Civilinė byla Nr. e2A-339-368/2023
Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00061-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.4; 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 13 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sausumos transportas“ dėl draudiminės išmokos grąžinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sausumos transportas“ 3 652,69 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 256,12 Eur už vertimą iš užsienio kalbos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Draudimo sutartis), pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės DAF XF440 FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Transporto priemonė) valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. 2021 m. birželio 18 d. Vokietijoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio kaltininku nurodytas UAB „Sausumos transportas“ priklausančios Transporto priemonės valdytojas. Ieškovas 2022 m. rugpjūčio 17 d. išmokėjo 3652,69 Eur dėl transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų. 2022 m. rugsėjo 22 d. pretenziją kreipėsi į atsakovę, reikalaujant grąžinti sumokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovė negrąžino reikalaujamos draudimo išmokos dalies. Pagal Draudimo sutarties sąlygas, draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2021 m. birželio 18 d., įvykis įvyko 2021 m. birželio 18 d., draudėjas įmoką sumokėjo 2021 m. liepos 2 d.
3. Atsakovė UAB „Sausumos transportas“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad draudimo praktikoje yra įprasta, kad draudimo įmokas juridiniai asmenys sumoka vėliau. Mokėdama draudimo įmokas atsakovė 2021 m. liepos 2 d. vienu pavedimu ieškovui pervedė 16 024,70 Eur sumą (draudimo įmoka už šiai bylai aktualią draudimo sutartį sudarė 191,66 Eur). Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad būtų raginęs atsakovę sumokėti draudimo įmoką bei nurodęs draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmes. Ieškovas išdavė atsakovei Draudimo sutartį atsakovei nesumokėjus draudimo įmokos. Ieškovas draudimo įmokos sumokėjimo nelaikė teisiškai reikšmingu, todėl tokia aplinkybe ieškovas negali pasinaudoti kaip galimybe susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Eismo įvykis įvyko 2021 m. birželio 18 d., t. y. tą dieną, kai turėjo baigtis terminas draudimo įmokai sumokėti, todėl nėra pagrindo teigti, kad eismo įvykis įvyko draudimo įmokos mokėjimo vėlavimo laikotarpiu. Draudimo įmoką už Draudimo sutartį atsakovė sumokėjo iškovei 2021 m. liepos 2 d., o kaip ieškovas draudimo išmoką dėl šiai bylai aktualaus eismo įvykio išmokėjo 2022 m. rugpjūčio 17 d. Atsakovė sumokėjo visą draudimo įmoką pagal draudimo sutartį, todėl situacija, kai draudikas gavęs draudimo įmoką dar galėtų susigrąžinti iš draudėjo nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, konstituciniam proporcingumo principui. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos išmokėtų draudimo išmokų teisėtumą ir pagrįstumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 9 d. sprendimu ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 1 149,50 Eur išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas, atsakovės UAB „Sausumos transportas“ naudai.
5. Teismas sprendė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė ne visiškai tinkamai laikėsi šalių bendradarbiavimo pareigos, sutarties vykdymo esminių principų. Draudimo sutartis yra ne tik rizikos, bet ir fiduciarinė sutartis, todėl ypač svarbus draudimo sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas, pagal kurį šalys privalo padėti įgyvendinti viena kitai savo teises ir vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), taip pat šis principas svarbus ir draudimo sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymų santykiuose. Teismas vertino, kad atsakovė Draudimo sutartį vykdė ne visiškai tinkamai, nes nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, t. y. draudimo įmoką sumokėjo ne iki 2021 m. birželio 18 d., bet 2021 m. liepos 2 d., t. y. įmoka už sudarytą Draudimo sutartį buvo sumokėta praėjus 13 dienų nuo sutarties apmokėjimo termino pabaigos.
6. Teismas nustatė, kad Draudimo sutartyje nėra atskirai aptarta draudėjo atsakomybė ir pasekmės jam laiku nesumokant pagal sudarytą draudimo sutartį. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovas dėl nesumokėtos draudimo įmokos vėlavimo būtų kreipęsis į atsakovę dėl įmokų vėlavimo bei išaiškinęs atsakovei dėl šios įmokos nesumokėjimo nustatytais terminais teisinių pasekmių.
7. Teismas, atsižvelgęs, kad 2021 m. liepos 2 d. atsakovė sumokėjo 16 024,70 Eur, kai už 2021 m. birželio 14 d. sudarytą draudimo polisą turėjo mokėti 191,66 Eur, sutiko su atsakovės paaiškinimu, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kad atsakovė nemokėdavo už kiekvieną sudarytą draudimo sutartį atskirai, bet mokėdavo mėnesio laikotarpyje už visas sudarytas draudimo sutartis. Teismas pažymėjo, kad ieškovas toleravo tokį atsakovės elgesį dėl įmokų sumokėjimo už kelias draudimo sutartis vienu metu. Ieškovas, disponuodamas informacija apie atsakovės draudimo nepriemokų dydžius, netinkamai vykdė bendradarbiavimo su atsakove pareigą, dėl ko turi prisiimti didesnę atsakomybės dalį dėl netinkamos sutarties įvykdymo.
