Baudžiamoji byla Nr. 1S-431-348/2019
Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00022-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.
(S)
Kauno apygardos teismas
NuT A R T i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. S. (J. S.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. J. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi skirtomis bausmėmis ir nustatyta galutinė bausmė 10 metų laisvės atėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartimis paskirtomis bausmėmis, paskirta 9 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2011 m. liepos 4 d., bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 4 d.
2. 2019 m. balandžio 15 d. Komisijos nutarimu nutarta nuteistajam J. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi Komisijos nutarimą atsisakė patvirtinti konstatuodamas, kad nuteistojo J. S. pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Skunde nuteistasis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde J. S. nurodo, kad apylinkės teismas turėjo patvirtinti Komisijos sprendimą, nes jis yra priimtas betarpiškai bendraujant su nuteistuoju, kas ir patvirtina jo pagrįstumą. Nurodo, kad bausmės atlikimo metu jis dirbo, mokėsi, dalyvavo visuomeninėje veikloje, už ką 6 kartus skatintas. Kol nebuvo adaptavęsis pataisos namuose, buvo baustas, tačiau nuobaudos negalioja, vėliau baustas nebuvo, kas parodo, kad jis padarė išvadas dėl savo elgesio. Teigia, kad Komisija, matydama, jog jo elgesys koreguojamas teigiama linkme, nutarė taikyti lygtinį paleidimą, tačiau apylinkės teismas visiškai nepagrįstais motyvais atsisakė komisijos nutarimą tvirtinti. Teismas nurodė, kad jis gali vėl nusikalsti, nes anksčiau teistas, tačiau toks argumentas niekinis, nes visiškai nevertintas jo elgesys pataisos namuose ir akivaizdi jo elgesio pažanga. Nuteistojo manymu, nors jis ir atitinka visus BVK 157 str. kriterijus, tačiau teismas bendromis, standartinėmis, niekuo nepagrįstomis frazėmis atsisakė taikyti lygtinį paleidimą, kas rodo teismo šališkumą ir išankstinį nusistatymą, todėl tokia nutartis turi būti panaikinta.
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
6. Nuteistojo J. S. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Nuteistasis J. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pakankama pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, J. S. nustatyta vidutinė – 64 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
9. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog yra pastebimi teigiami J. S. elgesio pokyčiai – dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pataisos įstaigoje mokėsi, įgijo kelias specialybes, dirba, laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, neturi galiojančių nuobaudų, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu konstatuotos aplinkybės. Šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau per bausmės atlikimo laiką 5 kartus baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Skunde nuteistasis nurodo, kad nuobaudos skirtos adaptaciniu periodu, tačiau pažymos apie nuobaudas ir paskatinimus duomenys tokį paaiškinimą paneigia, nes 5 nuobaudos J. S. buvo paskirtos daugiau nei vienų metų eigoje, praėjus trejiems metams nuo bausmės pradžios. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis. J. S. anksčiau teismo teistas septynis kartus, dominuoja nusikaltimai nuosavybei, anksčiau jis taip pat teistas ir už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išlieka nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai: informacija apie ankstesnius teisės pažeidimus; mąstymas ir elgesys, kuris pasireiškia kaip skubotas ir neapgalvotas, nenumatant savo elgesio pasekmių bei stokojantis problemų sprendimo įgūdžių.
10. Iš pateiktų duomenų matyti, kad J. S. jau buvo taikytas BVK 157 straipsnis ir jis buvo lygtinai paleistas neatlikęs visos paskirtos bausmės, tačiau teismo parodymo pasitikėjimo juo nepateisino. Tuoj po išėjimo į laisvę, bendrininkų grupėje su laisvės atėmimo bausmę atlikinėjančiais asmenimis įvykdė sunkų nusikaltimą – dalyvavo narkotinių medžiagų disponavime, tame tarpe ir jų siuntime į pataisos namus. Šios aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Pirmosios instancijos teismas apie nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas ir požiūrį į anksčiau taikytą lygtinio paleidimo institutą pasisakė vertinant asmenybės ypatumus, galinčius lemti tolesnį jo elgesį, nelaikė jų esminiais faktoriais, tiesiogiai įtakojančiais teismo sprendimą ir vertino juos kitų aplinkybių visumoje, taigi, teismas jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.
11. Nuteistasis J. S. skunde teigia, kad teismas turėjo vadovautis Komisijos, kuri daug objektyviau įvertino nuteistojo elgesį bei jo asmenybę, išvada. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Teisėjų kolegija mano, kad, priešingai nei skunde teigia nuteistasis, Komisija jį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, pasisakydama tik apie nustatytas svarstymo metu, o apylinkės teismas šį klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas, todėl teikimą atsisakė tvirtinti.
12. Įvertinus aptartą, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 28 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo J. S. skundo motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistojo J. S. (J. S.) skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Svetlana Jurgaitienė
Jurgis Kiškis