Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-48-557/2018

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01137-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.;1.4.7.;16.9.4; 21.11.10.;21.1.7.; 21.1.5.                                                                     

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria atmestas D. M. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos specialisto 2017-10-25 nutarimo, kuriuo D. M. nubaustas pagal ANK 420 str. 2 d. 500 Eur bauda ir atimta specialioji teisė vairuoti 18 mėnesių.

Teismas

n u s t a t ė:

D. M. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos specialisto 2017-10-25 nutarimu nubaustas pagal ANK 420 str. 2 d. už tai, kad 2017-07-01, 20.27 val., Klaipėdoje, Šiaurės pr., chuliganiškai vairavo transporto priemonę, tai yra padarė KET pažeidimą, sukeliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, dėl chuliganiškų paskatų. Tokiais savo veiksmais D. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi D. M. skundas dėl Institucijos nutarimo netenkintas. Teismas pažymėjo, kad atsakomybėn patraukto D. M. paaiškinimus, kad jis automobilio nevairavo, laiko neatitinkančiais tikrovės ir vertina kaip pasirinktą gynybos būdą ir siekį išvengti administracinės atsakomybės. Teismas kritiškai vertino ir administracinėn atsakomybės patraukto asmens draugo liudytojo A. S. parodymus, kuriuos laikė siekiu padėti draugui išvengti arba sušvelninti administracinę atsakomybę. Išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad D. M. padarė nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, kadangi važiuodamas automobiliu, iš chuliganiškų paskatų pavojingai manevravo kelyje, tai yra staigiai keitė judėjimo trajektoriją, slydo šonu, staigiai stabdė, nesaugiai rikiavosi iš vienos eismo juostos į kitą eismo juostą, staigiai stabdė prieš T. B. automobilį, sustojo skersai kelio. Teismo nuomone, D. M. tokiu savo elgesiu sukėlė pavojų eismo, savo ir kitų asmenų saugumui, t. y. elgėsi nepagarbiai kitų eismo dalyvių atžvilgiu, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams bei aiškiai išreiškė nepagarbą eismo dalyviams ir aplinkiniams. Be to, teismas nurodė, jog pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, ji atitinka ANK 22 str. įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Apeliaciniu skundu D. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Nurodo, kad jis nėra kaltas dėl padaryto administracinio nusižengimo, ir objektyviai vertinant tyrimo metu surinktus faktinius duomenis, administracinis procesas dėl jo turėtų būti nutrauktas. Pažymi, kad viena iš pagrindinių administracinės atsakomybės paskirčių yra užtikrinti, kad asmenys, padarę ANK nusižengimus, po pritaikytos administracinės nuobaudos nebedarytų naujų nusižengimų. Kategoriškai neigia kaltę dėl jam surašyto nutarimo, yra įsitikinęs, kad šis nutarimas yra surašytas ne tam asmeniui, kuris padarė nusižengimą, todėl administracinės nuobaudos pritaikymas neturės teigiamų pasekmių, nes nutarimu yra nubaustas ne tas žmogus, kuris padarė nusižengimą. Teigia, jog tuomet, kai buvo pakviestas į policijos komisariatą administracinio nusižengimo aiškinimuisi, jam buvo pateikta filmuota medžiaga, kurioje matosi jo mamai priklausantis automobilis Mersedes Benz (duomenys neskelbtini), važiuojantis Klaipėdos mieste Šiaurės prospektu ties parduotuve „Lxuizė“. Vaizdo įraše matosi, kad išvažiavus iš apsisukimo, automobilio galą sumėto. Kalbėdamasis su policijos pareigūnu paaiškino, kad šis automobilis priklauso jo mamai, ir kad minėtu laikotarpiu būtent jis juo naudojosi. Teigia, jog pareigūnui sakė, kad nepamena taip vairavęs automobilį ir negali atpažinti asmens, kuris sėdi už automobilio vairo. Pareigūnas jam paaiškino, kad jie turi šio įvykio filmuotą medžiagą ir jo mamos paaiškinimą, kuriame ji liudija, kad minėtu laikotarpiu šiuo automobiliu naudojosi būtent D. M., todėl jam buvo geranoriškai pasiūlyta susimažinti piniginę baudą pripažįstant kaltę dėl padaryto nusižengimo. Pareigūnas jam paminėjo, kad tokiu atveju bauda bus mažesnė vienu trečdaliu, o kaltę neigiant, bauda didės. Neturėdamas patirties bei jokio teisinio išprusimo, nurodo sutikęs su policijos pareigūno siūlymu susimažinti piniginę baudą ir po surašytu protokolu parašė ranka paaiškinimą, kad su pažeidimu sutinka ir gailisi, nors, kaip jau minėjo anksčiau, šį pažeidimą padarė ne jis. Į policijos komisariatą apklausai buvo pakviestas praėjus daugiau nei 2 mėnesiams po liepos 1-osios dienos, ir sunkiai prisiminė, ką tą dieną jis veikė. Grįžęs iš policijos komisariato bandė atgaminti įvykius ir galiausiai prisiminė, kad 2017-06-30 buvo sutaręs su draugu A. S. važiuoti jo mašina į Vilnių parsivežti jo mašinos ratlankius ir apdailos detales. Važiuoti planavo D. M. automobiliu, tačiau ryte užvedus mašinos motorą pastebėjo, kad motoras keistai vibruoja ir per duslintuvą meta neįprastai daug dūmų. Pasitaręs su A. S. nutarė mašiną varyti pas automechaniką. Draugas jam davė meistro vardu Tomas telefoną. Tomas privačiai remontuoja mašinas nuosavame garaže Klaipėdoje. Susiskambinęs su Tomu, nuvarė jam automobilį. Meistras pasakė, kad turi būtinai užbaigti kito automobilio remontą, o jo automobilį pasistengs suremontuoti iki 18 val. Jie negalėjo tiek laukti, todėl į Vilnių su A. S. išvažiavo jo mašina. Savo automobilį nuo Tomo garažo pasiėmė grįžęs iš Vilniaus sekmadienį, t. y. liepos 2 d., apie 16 val.

