Civilinė byla Nr. e2A-391-661/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11180-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Ingos Staknienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo S. D. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalis), bylos nagrinėjimo ribas, apeliacinio proceso paskirtį, teismų procesiniams sprendimams keliamus reikalavimus, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 26 213,36 Eur turtinės žalos (26 054,07 Eur negautų pajamų, 159,29 Eur antstolio išlaidų), 30 000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad:
2.1. Jis buvo kaltinamas tuo, jog, būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai paėmė kyšį už palankumą vykdant įgaliojimus. Ieškovui beveik 9 mėnesius buvo taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės, jis buvo nušalintas nuo pareigų. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamos nusikalstamos veikos požymių. Tačiau Panevėžio apygardos teismas 2022 m. birželio 27 d. nuosprendžiu ieškovą pripažino kaltu ir jam, be kita ko, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą 3 metams. Vykdant šį nuosprendį ieškovas buvo atleistas iš pareigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2023 šį nuosprendį panaikino ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 3 d. išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų.
2.2. Dėl neteisėto ir nepagrįsto nuteisimo ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Jau po pirmų apklausų buvo galima suprasti, kad ieškovo veika neatitinka nusikalstamos veikos požymių. Jei ieškovas nebūtų buvęs neteisėtai apkaltintas padaręs korupcinio pobūdžio nusikaltimą ir dėl to nušalintas nuo pareigų, o vėliau – neteisėtai nuteistas ir dėl to atleistas iš tarnybos, jis būtų iki pensinio amžiaus gavęs su valstybės tarnybos santykiais susijusias pajamas. Kasacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje konstatuota, kad Panevėžio apygardos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, bei kertinio baudžiamojo proceso principo, taip pat materialiosios baudžiamosios teisės pažeidimus, kurie lėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Nors Panevėžio apygardos teismas nenustatė būtinųjų kyšininkavimo požymių – ieškovo tyčios ir palankumo, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Šios klaidos pripažintinos šiurkščiomis, turinčiomis esminę reikšmę, lėmusiomis neatitaisomos žalos padarymą ieškovui.
2.3. Dėl neteisėtų teismo procesinių veiksmų ieškovas prarado darbą ir galimybę dirbti pagal savo gebėjimus, persikvalifikavimas dėl artėjančio senatvės pensijos amžiaus buvo beprasmis, ieškovas neteko pajamų, buvo nepataisomai pažeista jo garbė, orumas, reputacija, ieškovas patyrė neigiamų išgyvenimų, sumenko jo savivertė, sumažėjo galimybės save realizuoti.
3. Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija (toliau – ir Ministerija) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, įrodančių neteisėtus teismo (teisėjų) veiksmus, žalos faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl valstybei nekyla pareiga ją atlyginti. Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindu civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Kasacinės instancijos teismas nesutiko su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytų įrodymų vertinimu, bet nekonstatavo jokių šiurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų, neteisėtų teisėjo (teisėjų) veiksmų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant svarbiausius teisės principus. Ministerija nesutinka ir su ieškovo prašomu priteisti turtinės žalos atlyginimu, kuris apskaičiuotas kaip ieškovo negautos pajamos už laikotarpį nuo atleidimo iki senatvės pensijos amžiaus. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis, tuo tarpu 2023 m. gegužės 3 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pažyma, kuria ieškovas įrodinėja šią žalos atlyginimo poziciją, savaime neįrodo, jog jis realiai būtų gavęs būtent tokio dydžio pajamas.
4. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – ir Prokuratūra), atstovaudama atsakovę, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad prokuroro veiksmai nagrinėjamu atveju buvo atlikti pagal įstatyme išvardintus pagrindus, nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, grindžiami atitinkamais procesiniais sprendimais, todėl negali būti laikomi neteisėtais, vertinant tai kaip būtinąją valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygą. Prokuroras nagrinėjamu atveju nepažeidė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, taip pat nepadarė klaidų, turėjusių esminės ir lemiamos reikšmės ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Ikiteisminis tyrimas pradėtas, atliktas bei byla perduota teismui atlikus visus veiksmus, kuriuos pareigūnai atlikti galėjo ir privalėjo, todėl baudžiamasis procesas buvo organizuotas rūpestingai ir atsakingai. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma leido prokurorui daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovas, būdamas valstybės tarnautoju, atliko nusikalstamą veiką – savo ir kito asmens naudai pareikalavo ir priėmė 186,19 Eur vertės kyšį – dyzelinį kurą už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus ir palankumą, t. y. atliko veiksmus, užtraukiančius baudžiamąją atsakomybę. Pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad teismai, baudžiamojoje byloje spręsdami dėl kyšio dalyko, taip pat kyšio davimo už palankumą, padarė skirtingas išvadas, savaime nesudaro pagrindo vertinti prokuroro veiksmų kaip neteisėtų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 26 213,36 Eur turtinės žalos, 10 000 Eur neturtinės žalos bei 5808 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas vadovavosi CK 6.272 straipsniu, kasacinio teismo išaiškinimais dėl valstybės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą sąlygų.
7. Teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu pradėtas pagal požymius nusikaltimo, nustatyto BK 225 straipsnio 2 dalyje. Ieškovas buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo mėn. savo darbo kabinete tiesiogiai savo ir kito asmens naudai paprašė UAB „L&O kompanija“ statybos darbų vadovo neteisėtos ir nepagrįstos finansinės paramos, susitarė dėl kyšio – dyzelino paėmimo suvokdamas, kad kyšis bus duotas už pageidaujamą palankumą bendrovei „L&O kompanija“, ieškovui vykdant savo įgaliojimus, kontroliuojant (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos organizuotus viešuosius pirkimus laimėjusios bendrovės atliekamus darbus bei juos aktuojant. Vykdant susitarimą, 2019 m. rugsėjo 6 d. ir 2019 m. rugsėjo 18 d. degalinėje ieškovas, pasinaudodamas UAB „L&O kompanija“ vardu išduota degalų kortele, sumokėjo 186,19 Eur už įpiltą dyzeliną (paėmė kyšį).
