Civilinė byla Nr. 2-699-524/2012

(Proceso Nr. 2-59-3-00604-2011-1)

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

27.9, 75.7 126.8,

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovės atstovui administratoriui A. R., atsakovui Š. Č., atsakovų atstovui adv. V. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Taurų spalvos“ ieškinį atsakovui Š. Č., R. Č. dėl išieškojimo nukreipimo į atsakovų turtą,

n u s t a t ė :

ieškovė pateiktu ieškiniu prašo nukreipti išieškojimą BUAB „Taurų spalvos“ bankroto byloje 241748,35 Lt  į individualios įmonės „Taurų spalvos“ savininko ir jo sutuoktinės turtą, įskaitant ir esantį bendrąja jungtine nuosavybe bei esantį pas trečiuosius asmenis. Nurodė, kad pertvarkomo juridinio asmens dalyvis (įmonės savininkas) yra atsakingas pagal pertvarkomo asmens prievoles. Pertvarkyta UAB „Taurų spalvos“ Juridinių asmenų registre registruota 2009-01-19, tuo metu turėjo 241748,35 Lt skolą kreditoriams. Kadangi ieškovės esamo turto neužtenka ir ji negali atsiskaityti su kreditoriais, todėl išieškojimas turi būti nukreiptas į įmonės dalyvį – savininką.

Atsakovai atsiliepimu prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas reikšdamas ieškinį atsakovams kaip subsidiariems skolininkams privalo įrodyti visas LR CK 2.104 str. 2 d. sąlygas. Pažymi, kad ieškovas nepateikia jokių duomenų, kad atsakovė iki juridinio asmens pertvarkymo buvo UAB „Taurų spalvos“ dalyvė. Paaiškina, kad individuali įmonė įsteigta iki atsakovų santuokos sudarymo, todėl nelaikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovų nuomone, tik kreditorius turi teisę reikšti reikalavimą, kildinamą iš subsidiarios prievolės, administratorius nėra kreditorių atstovas, todėl ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas. Atsakovai ginčija ieškovo nurodytas sumas kaip nepagrįstas.

Ieškovė dubliku prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsiliepime išdėstytais motyvais nesutinka.

Atsakovai tripliku prašo  ieškinį atmesti. Nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytus argumentus.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, kad bankrutuojanti įmonė jokio turto neturi, nes įmonė turėjo tik automobilius, kurie buvo perduoti lizingo bendrovei. Įmonės kreditinių reikalavimų atsakovai neginčijo.

Atsakovų atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad individuali įmonė buvo įregistruota 1994 m., o atsakovų santuoka sudaryta 1998 m., todėl buvusi individuali įmonė nėra santuokoje įgytas turtas. Įmonė jokių pajamų, kurios būtų panaudotos šeimai, negavo. Atsakovams yra iškelta byla kaip laiduotojams dėl AB banko ,, Snoras‘‘ kreditinio reikalavimo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-09-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2008 yra išaiškinęs, kad trejų metų terminas yra naikinamasis, o ieškovas yra praleidęs šį terminą.

Ieškinys tenkintinas.

Šioje byloje ieškinį reiškia bankrutuojančios UAB ,,Taurų spalvos‘‘ administratorius, o pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. įpareigoja įmonės administratorių peržiūrėti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki  bankroto bylos iškėlimo, pareikšti  ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad  įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šio straipsnio 14 punktas nustato, kad administratorius gina visų kreditorių, bankrutuojančios įmonės teises ir interesus.  Tokio ieškinio tikslas yra įmonės kreditorių, kurių reikalavimai 2011 m. balandžio mėn. buvo  298 663, 95 Lt, teisėtų interesų ir teisių gynimas (t.1, b.l.6-7). Iš atsakovo atstovo paaiškinimo nustatyta, jog UAB ,,Taurų spalvos‘‘ bankroto byloje nėra iškeltas ginčas dėl atsiliepime (t.1, b. l.32) nurodytų kreditinių reikalavimų ginčijimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011 yra formuojama  praktika dėl kreditinių reikalavimų ginčijimo bankroto bylose, todėl atsakovo nurodytų kreditinių reikalavimų ginčijimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovo pozicija , jog šis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas yra nepagrįsta įstatymu, nes pagal CPK 83 str. 1d. 8 p. įmonė, kuriai yra iškelta bankroto byla, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Kita civilinė byla, iškelta atsakovams kaip kreditoriaus AB bankas ,,Snoras‘‘ laiduotojams, nėra pagrindas atmesti ieškinį, nes ši byla ir laidavimo teisiniai santykiai skirtingi kreditorių teisių gynimo būdai. Laiduotojo teises gina CK 6.83 str., nustatantis, kad įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal prievolę, todėl laiduotojai,  t. y. atsakovai, įvykdę savo prievolės dalį kreditoriui,  taps pagrindinio skolininko kreditoriais ir galės pareikšti išmokėtos skolos dydžio kreditinį reikalavimą UAB ,,Taurų spalvos’’ bankroto byloje, todėl bankui ,,Snoras‘‘ iš jų turto antrą kartą nebus išsiieškoma.