Mano, kad administracinį teisės pažeidimą, už kurio padarymą atsakomybėn yra traukimas, galėjo padaryti automechanikas Tomas, kuomet norėjo patikrinti, ar po atlikto remonto motoras dar dūmija. Buvo nuvykęs prie to garažo, kuriame jo automobilį remontavo Tomas, tačiau šiuo metu jo ten nėra, o aplinkinių garažų savininkai nieko konkretaus apie Tomą pasakyti negali. Telefonu Tomui prisiskambinti nepavyksta. Dėl šių priežasčių jis negali įvardinti asmens, kuris vairuodamas jo automobilį padarė administracinį teisės pažeidimą. Pabrėžia, kad teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas A. S., kuris patvirtino jo parodymus ir paaiškino, kad D. M. neturėjo galimybės padaryti šio pažeidimo, nes įvykio metu jis net nebuvo Klaipėdoje, ir kad jo automobilis buvo paliktas pas automechaniką. Nesupranta kodėl, bet liudytojo, kuris nėra policijos pareigūnas, parodymai teisme buvo įvertinti kritiškai. Teismo nuomone, A. S. tenorėjo pagelbėti D. M. sušvelninti ar išvengti atsakomybės. Teismui abejonių nesukėlė policijos pareigūnų parodymai, nes anot teismo nutarties, duomenų, kad pareigūnai siektų jam pakenkti ar būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nėra. Su tokia teismo nuomone nesutinka, nes A. S. buvo apklaustas liudytoju prisaikdintas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Savo ruožtu, policijos pareigūnai nenori, kad teismas naikintų ir neteisėtais pripažintų jų surašytus nutarimus. Nors negali tvirtinti, kad pareigūnai teisme tyčia melavo apie jo duotus parodymus, tačiau mano, jog dėl didelio darbo kiekio jie paprasčiausiai painioja įvykius ir žmones, davusius paaiškinimus kitose panašiose bylose. Pažymi, jog teismas netenkino prašymo į teismo posėdį iškviesti ir liudytoja apklausti jo mamą L. M., nurodydamas, kad liudytoja dar tyrimo metu patvirtino aplinkybes, jog transporto priemonę vairavo būtent D. M.. Grįžęs iš policijos įstaigos kalbėjo su mama, kuri jam paaiškino, kad pareigūnams paliudijo negalinti atpažinti asmens, vairuojančio jai priklausantį automobilį, bet įvykio metu ji pati buvo užsienyje, todėl šia jai priklausančia transporto priemone naudojosi sūnus.

Nurodo, jog kaip neginčijamą jo kaltės įrodymą teismas vertina D. M. tariamą paaiškinimą, parašytą po ANK protokolu, kuriame nurodyta: „Pripažįstu, gailiuosi“. Šį prierašą jis padarė pasikliovęs policijos pareigūno „draugiška rekomendacija“ taip susimažinti baudą. Nemano, kad tokią keliais žodžiais traukiamo atsakomybėn asmens išreikštą poziciją dėl surašyto protokolo galima pripažinti paaiškinimu. Šiame paaiškinime nėra jokių detalių, aplinkybių, tai tik trumpa neindividualizuota pozicija. Prie administracinės bylos pridėtas vaizdo registratoriaus įrašas iš liudytojo T. B. automobilio patvirtina tik tai, kad automobilio ratai išvažiavus iš apsisukimo praslysta ir automobilį sumėto. Keletą kartų peržiūrėjęs vaizdo įrašą, jis gali tik patvirtinti, kad už automobilio vairo sėdi ne jis, o Tomas, automechanikas, kuriam jis paliko remontuoti automobilį. Nors teismui kėlė abejones situacija, kad savo automobilį jis paliko remontuoti nepažįstamam asmeniui be jokio priėmimo-perdavimo akto kažkokiame garaže, tačiau jis pabrėžia, kad šį automobilių meistrą jam parekomendavo draugas, kuris jau naudojosi šio meistro paslaugomis. Garaže dirbantį meistrą pasirinko, nes jau nebenaują mašiną remontuoti autorizuotame autoservise jam būtų buvę brangiau, nei pas asmenį, dirbantį individualiai.

Be to, nurodo ir tai, kad 2017-10-25 surašytame nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje yra teigiama, kad „chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų”, tačiau iš nutarimo neįmanoma suprasti, kuo pasireiškė chuliganiškas vairavimas, kur ir kokia transporto priemone šis pažeidimas buvo padarytas, kam konkrečiai tokie kalto asmens veiksmai sukliudė, bei kaip buvo pavojingi. ANK 618 str. 2 d. teigiama, kad nutarime turi būti „duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas“. Šiuo atveju institucija, surašiusi administracinį nutarimą, apsiribojo paprasčiausiu chuliganiško vairavimo apibrėžimo perkėlimu į nutarimą, nenurodydama net transporto priemonės markės bei valstybinio numerio. Mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, 2017-12-07 nutartimi atmesdamas skundą, priėmė neteisingą, skubotą ir nepagrįstą sprendimą. Teigia, jog jis nepadarė administracinio nusižengimo, kurio padarymu yra kaltinamas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pažeidėjas kategoriškai nesutinka su institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog būtent jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 str. 2 d., ir teigia, jog automobilį įvykio metu vairavo automobilių meistras, o jis tuo metu buvo išvykęs į kitą miestą. Be to, pažeidėjas nesutinka ir su pažeidimo kvalifikavimu, teigia, jog iš vaizdo įrašo matyti tik tai, kad automobilio ratai išvažiavus iš apsisukimo praslysta ir automobilį sumėto, t. y. nurodo, jog automobilis nebuvo vairuotas chuliganiškai. Galiausiai, pažeidėjas nurodo, kad jam surašytas nutarimas neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, iš jo nėra aišku, dėl kokių veiksmų jis yra nubaustas. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Pagal ANK 652 str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 str. 4 d. nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (LAT nutartis Nr.e2AT-18-648/2017). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamą administracinį nusižengimą pagrįstos ir atitinka byloje esančius įrodymus.

