REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 8 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. O. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas M. O. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) 2024 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 21RE-35, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2023 m. lapkričio 15 d. raštą Nr. A33(1)-11893 ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. spalio 24 d. prašymą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 13 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu informuoti, ar Vilniaus rajono savivaldybė pasirašys Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį dėl (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos (duomenys neskelbtini) kaip pavaizduota priede Nr. 1 projektavimo ir įrengimo. Prašyme nurodė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso sklypai esantys Vilniaus rajone (duomenys neskelbtini). Sklypuose planuojami statyti dvibučiai gyvenamieji namai. Administracija 2023 m. gegužės 9 d. rašte Nr. A33(1)-4591 nurodė, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – SIPĮ) 8 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, remdamasi Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477, sprendiniais informavo, kad (duomenys neskelbtini) atkarpa (duomenys neskelbtini) patenka į Savivaldybės teritorijos planavimo dokumentuose suplanuotą Savivaldybės infrastruktūrą. Atsakydama į 1 klausimą, nurodė, kad 2020 m. birželio 5 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3- 170 buvo pavirtintas Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašas, minėtame sąraše kelio atkarpa (duomenys neskelbtini) nėra įrašyta. Pasiūlė kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybę dėl kelio atkarpos įtraukimo į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą (toliau – Sąrašas). Pažymėjo, kad Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo klausimas bus nagrinėjamas tada, kai nurodyta kelio atkarpa bus įtraukta į minėtą Sąrašą. 2023 m. spalio 24 d. pareiškėjas kreipėsi į Administraciją, prašydamas: 1) pagrįsti teisės aktais, kodėl dėl kelio (duomenys neskelbtini) atkarpos, kuri yra suplanuota specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, reikalinga dar papildomai kelią įtraukti į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, nors SIPĮ 8 straipsnio 3 dalies 3 punktas sako, kad Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma, kai siekiama įrengti ar pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nesuplanuotą savivaldybės infrastruktūrą; 2) patvirtinti, ar kelio atkarpai (duomenys neskelbtini) bus pasirašoma Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, jei kelias yra suplanuotas Savivaldybės teritorijos planavimo dokumentuose, bet neįtrauktas į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą.

Pareiškėjas nesutinka su ginčijamu Administracijos raštu, nes, jo vertinimu, nepagrindžiamas reikalavimas kelią įtraukti į Sąrašą, kad būtų nagrinėjamas klausimas dėl Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo. Cituodamas SIPĮ 8 straipsnio 3 dalį teigia, kad įstatymas nustato baigtinį sąrašą, kada savivaldybių infrastruktūros plėtros sutartis yra nesudaroma. Reikalavimo nurodytą kelio atkarpą įtraukti į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą šiame sąraše nėra. Dėl to, pareiškėjo vertinimu, administracija viršijo savo kompetencijos ribas ir nustatė naują teisinį reguliavimą, kuris nėra nurodytas įstatyme. Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo išnagrinėti prašymą ir pateikti atsakymą ar motyvuotai atsisakyti tai padaryti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjas gavo atsakymą, kuris nėra pagrįstas galiojančiomis SIPĮ normomis. 

Teigia, kad Administracijos raštas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, nes pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, kuriuose planuojami statyti dvibučiai gyvenamieji namai. Pareiškėjas nori realizuoti jam Lietuvos Respublikos Konstitucija užtikrintą teisę į asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą. Jei Vilniaus rajono savivaldybė pasirašys Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį dėl (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos (duomenys neskelbtini), tai užtikrins dvibučių gyvenamųjų namų statybas, nes naujiems gyvenamiesiems namams reikalinga išvystyta infrastruktūra, kuria naudosis būsimi namų gyventojai. Nesant galimybei vystyti infrastruktūrą, nebus galimybės ir vykdyti namų statybą, nes tokius namus mažai kas pirks. Tokiu būdu yra stabdoma pareiškėjo ūkinės veiklos iniciatyva bei laisvė.

Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad skundas grindžiamas tik paties pareiškėjo nepagrįstomis išvadomis dėl teisės aktų taikymo.

Administracijos vertinimu, pareiškėjas šioje byloje nenurodo, kokią konkrečiai teisę ar interesą jis siekia apginti, kokiu būdu prašomas panaikinti raštas pažeidžia jo teises ir interesus. Administracijos vertinimu, skundžiamas raštas jam nesukelia teisinių pasekmių, o viešojo intereso pareiškėjas ginti nėra įgaliotas. Tai, kad pareiškėjui nepatinka gautas raštas dar nereiškia, jog jis yra neteisėtas arba nepagrįstas.

Pažymi, kad pareiškėjas savo suinteresuotumą byloje grindžia tuo, kad skundžiamas raštas pažeidžia jo teisę į ūkinės veiklos laisvę – Administracijos raštas dėl Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties pasirašymo stabdo pareiškėjo ūkinės veiklos galimybes. Tačiau pareiškėjas nutyli, kad ūkinė veikla – tai bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, kuria siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos (Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 40 dalis). Pareiškėjas siekia vykdyti statybas turėdamas tikslą užsidirbti. SIPĮ 15 straipsnio 1 dalis numato pareigą statytojams (vystytojams) mokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką. Administracijos vertinimu, skundžiamas Administracijos raštas neužkerta kelio pareiškėjui vystyti savo ūkinę veiklą (kuri susideda ne tik iš pajamų, bet ir iš išlaidų).

Nurodo, kad Administracija nagrinėja prašymus atsižvelgdama į jų turinį, neviršydama teisės aktais suteiktų įgaliojimų. Pareiškėjas prašyme uždavė Administracijai 2 klausimus, į kuriuos Administracija atsakė. Atsakymas yra grindžiamas teisės aktais ir motyvuojamas. Tai, kad pareiškėjui nepatinka gautas raštas, dar nereiškia, jog jis yra neteisėtas arba nepagrįstas.

Pažymi, kad ne kiekviena infrastruktūra, suplanuota savivaldybės teritorijų planavimo dokumentuose, yra laikoma inžinerine savivaldybės infrastruktūra, kaip ji apibrėžiama SIPĮ 2 straipsnio 1 ir 5 dalyse. SIPĮ aiškiai nurodo, kad inžinerine savivaldybės infrastruktūra yra laikomi tik vietinės reikšmės keliai. Vietinės reikšmės kelių apibrėžimas yra nurodomas Lietuvos Respublikos kelių įstatyme (toliau – KĮ). Būtent todėl skundžiamame rašte pareiškėjui buvo atsakyta, kad pagal SIPĮ nuostatas, inžinerine savivaldybės infrastruktūra yra laikomi tik vietinės reikšmės keliai, Savivaldybei priklauso tik tie vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės, kurie Savivaldybės tarybos sprendimu yra įtraukti į Sąrašą, pareiškėjo prašyme nurodyta (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa nėra įtraukta į Sąrašą. Pareiškėjui papildomai buvo paaiškinta, kad klausimai dėl kelių ir gatvių įtraukimo į sąrašą yra sprendžiami vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. T3-61 patvirtinto Kelių ir gatvių įtraukimo į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą tvarkos aprašo nuostatomis. Atitinkamai šiuo metu už Prašyme nurodytą gatvės atkarpą yra atsakingas žemės sklypo savininkas, nes ši gatvės atkarpa yra naudojama jo reikmėms ir nelaikoma kaip inžinerinė savivaldybės infrastruktūra, kaip ją apibrėžia SIPĮ 2 straipsnio 1 ir 5 dalys. Be to, Administracija skundžiamame rašte priminė pareiškėjui, kad jis jau buvo kreipęsis 2023 m. balandžio 13 d. su analogišku prašymu Nr. A34(1)-3507 į kurį Administracija jam pateikė išsamų atsakymą 2023 m. gegužės 9 d. raštu Nr. A33(1)-4591.

Administracijos vertinimu, skundžiamas raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus reikalavimus: yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis (nurodomi teisės aktai, kuriais remiantis buvo priimtas skundžiamas raštas), yra pateikiami tokio atsakymo argumentai – pagal SIPĮ nuostatas inžinerine savivaldybės infrastruktūra yra laikomi tik vietinės reikšmės keliai, o pareiškėjo prašyme nurodyta (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa nėra įtraukta į Sąrašą. Rašte nurodyta apskundimo tvarka, jis yra elektroniniu būdu pasirašytas jį priėmusio pareigūno.

Nurodo, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė, nes jos nėra būtinos.

Skundas netenkintinas.

Ginčas tarp šalių kilo dėl LAGK sprendimo ir Administracijos rašto, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta:

Pareiškėjas 2023 m. balandžio 13 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu, kuriame nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso sklypai Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), kuriuose planuojami statyti dvibučiai gyvenamieji namai. Prašė informuoti, ar Savivaldybė pasirašys Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį dėl (duomenys neskelbtini) g. atkarpos (duomenys neskelbtini) kaip pavaizduota priede Nr. 1 projektavimo ir įrengimo (1 punktas), atsisakius tenkinti prašymą, motyvus pagrįsti galiojančiomis teisės normomis (3 punktas).

Savivaldybės meras 2023 m. gegužės 9 d. rašte Nr. A33(1)-4591 „Dėl informacijos suteikimo“, atsakydamas į 2022 m. balandžio 13 d. prašymą, vadovavosi SIPĮ 8 straipsnio 3 dalimi, nurodydamas atvejus, kai sudaroma ir nesudaroma savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis. Remdamasis Savivaldybės teritorijos dalies Bendrojo plano sprendiniais informavo, kad numatyta atkarpa (duomenys neskelbtini) patenka į Savivaldybės teritorijos planavimo dokumentuose suplanuotą Savivaldybės infrastruktūrą. Nurodė, kad pagal KĮ keliai skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius; viešieji keliai tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; vidaus keliai tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams); vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims; vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos. Informavo, kad 2020 m. birželio 5 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-170 buvo pavirtintas Sąrašas, kuriame kelio atkarpa (duomenys neskelbtini) nėra įrašyta. Pasiūlė kreiptis į Savivaldybę dėl kelio atkarpos įtraukimo į Sąrašą. Nurodo, kad Savivaldybės infrastruktūros plėtos sutarties sudarymo klausimas bus nagrinėjamas tada, kai nurodyta kelio atkarpa bus įtraukta į minėta Sąrašą.

Pareiškėjas 2023 m. spalio 24 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu: 1) pagrįsti teisės aktais, kodėl dėl kelio (duomenys neskelbtini) atkarpos, kuri yra suplanuota specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, reikalinga dar papildomai kelią įtraukti į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, nors SIPĮ 8 straipsnio 3 dalies 3 punktas sako, kad Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma, kai siekiama įrengti ar pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nesuplanuotą savivaldybės infrastruktūrą; 2) patvirtinti, ar kelio atkarpai (duomenys neskelbtini) bus pasirašoma Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, jei kelias yra suplanuotas Savivaldybės teritorijos planavimo dokumentuose, bet neįtrauktas į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą. Prašyme nurodė, kad Savivaldybės administracijos reikalavimas prieš pasirašant Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį įtraukti kelią į Sąrašą yra perteklinis.

Administracija ginčijamame rašte nurodė, kad Savivaldybė nėra įgaliota aiškinti teisės aktų, todėl teikia tik nuomonę, kuri negali būti laikoma Savivaldybės sprendimu konkrečioje situacijoje. Pažymėjo, kad pareiškėjas jau yra kreipęsis 2023 m. balandžio 13 d. su analogišku prašymu, į kurį Savivaldybė pateikė išsamų 2023 m. gegužės 9 d. raštą. Vadovavosi SIPĮ ir nurodė, kas laikoma savivaldybės infrastruktūra, inžinerine savivaldybės infrastruktūra. 2023 m. spalio 24 d. prašyme nepateikė duomenų, kad nurodyta kelio atkarpa šiuo metu yra pripažinta kaip Savivaldybės infrastruktūra, t. y. jog kelio atkarpa yra vietinės reikšmės kelias. Išdėstė KĮ nuostatas dėl kelių skirstymo į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius, viešųjų ir vidaus kelių, vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių bei vidaus kelių nuosavybės teisių. Nurodė, kad vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos. Informavo, kad klausimai dėl kelių ir gatvių įtraukimo į sąrašą yra sprendžiami vadovaujantis Aprašo nuostatomis. Pažymėjo, kad kompensuojama tik už Savivaldybės infrastruktūros plėtrą, o pareiškėjo kelio atkarpa šiuo metu neatitinka sąvokos, numatytos SIPĮ 2 straipsnio 1, 5 ir 6 dalyse. Kadangi prašyme nepateikė naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio 2023 m. gegužės 9 d. rašto pagrįstumu, Savivaldybės pozicija, išdėstyta 2023 m. gegužės 9 d. rašte, nesikeičia.