8. Teismas sprendė, kad ieškovas elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai nesikreipdamas į atsakovę dėl laiku nesumokėtos draudimo įmokos, neinformuodamas atsakovės dėl jai galimai kilsiančių teisinių pasekmių tinkamai nevykdant sutarties, todėl draudikas pats prisiėmė dėl tinkamo draudimo sutarties nevykdymo galimai kilsiančią riziką. Teismas vertino, kad tenkinus ieškovo ieškinį, susiklostytų neadekvati situacija draudikui gaunant ir draudimo įmoką, ir susigrąžinant visą draudiminio įvykio metu išmokėtą žalą, o pats draudimas nebeturėtų jokios prasmės, tai būtų neproporcinga draudėjo padarytam pažeidimui, nes tokiu atveju draudėjas netektų draudimu jam teikiamos apsaugos. Teismas atsižvelgęs, kad draudėjo mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti būtų nesąžininga draudėjo atžvilgiu, ieškinio netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1754-952/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visa apimtimi, bei priteisti iš atsakovės 3 652,69 Eur, 6 procentų metines palūkanas, 256,12 Eur už vertimo paslaugas, 1 000,00 eurų už advokato paslaugas. Prašo priteisti iš atsakovės 500,00 Eur už advokato konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą ir pateikimą, atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kuris prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms, kad eismo įvykio metu draudėjas dar nebuvo praleidęs įmokos sumokėjimo termino, ir nėra vienos iš privalomų sąlygų numatytų Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalyje, todėl draudikui reikalaujant grąžinti sumokėtas sumas, pats draudimas nebeturėtų jokios prasmės ir tai būtų neproporcinga draudėjo padarytam pažeidimui. Teismas nustatė, kad atsakovė Draudimo sutartį vykdė netinkamai, nes nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, t. y. draudimo įmoką sumokėjo ne iki 2021 birželio 18 dienos, bet 2021 liepos 2 dieną. Draudimo apsauga prasidėjo 2021 m. birželio 18 d. 00:00 val., tačiau atsakovė draudimo įmokos nesumokėjo iki draudimo apsaugos suteikimo pradžios, tokiu būdu vienašališkai nuspręsdamas pažeisti Draudimo sutartį. Yra nustatyta ir antroji būtina sąlyga atsakovės atsakomybei kilti – įvykus draudžiamajam įvykiui, draudimo įmoka už teikiamą draudimo apsaugą nebuvo sumokėta.
9.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės atžvilgiu, TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis netaikytina, nes aplinkybė, kad atsakovė po įvykio sumokėjo draudimo įmoką pagal Draudimo sutartį, atsakovę atleidžia nuo atsakomybės pagal minėtą įstatymo nuostatą. Kasacinis teismas 2012 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012 yra suformavęs praktiką, kad argumentai, kad atsakovas vėliau sumokėjo draudimo įmoką, draudimo įmonė ją priėmė, nenutraukė draudimo sutarties ir pan. neturi teisinės reikšmės, nes šios aplinkybės nėra ginčijamos teisės normos taikymo (netaikymo) sąlygos.
9.3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių buvo praktika, kad įmokos mokamos kada nori atsakovė. Šalys niekada nebuvo sudarę jokių susitarimų, kuriais būtų pakeista Draudimo sutartis. Atsakovė būdama savo srities profesionalė, labai gerai žino pasekmes, kai pažeidus sutartį ir nesumokėjus laiku numatytos įmokos, bei įvykus draudžiamajam įvykiui, tenka už tai atsakyti pagal įstatymą. Tarp šalių yra susiklosčiusi praktika, kai įvykus draudžiamajam įvykiui, bei nustačius, kad draudimo įmoka buvo sumokėta pavėluotai, atsakovė suprasdamas pasekmes dėl sutarties pažeidimo, su ieškovu sudarydavo taikos sutartis (bylos Nr. eL2- 6434-1151/2022; eL2-2974-1055/2022; eL2-3570-308/2022; eL2-3786-1029/2022), o ieškovas niekada netoleravo draudimo sutarties pažeidimo.