Visų pirma pažymėtina, jog nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad įvykio metu automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo vairuotas chuliganiškai, o automobilio ratai išvažiavus iš apsisukimo tiesiog praslysta ir automobilis yra sumėtomas, tačiau išanalizavus byloje esančius duomenis matyti, kad automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, tyčia staigiai akceleruojant, priverčiant ratus prasisukti ir sukinėjant vairą, taip priverčiant automobilį slysti šonu, keisti važiavimo kryptį, ir tokiu būdu sukeliant pavojų visiems eismo dalyviams. ANK 420 str. 2 d. numatyta, jog chuliganiškas vairavimas - tai pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų, ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Analizuojant byloje esantį vaizdo įrašą (b. l. 22a) matyti, kad automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Šiaurės pr. antra eismo juosta, prie prekybos centro „Luizė“ staiga akceleruoja, jo vairuotojas sukteli vairą į dešinę, taip priversdamas automobilio galą paslysti (pirmo vaizdo įrašo 1 s.). Tuo metu automobilis staiga pakeičia judėjimo trajektoriją, juda kairiu šonu slysdamas važiavimo kryptimi, užimdamas antrą ir pirmą važiavimo juostas. Automobiliui pasiekus pirmą juostą, automobilis stabdomas (užsidega galiniai žibintai), išlyginama jo važiavimo kryptis ir tuomet vėl staiga akceleruojama, vairas sukamas į kairę, taip priverčiant automobilio galą vėl paslysti (pirmo vaizdo įrašo 3 s.), automobilis pakeičia judėjimo trajektoriją, juda dešiniu šonu slysdamas važiavimo kryptimi, užimdamas pirmą ir antrą važiavimo juostas. Automobiliui pasiekus antrą juostą, automobilis šiek tiek pristabdomas (užsidega galiniai žibintai), ir sukant vairą į dešinę pusę keičiama automobilio slydimo kryptis akceleruojant, automobilis staiga dar kartą keičia judėjimo trajektoriją, juda kairiu šonu slysdamas važiavimo kryptimi, užimdamas antrą ir pirmą važiavimo juostas, įvažiuodamas į lėtėjimo juostą. Po paskutinio manevro automobilis paslysta taip stipriai, jog sudaro statų kampą su kelkraščiu, vairuotojas, nebegalėdamas išlyginti automobilio ir nukreipti jį eismo judėjimo kryptimi, pradeda intensyviai stabdyti (nuolatos dega galiniai žibintai) ir sustoja, kairiu automobilio šonu nukreiptu į eismo judėjimo kryptį, taip užblokuodamas lėtėjimo ir pirmą eismo juostas (pirmo vaizdo įrašo 6 s.). Tuomet automobilio vairuotojas, negalėdamas išvažiuoti tiesiai (automobilis sustojo per arti lėtėjimo juostą ir kelkraštį esančio bortelio), važiuoja atbulomis (pirmo vaizdo įrašo 7 s.), ir įvažiuodamas į lėtėjimo juostą, išsuka iš Šiaurės pr. (antras vaizdo įrašas). Apygardos teismo vertinimu, šis vaizdo įrašas visiškai paneigia apelianto skunde keliamą abejonę, jog automobilis galėjo paslysti netyčia – įraše matomą automobilio slydimą ir jo manevravimą po visą važiuojamąją Šiaurės pr. dalį akivaizdžiai nulėmė besikartojantys valiniai automobilio vairuotojo veiksmai – staigus akceleravimas, automobilio vairo sukiojimas, staigus stabdymas. Be to, vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes - tai, kad automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai - patvirtina ir vaizdo įrašą pateikusio liudytojo T. B. parodymai, kad vairuodamas automobilį pastebėjo chuliganiškai vairuojantį jaunuolį. Kadangi šis įvykis buvo užfiksuotas jo vaizdo registratoriumi, apie tai pranešė policijai. Automobilį vairavo vaikinas, o šalia jo sėdėjo mergina. Vairuotojo neįsidėmėjo, nes viskas vyko greitai, jis važiavo su mažu vaiku, todėl negalėjo sustabdyti pažeidėjo. Vaizdo įrašą policijai elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė kitą dieną (b. l. 39). Analogiškas aplinkybes liudytojas T. B. nurodė ir savo 2017-07-18 paaiškinime policijai (b. l. 11). Šie liudytojo parodymai atskleidžia, kad ir įvykį betarpiškai stebėjęs liudytojas matė ir suprato, kad automobilis vairuojamas chuliganiškai, o jo manevrai, keliantys pavojų kelyje, yra nulemti vairuotojo tyčinių veiksmų, o ne atsitiktinio automobilio slystelėjimo, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Taigi vaizdo įraše užfiksuoti automobilio vairuotojo veiksmai Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip chuliganiškas vairavimas.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog automobilį vairavo būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas D. M.. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su tokia pažeidėjo pozicija. Visų pirma pastebėtina, jog versiją, kad automobilį vairavo ne jis, D. M. iškėlė tik savo skunde pirmosios instancijos teismui, o iki to tiek pažeidėjas, tiek automobilio savininkė nurodė, kad automobilį vairavo D. M.. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas liudytojas E. R. parodė, kad į policijos įstaigą buvo kviečiama ir atvyko pažeidėjo mama L. M., nes jos vardu registruotas automobilis. Kai L. M. atvyko į policijos įstaigą, jis jai parodė vaizdo įrašą, kurį kelis kartus peržiūrėjusi L. M. parašė paaiškinimą, kad automobilį vairavo jos sūnus D. M. (b. l. 40). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta policijos pareigūnė liudytoja A. K. parodė, kad per policijos registruojamų įvykių registrą buvo gautas T. B. pranešimas apie automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), chuliganišką vairavimą, prie kurio buvo pridėtas tai patvirtinantis vaizdo įrašas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad automobilis priklauso L. M., kuri atvykusi paaiškino, kad įvykio metu automobilį vairavo jos sūnus D. M. (b. l. 40). Iš byloje esančio D. M. mamos, pažeidėjo vairuoto automobilio savininkės D. M. paaiškinimo matyti, jog ji savo paaiškinime policijos pareigūnams nurodė, kad įvykio dieną, 2017-07-01, apie 20.25 val., jos vardu registruotą automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo D. M. (b. l 12). Analizuojant byloje esantį vaizdo įrašą matyti, jog jame galima įžvelgti tam tikrus automobilį vairavusio asmens veido bruožus, matosi jo rūbų detalės, laikrodis (pirmo vaizdo įrašo 7 – 11 s.), todėl tai, jog pažeidėjo mama galėjo atpažinti savo sūnų, vairuojantį jos automobilį, nekelia jokių abejonių (b. l. 22a). Aptarti liudytojų parodymai, automobilio savininkės paaiškinimas ir byloje esantis vaizdo įrašas rodo, jog automobilio savininkė peržiūrėjusi vaizdo įrašą atpažino, jog įvykio metu (jos paaiškinime nurodyta konkreti diena ir laikas, kuomet buvo vairuota chuliganiškai) automobilį vairavo jos sūnus D. M. – šią aplinkybę ji nurodė tiek savo ranka rašytame pasiaiškinime, tiek ir policijos pareigūnui, o tai paneigia apeliaciniame skunde teikiamą poziciją, neva L. M. pareigūnams paliudijo negalinti atpažinti asmens, vairuojančio jai priklausantį automobilį. Nors apeliantas nurodo, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija ir apelianto skundą nagrinėjęs teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai dėl to, kad teismo posėdyje nebuvo apklausta jo motina L. M., nors toks prašymas teismui buvo pateiktas, tačiau apygardos teismo vertinimu, šios liudytojos apklausa būtų perteklinė, nes pati įvykio nemačiusi liudytoja negalėtų nurodyti jokių naujų aplinkybių, nei ji nurodė savo ranka rašytame paaiškinime (b. l. 11) policijai. Pastebėtina, kad į policiją L. M. pakvietę pareigūnai nežinojo ir negalėjo žinoti, kas vairavo automobilį, ir tik tuomet, kai pati L. M. savo paaiškinime nurodė, kad automobilį įvykio metu vairavo jos sūnus, į policiją buvo iškviestas D. M..

