Civilinė byla Nr. e2S-1748-601/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00002-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4-475/2019 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui M. L. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys – A. K., K. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. L., Teresė N. L., V. O., N. O..

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4-475/2019 atsakovui M. L. buvo suteikta teisė per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti savavališkai pastatyto pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Teismas taip pat nusprendė, atsakovui M. L. neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą 6 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo minėto 6 mėnesių termino pasibaigimo dienos, įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir inspekcija) 2015 m. spalio 30 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-151030-00053 ir savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą pastatą, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, ir sutvarkyti statybvietę. Teismas paskyrė M. L. periodinę už kiekvieną neįvykdytą teismo įpareigojimo dieną 30 Eur (trisdešimties eurų) dydžio baudą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai, tačiau tik tuo atveju, jeigu atsakovas aukščiau nurodytų įpareigojimų teismo nustatytu terminu neįvykdys. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. liepos 16 d.

2.       Atsakovas M. L. 2020 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas atidėti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4-475/2019 įvykdymą 8 mėnesiams. Nurodė, kad sprendimo laiku neįvykdė dėl biurokratinių kliūčių ir paskelbto karantino. Atsakovas taip pat yra kreipęsis į teismą dėl gretimų sklypų savininkų sutikimų. Atsakovo teigimu, iki 2020 m. sausio 31 d. jis buvo įvykdęs visus reikalavimus, kurie jam buvo keliami dėl savavališkos statybos įteisinimo, nors ir buvo nemažai biurokratinių kliūčių. Iš atsakovo buvo reikalaujama pakartotinai sumokėti už projektų peržiūrą, nors šios įmokos buvo sumokėtos dar 2015–2016 m. Tik atsakovui pateikus Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. sausio 31 d. raštą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad 2015 m. vasario 24 d. – 2016 m. liepos 8 d. laikotarpiu už projektų peržiūrą yra sumokėjęs 208,96 Eur sumą, buvo pripažinta, kad atsakovas reikalaujamą įmoką yra sumokėjęs. Atsakovas nurodo, kad laiku įvykdė ir reikalavimą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą dėl savavališkos statybos įteisinimo. Atsakovas įvykdęs visus reikalavimus 2020 m. kovo 6 d. pateikė prašymą, tikėdamasis gauti statybą leidžiantį dokumentą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2020 m. kovo 26 d. raštu atsisakė priimti atsakovo prašymą, motyvuodamas tuo, jog atsakovas nepateikė projekte numatomo papildomo 61,93 m2 užstatomo ploto nuosavybės ar kitą valdymo ir naudojimo teisę įrodančių dokumentų, ir pareikalavo juos pateikti. Siekdamas įvykdyti ir šį reikalavimą, su sūnumi P. L. sudarė garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini)-6, Kaune, dovanojimo sutartį, kuria sūnus atsakovui padovanojo minėtą turtą. Šiuo metu atsakovas laukia, kada Nacionalinė žemės tarnyba tenkins jo prašymą sudaryti žemės sklypo po padovanotu turtu nuomos sutartį, kuri bus pateikta Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui. Jeigu tokį reikalavimą Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyrius būtų pateikęs daug anksčiau, o ne likus keliolikai dienų iki galutinio termino pabaigos ir dar esant karantinui, tikrai atsakovas būtų galėjęs jį įvykdyti laiku. Be to, atsakovas nurodė, kad yra ruošiami teismui dokumentai dėl teisės pateikti garažų projektus derinimui (siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą), nesant gretimo žemės sklypo naudotojų sutikimo, pripažinimo, nes Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2020 m. balandžio 8 d. raštu dėl prašymo išduoti leidimą ((duomenys neskelbtini), Kaune) Nr. 70-2-1232 atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą projektui būtent dėl šios priežasties.

3.       Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei tretieji asmenys K. K., A. K., V. O., N. O. su atsakovo prašymu dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nesutiko.

4.       Tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. L., Teresė N. L. atsiliepimų į atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismas skundžiama 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atmetė atsakovo M. L. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.

6.       Teismo vertinimu, sprendimo dalies vykdymo atidėjimas aštuoniems mėnesiams reikštų šalių lygiateisiškumo, proporcingumo ir ieškovės bei trečiųjų asmenų (gretimų sklypų savininkų) teisėtų lūkesčių principų pažeidimą. Juolab, kad teismas nenustatė ir jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą atidėti teismo sprendimo vykdymą.