9.4. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl draudėjo atleidimo nuo atsakomybės pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies yra nepagrįstos ir prieštaraujančios teismų praktikai. Pirmosios instancijos teismo vertintose kasacinio teismo bylose, Nr. 3K-3- 524/2012, 3K-3-123/2013,3K-3-2015/2013 buvo pripažinta, kad nustačius, jog draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, turi būti taikoma Draudėjui atsakomybė pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 d. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad nurodytose kasacinio teismo nutartyse, buvo nustatytos lengvinančios aplinkybės, todėl draudėjo atsakomybė už draudimo sutarties pažeidimą buvo sušvelninta ir abejose bylose buvo priteistą iš atsakovų po 66,67 procentus nuo sumokėtų draudimo išmokų. Nei vienoje iš bylų, kasacinis teismas nekonstatavo, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies taikymas yra negalimas, nes Draudėjas netektų jokios draudimu jam teikiamos apsaugos. Teismui nenustačius jokių lengvinančių aplinkybių, Draudėjo atžvilgiu, TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis būti taikoma ir priteisiama 100 procentų nuo sumokėtų sumų.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Sausumos transportas“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1754-952/2023 palikti nepakeistą; priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motoriniu transporto priemonių valdytoju civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (toliau – Direktyva 2009/103/EB) tikslus, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) jurisprudenciją (Sprendimo CPP, C-349/96, EU:C:1999:93, 17 punktas, Sprendimo Skandia, C-240/99, EU:C:2001:140, 37 punktas), nors ir pavėlavus, tačiau draudėjui sumokėjus visą draudimo įmoką už pagal draudimo sutartį teikiamą draudimo apsaugą, draudikas negali susigrąžinti iš draudėjo nukentėjusiam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos ar jos dalies.
10.2. Byloje susiklostė situacija, kad ieškovas gavęs visą draudimo įmokos sumą, visą ją priėmęs, reikalauja grąžinti pagal Draudimo sutartį išmokėtą draudimo išmoką. Draudėjui (atsakovei) pavėlavus sumokėti draudimo įmoką, pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 5 dalį, draudikas turi teisę reikalauti už kiekvieną pavėluotą dieną 0,04 procento delspinigių nuo nesumokėtos sumos.
10.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai, atsižvelgiant į Direktyvos nuostatas ir tikslus, išsprendė tarp šalių kilusį teisinį ginčą, be to pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas neprieštarauja teismų praktikai šios kategorijos bylose.
10.4. Ieškinio nepagrįstumą, be kita ko, rodo ir tai, kad eismo įvykis įvyko 2021 m. birželio 18 d., t. y. tą dieną, kai terminas draudimo įmokai sumokėti dar nebuvo pasibaigęs, todėl nėra pagrindo teigti, kad eismo įvykis įvyko draudimo įmokos mokėjimo vėlavimo laikotarpiu. Šiuo atveju vėlavimo laikotarpis prasidėjo tik 2021 m. birželio 19 d., t. y. sekančią dieną po eismo įvykio ir tęsėsi iki draudimo įmokos sumokėjimo 2021 m. liepos 2 d. Per šį neilgą vėlavimo laikotarpį eismo įvykis neįvyko ir žala su atsakovės apdrausta transporto priemone nebuvo padaryta.
10.5. Tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kad atsakovė draudimo įmokas sumoka per mėnesį nuo sutarties sudarymo, kadangi atsakovė draudė didelį skaičių transporto priemonių ir draudimo įmokas vienu metu mokėdavo už didelį skaičių draudimo sutarčių. Atsakovės su atsiliepimu į ieškinį į bylą pateikė mokėjimo nurodymą, įrodantį, kad mokėdama draudimo įmokas atsakovė 2021 m. liepos 2 d. vienu pavedimu ieškovui pervedė 16 024,70 Eur draudimo įmokų sumą (už šiai bylai aktualią draudimo sutartį minėtoje sumoje tesudaro 191,66 Eur).
10.6. Apeliaciniame skunde ieškovo minimos bylos buvo inicijuotos 2022 metais ir iki tol jokių teisminių bylų tuo pagrindu tarp šalių nebuvo inicijuota, todėl atsakovė neturėjo pagrindo manyti, kad ieškovas keičia nusistovėjusią praktiką ir reikalauja griežtai laikytis draudimo įmokos mokėjimo terminų.
10.7. Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 29 punkte numatyta, kad jei draudėjas draudimo įmokos nesumoka ilgiau negu 1 mėnesį nuo šių sąlygų 27 punkte nustatyto pranešimo gavimo, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį. Nagrinėjant šią civilinę bylą pirmosios instancijos teisme ieškovo atstovas patvirtino, jog Draudimo sutartis eismo įvykio metu galiojo, ieškovas jos nenutraukė ir dėl vėluojamos mokėti draudimo įmokos atsakovei pranešimo nesiuntė.