Analizuojant bylos duomenis matyti, jog aiškinantis įvykio aplinkybes policijoje, vairavimo fakto neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas D. M.. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas liudytojas E. R. parodė, kad D. M. atvykus, jis tą dieną buvo paskirtas bendrauti su į policiją atvykstančiais asmenimis. Pareigūnas D. M. parodė vaizdo medžiagą, pažeidėjas su pažeidimu sutiko, paaiškino, kad važiuojant automobilis pradėjo slysti, jis bandė automobilį ištiesinti, tačiau jam nepavyko, dėl minėto įvykio labai išsigando, susijaudino, grįžęs namo apie tai parašė žinutę savo draugei, šią žinutę parodė ir pareigūnui. Nurodė, kad D. M. protokole pats parašė, kad su pažeidimu sutinka, gailisi, prašė jam paskirti tik baudą, neskirti specialiosios teisės atėmimo. D. M. administraciniu nurodymu jam paskirtos baudos nesumokėjo, negrąžino vairuotojo pažymėjimo, o atvykęs į bylos nagrinėjimą, kaltės nebepripažino ir padėjo viską neigti. D. M. jokių papildomų aplinkybių nenurodė, nesakė, kad automobilį vairavo kitas asmuo. Jis jokio spaudimo D. M. nedarė, neliepė pripažinti kaltės, policijos patalpos yra filmuojamas, joks poveikis asmenims negali būti daromas (b. l. 40). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta policijos pareigūnė liudytoja A. K. parodė, kad D. M. šaukiamas į policijos įstaigą atvyko 2017-07-11, jam parodžius vaizdo įrašą, jis su pažeidimu sutiko ir savo kaltę pripažino. Nurodo, kad nepamena, kokias aplinkybes jis jai nurodė, D. M. paaiškinimo nerašė, tačiau administracinio nusižengimo protokole savo ranka parašė, kad su pažeidimu sutinka, gailisi. Jokio poveikio ji D. M. nedarė, neliepė jam pripažinti kaltės. D. M. neminėjo, kad automobilį vairavo kitas asmuo. Po protokolo surašymo D. M. jai skambino, klausė, kada vyks bylos nagrinėjimas, sakė, kad advokatas jam pasiūlė nesutikti su protokolu, apskųsti nutarimą. Mano, kad D. M. skundą pateikė, nes jam buvo paskirtas specialiosios teisės atėmimas (b. l. 40). Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog D. M. jame savo ranka parašė ir parašu patvirtino, kad su pažeidimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 5). Aptarti liudytojų policijos pareigūnų parodymai, kad pažeidėjas prisipažino įvykio dieną vairavęs automobilį, bei administracinio nusižengimo protokole esantis pažeidėjo paaiškinimas, jog jis su pažeidimu sutinka ir dėl jo gailisi, patvirtina, jog iš pradžių D. M. pripažino padaręs pažeidimą, ir tik vėliau jo pozicija dėl pažeidimo padarymo pasikeitė, ir pažeidimo padarymo faktą jis pradėjo neigti. Ši aplinkybė, kartu su anksčiau nustatytais duomenimis, jog pažeidėjo mama ir automobilio savininkė L. M. atpažino D. M., kaip asmenį chuliganiškai vairavusį automobilį, patvirtina Institucijos ir pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad būtent D. M. 2017-07-01, 20.27 val., Klaipėdoje, Šiaurės pr., chuliganiškai vairavo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame kontekste pažymėtina, jog nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai nenori, kad teismas naikintų ir neteisėtais pripažintų jų surašytus nutarimus, ir dėl to gali duoti melagingus parodymus, tačiau tokie hipotetiniai pažeidėjo pasvarstymai nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis. Kita vertus, policijos pareigūnų nurodomas aplinkybes patvirtina byloje esantys tiek pažeidėjo rankraštinis įrašas administracinio nusižengimo protokole, kad dėl padaryto pažeidimo jis prisipažįsta ir gailisi, tiek ir L. M. paaiškinimas, kad jos automobilį 2017-07-01 vairavo jos sūnus. Pažymėtina, jog D. M. nepaneigė policijos pareigūno liudytojo E. R. nurodytos aplinkybės, kad D. M. jam parodė žinutę, kurią po įvykio jis nusiuntė savo draugei, jog dėl įvykio labai išsigando, susijaudino, o apie šią žinutę policijos pareigūnas galėjo sužinoti tik iš paties pažeidėjo. Taigi byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų policijos pareigūnų suinteresuotumą apkalbėti pažeidėją, jų parodymus patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Kita vertus, vadovaujantis apelianto logika dėl policininkų procesinio suinteresuotumo, policijos pareigūnai niekuomet negalėtų duoti parodymų, tačiau įstatymai nenumato, kad policijos pareigūnas negali būti liudytoju byloje ir parodyti jam žinomų aplinkybių. Dėl išvardytų priežasčių nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai vadovavosi liudytojų policijos pareigūnų parodymais.

