Civilinė byla Nr. e2-64-824/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06340-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.5

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Navickienė,

sekretoriaujant L. E. – K., I. J.,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atstovei I. V., atstovui M. M.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“ atstovams advokatei A. J., advokato padėjėjui D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vitės valdos“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „If P&C Insurance AS filialas“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos“ viešbutis, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“ (toliau – ieškovė) su patikslintu ieškiniu ir teismo posėdyje prašė priteisti 1 775,31 Eur įsiskolinimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2019 m. liepos 22 d. 6 val. 46 min. AB „Klaipėdos vanduo“ dispečerinė gavo pranešimą, kad rūsys, esantis (duomenys neskelbtini), pilnas vandens, ir gyventojų prašymą uždaryti vandenį. Ieškovė nuvykusi į avarijos vietą nustatė, kad vidaus tinkle išsimovė vamzdis iš sujungimo ir per jį laisvai bėga vanduo, užlietas daugiabučio gyvenamojo namo požeminis garažas. AB „Klaipėdos vanduo” avarinė tarnyba 7 val. 30 min. uždarė vandenį (duomenys neskelbtini) šulinyje. Nurodė, kad avarija įvyko bendrojo naudojimo patalpose, vidaus tinkle. UAB „Vitės valdos“ nesiėmė avarijos likvidavimo darbų, t. y. nevykdė administratoriaus pareigos imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė, todėl ieškovė siekdama sumažinti avarijos padarinių sukeltą žalą gyventojų turtui bei kuo greičiau atstatyti vandens tiekimo paslaugą namo gyventojams, ištraukė siurbliais iš rūsio 7 talpas po 16 m3 vandens, taip pat didžioji dalis vandens išpumpuota siurbliais į lietaus ir buitinių nuotekų tinklus, papildomai buvo kviestas traktorius su talpa, kad paspartintų vandens pašalinimo iš objekto procesą. Kadangi avarija įvyko ne ieškovei priklausančiuose tinkluose, o AB „Klaipėdos vanduo“ tik likvidavo avariją, ieškovė pateikė atsakovei sąmatą ir PVM sąskaitą faktūrą serija VP Nr. (duomenys neskelbtini) 1 775,31 Eur sumai su PVM už paslaugas likviduojant avariją. Atsakovė sąskaitos neapmokėjo. Ieškovė paaiškino, kad AB „Klaipėdos vanduo“ priklauso magistralinis vandens tiekimo tinklas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo šulinio, esančio (duomenys neskelbtini) Nr. 213, įvadinis tinklas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki objekto išorinės sienos, priklauso UAB „Agrekas“. Nuo pastato išorinės sienos visi vidiniai tinklai, išskyrus apskaitos prietaisą/us, priklauso objekto savininkui - šiuo atveju (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams.

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vitės valdos“ (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, su patikslintu ieškiniu nesutinka. Prašė patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės iš dalies neatitinka tikrovės ir pateiktos subjektyviai iškraipytos. UAB „Skaidrola“ 2019 m. liepos 22 d., 6.20 val. ryte, gavo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), 11 buto gyventojos pranešimą apie tai, kad nėra vandens. UAB „Skaidrola“ veikia sutarties su daugiabučio namo techniniu prižiūrėtoju UAB „Pastatų meistrai“ pagrindu ir atsakovės administruojamuose daugiabučiuose namuose teikia inžinerinių tinklų priežiūros bei serviso paslaugas ne darbo laiku. UAB „Skaidrola“ atstovai, nuvykę į įvykio vietą, užfiksavo, kad yra patvinusi (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo požeminė automobilių aikštelė. Nurodė, kad 2019 m. liepos 22 d., 08.00 val. ryte, prie avarijos padarinių likvidavimo darbų prisijungė ir daugiau atsakingų asmenų iš atsakovės pusės, tame tarpe ir daugiabučio namo techninio prižiūrėtojo UAB „Pastatų meistrai“ darbuotojai, įvykio vietoje buvo santechnikų ir elektrikų brigada bei objekte jau dirbo ieškovės darbuotojai, taip pat buvo iškviesti AB „Klaipėdos energija“ specialistai. Siekiant kuo greičiau likviduoti užtvindymo padarinius, UAB „Pastatų meistrai“ darbuotojai atsivežė du siurblius ir užtvindytame požeminiame garaže atliko vandens siurbimo veiksmus. Atsakovė ir jos pasitelkti specialistai aktyviai dalyvavo avarijos likvidavime. Atsakovė 2019 m. liepos 22 d. kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad vandentiekio avarija įvyko vandentiekio įvado inžineriniuose tinkluose, kurie yra ieškovės atsakomybės ribose, todėl atsakovės kaltė nekyla. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės ofertą ir ieškovės akceptą dėl avarijos likvidavimo darbų atlikimo, o ieškovės pateikta sąskaita nepagrindžia fakto, kad tarp šalių buvo susiklostę teisiniai santykiai. Mano, kad ofertą pateikė (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo gyventojai, o ieškovė akceptavo iš jų gautą ofertą. Atsakovė neužsakė vandentiekio avarijos likvidavimo darbų, šalys nesitarė dėl atsiskaitymo sąlygų, tvarkos, kitų sąlygų ir atsakovė neįsipareigojo apmokėti už atliktus darbus. Atsakovė mano, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Žala galimai kilo dėl pačios ieškovės neteisėtų veiksmų, kadangi labiausiai tikėtina avarijos priežastis yra hidrosmūgis. AB „Klaipėdos vanduo“ vandens tėkmę į požeminį garažą sustabdė tik apie 10-11 val., nes šulinyje Nr. 213 buvusi sklendė buvo sugedusi. Nurodė, kad avarija įvyko už atsakovės atsakomybės ribų, t. y. iki įvado į namą, todėl atsakovė nėra atsakinga už avariją ir kilusius padarinius. 2019 m. liepos 24 d. sąmatoje ir 2019 m. liepos 25 d. PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyti ieškovės atliktų darbų, sunaudotų medžiagų kiekiai nepagrįsti, reikalavimas apmokėti už avarijos metu ištekėjusį vandenį – 400 m³ nėra susijęs su avarijos likvidavimo darbais. Dėl avarijos ir jos metu ištekėjusio vandens yra atsakinga ieškovė. Jei ieškovė būtų tinkamai prižiūrėjusi infrastruktūros tinklus, būtų laiku nustačiusi, kad šulinyje Nr. 213 neveikia uždaromoji sklendė, ir ją laiku pakeitusi, avarija būtų buvusi likviduota laiku. Ieškovė nei sąmatoje, nei ieškinyje nenurodė, kiek darbuotojų (specialistų ir darbininkų) atliko avarijos likvidavimo darbus, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad avarijos likvidavime dalyvavo konkretūs asmenys, taip pat nepateikė įrodymų apie juos. Taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad avarijos likvidavime dalyvavo konkrečios sąmatoje nurodytos transporto priemonės, nepateikė duomenų, kaip, kokiu pagrindu ieškovė apskaičiavo 2019 m. liepos 24 d. sąmatoje nurodytų transporto priemonių nusidėvėjimą. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių nesusiklostė jokie sutartiniai teisiniai santykiai, atsakovė nesutinka ir su 308,11 Eur PVM nuo skolos, nurodytu 2019 m. liepos 25 d. PVM sąskaitoje – faktūroje serija VP Nr. (duomenys neskelbtini), skaičiavimu bei mokėjimu. Papildomai pažymėjo, kad pati atsakovė patyrė 615,04 Eur dydžio išlaidų avarijos padarinių likvidavimui.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „If P&C Insurance AS filialas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepimu nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, mano, kad ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, visiškai palaiko atsakovės 2019 m. spalio 4 d. atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi (draudimo sutarties liudijimas BCA Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios galiojimo laikotarpis nuo 2019 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. balandžio 13 d., buvo apdrausta UAB „Vitės valdos“ civilinė atsakomybė dėl žalos trečiųjų asmenų turtui, sveikatai, gyvybei, padarytos vykdant veiklą (daugiabučių bei privačių namų administravimas). Į teismo posėdį trečiojo asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiajam asmeniui yra pranešta tinkamai, prašymo atidėti šios civilinės bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl ši civilinė byla yra nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos“ viešbutis (toliau - trečiasis asmuo), pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepimu nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, mano, kad ieškinys turi būti atmestas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė turėjo inicijuoti, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui, būtų perduodama Klaipėdos miesto savivaldybei arba ieškovei nuosavybės teise arba, kad būtų sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Kadangi infrastruktūra nebuvo perduota nei Klaipėdos miesto savivaldybei, nei ieškovei, ir su trečiuoju asmeniu nebuvo sudaryta šios infrastruktūros naudojimo sutartis, tačiau infrastruktūra buvo reikalinga ir tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, paviršinių nuotekų tvarkymui, ieškovė šiuo vandentiekio įvadu faktiškai naudojosi. Kadangi ieškovė faktiškai naudojosi vandentiekio įvadu, ji taip pat privalėjo kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybę, kad būtų inicijuojamas infrastruktūros perdavimas Klaipėdos miesto savivaldybei arba ieškovei, arba, kad būtų sudarytos šios infrastruktūros naudojimo sutartys, tačiau ieškovė šių veiksmų, įvertinus bylos nagrinėjimo dalyką, tikėtina, neatliko ir nurodyti vandens tinklai turėjo priklausyti ieškovei arba būti perduoti naudotis ieškovei. Ieškovė savo reikalavimo teisę grindžia aplinkybe, kad Avarija įvyko ne ieškovei priklausančiuose tinkluose, tačiau vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad šiuos tinklus ieškovė faktiškai naudojo ir privalėjo dėl tinklų perėmimo kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybę. Vis dėlto, tinklai nebuvo perimti, taip pat nebuvo sudaryta tinklų naudojimo sutartis tarp ieškovės ir trečiojo asmens. Jeigu tinklai būtų perimti ar tarp ieškovės ir trečiojo asmens būtų sudaryta tinklų naudojimo sutartis, šis teisminis ginčas, tikėtina, net nebūtų kilęs, kas tik dar kartą pagrindžia aplinkybę, jog ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Ieškovė reikalaudama skolos priteisimo, remdamasi vien tuo, kad vandentiekio infrastruktūra, kurioje įvyko Avarija, nėra perduota ieškovei arba savivaldybei, kaip tai yra nustatyta įstatymo, nors ieškovė faktiškai naudojo vandentiekio įvadą, piktnaudžiauja savo civilinėmis teisėmis, ir dėl šios priežasties, teismas, trečiojo asmens nuomone, turėtų atsisakyti jas ginti. Ieškovė, kaip viešasis geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja ir paviršinių nuotekų tvarkytoja, faktiškai naudojantis vandentiekio infrastruktūrą, taip pat yra atsakinga už jo priežiūrą, ir dėl šios priežasties, įvykus avarijai, privalėjo savo lėšomis šalinti avarijos padarinius. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Į teismo posėdį trečiojo asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiajam asmeniui yra pranešta tinkamai, prašymo atidėti šios civilinės bylos nagrinėjimą nepateikė, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl ši civilinė byla yra nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Į teismo posėdį trečiojo asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiajam asmeniui yra pranešta tinkamai, prašymo atidėti šios civilinės bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl ši civilinė byla yra nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Ieškinys atmestinas.

Ginčas kilęs ne tarp socialiai pažeidžiamų asmenų, todėl teismas šioje byloje neturi teisės imtis iniciatyvos ir rinkti įrodymus.

Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas kildinamas iš vandentiekio avarijos, įvykusios adresu (duomenys neskelbtini), likvidavimo darbų. Byloje iškilo ginčas, ar ieškovė pagrįstai pareiškė ieškinį atsakovei. Todėl, visų pirma, teismas turi pasisakyti šiuo klausimu.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, šalių atstovų paaiškinimų, ekspertizės išvadų, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad 2019-07-22 dėl avarijos buvo užlietas daugiabučio gyvenamojo namo, kurio adresas yra: (duomenys neskelbtini), požeminis garažas. Atsakovė UAB „Vitės valdos“ yra daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdytojas. 2019 m. liepos 22 d. dieną 6:46 val. ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ dispečerinė gavo informaciją, kad (duomenys neskelbtini), pilnas rūsys vandens ir gautas gyventojų prašymas uždaryti vandenį. AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė atsakovei sąmatą ir PVM sąskaitą faktūrą serija VP Nr. (duomenys neskelbtini) 1 775,31 Eur sumai su PVM už paslaugas likviduojant avariją. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis, ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ priklauso magistralinis vandens tiekimo tinklas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o nuo šulinio, esančio (duomenys neskelbtini)Nr. 213, iki daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), einantys Inžineriniai tinklai – Vandentiekio įvadas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Agrekas“, kuri dėl reorganizavimo 2014-11-11 išregistruota iš Juridinių asmenų registro, jos teisių ir pareigų perėmėja UAB „Klaipėdos viešbutis“. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ 2006-10-15 išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) namo vandentiekio tinklai pripažinti tinkamais naudoti, o 2013-03-14 daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai susirinkime patvirtino UAB „Vitės valdos“ parengtą Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašą Nr. 212, kurio II skyriaus bendrosios pastato inžinerinės sistemos 1 punkte įtvirtinta, kad daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektu laikomas komunalinis vandentiekis (nuo apskaitos mazgo). Tarp šalių šalto vandens pirkimo - pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartis nesudaryta, vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribos šalių nenustatytos, tačiau ieškovė sutinka, kad vandens apskaitos prietaiso/ų (įvadinio šalto vandens skaitiklio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas yra AB „Klaipėdos vanduo“. Vandentiekio avarija 2019-07-22 įvyko „Vandentiekio įvade“, kuris nepriklauso daugiabučio namo bendrasavininkiams nuosavybės teise. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vandentiekio įvadas – iš PE d110 vamzdžių (56,55 ilgio), nuo vandentiekio šulinio Nr. 213 sklendės, gatvės magistraliniuose tinkluose iki vandens apskaitos mazgo, esančio namo rūsyje, nuosavybės teise priklausė reorganizuotai įmonei UAB „Agrekas“. Šia vandentiekio tinklo atkarpa byloje nenustatytais pagrindais naudojosi AB „Klaipėdos vanduo“, kaip infrastruktūra, reikalinga viešajam vandens tiekimui (priedas – 2021-01-28 Teismo ekspertizės aktas Nr. 21-01/01, l. 34, 3.2.1. punktas).

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 59 punktą). Byla yra dispozityvi.

Svarbu byloje nustatyti, ar vandentiekio avarija įvyko tose ribose, už kurią yra atsakinga namą administruojanti įmonė, o taip pat ir avarijos priežastis. Teismas pažymi, kas ieškovė žalos padarymo faktą grindžia į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais: sąmata sąskaita, vandentiekio tinklų schema, išvada dėl hidraulinio smūgio vandens tinkluose 2019-07-22 naktį negalimumo, avarijos vietos nuotraukomis.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ priklauso magistralinis vandens tiekimo tinklas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo šulinio, esančio (duomenys neskelbtini) Nr. 213, įvadinis tinklas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iki objekto išorinės sienos, priklauso UAB „Agrekas“. Nuo pastato išorinės sienos visi vidiniai tinklai, išskyrus apskaitos prietaisą/us, priklauso objekto savininkui (šiuo atveju (duomenys neskelbtini) bendrasavininkams). Ieškovė nurodė, kad avarija įvyko ne ieškovei priklausančiuose tinkluose ir AB „Klaipėdos vanduo“ tik likvidavo avariją, ieškovė pateikė atsakovei sąmatą ir PVM sąskaitą faktūrą serija VP Nr. (duomenys neskelbtini) 1 775,31 Eur sumai su PVM už paslaugas likviduojant avariją. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nesiėmė avarijos likvidavimo darbų, t. y. nevykdė administratoriaus pareigos imtis būtinų priemonių tam, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ 7.7 punktas). Su šiais ieškinio motyvais atsakovė kategoriškai nesutiko ir nurodė, kad UAB „Skaidrola“ 2019-07-22, 6.20 val. ryte, gavo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), 11 buto gyventojos V. B. pranešimą apie tai, kad nėra vandens. Teismo nustatyta, kad UAB „Skaidrola“ veikia sutarties su daugiabučio namo techniniu prižiūrėtoju UAB „Pastatų meistrai“ pagrindu ir atsakovės administruojamuose daugiabučiuose namuose teikia inžinerinių tinklų priežiūros bei serviso paslaugas ne darbo laiku. Liudytojų G. Š. (UAB „Vitės valdos“ statinio techninės priežiūros prižiūrėtojas), T. J. (darbų vadovas UAB „Pastatų meistrai“ darbų vadovas), L. K. (UAB „Pastatų meistrai“ statinio techninis prižiūrėtojas) apklaustų teismo posėdyje paaiškinimais, nustatyta, kad UAB „Skaidrola“ atstovai, nuvykę į įvykio vietą, užfiksavo, kad yra patvinusi (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo automobilių aikštelė. 2019-07-22, apie 08 val. prie UAB „Skaidrola“ prisijungė ir daugiabučio namo techninio prižiūrėtojo UAB „Pastatų meistrai“ darbuotojai, į įvykio vietą buvo nusiųsta santechnikų ir elektrikų brigada. Liudytojas V. R., būdamas vandentiekio tinklų tarnybos meistru, matė UAB „Skaidrolos“ darbuotojus likviduojant avarijos padarinius. Šios aplinkybės nustatytos liudytojų paaiškinimais ir rašytine medžiaga (2019-08-05 UAB „Pastatų meistrai“ lokalinė sąmata ir darbų priėmimo – perdavimo aktas, 2019-07-22 statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt.). Likviduojant avariją, taip pat buvo iškviesti akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ specialistai, tikslu įvertinti, ar vandens nuotėkis yra ne iš šilumos sistemos, ir gaisrinė tarnyba pagalbai avarijos lokalizavimui. Atsakovė 2019-07-22 pateikė raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei, kuriame nurodė, kad 2019-07-22 daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), vandentiekio įvado inžineriniuose tinkluose, kurie yra ieškovės atsakomybės ribose, įvyko vandentiekio avarija. Rašte nurodyta, jog, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė prižiūri bendruosius inžinerinius tinklus nuo įvadinės sklendės name, o avarija įvyko vandentiekio įvado inžineriniuose tinkluose prieš įvadinę sklendę, buvo prašoma ieškovės pašalinti avarijos pasekmes, užkertant grėsmę žalos atsiradimui ateityje, ir skubos tvarka atnaujinti vandens tiekimą. Teismo nustatyta, kad atsakovė aktyviai dalyvavo avarijos padarinių šalinime ir tai patvirtina ne tik atsakovės atstovų paaiškinimai, liudytojų paaiškinimai, bet ir rašytinai įrodymai, tokie kaip: ieškovei adresuotas atsakovės 2019-07-22 raštas, UAB „Pastatų meistrai“ sudarytas 2019-07-22 statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-08-05 lokalinė sąmata ir darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) už vandens pašalinimą siurbliu iš rūsio (automobilių aikštelės) 615,04 Eur su PVM sumai. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sutiko su atsakove, kad šiuo atveju avarijos priežastis – nusimovusi inkaruojama mova nuo plastikinio įvadinio vamzdžio PE110, esančio ties namo pamatu prieš įvadinę namo sklendę ir vandens apskaitą, iš betoninių pamatų konstrukcijos ištrūkę ankariniai movos tvirtinimo varžtai. Šias teismo nustatytas aplinkybes patvirtina UAB „Pastatų meistrai“ sudarytas 2019-07-22 statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir teismo ekspertizės išvados. Teismo ekspertizės  akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Aktas ir Ekspertizės aktas) 28 puslapyje pateiktos 1.3. Teismo ekspertizės išvados 1 punkte nurodyta, kad, atlikus civilinės bylos medžiagos vertinimą ir objekto apžiūrą vietoje, nustatyta, kad 2019-07-22 vandentiekio avarija daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilo vandentiekio įvade: vandentiekio įvadu į pastatą iš gatvės tinklų tiekiamas geriamasis vanduo – įvadas prasideda vandentiekio tinklo šulinyje Nr. 213 ir baigiasi pastate vandens apskaitos mazgu. 1.3. Teismo ekspertizės išvados 2 punkte nurodyta, kad labiausiai tikėtina vandentiekio avarijos priežastis – slėgio svyravimai vandentiekio tinkle, sukėlę hidraulinį smūgį (-ius), esant netinkamai įrengtiems prietaisams apsisaugojimui nuo hidraulinio smūgio poveikio. Mažai tikėtina avarijos priežastis mechaninė vamzdyno deformacija, nes vamzdžio įvado kirtimo rūsio sienos konstrukciją vieta vizualiai nepažeista.

Ieškovė neigia buvus hidraulinio smūgio ir tai įrodinėja ieškovės darbuotojo liudytojo R. B. paaiškinimais, jog naktį hidraulinio smūgio negalėjo įvykti. R. B., būdamas vandentiekio tinklų tarnybos vadovu paruošė rašytinę išvadą dėl hidraulinio smūgio vandentiekio tinkluose 2019-07-22 naktį negalimumo. Šioje išvadoje nurodė, kad staigaus tinkle sklendžių uždarymas, gaisrinių hidrantų naudojimas, vamzdyno pildymas ar ištuštinimas 2019 m. liepos 22 d. negalėjo būti vykdomas, nes tinklus eksploatuojančios tarnybos darbuotojai darbus baigė 21 d. 23 val., o sekanti pamaina pradėjo dirbti 22 d. 6 val. ryto. Nurodė, kad nebuvo atliekama jokių darbų vandentiekio tinkluose mieste, dėl ko tinkle galėtų atsirasti oro. Ši išvada teismui buvo pateikta 2019-12-11, t. y. jau iškėlus bylą teisme, teikiant papildomus įrodymus. Išvados surašymo data, vieta- nenustatytos ir šios aplinkybės išvadoje  nenurodytos. Teisme apklaustas liudytojas R. B. paaiškino, kad įvykio metu buvo kasmetinėse atostogose, tačiau nurodė, kad nemano buvus hidrauliniam smūgiui ir nemato priežasčių, hidraulinio smūgio buvimui. Paaiškino, kad turi vidurinį išsilavinimą, o spręsti apie hidraulinio smūgio buvimą ar nebuvimą yra reikalingos minimalios žinios eksploatuojant vandens tinklus. Liudytojas pažymėjo, kad jo įgytas aplinkos inžinerijos magistro kvalifikacinis laipsnis, specialių žinių spręsti apie vandens hidraulinį smūgį nesuteikia. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas įvertinęs pateiktus įrodymus apie teismo eksperto A. S. kvalifikaciją ir R. B. kvalifikaciją, jų išsilavinimą, į tai, kad R. B. įvykio metu, būdamas AB „Klaipėdos vanduo“ tinklų departamento vandentiekio tinklų tarnybos vadovo pareigose atostogavo, nenurodyta išvados dėl hidraulinio smūgio nebuvimo surašymo data, darytina pagrįsta išvada, kad teismas vadovaujasi kvalifikuota, labiau pagrįsta ir labiau tikėtina, kad teisinga Teismo ekspertizės išvada dėl vandentiekio avarijos priežasties, t. y., kad labiausiai tikėtina vandentiekio avarijos priežastis – slėgio svyravimai vandentiekio tinkle, sukėlę hidraulinį smūgį (-ius), esant netinkamai įrengtiems prietaisams apsisaugojimui nuo hidraulinio smūgio poveikio.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovė administruoja ir prižiūri daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Su teismo ekspertizes akto išvadomis ieškovė nesutiko, kad hidraulinis smūgis buvo labiausiai tikėtina vandentiekio avarijos priežastis ( slėgio svyravimai vandentiekio tinkle, sukėlę hidraulinį smūgį). Teismas sprendžia, kad ieškovės argumentai, ir į bylą pateikti įrodymai nėra pakankami konstatuoti, kad sprendžiant reikalavimą priteisti skolą ir nevertinti avarijos kilimo priežasčių yra akivaizdžiai nepagrįstas. Nustačius avarijos priežastį, kad atsakinga ieškovė, leidžia spręsti, kad ji yra atsakinga dėl avarijos pasekmių ir dėl to, nesvarbu, kad ji tinklų nėra įtraukusi į savo turto balansą. Ieškovė nurodė, kad jos balanse nėra įtrauktas įvadinis tinklas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad 1996 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro įsakymas Nr. 172 „Dėl Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių“ (toliau – Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės) 4.2 punkte numatyta, kad tiekėjas atsako už jo balanse esančio vandentiekio bei nuotekų tinklo ir jų įrenginių eksploatavimą, avarijų likvidavimą bei geriamo vandens kokybę vandentiekio tinkle. Už neperduotų tiekėjui tinklo, įvadų ir išvadų iki sutartyse nurodytos ribos, apvedimo linijų, priešgaisrinių sklendžių ir vidaus tinklo eksploatavimą, vandens kokybę juose atsako abonentas. Teismas nesutinka su šia ieškovės pasirinkta poziciją. Teismo nustatyta, o taip pat ginčo tarp šalių nėra, kad tarp vandens tiekėjo ir daugiabučio namo bendrasavininkų nuosavybės teise valdomo turto nėra pasirašytas atsakomybės ribų aktas. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklai buvo pripažinti tinkamais eksploatacijai 2016-10-15 AB „Klaipėdos vanduo“ pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal tuo metu priimto Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2006-07-13 Nr. X-764 Vilnius (įsigaliojusio 2007 01 01) 2 str. 18 p. – jei rašytinė sutartis nesudaryta, vandens tiekimo ir vartojimo riba laikoma vieta, kurioje yra ar turi būti įrengtas vandens apskaitos prietaisas; - geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašas (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 01 01 iki 2019 05 02), IV Skyrius geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo, paviršinių nuotekų atidavimo ribos, geriamojo vandens pirkimo ir pardavimo vieta – 38 p. Geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiekto geriamojo vandens ir priimtų tvarkyti nuotekų pirkimo ir pardavimo vieta – geriamojo vandens apskaitos mazgas, kuriame įrengtas atsiskaitomasis geriamojo vandens apskaitos prietaisas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Akto 34 puslapyje pateiktos 3.2. Teismo ekspertizės išvados 3.2.1. punkte nurodyta, kad vandentiekio avarija 2019-07-22 įvyko „Vandentiekio įvade“, kuris nepriklauso daugiabučio namo bendrasavininkiams nuosavybės teise. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vandentiekio įvadas – iš PE d110 vamzdžių (56,55 ilgio), nuo vandentiekio šulinio Nr. 213 sklendės, gatvės magistraliniuose tinkluose iki vandens apskaitos mazgo, esančio namo rūsyje, nuosavybės teise priklausė reorganizuotai įmonei UAB „Agrekas“. Šia vandentiekio tinklo atkarpa byloje nenustatytais pagrindais naudojosi AB „Klaipėdos vanduo“, kaip infrastruktūra, reikalinga viešajam vandens tiekimui. Teismo ekspertizės akto 39 puslapyje pateiktos 4.2. Teismo ekspertizės išvados 4.2.1. punkte nurodyta, kad AB „Klaipėdos vandenys“, kaip viešasis geriamojo vandens tiekėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2006 m. liepos 13 d. X-764 Vilnius (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 05 02 iki 2021 01 01) 16 str. 7 p., nustatęs, kad viešajam geriamojo vandens tiekimui užtikrinti yra reikalinga UAB „Agrekas“ nuosavybės teise priklausanti vandens tiekimo infrastruktūra – „Vandentiekio įvadas“ į daugiabutį namą (duomenys neskelbtini) (t. y. vandentiekio tinklo vieta, kurioje kilo vandentiekio avarija), privalėjo kreiptis į savivaldybę dėl šio objekto išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo. Šio įstatymo 16 str. 6 p. nustatė, kad savivaldybė turėjo inicijuoti, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui būtų perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Trečiasis asmuo Klaipėdos savivaldybės administracija pasirinko pasyvią poziciją ir atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė. Trečias asmuo UAB „Klaipėdos“ viešbutis su ieškiniu nesutiko ir nurodė kad sutinka su atsakove, jog ieškinys nepagrįstas. Trečias asmuo UAB „Klaipėdos“ viešbutis neginčijo, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vandentiekio įvadas – iš PE d110 vamzdžių (56,55 ilgio), nuo vandentiekio šulinio Nr. 213 sklendės, gatvės magistraliniuose tinkluose iki vandens apskaitos mazgo, esančio namo rūsyje, nuosavybės teise priklausė reorganizuotai įmonei UAB „Agrekas“, kurios teisių perėmėja UAB „Klaipėdos“ viešbutis. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė turėjo inicijuoti, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui, būtų perduodama Klaipėdos miesto savivaldybei arba ieškovui nuosavybės teise arba, kad būtų sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Šiai išvadai taip pat pritarė Ekspertas ekspertizės akte 39 puslapyje, 4.2.1 punkte. Nurodė, kad esant nustatytoms aplinkybėms, jog infrastruktūra nebuvo perduota nei Klaipėdos miesto savivaldybei, nei ieškovei, ir su trečiuoju asmeniu nebuvo sudaryta šios infrastruktūros naudojimo sutartis, tačiau infrastruktūra buvo reikalinga ir tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, paviršinių nuotekų tvarkymui, ieškovė šiuo vandentiekio įvadu faktiškai naudojosi. Kadangi ieškovė faktiškai naudojosi vandentiekio įvadu, ji taip pat privalėjo kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybę, kad būtų inicijuojamas infrastruktūros perdavimas Klaipėdos miesto savivaldybei arba ieškovei, arba, kad būtų sudarytos šios infrastruktūros naudojimo sutartys, tačiau ieškovė šių veiksmų, įvertinus bylos nagrinėjimo dalyką, tikėtina, neatliko. Mano, kad vandens tinklai turėjo priklausyti ieškovei ar būti perduoti naudotis ieškovei ir privalėjo kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl tinklų perėmimo. Mano, kad ieškovė piktnaudžiauja savo civilinėmis teisėmis, todėl teismas turėtų atsisakyti jas ginti.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam yra pareiškiamas reikalavimas). Šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės (atvejai, kai šalys civiliniame procese nėra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės yra tada, kai, pavyzdžiui, ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, ieškinys pagal CPK 49 straipsnį pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą ir pan.). Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. N. v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-56/2007). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovės su atsakove nesieja jokie teisiniai santykiai, darytina išvada, kad atsakovė byloje yra netinkama atsakovė, nes ieškovė negali jai tiesiogiai reikšti ieškinio. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme, ieškovė turėjo galimybę pateikti prašymą teismui pakeisti atsakovę, tačiau to padaryti nepageidavo. Ieškovei nesutikus pakeisti atsakovę, pripažintina, kad ji turi prisiimti dėl to atsiradusias neigiamas pasekmes. Teismas parengiamajame teismo posėdyje šalims išaiškino įrodinėjimo pareigą ir ne kartą ieškovei aiškino teisę pakeisti netinkamą atsakovę bei išaiškino šalies ne pakeitimo procesinius padarinius. Ieškovė atsisakė keisti atsakovę, o taip pat tiek žodžiu, tiek ir raštu savo papildomuose rašytiniuose dokumentuose, kategoriškai atsisakė įtraukti bendraatsakoviu ar trečiuoju asmeniu UAB „Agrekas“ teisių perėmėją UAB „Klaipėdos viešbutis“, nurodant, kad reikalavimą suformulavo tinkamam atsakovui. 

Liudytojo D. P., kuris paaiškino, kad UAB „Skaidrola“ nedalyvavo šalinant avarijos padarinius, ir nematė atvykusių šios įmonės darbuotojų, teismas vertina kritiškai, kadangi jis paaiškinimus teisme davė būdamas AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklų tarnybos meistru, posėdyje dalyvaujant darbdavio atstovui, davė kategoriškus parodymus, kurie prieštarauja ne tik kitų liudytojų paaiškinimams, bet ir rašytinei bylos medžiagai. Liudytojai, namo (duomenys neskelbtini), gyventojai, duodami paaiškinimus teisme visų avariją šalinančių tarnybų neįvardino, jų paaiškinimai skyrėsi detalėse, tokiose, kaip laike, asmenų dalyvavusių šalinant avarijos padarinius veiksmų atlikimo eiliškume, ir pan., todėl jų paaiškinimais dėl UAB „Skaidrola“, UAB „Pastatų meistrai“ dalyvavimo avarijos likvidavime, teismas nesivadovauja, o be to sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą šioje byloje, liudytojų paaiškinimai nesudaro esmės, nustačius, jog ieškinys pareikštas netinkamai atsakovui.

Kadangi netinkamo atsakovo byloje nustatymas yra pakankamas pagrindas ieškinį atmesti, teismas dėl kitų bylos aplinkybių nepasisako.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus motyvus, pripažintina, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimus atsakovei, todėl ieškinys atmestinas. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis išdėstytais motyvais ieškinys atmestinas. Ieškinį atmetus atitinkamai iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Ieškinį atmetus visiškai iš ieškovės yra pagrindas priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 3 395 Eur išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, už teismo ekspertizę 3 509 Eur, iš viso 6 904 Eur bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93str. 1d.). Spręsdamas dėl atsakovei atlygintinų advokato, advokato padėjėjo pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, taip pat atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atsakovės atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį atstovavimo teisme trukmę.

Sutinkamai su LR CPK 88 str., 93 str., 98 str. nuostatomis bei Rekomendacijomis ir atsižvelgiant į šios konkrečios civilinės bylos sudėtingumą, apimtį bei į nagrinėjimo trukmę, kaip matyti iš pateiktų atliktų teisinių darbų detalizacijų, atliktų teisinių darbų paskaičiavimai pagal laiko sąnaudas ir nurodytus sumų dydžius atitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus, todėl atsakovei išieškotinos minėtos sumos iš ieškovės.

Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 dalis). Šioje byloje už procesinių dokumentų įteikimą valstybė patyrė 5,38 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovės ir turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ 6 904 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vitės valdos“, įmonės kodas 140336910.

Priteisti iš ieškovės „Klaipėdos vanduo“ juridinio asmens kodas  140089260 5,38 Eur (penkis eurus 38 ct) už procesinių dokumentų įteikimą. Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei ieškovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-64-824/2021, įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                Diana Navickienė