8. Teismas taip pat nustatė, kad iki ikiteisminio tyrimo pradžios ieškovui buvo taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės ir tai truko beveik devynis mėnesius. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu pradėtas 2020 m. sausio 14 d., t. y. praėjus keturiems mėnesiams po degalų įsipylimo fakto, po kurio jokių kitų teisės pažeidimų nefiksuota. Ieškovas visą šį laiką buvo akylai stebimas ir sekamas, nespręsta dėl jam taikomų apribojimų panaikinimo. Praėjus penkiems mėnesiams nuo ieškovui inkriminuotos vieno epizodo veikos padarymo, Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartimi tenkintas prokuroro prašymas, ieškovas laikinai nušalintas nuo einamų pareigų. Kaltinamasis aktas ieškovui surašytas 2020 m. rugpjūčio 10 d. Šiaulių apylinkės teismas 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžiu ieškovą išteisino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nenustatęs jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Teismas, be kita ko, pasisakė ir dėl ieškovui taikytų kriminalinės žvalgybos priemonių bei sankcijų neproporcingumo. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. birželio 27 d. priėmė naują nuosprendį – pripažino ieškovą kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir, be kita ko, skyrė ieškovui baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą 3 metams. Vykdant nuosprendį ieškovas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. atleistas iš pareigų. Atleidimo iš valstybės tarnybos dieną ieškovo darbo stažas valstybei sudarė 23 metus ir 5 mėnesius, iki senatvės pensijos ieškovui buvo likę mažiau nei 2 metai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendį ir paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasacinis teismas nutartyje, be kita ko, padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kuriais pagrindė BK 225 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos būtinąjį požymį – kyšio priėmimą už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus ir palankumą UAB „L&O kompanija“, nesilaikė įrodymų visumos vertinimo taisyklių, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, taip pat nesivadovavo in dubio pro reo principo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) reikalavimais ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo veikoje yra visi kyšininkavimo požymiai; pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina jokio išskirtinio ieškovo palankumo bendrovei.
9. Teismas nurodė, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai, nepažeistų bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos), nepadarytų klaidų, turėjusių esminę ir lemiamą reikšmę asmens teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos medžiagą ir baudžiamosios bylos (teisminio proceso Nr. 1-05-7-00001-2020-8) medžiagą teismas nusprendė, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, tinkamai neįvykdė šios, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos, pareigos.
10. Teismo vertinimu, ieškovo atžvilgiu naudotos kriminalinės žvalgybos priemonės (jų mastas ir trukmė) iš dalies buvo panaudotos ne tik kaip būdas išsiaiškinti ir detalizuoti galimai padarytą nusikalstamą veiką, tačiau ir kaip būdas ,,surasti“ kaltinamojo veiksmuose papildomų nusikalstamų veikų požymių.
11. Teismas vadovavosi BPK 369 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad, vertinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus argumentus, akivaizdu, jog kasacinis teismas, konstatuodamas esminio principo in dubio pro reo pažeidimą, akcentavo šiurkščius ir esminius apeliacinės instancijos teismo padarytus pažeidimus atliekant ieškovo baudžiamąjį persekiojimą bei nagrinėjant jo baudžiamąją bylą. Kaip nurodė kasacinis teismas, nors Panevėžio apygardos teismas nenustatė visų būtinųjų nusikalstamos veikos požymių, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl ieškovo.
12. Teismas padarė išvadą, kad įrodyta, jog valstybė ėmėsi neproporcingų ir neadekvačių priemonių taikydama ieškovui baudžiamąjį persekiojimą bei kriminalinės žvalgybos priemones (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas; Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendis, kuris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi paliktas galioti be pakeitimų).
13. Įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvadas, nurodytas 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje, šalių paaiškinimus, teismas nusprendė, jog kasacinio teismo išvados apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas (atitinkamai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei prokuroras) netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (t. y. faktiškai netinkamai vertino įrodymų turinį ir nevertino konkrečių aplinkybių, aiškiai nenustatė ieškovo kaltės), dėl to netinkamai vertino jo padarytos veikos pobūdį nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių aspektu, kad ieškovui taikytų kriminalinės žvalgybos priemonių apimtis ir trukmė buvo neproporcingi, padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, teikia pagrindą išvadai, jog ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnai ir teismai atliko neteisėtus veiksmus, nes padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, ėmėsi akivaizdžiai neproporcingų priemonių, nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), ir dėl to valstybei kyla pareiga atlyginti asmens patirtą žalą.
14. Ieškovas, teismo vertinimu, įrodė prašomos priteisti žalos padarymo faktą, kuris yra susijęs priežastiniu ryšiu su konstatuotais valstybės pareigūnų neteisėtais veiksmais ir yra jų pasekmė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
15. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė generalinė prokuratūra pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
15.1. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kriminalinės žvalgybos priemonių, taikytų ieškovo atžvilgiu, taikymo teisėtumo, išėjo už ieškinio ir bylos nagrinėjimo ribų. Ieškovas jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą kildino išimtinai iš neteisėto nuteisimo. Ši byla pagal savo pobūdį nėra susijusi su viešojo intereso apsauga, nėra priskiriama vadinamųjų nedispozityviųjų bylų kategorijai, kuriose teismas turi būti aktyvus ir disponuoja platesnėmis teisėmis. Prie civilinės bylos nebuvo prijungta baudžiamoji byla, nei ieškovas, nei atsakovės atstovės teismui taip pat neteikė įrodymų, susijusių su kriminalinės žvalgybos priemonių taikymu ieškovo atžvilgiu. Teismas, spręsdamas dėl kriminalinės žvalgybos priemonių, taikytų ieškovo atžvilgiu teisėtumo ir pagrįstumo, padarė išvadą, jog neteisėtus veiksmus atliko ne tik prokurorai bei teismas, bet ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tačiau šioje byloje atsakovės – Lietuvos Respublikos atstovu nebuvo įtraukta kriminalinės žvalgybos veiksmus vykdžiusi ir ikiteisminį tyrimą atlikusi institucija. Taigi, teismas sprendė dėl teisių ir pareigų asmens, kuris nedalyvavo byloje. Prokuroras, perduodamas bylą teismui, turėjo pagrįstą įsitikinimą, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys pagrindžia kaltinimus ieškovui dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje. Prokuroro ir baudžiamąją bylą išnagrinėjusių teismų vertinimas nesutapo tik dėl vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių – tiesioginės tyčios, tačiau kasacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje pripažino, kad kaltinamajame akte nurodyti ieškovo veiksmai gali būti vertinami kaip etikos ar drausminiai pažeidimai.
15.2. Ieškovo pateikta pažyma apie jo vidutinį darbo užmokestį nepatvirtina ir neįrodo, jog iki senatvės pensijos jis būtų dirbęs valstybės tarnyboje būtent tokiose pareigose ir gavęs tokio dydžio darbo užmokestį. Tai, kad ieškovo veiksmai nebuvo kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, negalima daryti išvados, jog jie atitiko Valstybės tarnybos įstatymo valstybės tarnautojams keliamiems reikalavimams, kas sudaro pagrindą manyti, jog ieškovas galėjo būti patrauktas tarnybinėn atsakomybėn ir jam būtų pritaikytos įstatyme numatytos nuobaudos, tarp kurių - atleidimas iš tarnybos. Teismas taip pat priteisė ieškovui 1 651,35 Eur už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, nors ieškovas neįrodinėjo nušalinimo nuo pareigų neteisėtumo, o teismas nekonstatavo, jog sprendimas nušalinti ieškovą nuo pareigų buvo priimtas nepagrįstai. Ieškovo nurodyta situacija dėl jam neatlygintų antstolio išlaidų išieškojimo nesusijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su neteisėtu nuteisimu, kaip ieškinio pagrindu, ieškovo reikalavimas šioje byloje atlyginti jam 159,29 Eur turtinės žalos negalėjo būti tenkinamas. Teismas nepagrįstai sprendė, jog dėl neteisėtų teismo veiksmų ieškovas negrįžtamai prarado galimybę realizuoti save darbinėje veikloje, nepataisomai buvo pažeista jo garbė, orumas ir reputacija. Net ir netekus teisės dirbti valstybės tarnyboje nepilnai vienerius metus, ieškovui niekaip nebuvo užkirstas kelias įsidarbinti ne valstybės tarnyboje, jam nebuvo atimta teisė dirbti pagal turimą kvalifikaciją. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog po apkaltinamojo teismo nuosprendžio jis dėjo pastangas įsidarbinti pagal turimą kvalifikaciją, tačiau jo galimybės dirbti buvo apribotos būtent dėl nepagrįsto nuteisimo. Ieškovui priteista 10 000 eurų dydžio neturtinė žala yra neadekvati įrodinėjamam asmens teisių pažeidimui ir jo pobūdžiui. Dėl patirtų neigiamų išgyvenimų, susijusių su baudžiamuoju procesu, iš dalies yra atsakingas ir pats ieškovas, t. y. jis, būdamas valstybės tarnautoju, priėmė paramą iš UAB „L&O kompanija“, kas užfiksuota baudžiamojoje byloje ir priimtuose nuosprendžiuose. Tai, kad šie veiksmai teismo nebuvo įvertinti kaip nusikalstama veika, nereiškia, jog jie pateisinami ir toleruotini ieškovo, kaip valstybės tarnautojo, veikloje.
16. Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į Lietuvos Respublikos atstovė generalinės prokuratūros apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad kadangi atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai analogiški apeliacinio skundo argumentams, jie nekartojami.
17. Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ir bylos nagrinėjimo ribų. Ieškovas nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kad faktinis pagrindas žalos atlyginimui - jam taikytų kriminalinės žvalgybos priemonių neteisėtumas ir nušalinimas nuo pareigų. Teismas pažeidė ir bylos šalių lygiateisiškumo principą, nes atsakovės atstovės atsikirtimus formulavo pagal ieškinio pagrindą, kuriame nebuvo nurodyta jokių argumentų dėl kriminalinės žvalgybos priemonių neteisėtumo ir nušalinimo nuo pareigų, ieškovas tokių klausimų byloje apskritai nekėlė. Teismas sprendė klausimą dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos veiksmų, kuri net nebuvo įtraukta atsakovės atstove. Kasacinės instancijos teismas nesutiko su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytų įrodymų vertinimu, bet nekonstatavo jokių šiurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų. Ieškovas reikalavimo dėl žalos atlyginimo nekildino iš ieškovo nušalinimo nuo pareigų, todėl negali būti priteista turtinė žala dėl šio laikotarpio. Ieškovas nurodė, kad nušalinimo laikotarpiu darbo užmokesčio negavo, tačiau ieškovo pateiktoje pažymoje nurodyta, kad darbo užmokestis gautas. Ieškovas būtų atleistas iš pareigų dėl šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, todėl ieškovo nurodyta žala dėl negautų pajamų yra tik tikėtina ir hipotetinė, bet jokiais būdais nėra reali ir įrodyta. Ieškovas nurodė teismo posėdžio, vykusio 2023 m. lapkričio 27 d. metu, kad jam Užimtumo tarnyba teikė darbo pasiūlymus, tačiau pats ieškovas nesutiko dirbti. Visos bylos nagrinėjimo metu teisėja dažnai klausimus užduodavo taip, kad juos galima buvo laikyti atsakymą menančiais klausimais. Teismas sprendimą priėmė vien tik ieškovo paaiškinimų ir kelių su ieškovu artimais ryšiais susijusių liudytojų duotų parodymų pagrindu, kuriems teisėja uždavinėjo menamus klausimus ir akivaizdžiai buvo šališka. Dėl žiniasklaidoje pateiktų viešų įrašų nėra jokių valstybės neteisėtų veiksmų, kadangi informaciją apie ieškovą paskelbė žiniasklaida, o ne ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ar teisėjai. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio jo teiginius apie sveikatos pablogėjimą, nėra jokių duomenų iš medicinos įstaigos.
18. Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad kadangi atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai analogiški apeliacinio skundo argumentams, jie nekartojami.
19. Ieškovas S. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuo prašė apeliacinius skundus atmesti. Nurodė, kad neteisėtus atsakovės veiksmus, kaip vieną iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovas grindė keliais aspektais: nurodė visas faktines aplinkybes, susijusias ne tik su neteisėtu nuteisimu, tačiau ir atliktais kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo veiksmais, kas ir sudarė ieškinio faktinį pagrindą. Ieškovo darbdaviui buvo žinomas ikiteisminio tyrimo faktas, tačiau tuo metu ieškovo atžvilgiu nebuvo taikyta ar pradėta tarnybinė atsakomybė. Ieškovas neįrodinėjo, jog žala pasireiškė išimtinai sveikatos sutrikimais, todėl medicininės pažymos į bylą teikiamos nebuvo. Ieškovo veiksmai nebuvo įvertinti kaip turintys tarnybinio nusižengimo požymių, kadangi ieškovo darbdavys nei ikiteisminio tyrimo metu ir po jo, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme, ieškovui netaikė tarnybinės atsakomybės. Ieškovas dėl teismo šiurkščios klaidos buvo atleistas iš valstybės tarnybos, kurioje išdirbo daugiau nei 23 metus, ir taip negrįžtamai prarado nuosekliai ir nuolatinėmis pastangomis pasiektą karjeros poziciją, kuri ieškovui teikė savirealizacijos pasitenkinimą, pasididžiavimą savo tarnyba, buvo stabilių pajamų šaltinis.