LAGK pareiškėjo skundą dėl Administracijos ginčijamo rašto panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad rašte pareiškėjo 2023 m. spalio 24 d. prašymo nagrinėjimo motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, jame iš esmės atsakyta į pareiškėjo klausimus, raštas atitinka pareiškėjo teikto prašymo turinį ir VAĮ nustatytus informacijos pateikimo išsamumo reikalavimus. Nenustatyta, kad nagrinėjant 2023 m. spalio 24 d. prašymą buvo padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai, kurie būtų pagrindas pripažinti neteisėtu ginčijamą atsakovės raštą. Vien tai, kad pareiškėjo netenkina Administracijos pateikto rašto turinys, nesudaro pagrindo panaikinti šį raštą.

Pareiškėjas, prašydamas panaikinti skundžiamus raštą ir sprendimą, nurodo, kad jie yra neteisėti, nes neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.

Pagal SIPĮ 1 straipsnio 2 dalį SIPĮ tikslas – užtikrinti savivaldybės reikmes atitinkančią savivaldybės infrastruktūros plėtrą.

SIPĮ 7 straipsnyje reglamentuojama savivaldybės infrastruktūros plėtros organizavimo ir įgyvendinimo tvarka. Pagal SIPĮ 7 straipsnio 3 dalį, savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius (iniciatoriai), siekdamas (siekdami) suprojektuoti, įrengti ir (ar) pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose suplanuotą savivaldybės infrastruktūrą ar atskirus šios infrastruktūros elementus, inicijuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymą, pateikdamas (pateikdami) raštu pasiūlymą savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriui. SIPĮ 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus veiksmai gavus tokį pasiūlymą, be kita ko, nustatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius per 15 darbo dienų nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) kreipimosi gavimo dienos raštu informuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorių (iniciatorius) apie pasiūlymo priėmimą ir sutarties sudarymo sąlygas arba apie motyvuotą pasiūlymo atmetimą; pasiūlymas atmetamas, kai nėra parengto ir patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ir (ar) kai pasiūlymas prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams, galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams, priemonių planui (išskyrus atvejus, kai vystoma neprioritetinė savivaldybės infrastruktūra) ir (ar) yra gautas savivaldybės infrastruktūros valdytojo (valdytojų) motyvuotas nepritarimas sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį. SIPĮ 7 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad ginčai dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus sprendimo atsisakyti inicijuoti savivaldybės infrastruktūros plėtrą nagrinėjami teisme.

SIPĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma, kai planuojama statyti naują ir (ar) rekonstruoti esamą pastatą, inžinerinį statinį, kuris nepriklauso savivaldybės infrastruktūrai, ir (ar) esamą inžinerinį statinį rekonstruoti į pastatą, kuriems naudoti reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis turi apimti savivaldybės infrastruktūros, reikalingos planuojamam statyti naujam ir (ar) rekonstruoti esamam pastatui, inžineriniam statiniui, kuris nepriklauso savivaldybės infrastruktūrai, ir (ar) esamam inžineriniam statiniui rekonstruoti į pastatą, projektavimą, įrengimą ir (ar) statybą. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma, kai: 1) savivaldybės infrastruktūros plėtra nesusijusi su konkretaus statytojo (vystytojo) reikmėmis ir ją savo lėšomis įgyvendina savivaldybės infrastruktūros valdytojai; 2) savivaldybės infrastruktūros plėtrą įgyvendina kiti savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriai; 3) siekiama įrengti ar pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nesuplanuotą savivaldybės infrastruktūrą. Šiuo atveju savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma tik po to, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatomis, sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, parengia atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą ir atitinkama institucija jį patvirtina.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo iniciatorius. Pareiškėjas kreipėsi į Administraciją su prašymu suteikti jam aktualią informaciją, susijusią su (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos (duomenys neskelbtini) projektavimo ir įrengimu. Dėl to sutiktina su LAGK, kad Administracija, nagrinėdama pareiškėjo 2023 m. spalio 24 prašymą, nesprendė klausimo ir nepriėmė sprendimų dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros ar konkrečios sutarties (ne)sudarymo, o tik pateikė pareiškėjui prašomą informacija dėl nurodytos kelio (atkarpos) įtraukimo į Sąrašą ir ar bus nagrinėjamas klausimas dėl Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo, jei kelias nebus įtrauktas į Sąrašą. Atitinkamai LAGK teisingai kvalifikavo atsakymo pareiškėjui pobūdį kaip teisės į informaciją realizavimą bei, įvertinus pateikto pareiškėjo prašymo ir užduotų klausimų turinį, atsakymo turinį, pagrįstai konstatavo, jog atsakymas atitinka suteiktos informacijos pakankamumo, aiškumo ir išsamumo aspektus.

Teismas pažymi, kad pareiškėjui tiek 2023 m. gegužės 9 d. rašte, tiek ginčijamame rašte buvo išaiškinta, jog pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477, sprendinius (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa (duomenys neskelbtini) patenka į Savivaldybės teritorijos planavimo dokumentuose suplanuotą Savivaldybės infrastruktūrą, t. y. vietinės reikšmės kelius, todėl klausimas dėl (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos (duomenys neskelbtini) įtraukimo (neįtraukimo) į kelių ir gatvių įtraukimo į sąrašą yra sprendžiamas vadovaujantis 2020 m. vasario 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-61 patvirtintu Kelių ir gatvių įtraukimo į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą tvarkos aprašo nuostatomis. Ginčijamas Administracijos raštas grindžiamas SIPĮ 2 straipsnio 1, 5 ir 6 dalių, KĮ 3 straipsnio 1–2 dalių, 4 straipsnio 3 dalies, 6 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kurių pagrindu prieinama išvada, kad atkarpa šiuo metu neatitinka sąvokos, numatytos SIPĮ 2 straipsnio 1, 5 ir 6 dalyse. Be to, nurodoma, kad pareiškėjas kreipėsi į Administraciją 2023 m. balandžio 13 d. su analogišku prašymu Nr. A34(1)-3507 „informuoti, ar Vilniaus rajono savivaldybė pasirašys Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį dėl (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos (duomenys neskelbtini) kaip pavaizduota priede Nr. 1 projektavimo ir įrengimo“, į kurį Savivaldybė jam pateikė išsamų atsakymą 2023 m. gegužės 9 d. raštu Nr. A33(1)-4591, kuriame pareiškėjui buvo išaiškinta, kad 2020 m. birželio 5 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-170 buvo pavirtintas Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašas, minėtame sąraše kelio atkarpa (duomenys neskelbtini) nėra įrašyta. Pasiūlyta kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybę dėl kelio atkarpos įtraukimo į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą. Taigi, įvertinus tai, kas anksčiau išdėstyta, nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėju, kad jam buvo suteikta neteisinga informacija.

Įvertinus ginčijamuose rašte ir LAGK sprendime, taip pat Administracijos 2023 m,. gegužės 9 d. Administracijos rašte nurodytą teisinį reguliavimą, taip pat bylos faktines aplinkybes (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa (duomenys neskelbtini) patenka į Savivaldybės teritorijos planavimo dokumentuose suplanuotą Savivaldybės infrastruktūrą, t. y. vietinės reikšmės kelius, tačiau kelio atkarpa šiuo metu nėra pripažinta kaip Savivaldybės infrastruktūra; kelio atkarpa šiuo metu neatitinka sąvokos, numatytos SIPĮ 2 straipsnio 1, 5 ir 6 dalyse; pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybę dėl kelio atkarpos įtraukimo į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą ir paaiškinta, kad tik po kelio atkarpos įtraukimo į minėtą sąrašą bus nagrinėjamas klausimas dėl Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo), spręstina, jog Administracija tiek 2023 m. gegužės 9 d., tiek ginčijamu raštu pareiškėjui suteikė visą prašomą informaciją.

Teismas pažymi, kad pagal VAĮ (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija) 10 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas), administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-105-502/2023).

Pareiškėjo dėstomi argumentai apie ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą bei pateikiami samprotavimai apie hipotetines situacijas, kaip galėtų būti ar būtų, nėra susiję su konkrečiu skundžiamu šioje byloje atsakymu, kadangi pareiškėjas, kaip minėta, nesikreipė dėl infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo inicijavimo.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus Administracijos rašto turinį, matyti, kad jame yra nurodyti tiek faktinis, tiek teisinis rašto priėmimo pagrindai, jame yra pateikti motyvai, kuriais grindžiamas atsakymas pareiškėjui, t. y. išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos teisės normos. Taigi ginčijamas raštas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teismas prieina prie išvados, kad, Administracija ir LAGK teisingai vertino ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtus bei pagrįstus raštą ir sprendimą, atitinkančius VAĮ reikalavimus. Nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. spalio 24 d. prašymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Atmesti pareiškėjo M. O. skundą.

Palikti nepakeistą Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 21RE-35.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                  Jovita Einikienė