Nors apeliaciniame skunde laikomasi skunde pirmosios instancijos teismui iškeltos versijos, jog pažeidimo padarymo dieną D. M. ir liudytojas A. S. buvo Vilniuje, o automobilis neva buvo paliktas remontui garaže pas meistrą Tomą, kuris ir padarė D. M. inkriminuotą administracinį nusižengimą, tačiau tokia  įvykių versija yra visiškai neįtikima ir nelogiška, ją grindžia tik nenuoseklūs paties nukentėjusiojo ir jo draugo A. S. parodymai. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas D. M. nurodė, kad automobilis priklauso jo mamai, tačiau faktiškai automobiliu naudojasi jis. Šiuo automobiliu kartu su A. S. jis planavo vykti į Vilnių, tačiau 2017-07-01 pastebėjo, kad automobilio variklis vibruoja, skleidžia dūmus, todėl A. S. pasiūlė automobilį nugabenti jo pažįstamam automechanikui Tomui, kuris turi garažą Kaštonų g., garažų bendrijoje. Tą pačią dieną po pietų nuvyko pas Tomą, paliko jam automobilį tvarkyti, sumokėjo 100 Eur. Į Vilnių važiavo su A. S. automobiliu, o sekmadienį (2017-07-02) grįžęs iš Vilniaus, iš Tomo pasiėmė savo automobilį, kuris jau buvo suremontuotas. Automobilį vairavo ir administracinį nusižengimą padarė Tomas, kurio kitų asmens duomenų nežino (b. l. 33-34). Duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas A. S. parodė, kad D. M. yra jo draugas nuo vaikystės, jie ketino važiuoti į Vilnių pas pažeidėjo pusseserę. Šeštadienį po pietų atvažiavo pas D. M., kuris užvedė automobilį, tačiau iš automobilio variklio pradėjo eiti dūmai. A. S. paskambino pažįstamam automechanikui, kuris sutiko automobilį suremontuoti. Minėtas automechanikas dirbo garaže, privačiai, prie Šiaurės pr., garažų bendrijoje. Atvykus pas automechaniką, jis jau remontavo kitą automobilį, po to turėjo remontuoti D. M. automobilį. Į Vilnių vyko 2017-07-01 A. S. automobiliu, iš Vilniaus grįžo kitos dienos vakare. Vilniuje jis pasiėmė lietus diskus su padangomis, o D. M. ketino aplankyti pusseserę. Iš Vilniaus sugrįžo sekmadienį, 2017-07-02, Vilniuje nakvojo pas D. M. pusseserę. Pasiimti D. M. automobilį vyko kartu su D. M., automechanikas sakė, kad sugedo automobilio purkštukai. Automechaniką rekomendavo jo draugas, kai reikėjo skubiai suremontuoti jo automobilį po eismo įvykio. Automechaniko vardas Tomas, kitų jo asmens duomenų nežino. Turėjo savo telefone Tomo telefono numerį, tačiau jo mobilaus ryšio telefonas, kur buvo išsaugotas Tomo telefono numeris, sugedo, todėl Tomo telefono numerio nurodyti teismui negali. D. M. Tomui sumokėjo 100 Eur. Atvykę pasiimti automobilio, laukė Tomo prie jo garažo, matė, kad Tomas grįžo D. M. automobiliu (b. l. 34).