IV. Bylą pirmą kartą apeliacine tvarka nagrinėjusio teismo ir kasacinės instancijos teismo sprendimų esmė
20. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratūros, apeliacinius skundus, 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovui iš atsakovės 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
21. Kasaciniu skundu atsakovė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e3K-3-253-684/2024) nutarė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl bylos nagrinėjimo ribų yra nemotyvuotos. Teismui nepateikus pakankamų motyvų pagrįsti išvadoms dėl vieno esminių apeliaciniame keltų klausimų, išvadas grindžiant dar ir klaidingomis aplinkybėmis, kartojant pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą, taigi išliekant aiškiai nenustatytoms šios civilinės bylos nagrinėjimo riboms, kasacinėje byloje, kurioje fakto klausimai nesprendžiami, nėra galimybės atsakyti į klausimą, ar teismai pagrįstai pasisakė ne vien dėl apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio teismo veiksmų teisėtumo. Kiek tai susiję su ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų teisėtumo, taikytų priemonių proporcingumo vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime: pirma, klaidingai pasirėmęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2023 iš tiesų nesančiomis išvadomis, vien šiuo pagrindu nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrįstai ir nedviprasmiškai įrodyta, jog valstybė ėmėsi neproporcingų ir neadekvačių priemonių, ieškovui taikydama baudžiamąjį persekiojimą bei kriminalinės žvalgybos priemones; antra, nusprendė, kad kasacinio teismo išvados, jog Panevėžio apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to netinkamai įvertino ieškovo padarytos veikos pobūdį, kartu reiškia, kad ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei prokuroras padarė tuos pačius pažeidimus, kurie yra esminiai, suponuojantys pareigą valstybei atlyginti jais ieškovui padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje dėl tokių išvadų iš esmės apsiribota nurodymu, jog teismas su jomis sutinka. Teismas laikė, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas šiai bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija nurodo, kad, net jei būtų nustatyta, jog į šios bylos nagrinėjimo ribas įėjo pirmiau nurodytų subjektų veiksmų teisėtumo vertinimas, išvados dėl jų veiksmų neteisėtumo neatitinka aiškaus ir pakankamo motyvavimo reikalavimo, jos padarytos, kaip teisingai nurodoma kasaciniuose skunduose, neatlikus savarankiško reikšmingų aplinkybių tyrimo ir vertinimo, nesilaikant kasacinio teismo išaiškinimų dėl tokio pobūdžio bylos nagrinėjimo ypatumų (74 punktas).
V. Šalių atsiliepimų, pateiktų bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant iš naujo, esmė
24. Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas šią bylą iš naujo, 2025 m. vasario 11 d. priėmė nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir pasiūlė šalims pateikti atsiliepimus dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartyje nurodytų argumentų.
25. Apeliantę Lietuvos Respubliką, atstovaujančios Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra bei Teisingumo ministerija laikėsi ankstesnių pozicijų išdėstytų savo procesiniuose dokumentuose. Taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas ne tik be jokio pagrindo peržengė ieškinio ribas, tačiau padarė aiškią fakto klaidą, pasiremdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2023 nesančiomis išvadomis dėl ieškovo atžvilgiu taikytų kriminalinės žvalgybos priemonių neteisėtumo. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai procesinius sprendimus grindė klaidingomis, tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis. Šiuo atveju nėra ginčo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2023 konstatuota priešingai - kad ieškovo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos priemonės taikytos teisėtai ir pagrįstai ir tai nesuteikė pagrindo pirmosios instancijos teismui išplėsti ginčo ribas. Teisingumo ministerija taip pat nurodė, kad ieškovo išteisinimo pagrindai iš esmės yra susiję su teismo atliktu kitokiu ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimu, jų įrodomąja reikšme, bylą nagrinėjant teismine tvarka. Aplinkybė, kad kasacinės instancijos teismas kitaip nei apeliacinės instancijos teismas įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, neleidžia daryti išvados, jog teismo veiksmai buvo neteisėti, nerūpestingi ar neatidūs.
26. Ieškovas S. D. pateikė atsiliepimą, kuriame iš esmės laikėsi savo ankstesnės pozicijos, nurodytos savo procesiniuose dokumentuose. Tačiau jis taip pat pažymėjo, kad apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, jog teismas išėjo už ieškinio ribų (faktinio pagrindo) ir taip pažeidė CPK normas. Ieškovo ieškinio dalyką sudarė atsakovei Lietuvos valstybei pareikštas reikalavimas – priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės ieškovui turtinę ir neturtinę žalą. Neteisėtus atsakovės veiksmus, kaip vieną iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovas grindė keliais aspektais. Ieškovas nurodė visas faktines aplinkybes, susijusias ne tik su neteisėtu nuteisimu, tačiau ir atliktais kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo veiksmais. Šias faktines aplinkybes ieškovas papildė žodiniais paaiškinimais teismo posėdžio metu. Ieškovas akcentavo, kad jo atžvilgiu iki ikiteisminio tyrimo pradžios beveik 9 mėnesius buvo taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės, ieškovas buvo neteisėtai sulaikytas, ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmai buvo akivaizdžiai pertekliniai. Todėl pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, priteisdamas iš atsakovės Lietuvos valstybės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (tenkindamas šį reikalavimą iš dalies), ieškinio ribų ir bylos ginčo dalyko neperžengė. Sprendimą priėmė pagal ieškovo siekiamą teisinį rezultatą, tik dėl tų ieškinio materialinių reikalavimų ir tik atsakovės atžvilgiu, kuriai materialiniai reikalavimai byloje ieškovo ir buvo pareikšti, bei grįsdamas tomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias nurodė ieškovas.
