų pateikti įrodymai, susiję su namu, kuriame veikia Bendrovė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų apie Bendrovės veiklą ir pastatą, kuriame Bendrovė įkūrusi buveinę, šie įrodymai ištirti pirmosios instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, šių naujų pateiktų duomenų, kurie nebuvo vertinti net pirmosios instancijos teisme, vertinti apeliacinio proceso stadijoje neturi pagrindo. Pažymėtinai ir tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4272-561/2018 nustatytos aplinkybės apeliacinės teisėjų kolegijos nesaisto (ABTĮ 57 str. 2 d.), nes minėtoje ir nagrinėjamoje byloje dalyvauja skirtingi asmenys.

53.       Pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo konstatuoti, kad M. S., norėdama pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė duomenis, kurie pagrindžia UAB „Juridinių paslaugų biuras“ ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo veiklos realumą Lietuvos Respublikoje. Kadangi pareiškėjai apeliaciniame skunde dėl Sprendimo neteisėtumo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 ir 14 punktų  prasme argumentų nenurodė, teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

54.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

55.       ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą netenkinti pareiškėjų apeliacinio skundo, todėl jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų M. S. (M. S.), A. K. (A. K.) ir K. K., atstovaujamos M. S. (M. S.) ir A. K. (A. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Artūras Drigotas

        Dalia Višinskienė