Visų pirma pažymėtina, kad tiek pažeidėjas D. M., tiek ir gynybos pakviestas liudytojas A. S. yra draugai nuo vaikystės, be to, duodamas parodymus A. S. pažymėjo, kad jis turėjo išvažiuoti į Vokietiją, tačiau dėl to, kad galėtų paliudyti ir patvirtinti D. M. nurodomas aplinkybes, jis liko Lietuvoje (2017-11-27 teismo posėdžio įrašo 34.05 min.). Šios aplinkybės atskleidžia, jog šio liudytojo parodymai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, turi būti vertinami itin rezervuotai, nes jis gali būti suinteresuotas padėti savo draugui išvengti gręsiančios griežtos administracinės atsakomybės. Akivaizdu, jog iki teisiamojo posėdžio pažeidėjas ir liudytojas turėjo pakankamai laiko suderinti savo pozicijas taip, kad jos atitiktų jų palaikomą įvykių versiją, ir kad jie vieningai nurodytų, kad 2017-07-01 D. M. paliko savo sugedusį automobilį garaže pas meistrą Tomą, kurio jokių duomenų nežino, tuomet kartu išvyko į Vilnių pas D. M. pusseserę, o automobilį atsiėmė tik 2017-07-02 po to, kai jo sugedusius purkštukus suremontavo meistras Tomas, t. y. kad pažeidimo padarymo metu automobilis buvo pas meistrą Tomą, todėl ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į šių asmenų parodymuose pateikiamas įvykių detales, kurių asmenys galėjo neaptarti, laikydami jas neesminėmis, tačiau jos buvo pakankamai svarbios, kad būtų įsiminamos.

Analizuojant parodymus matyti, kad D. M. iš pradžių nurodė, jog meistrui paliko 100 Eur, po to nurodė, kad Tomui, remontavusiam automobilį, paliko iš viso 200 Eur (2017-11-27 teismo posėdžio įrašo 15.53 min.). Visą laiką su D. M. teigiantis kartu buvęs liudytojas A. S. nurodė, kad D. M. Tomui sumokėjo 100 Eur, tačiau negalėjo nurodyti, ar D. M. mokėjo ir kiek mokėjo meistrui, atsiimdamas automobilį. Liudytojas A. S. nurodo, kad jie ilgai laukė prie garažo Tomo, ir po to jis atvyko prie garažo su D. M. automobiliu, kas sukėlė jo pasipiktinimą, tuo tarpu pats D. M. tokios, šiuo atveju esminės aplinkybės (kad jis matė automechaniką Tomą vairuojant jo automobilį) duodamas parodymus teisme nenurodė, tik paminėjo, kad 2017-07-02 atvažiavo atsiimti automobilį iš Tomo ir jam sumokėjo už remontą (2017-11-27 teismo posėdžio įrašo 15.40 min.). Liudytojas A. S. nurodė, kad jam Tomas nebuvo remontavęs automobilio, jis Tomui tik kažkada buvo skambinęs dėl remonto, bet šis atsisakė remontuoti A. S. automobilį (2017-11-27 teismo posėdžio įrašo 35.05 min.), tuo tarpu D. M. nurodė, jog Tomas prieš tai buvo remontavęs A. S. automobilį, todėl jis turėjo jo kontaktus (2017-11-27 teismo posėdžio įrašo 16.30 min.). A. S., dėstydamas kelionės į Vilnių priežastis nurodė, jog jie važiavo į Vilnių pas D. M. pusseserę, kuri pati turėjo panašų automobilį kaip jo, ir pasiūlė jam padovanoti lietus diskus su padangomis, kuriuos žadėjo mesti lauk (2017-11-27 teismo posėdžio įrašo 25.50 min.), tuo tarpu D. M. nurodė, jog A. S. savo automobilį buvo įsigijęs iš jo pusseserės draugo, o šio automobilio ratai liko pas pusseserę Vilniuje, todėl jie važiavo pasiimti A. S. ratų, likusių pas pusseserę (2017-11-27 teismo posėdžio įrašo 19.50 min). Pažymėtina, kad A. S. iš pradžių nurodė, kad jis padengė visas kelionės išlaidas (2017-11-27 teismo posėdžio įrašo 26 min), tačiau vėliau nurodė, kad kelionės išlaidas jis su D. M. pasidalino per pusę (2017-11-27 teismo posėdžio įrašo 33.03 min). Aptartos aplinkybės atskleidžia, jog pažeidėjo ir liudytojo parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi dėl aplinkybių (dėl meistrui Tomui sumokėtų pinigų, dėl A. S. susipažinimo su meistru aplinkybių, dėl neva Vilniuje atsiimtų lietų diskų su padangomis atidavimo priežasties, dėl automobilio atsiėmimo iš meistro aplinkybių), kurias šie asmenys turėjo atsiminti ir vienodai nurodyti, jei šie įvykai 2017-07-01 – 2017-07-02 iš tiesų būtų klostęsi taip, kaip nurodo D. M. ir A. S..

Apygardos teismas pažymi ir tai, kad pažeidėjo ir jo draugo liudytojo A. S. įvykių versija neįtikima ne tik dėl to, kad jų parodymai nesutampa ir yra prieštaringi, tačiau ir dėl pačios situacijos nelogiškumo ir šių asmenų nesugebėjimo nurodyti jokių konkrečių duomenų apie neva automobilį įvykio metu remontavusį meistrą Tomą. Tiek pažeidėjas, tiek liudytojas A. S. nurodė, jog sugedus D. M. automobiliui, būtent A. S. jam pasiūlė meistrą Tomą, pas kurį, anot D. M., A. S. yra remontavęs savo automobilį, tačiau pats liudytojas nurodė nei karto šio meistro paslaugomis nesinaudojęs, prieš tai su juo net nebuvęs susitikęs, ir tik turėjo jo numerį. Taigi, D. M. ir A. S. nurodo, kad L. M. automobilį prieš išvažiuodami į Vilnių jie patikėjo meistrui Tomui, kuris dirbo garaže garažų bendrijoje, be jokios iškabos, ant kurios būtų nurodyti meistro kontaktai, ir kurio nei vienas iš jų nebuvo matęs prieš tai. Vieninteliai duomenys, kuriuos apie meistrą Tomą žinojo A. S., yra jo telefono numeris, tačiau ir šio jis neva neišsaugojo, nes jo telefonas sugedo. Pastebėtina, kad nors liudytojas A. S. nurodė, kad jam automechaniką Tomą buvo rekomendavęs jo kolega, dirbęs automobilių servise, tačiau A. S. vis tiek teigia, jog neva pametęs telefoną, jis nebeturėjo jokių galimybių sužinoti meistro kontaktinių duomenų, nors tokiu atveju jis tiesiog galėjo kreiptis į tą patį kolegą, iš kurio ir buvo gavęs Tomo numerį. Negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog neįtikima, kad D. M., neprašydamas jokių meistro Tomo duomenų, ir nereikalaudamas jokio pakvitavimo apie jam perduodamą automobilį bei sumokamus pinigus, pirmą kartą sutikęs meistrą, perdavė vertingą mamos automobilį ir sumokėjo 100 Eur už remontą nei jam pačiam, nei jo draugui A. S. visiškai nepažįstamam asmeniui. Pažymėtina ir tai, jog nors pažeidėjas ir jo draugas nurodė, kad sužinojus apie chuliganišką vairavimą, jie neva nuvyko prie garažo, kuriame automobilį remontavo Tomas, tačiau jis čia nebedirbo, ir jokių duomenų apie jį jiems neva nepavyko sužinoti, nors meistro telefono numerį galima gauti, iš telekomunikacijų bendrovių paprašius neva meistrui skambinusio A. S. 2017-07-01 pokalbių išklotinės. Be to, nors apeliaciniame skunde teigiama, jog D. M. buvo nuvykęs prie to garažo, kuriame jo automobilį remontavo Tomas, tačiau šiuo metu jo ten nėra, o aplinkinių garažų savininkai nieko konkretaus apie Tomą pasakyti negali, Tomui nepavyksta prisiskambinti ir telefonu, tačiau kaip matyti iš liudytojo A. S. parodymų, būtent jis žinojo Tomo numerį, o šiuo metu jis nebėra žinomas, nes sugedo telefonas, kuriame neva buvo išsaugotas meistro Tomo numeris. Taigi, pasak liudytojo A. S., skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, D. M. net negalėjo mėginti skambinti meistrui, remontavusiam jo mamos automobilį, nes Tomo numeris jau buvo prarastas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeidėjo ir liudytojo A. S. pateikiama įvykių versija, remiantis aptartais duomenimis, yra neįtikėtina, o vaikinų veiksmai patikint visiškai svetimam ir nepažįstamam žmogui brangų turtą – automobilį, yra nelogiški. Neįtikima ir tai, jog apie kurį laiką garažuose dirbusį ir privačiai transporto priemones dirbusį asmenį nieko negalėjo pasakyti gretimų garažų savininkai. Pastebėtina, jog pažeidėjas taip pat galėjo pasiteirauti garažų bendrijoje, kam priklauso garažas, kuriame dirbo meistras Tomas, tačiau to taip pat nepadarė, t. y. realiai nedėjo jokių pastangų išsiaiškinti automobilį remontavusio meistro tapatybę, o tokių pastangų nedėjimas rodo, jog 2017-07-01 pažeidėjas mamos automobilio niekam perdavęs ir nebuvo. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui abejones nepagrįstai kėlė situacija, kad savo automobilį D. M. paliko remontuoti nepažįstamam asmeniui be jokio priėmimo-perdavimo akto kažkokiame garaže, nes šį automobilių meistrą jam parekomendavo draugas, kuris jau naudojosi šio meistro paslaugomis, o garaže dirbantį meistrą pasirinko, nes jau nebenaują mašiną remontuoti autorizuotame autoservise jam būtų buvę brangiau, nei pas asmenį, dirbantį individualiai, tačiau pažymėtina, kaip jau minėta, A. S. nurodė, kad pas minėtą meistrą automobilio niekada nebuvo tvarkęs, prieš tai buvo tik kartą su juo kalbėjęs telefonu. Kita vertus, tam, jog būtų gaunami automobilių meistro kontaktiniai duomenys, sudaromas priėmimo-perdavimo aktas, galų gale išduodamas pinigų priėmimo kvitas 100 Eur, kuriuos D. M. sumokėjo avansu už automobilio remontą, remontas neprivalo būti atliekamas brangiame autorizuotame servise – tokių dokumentų galima prašyti ir iš privačiai automobilių remontu užsiimančio asmens.