7.       Teismas pažymėjo, kad savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-151030-00051 M. L. surašytas dar 2015 m. spalio 30 d., tą pačią dieną M. L. buvo surašytas ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-151030-00053. 2016 m. balandžio 8 d. jis kreipėsi į ieškovę su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nurodydamas, kad savavališkos statybos padarinių pašalinti iki nustatyto termino nespėjo „dėl užsitęsusio projektavimo“. Inspekcija 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. RE-116-(15.51) „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ jam privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2016 m. liepos 30 d. Taigi, anot teismo, toks ilgas pažeidimo padarinių nepašalinimo laikotarpis, sudaro galimybę nepagrįstai ilgai vilkinti teismo sprendimo vykdymą, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Be to, iš rašytinių įrodymų (Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. balandžio 8 d. rašto), trečiųjų asmenų paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovas į trečiųjų asmenų pretenzijas neatsižvelgė, jų interesų užtikrinimui jokių priemonių nesiėmė.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

8.       Atskiruoju skundu atsakovas M. L. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti M. L. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo – arba grąžinti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1.                        Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išimtinių aplinkybių, sąlygojančių sprendimo vykdymo atidėjimą. Apelianto nuomone, priešingai, nagrinėjamu atveju buvo susidariusios itin nepalankios aplinkybės vykdyti sprendimą, t. y. nepaisant to, kad jis į Kauno miesto savivaldybes administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo kreipėsi praėjus vos mėnesiui po 2019 m. birželio 13 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo, savivaldybė nuolat kėlė vis kitus reikalavimus pateiktam projektui, kas sutrukdė atsakovui dėl objektyvių priežasčių gauti statybą leidžiantį dokumentą iki 2020 m. liepos 13 d. Anot apelianto, toks savivaldybės elgesys, t. y. nuolatinis savo pozicijos dėl projekto tinkamumo keitimas, kai nesuformuluojamos visos projekto spragos viename rašte, teismo turėjo būti įvertintos atsakovo naudai, kaip susidariusios itin nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą. Juolab, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog apeliantas, siekdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą, veikė aktyviai, vertinant jo veiksmus, amžių ir galimybes naudotis kompiuterinėmis sistemomis;

1.2.                        Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino to, kad karantino įvedimas Lietuvos Respublikoje taip pat sutrukdė atsakovui per 6 mėnesius gauti statybą leidžiantį dokumentą. Apelianto teigimu, teismas turėjo įvertinti, kad jam, esant 77 metų amžiaus ir negebančiam naudotis kompiuterinėmis sistemomis, o savivaldybei karantino laikotarpiu nusprendus paslaugas gyventojams teikti nuotoliniu būdu, buvo objektyvios kliūtys vykdyti teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimą;

1.3.                        Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad savivaldybei reikalaujant pateikti trečiųjų asmenų ir kitų žemės sklypo faktinių naudotojų V. F. J., M. T., K. K., A. K., R. A. rašytinius sutikimus dėl garažų projektų derinimo, tačiau šiems sutikimų nepateikus, atsakovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl teismo leidimo pateikti garažų projektus derinimui be nurodytų asmenų sutikimų (teismo sprendimas šiuo klausimu nėra priimtas). Teismas, atmesdamas atsakovo prašymą, visiškai neanalizavo ir nesvarstė galimybės atidėti teismo sprendimo vykdymą trumpesniam nei 8 mėnesių terminui, jeigu manė, kad minėtos civilinės bylos nagrinėjimas gali baigtis anksčiau;

1.4.                        Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas ilgą laiką pažeidimų padarinių nepašalino, ilgai vilkino teismo sprendimo nevykdymą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas, vertindamas jo elgesį vykdant teismo sprendimą, turėjo nagrinėti aplinkybes, atsiradusias jau po teismo sprendimo priėmimo, spręsti ar apeliantas per teismo nustatytą terminą galėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir pašalinti savavališkos statybos padarinius, įvertinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų pusiausvyrą ir spręsti ar tai sudaro pagrindą atidėti sprendimo vykdymą. Tačiau teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė tik dėl faktinių aplinkybių, buvusių iki teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimo priėmimo, ir netgi priešingai įvertino tas pačias aplinkybes nei 2019 m. birželio 13 d. sprendime, t. y. skundžiama nutartimi užkirto kelią atsakovui tęsti statinių įteisinimo procedūrą, nors 2019 m. birželio 13 d. sprendime konstatavo, jog yra realios galimybės įteisinti savavališką statybą. Be to, minėtame sprendime nors ir nurodė, kad teismo nustatytas terminas turėtų būti realus, atspindintis statytojui būtinų atlikti procedūrų apimtį, skundžiamoje nutartyje nevertino ar atsakovas turėjo realias galimybes per teismo nustatytą terminą gauti statybą leidžiantį dokumentą;