          Byloje nustatyta, kad ieškovės reikalavimo teisė yra kilusi iš individualios įmonės ,,Taurų spalvos‘‘, kuri pertvarkyta į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį – UAB „ Taurų spalvos‘‘, įsipareigojimų. Individualios įmonės pertvarkymo ypatumai nustatyti Individualių įmonių įstatymo (2003 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX–1805 redakcija) (CK 2.104 straipsnio 5 dalis). CK 2.104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo Juridinių asmenų registre.   Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-02-09 nutartyje  civilinėje byloje Nr. 3K-3-68 yra išaiškinęs, kad net jeigu naujos teisinės formos juridinio asmens dalyviu netampa pertvarkyto juridinio asmens dalyvis, tiek pertvarkymo metu, tiek vėliau jis neatleidžiamas nuo šioje dalyje nurodytos atsakomybės. Juridinio asmens pertvarkymas – tai juridinio asmens formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkyto juridinio asmens teises ir pareigas (CK 2.104 straipsnio 1 dalis). Pertvarkymo atveju juridinis asmuo nesibaigia, bet tik keičia teisinę formą (konkrečiu atveju iš individualios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę). Kadangi, keičiant teisinę formą, gali keistis ir juridinio asmens teisinis statusas, tai įstatymų leidėjas nustatė taisykles, kurios turi užtikrinti juridinio asmens kreditorių teises ir teisėtus interesus.

          Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-09-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2008 yra išaiškinęs CK 2.104 str. 2 d. taikymo pagrindus bei šioje teisės normoje nustatyto trejų metų termino skaičiavimo pradžią. Civilinio kodekso 2.104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo Juridinių asmenų registre. CK 2.104 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų terminas, per kurį pertvarkomo juridinio asmens dalyviai  yra atsakingi už pertvarkomo juridinio asmens prievoles, skaičiuotinas nuo juridinio asmens naujos teisinės formos įregistravimo Juridinių asmenų registre, todėl šioje byloje paminėtas terminas nėra praleistas, nes ieškinį administratorius pareiškė 2011-07-08, o akcininko prašymas dėl UAB įregistravimo po individualios įmonės pertvarkymo buvo įregistruotas 2009-01-16 (t.1, b.l.43).

Byloje įrodyta, kad BUAB ,,Taurų spalvos‘‘ iki jos pertvarkymo buvo neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), jos dalyviai yra atsakingi už individualios įmonės prievoles. CK 2.45 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens dalyvis yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris, nors ir neišsaugojo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Atsakovai susituokė 1998 m. spalio 17 d.(t. 1, b. l. 46), individuali įmonė įsteigta 1994 m. vasario  7 d. (t. 1, b. l. 41), atsakovai atsiliepime nurodo, jog nuo santuokos su darymo iki 2009 m. sausio 16 d (individualios įmonės pertvarkymo datos) atsakovas Š. Č. turėjo tik 22 368 Lt pajamų, todėl pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą įmonė ir iš jos veiklos gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovai nenuginčijo paminėtos prezumpcijos, nes nepateikė jokių įrodymų, jog iš šios įmonės veiklos gaunamos pajamos nebuvo naudojamos šeimos poreikiams. Atsiliepime nurodyta atsakovo pozicija, jog gautos

22 368 Lt pajamos buvo panaudotos įmonės apyvartinėms lėšoms, nepaneigia gautų pajamų panaudojimo šeimos poreikiams, nes akivaizdu, jog investuotos apyvartinės lėšos sukuria konkretų produktą, plėtoja verslą. Šioje byloje yra iškeltas ginčas dėl individualios įmonės savininko Š. Č. sutuoktinės atsakomybės įmonės kreditoriams, o ne dėl individualios įmonės prievolių pripažinimo  atsakovo asmeninėmis prievolėmis, todėl byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, jog individuali įmonė šalių santuokoje veikė virš 10 metų, turėjo pajamų, 2010-10-08 Klaipėdos apygardos teismo nutartis įrodo, jog R. Č. buvo atsakovės darbuotoja, todėl akivaizdu, jog ji nebuvo nusišalinusi nuo atsakovo verslo, 2011-04-14 bankroto byloje ji patraukta atsakove, šios nutarties atsakovai neskundė, todėl įrodyta, jog individualios įmonės pajamos iki jos perregistravimo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1d.4p.). Bylos medžiaga leidžia padaryti išvadą, kad šiuo atveju yra įrodyta solidari sutuoktinių atsakomybė pagal pertvarkytos bankrutuojančios atsakovės  prievoles CK 3.109 str. prasme. Atsakovas Š. Č. nepateikė įrodymų,  kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios , verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, neprašė pripažinti reorganizuotos individualios įmonės prievolių asmeninėmis jo prievolėmis, todėl šiuo atveju CK 3.113 str. pagrindu įmonės kreditiniams reikalavimams tenkinti galės būti išieškota iš asmeninio atsakovės turto, jeigu neužteks bendro sutuoktinių turto ieškovės kreditiniams reikalavimams patenkinti.

          Ieškinį patenkinus iš atsakovų priteistini po 50 Lt žyminio mokesčio valstybei ( CPK 93 str. 1d., 96 str. 1d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 str.,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti. Nukreipti išieškojimą į Š. Č. ir R. Č. santuokoje įgytą turtą bankrutuojančios UAB ,,Taurų spalvos‘‘  241 748, 35 Lt kreditiniams reikalavimams padengti, o neužtekus šio turto išieškojimą nukreipti į Š. Č. ir R. Č. asmeninės nuosavybės teise esantį turtą.

Priteisti iš Š. Č. ir R. Č. po 50 Lt žyminio mokesčio valstybei. 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu  gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                                    Erika Misiūnienė