Apibendrinant byloje esančius duomenis apie aptartą pažeidėjo keliamą jį teisinančią įvykio versiją matyti, jog D. M. versija yra grindžiama tik jo parodymus ne visiškai atitinkančiais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto jo draugo liudytojo A. S. parodymais, kurie yra ne tik prieštaringi ir nenuoseklūs, tačiau ir nesutampa dėl svarbių paties pažeidėjo nurodomų įvykio detalių, be to, D. M. nenurodė jokių kitų jam prieinamų duomenų (telefono išklotinės, kurioje būtų matoma, kad 2017-07-01 buvo skambinta meistrui, garažų bendrijos duomenų apie tai, kam priklauso garažas, kuriame vyko remontas ir pan.), kurie patvirtintų jo versiją, neva įvykio dieną automobilį jis patikėjo meistrui Tomui. Sistemiškai analizuojant anksčiau aptartus byloje surinktus ir ištirtus duomenis, matyti, jog pažeidėjo keliamą jį teisinančią versiją visiškai paneigia: liudytojų policijos pareigūnų parodymai, kad į policiją atvykusi L. M. patvirtino, kad ji atpažįsta įvykio metu automobilį vairavusį D. M.; L. M. paaiškinimas, kad įvykio metu automobilį vairavo D. M.; liudytojų policijos pareigūnų parodymai, kad į policiją atvykęs D. M. pripažino, kad vairavo automobilį įvykio metu; liudytojo T. B. parodymai, kad automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, jį vairavo vaikinas, o šalia jo sėdėjo mergina; administracinio nusižengimo protokole esantis D. M. rankraštinis įrašas, kad jis dėl pažeidimo padarymo prisipažįsta ir gailisi; byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti chuliganiškai vairuojamas automobilis ir jame sėdintis jaunuolis. Įvertinus aptartus duomenis, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad D. M. teisinanti versija ir ją tvirtinantys liudytojo parodymai yra visiškai paneigti aukščiau aptartų D. M. kaltinančių įrodymų visumos, teismas tinkamai įvertino pažeidėjo versiją kaip pasirinktą gynybos būdą, ir pagrįstai ją atmetė kaip neatitinkančią tikrovės. D. M. kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo nekelia jokių abejonių.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje trūkumų, apeliantas nurodo, kad iš nutarimo neįmanoma suprasti, kuo pasireiškė chuliganiškas vairavimas, kur ir kokia transporto priemone šis pažeidimas buvo padarytas, kam konkrečiai tokie kalto asmens veiksmai sukliudė bei kaip buvo pavojingi, o institucija, surašiusi administracinį nutarimą, apsiribojo paprasčiausiu chuliganiško vairavimo apibrėžimo perkėlimu į nutarimą, nenurodydama net transporto priemonės markės bei valstybinio numerio. ANK 618 str. 2 d. numatyta, kad pareigūno priimtame nutarime administracinio nusižengimo byloje turi būti nurodomas nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Analizuojant byloje esantį Institucijos priimtą nutarimą matyti, jog jis iš esmės atitinka ANK 618 str. 2 d. reikalavimus, nurodomi esminiai duomenys apie pažeidėją, jo pažeidimo kvalifikacija pagal ANK, pažeistas KET punktas, pažeidimo padarymo laikas ir vieta, nutarimą priėmęs pareigūnas. Nors apeliaciniame skunde pažymima, kad nutarime nenurodoma, kam konkrečiai tokie kalto asmens veiksmai sukliudė, tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė (konkrečių asmenų, kuriems būtų kilęs pavojus dėl chuliganiško vairavimo nurodymas), sprendžiant dėl asmens atsakomybės pagal ANK 420 str. 2 d., ir neturi būti nurodyta. Šio nusižengimo sudėtis formali, ir konkretūs padariniai, t. y. konkretiems asmenims sukeltas pavojus, nėra būtinasis jos požymis.

Galima sutikti su apeliantu, jog nutarime ne visiškai tiksliai atskleista pati pažeidimo esmė, t. y. tiksliai nenurodyti konkretūs D. M. veiksmai, kuriais pasireiškė ANK 420 str. 2 d. numatytos veikos padarymas, tačiau pažymėtina, jog pažeidėjo veiksmai aiškiai užfiksuoti byloje esančiame vaizdo įraše, iš kurio galima aiškiai matyti, kokie D. M. veiksmai lėmė tokią teisinę jo veiksmų kvalifikaciją: automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai tyčia staigiai akceleruojant, priverčiant ratus prasisukti ir sukinėjant vairą, priverčiant automobilį slysti šonu, keisti važiavimo kryptį, ir taip sukeliant pavojų visiems eismo dalyviams judrioje miesto gatvėje. Su šiuo vaizdo įrašu prieš nutarimo surašymą susipažino tiek automobilio savininkė L. M., tiek ir pats pažeidėjas D. M.. Pažymėtina, kad policijos pareigūnas liudytojas E. R. nurodė, kad surašant nutarimą yra remiamasi administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis, nes jos yra sistemoje, koreguoti negalima, taigi pareigūnai nutarime neturėjo galimybės nurodyti daugiau D. M. pažeidimo esmę apibūdinančių aplinkybių, nei jų buvo nurodyta protokole, nekeisdami paties protokolo. Kita vertus, tinkamas protokolo (šiuo atveju jame nurodoma pažeidimo esmė sutampa su nurodoma nutarime) surašymas siejamas su asmens teisės į gynybą užtikrinimu, jam suteikiant galimybę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir gintis nuo pareikšto kaltinimo, tačiau pažeidėjas savo skunde pirmosios instancijos teismui šios aplinkybės, jog netinkamai suformuluota pažeidimo esmė būtų trukdžiusi jam tinkamai pasiruošti gynybai, nenurodė. Kaip matyti iš D. M. skundo pirmosios instancijos teismui, apie tai, jog protokolas ar institucijos priimtas nutarimas neatitiktų kokių nors jiems keliamų reikalavimų, net nebuvo užsiminta, o netinkamai nutarime suformuluotą pažeidimo esmę apeliantas pradėjo akcentuoti tik apeliaciniame skunde apygardos teismui, kas taip pat rodo, kad aptarti institucijos procesinio sprendimo (nutarimo) trūkumai pažeidėjui tiksliai suprasti kaltinimo esmę, gintis nuo šio kaltinimo ir jį apskųsti pirmosios instancijos teismui taip pat nesutrukdė. Kita vertus, pažeidėjo gynybinė pozicija buvo grindžiama paties pažeidėjo vairavimo fakto neigimu, o ne kokių nors faktinių vairavimo aplinkybių ginčijimu. Akivaizdu, jog nenustačius, kad institucijos 2017-10-25 nutarime butų esminių trūkumų, dėl kurių kaltas asmuo nesuprastų, dėl kokių savo veiksmų yra nubaustas, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir šį institucijos priimtą procesinį sprendimą pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu.

Įvertinęs bylos medžiagą, institucijos nutarimą, pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog D. M. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 7 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, apeliacinio skundo argumentai D. M. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį ar Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos specialisto 2017-10-25 nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

D. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                      Linas Pauliukėnas