1.5.                        Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto prašymą atidėti sprendimo vykdymą vertino kaip sprendimo įvykdymo vilkinimą, nors apeliantas su tokiu prašymu į teismą kreipėsi pirmą kartą, juolab, kad jam tokią teisę garantuoja CPK 284 straipsnis;

1.6.                        Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nesivadovavo prejudiciniais faktais, nustatytais Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendime, kad M. L. pastatytas garažas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nepažeidžia V. O. teisių ar teisėtų interesų, ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovas į trečiųjų asmenų pretenzijas neatsižvelgė ir nesiėmė priemonių jų interesams užtikrinti, nors kokius trečiųjų asmenų interesus atsakovas turėjo užtikrinti, skundžiamoje nutartyje taip ir nenurodė. Be to, teismas, pasisakydamas dėl trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, visiškai nevertino, kaip konkrečiai pastatyti garažai (atskiri objektai) pažeidžia trečiųjų asmenų teises. Tuo labiau, kad atsakovo pastatytas garažas, esantis (duomenys neskelbtini), nesiriboja nei su vienu tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančiu garažu ir tai yra konstatuota Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimo 38 punkto paskutinėje pastraipoje;

1.7.                        Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo bei teisėtų lūkesčių principus, nes nepagrindė kuo bus pažeisti ieškovės interesai, jeigu teismas tenkintų atsakovo prašymą. Priešingai, apelianto teigimu, prašymo atmetimas pažeidžia proporcingumo principą, nes neatidėjus sprendimo vykdymo, apeliantas privalės nugriauti du pastatus ir patirs didelius materialinius nuostolius. Tuo tarpu ieškovė nepatirs jokių nuostolių, žala valstybei bei visuomenės interesams nebus padaryta, o trečiųjų asmenų interesai, kaip konstatuota Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendime, taip pat nebus pažeisti;

1.8.                        Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir CPK 284 straipsnį, nes ne tik neatsižvelgė į svarbias aplinkybes (neužbaigtą civilinę bylą, nuolat reiškiamus savivaldybės naujus reikalavimus projektų derinimui, į karantino ir ekstremalios situacijos padėtį, atsakovo amžių ir galimybę komunikuoti su valstybinėmis institucijomis informacinių technologijų pagalba ir kt.), bet taip pat neatsižvelgė ir į atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas pažymėjo, kad jis yra nedarbingas dėl savo amžiaus, negauna darbinių pajamų, jo gaunama senatvės pensija yra nedidelė, todėl pastatytų dviejų garažų nugriovimas jam būtų nepakeliama našta. Juolab, kad jis sudėjo paskutines savo santaupas į šių statinių statybą, o taip pat turėjo didelių finansinių išlaidų, siekdamas įteisinti savavališkai pastatytus statinius. Be to, atsakovas neturi jokio kito nekilnojamojo turto, išskyrus garažus, esančius žemės sklypuose, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune.

1.9.                        Apeliantas akcentuoja, kad kasacinio teismo yra suformuluota teisės taikymo taisyklė, jog statinių nugriovimas yra išimtinė priemonė ir tuo atveju, kai statinio statyba teritorijoje yra galima, teismas turi imtis visų priemonių, kad sudaryti sąlygas asmeniui įteisinti statinį. Tuo labiau, kad jau beveik visi veiksmai dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo yra atlikto, liko tik išnagrinėti civilinę bylą dėl asmenų atsisakymo duoti sutikimus pateikti projektus derinimui ir statybą leidžiantis dokumentas bus išduotas.