VI. Apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjusio bylą iš naujo, nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ieškinio tenkinimo/netenkinimo atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atžvilgiu
28. Vienas iš esminių apeliacinių skundų argumentų buvo tai, kad pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes pasisakė dėl pareigūnų ir prokurorų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu neteisėtumo, nors tuo ieškinys nebuvo grindžiamas. Šiais argumentais buvo remiamasi ir kasaciniuose skunduose ir tai buvo viena iš esminių priežasčių dėl kurios kasacinės instancijos teismas grąžino bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
29. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, atsižvelgs į kasacinės instancijos teismo nurodymus ir aiškinsis ar pirmosios instancijos teismas neperžengė bylos nagrinėjimo ribų.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartyje grąžindamas bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo nurodė, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė platesnes bylos nagrinėjimo ribas, nei, atsakovės teigimu, suponavo jas apibrėžiantys elementai. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad šis teismas konstatavo neteisėtus tiek ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų, tiek teismų veiksmus, kitas valstybės civilinės atsakomybės CK 6.272 straipsnio pagrindu sąlygas ir nusprendė, kad valstybei kyla pareiga atlyginti ieškovui padarytą žalą. Išvadą dėl neteisėtų valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmų teismas grindė Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje, kuria 2022 m. kovo 3 d. išteisinamasis nuosprendis, panaikinus Panevėžio apygardos teismo apkaltinamąjį 2022 m. birželio 27 d. nuosprendį, paliktas galioti be pakeitimų (kaip akcentavo pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje), padarytomis išvadomis (dėl kurių atsakovės atstovės pateikia papildomus susijusius argumentus ir dėl jų teisėjų kolegija pasisakys tolesniame šios nutarties skyriuje). Remdamasis minėtais procesiniais sprendimais baudžiamojoje byloje, pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis aplinkybes, kad valstybė ėmėsi neproporcingų ir neadekvačių priemonių taikydama ieškovui baudžiamąjį persekiojimą bei kriminalinės žvalgybos priemones, o Panevėžio apygardos teismas padarė šiurkščius ir esminius pažeidimus nagrinėdamas baudžiamąją bylą – apkaltinamąjį nuosprendį priėmė nenustatęs visų būtinųjų nusikalstamos veikos požymių. Taigi pirmosios instancijos teismas laikė, kad į bylos nagrinėjimo ribas įėjo aplinkybių, susijusių ne tik su teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu, vertinimas, bet ir vykdyto ieškovo baudžiamojo persekiojimo, taikytų kriminalinės žvalgybos priemonių proporcingumo, būtinumo, kartu atitinkamų pareigūnų veiksmų teisėtumo, vertinimas (nutarties 44 p.).
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi gražindamas bylą nagrinėti iš naujo pažymėjo, kad ieškovas savo teisių pažeidimą šioje byloje grindė tik neteisėtu nuteisimu. Tai jis akcentavo ir savo dublike, nurodydamas, kad aplinkybes dėl atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų bei ikiteisminio tyrimo veiksmų ieškovas nurodė kaip svarbų bylos kontekstą, be kita ko patvirtinantį itin intensyvias pastangas „rasti“ jo veiksmuose nusikalstamos ar kitokios neteisėtos veikos požymių (nutarties 48 p.).
32. Šiuo atveju, bylą iš naujo nagrinėjant apeliacine tvarka, ieškovas atsiliepime pažymėjo, jog jis ieškinį grindė ne tik neteisėtu nuteisimu, bet ir teismo posėdžio metu teiktais paaiškinimais, kad jo atžvilgiu iki ikiteisminio tyrimo pradžios beveik 9 mėnesius buvo taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės, ieškovas buvo neteisėtai sulaikytas, ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmai buvo akivaizdžiai pertekliniai. Kolegija išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą konstatuoja, jog ieškovas teismo posėdžio metu iš esmės įrodinėjo ieškinyje ir dublike nurodytus argumentus, jog jo atžvilgiu buvo priimtas nepagrįstas apkaltinamasis nuosprendis. Todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad jis ieškinį grindė ir neteisėtais veiksmais atliktais vykdant ikiteisminį tyrimą.
33. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinių skundų argumentai dėl bylos nagrinėjimo ribų peržengimo yra pagrįsti. T. y. kadangi ši byla nėra dėl viešojo intereso gynimo, pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo peržengė ieškinio ribas ir padarė aiškią fakto klaidą, pasiremdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2023 nesančiomis išvadomis dėl ieškovo atžvilgiu taikytų kriminalinės žvalgybos priemonių neteisėtumo. Šiuo atveju nėra ginčo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2023 konstatuota priešingai – kad ieškovo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos priemonės taikytos teisėtai ir pagrįstai ir tai nesuteikė pagrindo pirmosios instancijos teismui išplėsti ginčo ribas.
34. Kolegija konstatuoja, kad ieškovas nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė, jog faktinis pagrindas žalos atlyginimui – jo atžvilgiu taikytų kriminalinės žvalgybos priemonių neteisėtumas. Taigi pirmosios instancijos teismas, 2024 m. sausio 30 d. sprendime pasisakydamas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų neteisėtumo, išėjo už ieškinio ribų – faktinio pagrindo ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas.
35. Kadangi ieškinio reikalavimai nebuvo grindžiami neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmais, ieškinys atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančiai Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai neturėjo būti reiškiamas, o pareikštas neturėjo būti tenkinamas, nes Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra privalo atlyginti tik žalą, padarytą neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmais. Žalą, padarytą dėl nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo turi atlyginti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
36. Dėl išvardintų priežasčių atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros apeliacinis skundas tenkinamas, panaikinama skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas ieškinys atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atžvilgiu ir vietoje šios dalies priimamas naujas sprendimas – atmetamas ieškinys atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atžvilgiu.
Dėl ieškinio tenkinimo/netenkinimo atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atžvilgiu
37. Konstatavus, kad ieškinys atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atžvilgiu buvo pareikštas ir patenkintas nepagrįstai, yra pagrindas išsiaiškinti ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškinį atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atžvilgiu.
38. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2022 m. birželio 27 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-104-768/2022, kuriuo tenkino Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą, ir panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžio dalį dėl ieškovo išteisinimo, vietoje šios dalies priėmė naują nuosprendį, kuriuo ieškovą pripažino kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir paskyrė 120 MGL dydžio, t. y. 6000 Eur dydžio, baudą, nustatant 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą (į bausmę įsiskaitė laikiname sulaikyme išbūtą 1 paros laiką, kas prilygsta 2 MGL (100 Eur dydžio) baudai), taip pat ieškovui paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą 3 metams bei nusprendė išieškoti konfiskuoto turto vertę atitinkančia 186,19 Eur pinigų sumą. Vykdant Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. nuosprendį ieškovas buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų nuo 2022 m. rugsėjo 4 d. Atleidimo dieną ieškovui iki senatvės pensijos amžiaus buvo likę mažiau nei 2 metai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi ieškovo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2023 panaikino Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2022 m. birželio 27 d. nuosprendį ir paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų.
39. Ieškovas teigia, kad dėl neteisėto nuteisimo (kadangi ieškovas buvo atleistas iš tarnybos jam esant faktiškai ties pensinio amžiaus riba) jis patyrė 26 054,07 Eur turtinę žalą. Ją ieškovas apskaičiuoja kaip negautas darbo užmokesčio pajamas, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų buvęs nušalintas nuo pareigų (2020 m. vasario 6 d. – 2020 m. kovo 3 d.), kuomet susidarė 1 651,35 Eur, o už laikotarpį nuo atleidimo (2022 m. rugsėjo 4 d.) iki senatvės pensijos amžiaus (2024 m. gegužės 16 d.) – susidarė 33 935,25 Eur negautų pajamų suma, viso 35 586,60 Eur. Ieškovas pažymėjo, kad nuo atleidimo dienos iki 2022 m. gruodžio 2 d. jis negavo visiškai jokių pajamų, o nedarbo socialinio draudimo išmoka jam paskirta buvo tik nuo 2022 m. gruodžio 2 d. ir mokėta iki 2023 m. lapkričio 1 d. Per šį laikotarpį ieškovui buvo išmokėta 9 532,53 Eur. Todėl dėl neteisėto nuteisimo negautų pajamų suma yra 26 054,07 Eur (35 586,60 Eur – 9 532,53 Eur). Turtinę 159,29 Eur dydžio žalą ieškovas kildina ir iš antstolio paslaugų jam vykdant konfiskuotos sumos išieškojimą.
40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, jog išteisinamasis nuosprendis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Asmens išteisinimo teisinis pagrindas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį klausimą, ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009).
41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi iš esmės analogiškos pozicijos kaip ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, kurio praktikoje yra konstatuota, jog tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Taigi gali būti atvejų, kai, išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą (pvz., EŽTT 2013 m. birželio 20 d. sprendimas Lavrechov prieš Čekiją, peticijos Nr. 57404/08) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013).
42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, todėl ta aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015). Tai reiškia, kad įrodymų, kurie sudaro pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą, gali nepakakti įtarimams pareikšti ar apkaltinamojo nuosprendžiui priimti, tačiau savaime tai nereiškia neteisėtų veiksmų.
43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl žalos atlyginimo, taip pat įvertinama, ar tyrimą vykdę pareigūnai tinkamai teisiškai kvalifikavo asmenų faktiškai atliktus veiksmus, ar šie veiksmai sudarė teisinį pagrindą pareikšti asmeniui įtarimus nusikaltimu. Ikiteisminio tyrimo, prokurorų ar teismo klaidą gali rodyti tai, kad asmeniui buvo pareikšti įtarimai, jis perduotas teisti ar buvęs pripažintas kaltu dėl jo nustatytų ir įrodytų veiksmų, kurie galutiniu baudžiamojo teismo sprendimu pripažinti kaip nesudarantys baudžiamojo nusikaltimo ar nusižengimo. Klaidą šiuo atveju sudaro netinkamas teisinis faktinių aplinkybių, kurios nebuvo nusikalstamos, įvertinimas kaip nusikaltimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020 74 punktą).
44. CPK 182 straipsnio 3 punkte yra nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai).
45. Taigi šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2023 konstatuos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šiai bylai.
46. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo išteisintas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos teismams konstatavus, kad nenustatytas nusikalstamos veikos požymis – kyšio priėmimas už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus ir dėl to negalima konstatuoti tiesioginės tyčios buvimo jo veiksmuose.
47. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo kolegija sutinka su atsakovės argumentu, jog neteisingai kvalifikuotos nusikalstamos veikos atvejis nepriskiriamas kaltinamojo akto trūkumams, nes konstituciniu lygiu yra pripažįstama, jog teisingumą vykdo tik teismas ir tik jis yra kompetentingas nustatyti ar asmens veikoje yra nusikalstamos veikos sudėtis/požymiai. Be to, prokuroras, perduodamas bylą su kaltinamuoju aktu į teismą, ieškovo S. D. kaltę grindė kito įtariamojo, S. D. parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime ir kurie patvirtino, jog kyšis ieškovui buvo perduotas už pastarojo, kaip valstybės tarnautojo, palankumą. Tačiau nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, S. D. parodymus pakeitė, nurodydamas, jog degalus į S. D. automobilį įmonės sąskaita pylė nesitikėdamas šio palankumo. Pasikeitę liudytojo parodymai sukėlė abejones dėl ieškovo padarytos nusikalstamos veikos, todėl, kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės kaltinamojo naudai), padarė išvadą, kad S. D. veikoje nenustatytas nusikalstamos veikos požymis – kyšio priėmimas už pageidaujamą teisėtą veikiamą vykdant savo įgaliojimus. Tai yra aptarta ir kasacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties 20.8 punktas). Prokuroro ir baudžiamąją bylą išnagrinėjusių teismų vertinimas nesutapo tik dėl vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių – tiesioginės tyčios (kyšio priėmimas už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus ir palankumą UAB „L&O kompanija“ atžvilgiu).
48. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2023, konstatavo, jog, duomenys, gauti asmens neviešos kontrolės metu, nepagrindė kaltinimų S. D.. Teismas atkreipė dėmesį, kad beveik devynis mėnesius gana kompleksiškai kontroliuojant S. D. privatų gyvenimą, be dviejų degalų pylimo atvejų, nebuvo fiksuota jokių duomenų, pagrindžiančių kokio nors palankumo UAB „L&O kompanija“ demonstravimą, ketinimus ar pastangas išskirtinai traktuoti šią įmonę, jai dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose ir apklausose, vykdant melioracijos darbus, priimant jos atliktus darbus, perkeliant jos neatliktų darbų terminus ir pan. (Nutarties 24 punktas).