10.8. Ieškovas išdavė atsakovei draudimo sutarti net nesumokėjus draudimo įmokos, todėl paties ieškovo elgesys liudija, kad draudimo įmokos sumokėjimo momentas jai nėra teisiškai reikšmingas. Tokia aplinkybė vėliau negali tapti teisėtu pretekstu ieškovui pasinaudoti ja, kaip galimybe susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką.
10.9. Visą draudimo įmoką ieškovas iš atsakovės gavo daugiau nei prieš metus iki draudimo išmokos išmokėjimo, kas aiškiai rodo, kad nežymiai pavėluotas draudimo įmokos sumokėjimas ieškovo finansinių pajamų (iš gautos draudimo įmokos) panaudojimo draudimo išmokos mokėjimui galimybės nesuvaržė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. birželio 18 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininku nurodytas UAB „Sausumos transportas“ priklausančios transporto priemonės DAF XF440 FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas. Iš Įprastinės TPVCAPD sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovei UAB „Sausumos transportas“ priklausanti transporto priemonės DAF XF440 FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (draudėjas UAB „Sausumos transportas“), draudimo laikotarpis nuo 2021 m. birželio 18 d. iki 2022 m. birželio 17 d., draudimo įmoka 191,66 Eur, draudimo įmokos sumokėjimas iki 2021 m. birželio 18 d., draudėjo prašymu Draudimo sutartis nutraukta 2021 m. liepos 17 d. Iš mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovė UAB „Sausumos transportas“ už draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus draudimo polisus 2021 m. liepos 2 d. sumokėjo 16 027,70 Eur.
13. Iš byloje esančio korespondento Vokietijoje pateiktų ieškovui dokumentų nustatyta, kad draudimo išmokos dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į ekspertizę išvadą, joje nurodytą žalos mastas, remonto darbų kainą ir transporto priemonės rinkos vertę. Iš „AXA Versicherung AG“ 2022 m. rugpjūčio 15 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad korespondentas Vokietijoje pateikė ieškovui apmokėti sąskaitą 3 652,69 Eur sumai, kurioje nurodyta, kad draudimo išmokos grąžintiną sumą sudaro žala nuosavybei – 2 413,32 Eur, išlaidos ekspertui – 818,01 Eur, vienkartinė išmoka, kitos išmokos – 30 Eur, asmeninė žala – 3 261,33 Eur, administravimo mokestis – 391,36 Eur. Iš 2022 m. rugpjūčio 17 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovas, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo AXA VERSICHERUNG AG (duomenys neskelbtini) 3652,69 Eur dėl transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų.
14. Ieškovas 2022 m. rugsėjo 22 d. pretenzija kreipėsi į UAB „Sausumos transportas“ dėl 2 191,62 Eur sumos (60 procentų draudiminės išmokos) atlyginimo, nurodant, kad atsakovė praleido Draudimo sutartyje numatytus draudimo įmokos sumokėjimo terminus ir laiku nesumokėjo už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą. Atsakovei nesumokėjus pretenzijoje nurodytos sumos, ieškovas kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 3 652,69 Eur, t. y. 100 procentų sumokėtą išmoką.
Dėl pareigos grąžinti draudimo išmoką, draudėjui pavėluotai sumokėjus vienkartinę draudimo įmoką
15. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo prieštaringu vertinimu, kad atsakovės atžvilgiu, TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis netaikytina, nes aplinkybė, kad atsakovė po įvykio sumokėjo draudimo įmoką pagal Draudimo sutartį, atsakovę atleidžia nuo atsakomybės pagal minėtą įstatymo nuostatą, nes draudikui reikalaujant grąžinti sumokėtas sumas, pats draudimas nebeturėtų jokios prasmės ir tai būtų neproporcinga draudėjo padarytam pažeidimui. Apeliantas pažymėjo, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nurodytos būtinos sąlygos egzistuoja: 1) atsakovė pažeidė Draudimo sutarties sąlygas, iki draudimo apsaugos pradžios nesumokėjusi draudimo įmokos; 2) įvykus draudžiamajam įvykiui, draudimo įmoka už teikiamą draudimo apsaugą nebuvo sumokėta.
16. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą argumentuoja, kad eismo įvykis įvyko 2021 m. birželio 18 d., kai terminas draudimo įmokai sumokėti dar nebuvo pasibaigęs, todėl eismo įvykis įvyko dar neprasidėjus draudimo įmokos mokėjimo vėlavimo laikotarpiui, kuris prasidėjo 2021 m. birželio 19 d., ir tęsėsi iki draudimo įmokos sumokėjimo 2021 m. liepos 2 d.
17. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos. Draudimo sutartis, sudaryta pagal TPVCAPDĮ, yra rašytinė, terminuota ir konsensualinė. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012). Kartu teisiniame reguliavime įtvirtinta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis). Taigi, įstatymas nustato teisinę kompensuojamojo pobūdžio sankciją, kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012).
19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad draudimo įmoka yra draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. Draudimo įmokų mokėjimas yra viena draudėjo pareigų. Ji turi būti vykdoma tinkamai, t. y. pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus. Jeigu pažeidžiama sutartimi nustatyta draudimo įmokų mokėjimo tvarka, pavyzdžiui, draudimo įmoka mokama ne laiku arba ne visa, tai kvalifikuojama kaip draudėjo pareigų nevykdymas. Dėl pareigų nevykdymo gali būti ribojamos asmens teisės, nutraukiama sutartis, reikalaujama kompensacijos ar atlyginti nuostolius ir kt. Tokios sankcijos yra nustatytos draudėjui už pareigos mokėti draudimo įmoką pažeidimą. Draudimo įmokos mokamos pagal sutarties reikalavimus, t. y. jos turi būti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas. Tai reiškia, kad ir dalies įmokos sumokėjimas, ir jos sumokėjimas ne sutartyje nurodytu terminu yra sutarties pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012). Tai sudaro pagrindą draudikui, išmokėjusiam išmoką, reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis). Kasacinis teismas išaiškino, kad ši draudiko teisė savaime nėra ribojama (veikiama) TPVCAPDĮ nuostatų, reglamentuojančių draudimo sutarties nutraukimą (TPVCAPDĮ 7 straipsnio 2 dalis), galimybės reikalauti delspinigių (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 5 dalis) ar pranešimo draudėjui apie draudimo įmokų nesumokėjimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2013). Tačiau kartu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, ši TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, bet santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas. Nurodytoje TPVCAPDĮ 22 straipsnio normoje inter alia nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012).
20. Byloje nustatyta, kad 2021 m. birželio 14 d. tarp šalių buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ji įsigaliojo 2021 m. birželio 18 d. 00.00 val. Draudimo laikotarpis nuo 2021 m. birželio 18 d. iki 2022 m. birželio 17 d., Pagal Draudimo sutarties sąlygas, 191,66 Eur draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki sutartyje nurodytos datos – 2021 m. birželio 18 d., tačiau nurodytu terminu draudimo įmokos atsakovė nesumokėjo. Eismo įvykis įvyko 2021 m. birželio 18 d. Atsakovė draudimo įmoką sumokėjo 2021 m. liepos 2 d., t. y. po 2021 m. birželio 18 d. įvykusio eismo įvykio. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovė Draudimo sutartyje nustatytu terminu nesumokėjo draudimo įmokos, pripažino, kad atsakovė Draudimo sutartį vykdė ne visiškai tinkamai.
21. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovui išmokėtą draudimo išmoką, reikšminga aplinkybe laikė, jog Draudimo sutartyje nėra atskirai aptarta draudėjo atsakomybė ir kylančios pasekmės laiku nesumokėjus draudimo įmokos, bei tai, kad nenustatyta, kad ieškovas vėluojant atsakovei mokėti draudimo įmokas siuntė pranešimą dėl įmokų vėlavimo ir išaiškinusi atsakovei draudimo įmokos nustatytu terminu teisines pasekmes.
22. Nagrinėjamu atveju terminas sumokėti draudimo įmoką, Eismo įvykio dieną buvo suėjęs (draudimo įmoka turėjo būti sumokėta ne vėliau nei 2021 m. birželio 17 d. 24 val., t. y. ne vėliau nei iki 2021 m. birželio 18 d.) ir atsakovė jau buvo pradelsusi sumokėti įmoką vieną dieną, todėl teisėjų kolegijos vertinimu būtų neprotinga reikalauti, kad atsakovei pradelsus sumokėti draudimo įmoką pirmą dieną, draudikas siųstų pranešimą draudėjui apie vėluojamą sumokėti įmoką. Tai, kad apeliantas vėliau, jau po Eismo įvykio, nepranešė atsakovei apie vėluojamą sumokėti draudimo įmoką, neturi jokios reikšmės, sprendžiant dėl išmokėtos draudimo įmokos grąžinimo, nes Eismo įvykis įvyko jau atsakovei pažeidus Draudimo sutartyje nustatytą sąlygą dėl draudimo įmokos sumokėjimo termino.
23. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog sprendžiant dėl draudiko atsakomybės pažeidus draudimo įmokos sumokėjimo terminą, yra reikšminga aplinkybė, kad Draudimo sutartyje nėra nenurodytos pasekmės kylančios draudikui pažeidus draudimo įmokos sumokėjimo terminą. Tarp šalių buvo sudaryta įprastinė TPVCAPD sutartis, kurios vykdymui yra taikomos TPVCAPDĮ nuostatos, kuriose yra nustatytos TPVCAPD sutarties šalių teisės ir pareigos, reglamentuotos situacijos, kai draudėjas pažeidžia draudimo įmokos sumokėjimo terminus, todėl aplinkybė, kad Draudimo sutartyje draudikas atskirai neišaiškino draudėjui, kokios pasekmės kyla laiku nesumokėjus draudimo įmokų nesudaro pagrindo atleisti draudiką nuo atsakomybės už Draudimo sutarties sąlygų netinkamą vykdymą.
24. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad TPVCAPDĮ įtvirtinta draudiko pareiga mokėti nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmoką net ir tais atvejais, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, tačiau kartu nustatyta draudiko teisė reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos sumokėtas sumas. Tokiu teisiniu reguliavimu, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių atlygintinį pobūdį ir draudimo sutarties, kaip rizikos sutarties, prasmę, yra siekiama užtikrinti draudiko teisėtų interesų apsaugą bei pašalinti galimybę draudėjui piktnaudžiauti. Tokiu būdu draudėjas drausminamas, nes, draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėdamas draudimo įmokos už teikiamą draudimo apsaugą, jis prisiima su tuo susijusią riziką, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo išmoką, įgis į draudėją atgręžtinio reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012).
25. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kad draudimo įmokos pagal sutartis buvo sumokamos per mėnesį, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad byloje nėra duomenų, jog Draudimo sutarties šalys būtų susitarusios dėl kitokių draudimo įmokų mokėjimo terminų, nei nustatyta draudimo sutartyse. Pažymėtina, kad Draudimo sutartis buvo sudaryta raštu, todėl jos pakeitimai turi būti sudaryti tokia pat forma kaip ir sutartis (CK 6.183 straipsnio 1 dalis).
26. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė, įvertinęs atsakovės pateiktą 2021 m. liepos 2 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors šiame mokėjimo dokumente yra nurodoma eilė draudimo sutarčių skirtingais numeriais, tačiau byloje nėra duomenų, tokių nenurodė ir pati atsakovė, kad už šiame mokėjimo dokumente mokėjimai susiję su dokumente nurodytomis draudimo sutartimis yra atlikti vėliau nei nustatyta pačiose sutartyse, be to nėra duomenų, kad ieškovą sistemingas atsakovės vėlavimas sumokėti draudimo įmokas tenkino.
27. Aplinkybė, kad apeliantas yra inicijavęs ne vieną bylą atsakovės atžvilgiu dėl išmokėtų draudimo išmokų išsiieškojimo (pvz. eL2-6434-1151/2022; eL2-2974-1055/2022; eL2-3570-308/2022; eL2-3786-1029/2022), patvirtina, kad apelianto netenkino atsakovės sistemingas vengimas sumokėti laiku draudimo įmokas. Iš Liteko duomenų nustatyta, jog, pavyzdžiui civilinėje byloje Nr. eL2-3786-1029/2022 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2022 m. kovo 14 d. išdavė teismo įsakymą, kuris 2022 m. kovo 22 d. nutartimi buvo panaikintas, šalims sudarius taikos sutartį. Kaip matyti iš prašymo išduoti teismo įsakymą, kreditorius kreipėsi dėl teismo įsakymo išdavimo, jog atsakovė laiku nesumokėjus draudimo įmokos, nors dėl atsakovės apdraustos transporto priemonės valdytojo kaltės 2021 m. balandžio 19 d. įvykusio eismo įvykio draudėjas išmokėjo nukentėjusiajam draudimo išmoką, tačiau atsakovė draudikui negrąžino šios išmokos.
28. Aplinkybė, kad apeliantas yra inicijavęs ne vieną civilinę bylą dėl draudimo įmokų susigrąžinimo iš atsakovės dėl to, kad atsakovė pažeidė draudimo įmokos terminus, patvirtina, jog atsakovei sistemingai nesumokant laiku draudimo įmokas, apeliantas nevengė sudaryti draudimo sutartis, nors ir nepritarė tokiems atsakovės veiksmams. Pažymėtina, kad ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant dėl priteistino iš atsakovės draudimo išmokos dydžio, bet nepašalina atsakovės atsakomybės už Draudimo sutarties sąlygos pažeidimą.
29. Pažymėtina, kad laiko intervalas nuo atsakovės sumokėtos draudimo įmokos ir ieškovo išmokėtos draudimo išmokos korespondentui Vokietijoje, nėra reikšmingas sprendžiant dėl atsakovės pareigos laiku sumokėti draudimo įmoką. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad draudikas negali atsisakyti mokėti išmokas, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų. Atsakovė vėluodama sumokėti draudimo įmoką Draudimo sutartyje nustatytu laiku ir nesumokėdamas draudimo įmokos už teikiamą draudimo apsaugą, prisiėmė su tuo susijusią riziką, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo išmoką, įgis į draudėją atgręžtinio reikalavimo teisę.