9.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinės instancijos teismo prašo M. L. atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4-475/2019 palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:

2.1.                        Nagrinėjama situacija susidarė dėl paties apelianto priešingos teisei veiklos, kuomet jis vykdė statybos darbus jam jokia valdymo teise nepriklausančiame žemės sklype / jo dalyje bei neturėdamas tokių darbų atlikimui būtino statybą leidžiančio dokumento. Taigi, nagrinėjamu atveju išimtinai M. L. yra atsakingas dėl savavališkos statybos sukeltų padarinių, ir atsakomybės dėl to neturėtų perkelti valstybės ar savivaldybės institucijoms;

2.2.                        M. L. nepagrindė būtinumo atidėti teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimo byloje įvykdymo terminą bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas išimtines aplinkybes, sąlygojančias teismo sprendimo vykdymo atidėjimą;

2.3.                        Vilkinimas įvykdyti įsiteisėjusį ar vykdytiną sprendimą, byloje nesant CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, pažeidžia teismo sprendimo privalomumo, vykdymo proceso efektyvumo bei operatyvumo principus. Juolab, kad teismo sprendimu buvo nustatytas protingas ir argumentuotas terminas pašalinti neteisėtos statybos padarinius, kurie buvo nurodyti dar 2015 m. spalio 30 d. savavališkos statybos akte ir privalomąjame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius;

2.4.                        Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas pažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, suteiktų nepagrįstą pranašumą skolininkui.

10.       Tretieji asmenys K. K. ir A. K. atsiliepime Kauno apygardos teismo prašo atmesti atsakovo M. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4-475/2019. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 8 d. atsakyme Nr.70-2-1232 atsakovui buvo nurodyti esminiai trūkumai, neleidžiantys pritarti bei išduoti statybos leidimą, bei kad iki šiol M. L. neteisėtų statybų pasekmėje dėl savavališkai pastatytų pastatų nuolat daroma turtinė ir neturtinė žala gretimai esantiems bendraturčių statiniams, tame tarpe ir tretiesiems asmenims A. K., K. K., V. O. bei N. O., kadangi iki šiol nėra pašalintas vienas iš esminių nelegalių statybos trūkumų, t. y. vandens kritulių nubėgimas nuo statinių bei jų surinkimas, kad yra gadinamas bendraturčių turtas ir pravažiavimui prie garažų skirtas kelias, nesilaikyta normatyvinių atstumų tarp gretimai stovinčių bendraturčiams priklausančių statinių;

3.2.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-32-658/2019 M. L. ieškinį patenkino ir leido be E. V., L. S., P. K., R. S., G. C., R. N., D. N., S. Š. sutikimų pateikti garažų projektus derinimui, tačiau tik tuomet, kai bus ištaisyti tam tikri esminiai trūkumai. Kita vertus, nors M. L. 2020 m. birželio 8 d. ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl teisės pateikti garažų projektus derinimui, nesant gretimo sklypo naudotojų (V. F. J., M. T., K. K., A. K., R. A.) sutikimo, tačiau ši byla dar nėra pradėta nagrinėti, todėl tai nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti prašymą šiuo pagrindu;

3.3.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra išimtinių atvejų, kurie pagal formuojamą teismų praktiką sudaro pagrindą atidėti teismo sprendimo vykdymą, t. y. nei sunki šalies turtinė padėtis, nei susidariusios itin nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą nebuvo nustatytos. Juolab, kad savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-151030-00051 M. L. surašytas dar 2015 m. spalio 30 d., tą pačią dieną M. L. buvo surašytas ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-151030-00053;

3.4.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas į trečiųjų asmenų pretenzijas visiškai neatsižvelgė, jų interesų užtikrinimui jokių priemonių nesiėmė. Dar daugiau, atsakovas, neištaisęs Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 8 d. rašte Nr. 70-2-1232 nurodytų trūkumų, Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-32-658/2019 nurodytų privalomų ištaisyti trūkumų, 2020 m. gegužės 8 d. paštu atsiuntė tretiesiems asmenims A. K. ir K. K. prašymus, kuriuose, užslėptai grasindamas, pakartotinai prašė duoti rašytinį sutikimą jam pateikti garažų projektus derinimui ir statybai;

3.5.                      Apeliantas klaidina teismą, nurodydamas, kad griautini garažai yra tik vienintelis jo turtas. Priešingai, jis taip pat valdo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, bei (duomenys neskelbtini), Kaune. Be to, atsakovas turėjo įsivertinti ir prisiimti visą riziką sau, nuspręsdamas vykdyti nelegalias statybas.

11.       Tretieji asmenys V. O. ir N. O. atsiliepime į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismo iš esmės prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas nepagrįstai manipuliuoja savo amžiumi ir turtine padėtimi, nes būdamas 72 metų amžiaus be statybą leidžiančių dokumentų sugebėjo pastatyti dviejų aukštų namą (du garažus ir gyvenamas patalpas su balkonais virš jų) garažų teritorijoje. Ir, priešingai nei teigia apeliantas, dėl neteisėtų statybų yra daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nes dėl neteisėtai pastatyto statinio anksčiau buvę sausi jų garažai, dabar yra nuolat drėgni, rūsyje renkasi vanduo, nuo drėgmės neveikia garažo elektros instaliacija.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). 