49. Taigi nesutiktina su atsakovės pozicija, kad prokuroras, perduodamas bylą teismui, turėjo pagrįstą įsitikinimą, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys pagrindžia kaltinimus ieškovui dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje.
50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnai organizuoja ir vykdo ikiteisminį tyrimą, siekdami greitai, išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamas veikas bei nustatyti jas padariusius asmenis, kartu užtikrinant, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šios minėtų pareigūnų funkcijos ir pareigos yra itin reikšmingos, nes būtent jų tinkamas vykdymas užtikrina žmogaus teises ir interesus ir visos visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Teisėsaugos pareigūnams būtent dėl jų atliekamų pareigų specifikos ir svarbos ir yra keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019, 54 punktas).
51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo vertinama, ar atlikdami tam tikrus procesinius veiksmus pareigūnai elgėsi teisėtai, t. y. pagal teisės aktų reikalavimus. Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Iš to išplaukia, kad civilinei atsakomybei taikyti, esant išteisinamajam nuosprendžiui dėl įrodymų trūkumo, turi būti nustatyti ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų atlikti neteisėti veiksmai. Šių pareigūnų atliekamas įrodomųjų duomenų rinkimas, vertinimas, įtarimų pateikimas, asmens apkaltinimas, nors ir gali neigiamai paveikti asmenų teises, yra įstatymais nustatyta, legali ir teisėta, kol ji nepažeidžia įstatymo reikalavimų, veikla. Atitinkamai ir tokios veiklos padariniai, nors gali sukelti nepatogumų ar žalą, vertinami kaip teisėtai padaryti. Teisėtai vykdyta ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų veikla nesudaro valstybės civilinės atsakomybės pagrindo net ir dėl proceso, kurio rezultatas buvo asmens išteisinimas, jeigu, kaip minėta, ji atitiko teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 44 punktas).
52. Sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės klausimą dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų veiksmų teisėtumo, esant išteisinimui dėl įrodymų nepakankamumo, vertinama, ar atliktas įrodomųjų duomenų rinkimas ir vertinimas iki teismo atitiko baudžiamajame procese nustatytus reikalavimus. Esminės baudžiamojo proceso nuostatos dėl įrodymų įtvirtina, kad įrodymais yra įstatymo nustatyta tvarka ir tik teisėtais būdais gauti duomenys, o ar jie laikomi įrodymais, galutinai sprendžia teismas, vadovaudamasis išsamaus ir nešališko visų bylos aplinkybių nagrinėjimo metu susiformavusiu vidiniu įsitikinimu (BPK 20 straipsnis).
53. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2023, taip pat konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas, tinkamai nepatikrinęs S. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kartu siekiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat neįvertinęs S. D. parodymų kaitos priežasčių, suteikė ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams išskirtinę reikšmę, taip nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
54. Taigi kasacinis teismas konstatavo, jog apeliacinis teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį netinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis – S. D. parodymus bei suteikė ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams išskirtinę reikšmę, dėl to iš esmės priėjo klaidingų išvadų, pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės kaltinamojo naudai) principą ir priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.
55. In dubio pro reo principas – esminis teisės principas, bylojantis apie tai, kad visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai. Jis reiškia, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Būtent juo yra grindžiama nekaltumo prezumpcija, numatyta Konstitucijos 31 str. 1 d., EŽTK 6 str. 2 d. bei BPK 44 str. 6 d.). Šis teisės imperatyvas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių nuteisti kaltinamąjį ir ignoruoti taisyklę, kad visos abejonės ar ikiteisminio tyrimo duomenimis neparemtos prielaidos baudžiamojoje byloje turi būti vertinamos išimtinai įtariamojo ar kaltinamojo naudai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nesurinkus pakankamai kaltę pagrindžiančių duomenų, bylą privalu nutraukti arba priimti išteisinamąjį nuosprendį, kas šiuo atveju tai ir buvo padaryta.
56. Šiuo atveju kolegija sutinka su skundžiamo 2024 m. sausio 30 d. sprendimo motyvais, jog kasacinės instancijos teismas, konstatuodamas šio esminio principo pažeidimą, akcentavo grubius ir esminius apeliacinės instancijos teismo padarytus pažeidimus atliekant ieškovo baudžiamąjį persekiojimą bei nagrinėjant jo baudžiamąją bylą. Kaip matyti iš kasacinio teismo nutarties turinio, Panevėžio apygardos teismas nenustatė visų būtinųjų nusikalstamos veikos požymių, nepaisant to, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ieškovo atžvilgiu.
57. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014).
58. Apeliacinės instancijos nuomone šiuo atveju yra reikšmingos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2023 padarytos išvados, kad žemesnės grandies teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (t. y. faktiškai netinkamai vertino įrodymų turinį ir nevertino konkrečių aplinkybių, aiškiai nenustatė ieškovo kaltės), dėl to netinkamai vertino jo padarytos veikos pobūdį nusikaltimo požymių aspektu (o tokių, kasacinio teismo vertinimu, nebuvo) ir padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą.
59. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad Panevėžio apygardos teismas priimdamas 2022 m. birželio 27 d. apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-104-768/2022 atliko neteisėtus veiksmus, nes padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties valstybei kyla pareiga atlyginti ieškovo patirtą žalą.
60. Konstatavus, jog priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ieškovui buvo padaryta žala, yra būtina nustatyti kokio dydžio žalą ieškovas patyrė. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai.
61. Kaip minėta, Panevėžio apygardos teismas 2022 m. birželio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-104-768/2022 tenkino prokuroro apeliacinį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžio dalį dėl S. D. išteisinimo panaikino, priėmė naują nuosprendį – pripažino ieškovą kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam 120 MGL dydžio (6000 Eur) baudą; į bausmę įskaitė laikiname sulaikyme išbūtą laiką 2020 m. vasario 4 d. (1 para), kas prilygsta dviejų MGL (100 Eur) dydžio baudai; skyrė S. D. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą 3 metams; išieškojo iš S. D. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 186,19 Eur valstybei.
62. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. AK-455(4.1E) „Dėl S. D. atleidimo iš (duomenys neskelbtini) pareigų“, vykdydamas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. nuosprendį, atleido ieškovą iš užimamų pareigų nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Atleidimo iš valstybės tarnybos dieną ieškovo darbo stažas valstybei sudarė 23 metus ir 5 mėnesius, iki senatvės pensijos ieškovui buvo likę mažiau nei 2 metai.
63. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atsakyme „Dėl S. D. nedarbo socialinio draudimo išmokos“ į ieškovo 2022 m. rugsėjo 16 d. prašymą nurodyta, kad ieškovas užimtumo tarnyboje užsiregistravo 2022 m. rugsėjo 2 d., o prašymą skirti nedarbo išmoką pateikė 2022 m. rugsėjo 5 d.
64. 2022 m. rugsėjo 5 d. ieškovas pateikė kasacinį skundą, prašydamas panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-104-768/2022 ir prašė palikti galioti 2022 m. kovo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-951/2022 priimtą nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2023 ieškovo kasacinį skundą tenkino, panaikino Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 22 d. nuosprendį ir paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendį be pakeitimų.
65. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dėl priimto nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio jis prarado darbą ir galimybes dirbti pagal savo gebėjimus, prarado pajamas pragyvenimui, prestižą ir reputaciją. Ieškovas pažymėjo, kad jis daug metų ėjo vadovaujančias pareigas, regione buvo žinomas ir gerbiamas asmuo. Šiuo metu „Google“ paieškos sistemoje įvedus ieškovo vardą ir pavardę, paieškos rezultatuose pasirodo straipsniai vien apie tai, jog ieškovas buvo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo. Taigi negrįžtamai pakenkta ieškovo garbei, orumui, padaryta didelė žala jo asmenybei, reputacijai, sumenko jo bendravimo galimybės, buvo pakenkta ir jo šeimos gerovei, šeimos narių, kurie taipogi regione žinomi asmenys, užima svarbias pareigas, prestižui, visuomenėje tiek ieškovas, tiek jo šeimos nariai, artimi žmonės sulaukė pasmerkimo. Ieškovas teigia, jog padaryta žala yra ne tik reali, bet ir neatitaisoma.
66. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovas įrodė prašomos priteisti žalos padarymo faktą, kuris, yra priežastiniu ryšiu susijęs su šia nutartimi konstatuotais neteisėtais Panevėžio apygardos teismo veiksmais ir yra to pasekmė.
67. Turtinę žalą ieškovas kildina iš negautų pajamų. Nurodo, kad patyrė 26 213,36 Eur turtinės žalos (26 054,07 Eur negautų pajamų, 159,29 Eur antstolio išlaidų).
68. Ieškovas teigia, kad jis buvo nušalintas nuo tarnybos ir vėliau atleistas ir dėl to neteko pajamų šaltinio. Pasak ieškovo (ir ginčo nėra dėl to), kad jo vidutinis darbo užmokestis sudarė 1651,35 Eur per mėnesį, todėl jeigu jis nebūtų neteisėtai kaltintas ir dėl to nušalintas, o vėliau neteisėtai nuteistas ir dėl to atleistas iš tarnybos, butų dirbęs iki jam butų sukakęs pensinis amžius, ir būtų gavęs 35 586,60 Eur su valstybės tarnybos santykiais susijusių pajamų: už nušalinimo laikotarpį 1651,35 Eur (nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. kovo 4 d.), ir už laikotarpį nuo atleidimo iki senatvės pensijos amžiaus – 33 935,25 Eur (20x1651,35+ 908,25). Kadangi per ši laikotarpį jam buvo išmokėta 9 532,53 Eur, todėl dėl neteisėto nuteisimo, jo teigimu, jis negavo 26 054,07 Eur (35 586,60 - 9532,53).
69. Ieškovo nurodyti argumentai bei pateikti paskaičiavimai yra objektyviai pagrįsti ir teisingi (CK 1.5 straipsnis), o atsakovės atstovai jokių įtikinamų argumentų, tai paneigiančių, nepateikė. Nėra pagrindo manyti, kad ieškovas nebūtų išdirbęs (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje iki senatvės pensijos ir kad dirbdamas gautų mažiau darbo užmokesčio nei nurodyta.
70. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus dėl turtinės žalos priteisimo.
71. Ieškovas taip pat prašė priteisti jam iš atsakovės 30 000 Eur neturtinės žalos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
72. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į negrįžtamai prarastą galimybę ieškovui realizuoti save darbinėje veikloje iki įstatymo numatyto pensinio amžiaus, į nepataisomai pažeistą garbę, orumą ir reputaciją, dėl to patirtus itin neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, sumenkintą savivertę, sumažėjusias bendravimo galimybes, taip pat sumažėjusias galimybes save realizuoti visuomenėje ir pagrįstai sprendė, kad ieškovo patirta neturtinė žala vertintina 10 000 Eur suma.
73. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas pagrįstai nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, jog jis dėl teismo šiurkščios klaidos buvo atleistas iš valstybės tarnybos, kurioje išdirbo daugiau nei 23 metus, ir taip negrįžtamai prarado nuosekliai ir nuolatinėmis pastangomis pasiektą karjeros poziciją, kuri ieškovui teikė savirealizacijos pasitenkinimą, pasididžiavimą savo tarnyba, buvo stabilių pajamų šaltinis. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas daug metų ėjo vadovaujančias pareigas, regione buvo žinomas ir gerbiamas asmuo, neteisėtas nuteisimas lėmė ne tik darbo (pajamų) netekimą, tačiau ir pakenkimą ieškovo reputacijai, orumui. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad akivaizdžiai sumenko ieškovo bendravimo galimybės, buvo pakenkta ir jo šeimos gerovei, ieškovas ir jo šeimos nariai sulaukė pasmerkimo. Taigi pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos suma yra atitinkanti ieškovo patirtus išgyvenimus.
74. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškinį atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atžvilgiu. Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas jos atžvilgiu paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose
75. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi perduodamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos įpareigojo išspręsti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
76. Ieškovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą patyrė 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas kasacinės instancijos teisme patyrė 3025 Eur bylinėjimosi išlaidų. Abi šios sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (2015 m. kovo 20 d. redakcija) nurodytų maksimalių dydžių už atsiliepimo į apeliacinį ir kasacinį skundą surašymą. Teismas šias sumas pripažįsta pagrįstomis, todėl priteisia ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. T. y. ieškovui iš viso priteisiama 4840 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
n u t a r i a:
Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą atmesti, atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškinys atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atžvilgiu ir vietoje šios dalies priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atžvilgiu.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui S. D. iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (į. k. 188604955) 4840 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.
Teisėjai Alvydas Barkauskas
Andrius Ignotas
Inga Staknienė