30. Pagal TPVCAPDĮ 43 straipsnį už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Draudimo įmokų mokėjimas yra draudėjo (atsakovės) pareiga, todėl įmokos nesumokėjimas atsakovei sukelia pasekmes numatytas TPVCAPDĮ.
31. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovės procesiniuose dokumentuose minimos Direktyvos 2009/103/EB 14 straipsnyje reglamentuojama, kad pagal visas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis vienkartinės įmokos pagrindu visą sutarties terminą draudimo apsauga galiotų visoje Bendrijos teritorijoje. Direktyvos 2009/103/EB 14 straipsnyje nėra reglamentuojama, kaip teigia atsakovė, kad esant sudarytai draudimo sutarčiai, draudėjui laiku nesumokėjus draudimo įmokos, įvykus eismo įvykiui dėl draudėjo kaltės, draudėjas yra apsaugotas nuo pareigos atlyginti draudiko nukentėjusiajam išmokėtą draudimo įmoką, todėl šioje byloje minėta Direktyvos 2009/103/EB nuostata nėra taikoma.
32. Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2013), konstatuoja, kad galiojant šalių sudarytai draudimo sutarčiai apeliantas, neturėdamas teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, turi teisę taikyti atsakovei TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą sankciją už Draudimo sutarties netinkamą vykdymą (laiku nesumokėtą draudimo įmoką), t. y. apeliantas gali reikšti reikalavimą atsakovei grąžinti draudiko nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, tačiau, vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalimi grąžintinos draudikui sumos dydis nebūtinai turi sutapti su dėl padarytos žalos išmokėtų draudimo sumų dydžiu.
33. Teisėjų kolegija pritaria apeliantui, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad draudikui susigrąžinant ir draudimo įmoką, ir prašant draudėjo sumokėti nukentėjusiam asmeniui išmokėtą žalą, pats draudimas nebeturėtų jokios prasmės, tai būtų neproporcinga draudėjo padarytam pažeidimui. Kasacinis teismas dėl tokios situacijos yra pateikęs išaiškinimą, kad draudimo įmokos pavėluotas sumokėjimas ir ta aplinkybė, jog draudikas ją priėmė, nepašalina draudiko regreso teisės, nes to nenustatyta TPVCAPDĮ. Pavėluotas draudimo įmokų sumokėjimas yra sutarties pažeidimo padarinių šalinimas, kuris nepaneigia sutarties pažeidimo, kaip pagrindo regreso teisei pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį įgyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2013). Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, aplinkybė, kad atsakovė pavėlavusi sumokėjo draudimo įmoką, o apeliantas (draudikas) ją priėmė, nepašalina apelianto teisės reikalauti iš atsakovės (draudėjo) sumokėtos draudimo įmokos nukentėjusiajam sugrąžinimo.
34. Nustačius, kad atsakovė turi pareigą grąžinti apeliantui išmokėtą draudimo išmoką, spręstina dėl draudikui grąžintinos sumos dydžio. Nagrinėjamoje byloje grąžinamos sumos dydis nustatytinas atsižvelgiant į minėtus TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalies ir kasacinio teismo suformuluotus kriterijus, taip pat atsižvelgiant į sutarties šalių tarpusavio santykius, į tai, kad ginčo šalys yra juridiniai asmenys, kur vienam jų (ieškovui) draudimas yra jo įprasta komercinė veikla (kuriam, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai), o kitam (atsakovei) – bendrovės pagrindinė veikla yra transporto paslaugos; krovinių vežimais keliais, įskaitant tarptautinį krovinių gabenimą, ir kt. Ginčo šalims turi būti žinomi šios rūšies draudimo tikslas ir jo ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos (neprieštaraujančios imperatyviosioms įstatymo nuostatoms).
35. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad svarbus ir gintinas, priteisiant kompensavimo išlaidų dalį, draudiko interesas laiku gauti finansines įplaukas iš draudėjų. Tik taip būtų garantuota draudikų stabili finansinė būklė, užtikrinanti efektyvią draudimo apsaugos teikimą. Tai atitinka ir draudėjų interesus, nes draudėjas transportu perveža klientų krovinius, tai neretai susiję su nuostoliais dėl eismo įvykių: transporto priemonių gedimo, krovinių arba kitokio turto žuvimo ar sugadinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2013).
36. Taip pat sprendžiant dėl grąžintino sumos dydžio atsižvelgtina, kad atsakovė vienkartinę 191,66 Eur draudimo įmoką pagal Draudimo sutartį sumokėjo praėjus 13 dienų, po to kai įvyko eismo įvykis, į tai, kad atsakovei vėluojant sumokėti draudimo įmoką, ieškovas Draudimo sutarties nenutraukė, ir į tai, kad apeliantas žinodamas, kad atsakovė sistemingai nesumoka laiku draudimo įmokų, nevengė sudaryti Draudimo sutartį, nors ir nepritarė tokiems atsakovės veiksmams, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priteisti ieškovui 60 procentų reikalaujamos grąžintinos draudimo išmokos sumos, t. y. 2 191,61 Eur (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis, 22 straipsnio 2 dalis). Toks grąžintinas draudiko nukentėjusiajam išmokėtos draudimo išmokos dydis, atsižvelgiant į šalių elgesį iki Draudimo sutarties sudarymo ir po sutarties sudarymo, yra teisingas ir atitinka teisingumo, proporcingumo ir proporcingumo principus.
37. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikinamas, priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys nurodytais argumentais tenkinamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl procesinių palūkanų
38. Priteisus apeliantui 2 191,61 Eur draudimo išmoką, spręstina dėl procesinių palūkanų priteisimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje normoje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant sutartinei ir deliktinei civilinei atsakomybei, todėl ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų priteisimo.
39. Preziumuojama, kad CK 6.210 straipsnyje numatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiui yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, patiriami dėl negalėjimo naudotis pinigais (CK 6.261 straipsnis), todėl šių nuostolių kreditorius neprivalo įrodyti. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apelianto reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo pagrįstas, todėl tenkintinas. Procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. sausio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo santykiams reglamentuoti taikytinas materialiosios teisės normas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį, 22 straipsnio 2 dalį), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir padarė nepagrįstas išvadas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir apeliacinio teismo padarytas išvadas apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ iš atsakovės UAB „Sausumos transportas“ priteisinat 2 191,61 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 11 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
41. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teisme pakeitus teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
42. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).
43. Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas.
44. Ieškovas pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant ieškinį, atstovaujant pirmosios instancijos teisme. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taigi, pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį maksimalus išlaidų dydis už ieškinio parengimą (2023 m. sausio 10 d.), siekė 4 497, 50 Eur (2,5×1 799 Eur), todėl ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už advokato paslaugas yra ženkliai mažesnė nei Rekomendacijose nustatytas dydis. Taip pat ieškovas už ieškinį sumokėjo 83 Eur žyminį mokestį bei patyrė 256,12 Eur išlaidas už vertimą iš užsienio kalbos. Tai yra iš viso ieškovas patyrė 839,10 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad vertimo išlaidos yra įstatymo priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu teisme, todėl jos ieškovui kompensuotinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
45. Atsakovė pateikė duomenis, kad už atstovavimą pirmosios instancijos teisme patyrė 1 149,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškinį, prašymus teismui, atstovavimą teisme. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį maksimalus išlaidų dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą (2022 m. vasario 26 d.), siekė 4 497, 50 Eur (2,5×1 799 Eur), todėl atsakovo prašomų priteisti bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra ženkliai mažesnė nei Rekomendacijose nustatytas dydis.
46. Įvertinus bylos sudėtingumą, laiko sąnaudas darytina išvada, kad abiejų šalių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra realios. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai tenkinti 60 proc., ieškovui iš atsakovo priteistina 503,46 Eur (839,10 Eur x 60 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsižvelgiant, kad ieškovo atmesti reikalavimai sudaro 40 proc., atsakovei iš ieškovo priteistina 459,80 Eur (1 149,50 Eur x 40 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
47. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
48. Ieškovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 583,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 500 Eur išlaidos už advokato paslaugas ir 83 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovė nors ir prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų apie patirtas išlaidas nepateikė.
49. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
50. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, į tai, kad pagal Rekomendacijų 8.9 papunktį maksimalus išlaidų dydis už apeliacinio skundo parengimą (2023 m. balandžio 4 d.), siekė 4 750,75 Eur (2,5× 1 900,30 Eur), todėl ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už advokato paslaugas yra ženkliai mažesnė nei Rekomendacijose nustatytas dydis. Įvertinus procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintas 60 procentų, ieškovui iš atsakovės priteistina 349,80 Eur (583 Eur x 60 proc.) bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sausumos transportas“, juridinio asmens kodas 181351531, 2 191,61 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt vieno euro 61 ct) draudimo išmoką, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 11 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sausumos transportas“, juridinio asmens kodas 181351531, 503,46 Eur (penkių šimtų trijų eurų 46 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sausumos transportas“, juridinio asmens kodas 181351531, iš ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 459,80 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sausumos transportas“, juridinio asmens kodas 181351531, 349,80 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt devynių eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Mockevičius
Lina Muchtarovienė
Birutė Simonaitienė