13.       Šioje byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atidėti sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

14.       Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nenustatęs jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą atidėti teismo sprendimo vykdymą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas ne tik neatsižvelgė į svarbias aplinkybes (neužbaigtą civilinę bylą, nuolat reiškiamus savivaldybės naujus reikalavimus projektų derinimui, į karantino ir ekstremalios situacijos padėtį, atsakovo amžių ir galimybę komunikuoti su valstybinėmis institucijomis informacinių technologijų pagalba ir kt.), bet taip pat neatsižvelgė ir į atsakovo turtinę padėtį, nevertino ar atsakovas turėjo realias galimybes per teismo nustatytą terminą gauti statybą leidžiantį dokumentą, nesvarstė galimybės atidėti teismo sprendimo vykdymą trumpesniam nei 8 mėnesių terminui, jeigu manė, kad minėtos civilinės bylos nagrinėjimas gali baigtis anksčiau. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė tik dėl faktinių aplinkybių, buvusių iki teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimo priėmimo, nors turėjo pareigą nagrinėti aplinkybes, atsiradusias jau po teismo sprendimo priėmimo, spręsti ar apeliantas per teismo nustatytą terminą galėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir pašalinti savavališkos statybos padarinius, įvertinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų pusiausvyrą ir spręsti ar tai sudaro pagrindą atidėti sprendimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su šiais apelianto argumentais.

15.       Pažymėtina, kad CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004).

16.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nors ir konstatavo, kad nenustatytos jokios išimtinės aplinkybės, turinčios reikšmės sprendimo vykdymo atidėjimui, tačiau jokių aplinkybių nutartyje plačiau neanalizavo. Teismas tik pažymėjo, kad savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius M. L. surašyti dar 2015 m. spalio 30 d. Todėl, anot teismo, toks ilgas pažeidimo padarinių nepašalinimo laikotarpis, sudaro galimybę nepagrįstai ilgai vilkinti teismo sprendimo vykdymą, kas prieštarauja CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Tačiau šios aplinkybės, kaip teisingai nurodė apeliantas atskirajame skunde, aktualios ne sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, bet priimant patį sprendimą. Šiuo, gi, atveju, aktualu yra kokios aplinkybės sutrukdė atsakovui įvykdyti teismo sprendimą laiku, ir, ar šios aplinkybės yra išimtinės, sudarančios pagrindą spręsti dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovas neatsižvelgė į trečiųjų asmenų pretenzijas, o jų interesų užtikrinimui jokių priemonių nesiėmė. Tačiau šio savo argumento taip pat nedetalizavo, t. y. iš skundžiamos nutarties turinio nėra aišku į kurių trečiųjų asmenų ir kokias pretenzijas atsakovas turėjo atsižvelgti, ir kokių priemonių turėjo imtis, kad užtikrintų trečiųjų asmenų interesus. Juolab, kad nėra aišku kaip šis argumentas susijęs su sprendimo, kuriuo nuspręsta dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo / įteisinimo, vykdymo atidėjimo klausimu.

17.       Kadangi pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo M. L. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos išimtinės aplinkybės, t. y. sunki šalies turtinė padėtis ar susidariusios itin nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą, sudarančios pagrindą atidėti teismo sprendimo vykdymą, tačiau iš esmės tokių aplinkybių nutartyje neanalizavo, nevertino skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų pusiausvyros, taip pat nevertino ar atsakovas turėjo realias galimybes per teismo nustatytą terminą gauti statybą leidžiantį dokumentą, konstatuotina, kad dėl minėto trūkumo nebuvo iki galo atskleista ir bylos esmė.

18.       Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas negali spręsti dėl tų aplinkybių, kurių nenagrinėjo ir nesprendė pirmosios instancijos teismas. Apeliacijos dalyku tokiu būdu taptų naujų įrodymų rinkimas ir jų vertinimas, kurių netyrė ir nevertino pirmosios instancijos teismas, kas prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms dėl apeliacijos paskirties ir apeliacinės instancijos teismo procesinių galių. Todėl, vadovaudamasis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą teismo nutartį ir perduoda bylą minėto klausimo sprendimui pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas