Civilinė byla Nr. 2-592-464/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01819-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 127.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Salvus Baltija“ direktoriaus D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2930-340/2015 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Salvus Baltija“ direktoriaus D. K. (D. K.) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Salvus Baltija“, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Prosfera“.

Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Salvus Baltija“ direktorius D. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu (t. 1, b. l. 1-4) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui UAB „Salvus Baltija“. Nurodė, kad dėl 2007-2008 m. pasaulinės krizės pasekmių statybos sektoriuje, kuriame veiklą vykdo UAB „Salvus Baltija“, bendrovė šiuo metu turi laikinų finansinių sunkumų ir negali laiku atsiskaityti su tiekėjais. Atsižvelgiant į tai bei į vertinus aplinkybę, jog susitarti su visais kreditoriais, kurių bendrovė turi daug, dėl mokėjimo terminų išdėstymo per ilgesnį laikotarpį arba dėl jų nesikreipimo į teismus dėl skolų priteisimo bei vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdymui, laikinųjų apsaugos priemonių ir turto arešto taikymų, kurie apsunkintų įmonės veiklą, sunkiai įmanoma, bendrovei reikalinga Įmonių restruktūrizavimo įstatymo teikiama apsauga kreditorinių reikalavimų tenkinimo laikotarpio išdėstymui. Dėl šios priežasties UAB „Salvus Baltija“, jai atitinkant Įmonių restruktūrizavimo įstatyme įtvirtintas sąlygas, keltina restruktūrizavimo byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015-01-06 nutartimi (t. 2, b. l. 98-101) atsisakė iškelti UAB „Salvus Baltija“ restruktūrizavimo bylą. Šį savo sprendimą teismas grindė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintais pagrindais. Teismas, įvertinęs pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytus duomenis, įskaitant informaciją apie atsakovo iki kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sudarytų sutarčių vykdymą ir pajamų iš jų gavimą, apie atsakovo dalyvavimą naujuose konkursuose užsakymams gauti, bei įrodymus, kuriais šie duomenys grindžiami, taip pat atsižvelgdamas į faktą, kad dvi kredito įstaigos atsisakė suteikti atsakovui kreditą bendrovės apyvartinių lėšų sutrikimų stabilizavimui, sprendė, kad pareiškėjas metmenyse pateikto planuojamų pajamų skaičiavimo iš esmės nepagrindė ir neįrodė jame nurodytų priemonių realumo. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas nebus pajėgus padengti visų skolų ir atkurti normalios įmonės veiklos. Be to, kompleksiškas byloje esančių įrodymų (įmonės finansinės atskaitomybės duomenų, atsakovo turto sudėties duomenų, pradelstų įsipareigojimų valstybei mastas) vertinimas leido teismui padaryti ir kitą išvadą, t. y. kad UAB „Salvus Baltija“ atitinka nemokios įmonės (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.) statusą, nors pagal pateiktus teismui balansinius duomenis formaliai įmonės pradelsti įsipareigojimai ir neviršija pusės į balansą įrašyto turto (transporto priemonių) vertės, kuris, be kita ko, yra apsunkintas taikytais disponavimo apribojimiais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Salvus Baltija“ direktorius D. K. atskirajame skunde (t. 2, b. l. 106-110) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-01-06 nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos nereikalauja pakeisti vykdomą veiklą ir suteikia galimybę pasirinkti kitokias priemones, t. y. vykdomos veiklos plėtrą, ką atsakovas ir ketina įgyvendinti, sudarinėdamas naujas sutartis, kurios leis įmonei ją atkurti iki normalios padėties. Realią galimybę atstatyti teigiamus bendrovės piniginius srautus, didinti pelną, dėl ko bus galima atsiskaityti su visais kreditoriais, patvirtinantys įrodymai, kad atsakovas laimėjo metmenyse nurodytus konkursus ir pasirašinėja sutartis su užsakovais (montavimo darbų sutartis Nr. PS2014-TS-01, 2014-10-14 statybos subrangos sutartis, subrangos sutartis Nr. 141002/214), kad imasi priemonių išieškoti debitorinius įsiskolinimus. Tačiau teismas neanalizavo jam pateiktų šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų ir nepagrįstai sprendė, kad planuojamų gauti lėšų realumo pareiškėjas nepagrindė, nors metmenyse nurodytos priemonės jau dabar veikia.

2. Išvada, kad UAB „Salvus Baltija" atitinka nemokios įmonės statusą, nepagrįsta. Pagal pateiktus balansinius duomenis įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, kas konstatuota ir skundžiamoje nutartyje. Įsiskolinimas VSDFV išaugo vien dėl to, jog Vilniaus apygardos teismo 2014-09-24 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas atsakovo UAB „Salvus Baltija" turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų realizavimas ir išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus. Skolos dydį įtakojo ir ta aplinkybė, kad teismas nesilaikė Įmonių restruktūrizavimo įstatyme įtvirtintos pareigos per nustatytą laiko tarpą priimti nutartį dėl restruktūrizavimo bylos kėlimo arba atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 3 d.). 

3. Sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos (ne)iškėlimo, svarbiau  yra išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio. Šis tikslas yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios.

Trečiasis asmuo UAB „Prosfera“ atsiliepime į atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 118-121) prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. UAB „Salvus Baltija“ pasirinktas ateities verslo modelis ir priemonės restruktūrizavimo tikslams pasiekti negali sudaryti prielaidų įmonei susitvarkyti su tęstinio pobūdžio finansiniais sunkumais, išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse yra nurodytos įprastinės įmonės veiklos priemonės, kurios nėra įmonės mokumo atkūrimo priemonės, todėl teismas pagrįstai atsisakė kelti restruktūrizavimo bylą, juolab kad pateikti metmenys neatitinka ir kitų įstatyme keliamų reikalavimų – neįgyvendinta restruktūrizuojamai įmonei nustatyta pareiga savanoriškai įsipareigoti mokėti kreditoriams palūkanas (ĮRĮ 5 str. 1 d. 6 p.). Pareiškėjo sąžiningumu ir nuoširdžiu ketinimu atkurti įmonės mokumą, siekiant atsiskaityti su visais kreditoriais, pagrįstai leidžia abejoti ir naujai paaiškėjusios aplinkybės, susijusios su UAB „Salvus Baltija“ reikalavimo teisės į UAB „Raseinių statyba“ perleidimu vienam iš atsakovo kreditorių.

2. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsisakyta iškelti UAB „Salvus Baltija“ restruktūrizavimo bylą ir tuo pagrindu, kad bendrovė yra faktiškai nemoki. Bylos duomenys rodo, kad egzistuoja ir kiti savarankiški pagrindai UAB „Salvus Baltija“ bankroto bylos iškėlimui – darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų nemokėjimas (ĮBĮ 4 str. 1 d., 9 str. 7 d. 1 p.), taip pat įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų nemokėjimas laiku (ĮBĮ 4 str. 3 p.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovui UAB „Salvus Baltija“ restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė  teisingai, o apelianto atskirojo skundo argumentai teisinių prielaidų nutarčiai panaikinti nesudaro.

              Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindų 

CPK 1 straipsnyje yra numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ir ĮRĮ) reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Įmonės restruktūrizavimas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.). Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytos tam tikros sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 str.). Įmonės, atitinkančios Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 str. 1 d.).

Įmonių restruktūrizavimo įstatymas reglamentuoja ir atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 str. 5 d.). Tai reiškia, kad spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau nustatęs, kad egzistuoja bent viena iš Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, kad įmonė neatitinka kiekvienos iš Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnyje nurodytų sąlygų. Kitaip tariant, įmonei gali būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą nepaisant to, kad įmonė atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnyje nustatytas vieną ar kelias sąlygas (ĮRĮ 7 str. 5 d. 1 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-10 nutartis c. b. Nr. 2-2340/2013, 2013-12-23 nutartis c. b. Nr. 2-2754/2013, 2014-09-04 nutartis c. b. Nr. 2-1497/2014).   

              Dėl atsakovo restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo

Sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pirmiausia reikia įsitikinti, ar restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės gali atkurti normalią įmonės veiklą. Jei iš metmenų yra akivaizdu, kad pagal siūlomas priemones tokia veikla negali būti atkurta, tai yra pagrindas atsisakyti iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2 p.). Nagrinėjamu bylos atveju pirmosios instancijos teismas tokį vertinimą atliko ir sprendė apie apelianto jame išvardintų priemonių nepakankamumą normaliai įmonės veiklai atkurti, todėl restruktūrizavimo bylą iškelti atsisakė. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo procesine pozicija negali nesutikti.  

Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punktą, restruktūrizavimo proceso siekiančios įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomas preliminarus įmonės verslo planas ir išdėstomos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatytos priemonės, kurios turi būti pagrįstos, o tai reiškia, kad vien nurodyti šias priemones ir deklaruoti numatomas pastangas siekti jų vykdymo, kaip ir įmonės veiklos subalansavimo, mokumo atstatymo, aiškiai nepakanka. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pateiktus atsakovo metmenis kitų bylos duomenų kontekste, padarė išvadą, kad juose nurodytos preliminarios verslo plano priemonės  nepagrindžia realaus įmonės veiklos atkūrimo. Tiek kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateiktuose, tiek patikslintuose UAB „Salvus Baltija“ restruktūrizavimo plano metmenyse (t. 1, b. l. 6-16, 132-137) tik abstrakčiai numatyta toliau vykdyti pagrindinę įmonės veiklą – statybą, kuri, pažymėtina, iki tol nebuvo sėkminga ir lėmė būtent tokios apelianto įmonės finansinės būklės susiklostymą, numatyta toliau dalyvauti konkursuose ir tokiu būdu gauti daugiau užsakymų. Vadinasi, prognozuojamos gauti pajamos iš esmės planuojamos iš buvusios nuostolingos  pagrindinės įmonės veiklos, t. y. keturių iki kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylose iškėlimo ir trijų inicijavus šį procesą sudarytų rangos sutarčių vykdymo (t. 1, b. l. 136, 138-162; 2014-05-20 Vilniaus apygardos teisme gauti ir į bylą neįsiūti dokumentai - 2014-09-15 montavimo darbų, 2014-10-01, 2014-10-14 subrangos sutartys ir prie jų pridėtos sąmatos). Tačiau tokio planavimo pagrindimas neparemtas jo realumą patvirtinančiais objektyviais duomenimis. Nors didžiosios dalies iš pateiktų sutarčių vykdymo terminai pasibaigė, nėra duomenų, kada ir kokias sumas už pagal sutartis atliktus darbus atsakovas gavo ir / ar gali realiai gauti, šių sutarčių kontrahentai, išskyrus UAB „Veikmės statyba“, nefigūruoja debitorių sąraše (t. 1, b. l. 21), civilinių bylų dėl skolos iš jų priteisimo taip pat nėra inicijuota (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Pažymėtina, kad teisminių ginčų dėl skolos priteisimo iš debitorių sąraše nurodytų įmonių (išskyrus UAB „Inovus“), kurių bendrą įsiskolinimų sumą sudaro 143 660,80 Lt, minėtoje sistemoje taip pat neužfiksuota, nors pačiame sąraše nurodoma „vyksta teismai“. Ta aplinkybė, kad bendrovė 2013-01-02 sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu 2014-08-21 pavedė ją atstovaujančiam teisininkui vykdyti pradelstų skolų išieškojimą iš kai kurių debitorių, pati savaime taip pat neįrodo įsiskolinimų iš debitorių atgavimo realumo, juolab kad didžiausias debitorius, atsakovui skolingas 628 409,60 Lt, yra užsienio valstybės įmonė (t. 1, b. l. 173, 182). Vien tapačios komercinės veiklos tęsimas, nepaisant jau kelerius metus besitęsiančios tokios veiklos nuostolingumo, kurį sprendžiant iš UAB „Salvus Baltija“ finansinių ataskaitų duomenų analizės, įtakojo kitos, o ne seniai pasibaigusios 2008 m. pasaulinės ekonominės krizės priežastys (įmonės pelnas, palyginus su 2009 m. – 833 Lt, 2010 m. išaugo iki 155 350 Lt, 2011 m. buvo 284 061 Lt, 2012 m. – 276 365 Lt, ir tik 2013 m. sumažėjo daugiau nei perpus – 116 135 Lt, o 2014-08-20 duomenimis tesiekė 2 782 Lt; t. 1, b. l. 18, 27 ir teismui prieinami Juridinių asmenų registro duomenys), nepagrindžia planuojamo įmonės mokumo atkūrimo. Pagrįstų abejonių dėl atsakovo pajėgumo įvykdyti esamas ar tik planuojamas sudaryti sutartis, kelia ir kitos aplinkybės. Nors pagal patikslintų metmenų 7.5. punktą, darbuotojų skaičius buvo sumažintas iki optimalaus dydžio – 26, reikalingo esamoms ir planuojamoms sudaryti sutartims vykdyti, todėl darbuotojų nei priimti, nei atleisti neketinama, iš viešai prieinamų duomenų matyti kitokia informacija. Pavyzdžiui,  pagal aktualius, 2015-03-17 duomenis, bendrovėje dirbančiųjų darbuotojų skaičius sumažėjo iki 12 (http://rekvizitai.vz.lt/imone/uab_salvus_baltija/darbuotoju-skaicius/); bendrovė nėra pajėgi vykdyti einamųjų mokėjimų; ketinimai gauti kreditą, siekiant stabilizuoti apyvartinių lėšų sutrikimus, nerealizuoti; visas turimas bendrovės turtas yra naudojamas bendrovės veikloje ir parduoti jį (ar dalį jo) neplanuojama (patikslintų metmenų 7.3., 7.6.-7.7 p.; t. 1, b. l. 136-137). Esant tokiai situacijai, lieka neaišku, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis atsakovas (turėdamas perpus mažesnį kiekį darbuotojų ir nedisponuodamas apyvartinėmis lėšomis) užtikrins savalaikį pagal sutartis sulygtos apimties darbų atlikimą ir medžiagų, reikalingų jiems realizuoti, įsigijimą.

Remdamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta pagrįsta išvada, jog tokio turinio metmenys, kokie yra atsakovo pateikti nagrinėjamoje byloje (net ir juos patikslinus), nėra pakankami pagrįstoms prielaidoms, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę-komercinę veiklą, susiformuoti. Sutiktina ir su trečiojo asmens atsiliepimo į skundą argumentu, kad restruktūrizavimo proceso inicijavimu atsakovas, labiau tikėtina, siekia įgyvendinti kitus tikslus ar interesus, kurie neatitinka įmonės restruktūrizavimo instituto paskirties. Tokią išvadą suponuoja tai, kad atsakovas, pripažindamas, jog turi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams (t. 1, b. l. 19-20) ir siekdamas iš jų gauti nuolaidų, jeigu restruktūrizavimo byla būtų iškelta, atitinkamai savo faktiniu elgesiu nedemonstruoja įmonės ir jos kreditorių teisių bei pareigų pusiausvyros išlaikymo. Antai Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu turėdamas pareigą metmenyse nurodyti savanoriškus įmonės įsipareigojimus kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį, nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos, patikslintų metmenų 6 punkte  nurodo, kad neketina savanoriškai mokėti palūkanų kreditoriams, nepateikdamas tokio savo sprendimo motyvų, nors jie galėtų padėti išsiaiškinti restruktūrizavimo bylos priežastis, tikruosius tikslus, perspektyvas (t. 1, b. l. 136) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-22 nutartis c. b. Nr. 2-2711/2011, 2013-01-10 nutartis c. b. Nr. 2-103/2013, 2013-02-07 nutartis c. b.  Nr. 2-835/2013). Pagrįstas abejones dėl tikrųjų atsakovo ketinimų kelia ir šio veiksmai, atsispindintys iš trečiojo asmens su atsiliepimu į pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateiktų dokumentų, kuriais siekiama padengti įmonės kreditorinius įsiskolinimus, prioritetą suteikiant atskiriems kreditoriams, nors šių skolos apmokėjimo terminas, sprendžiant pagal atsakovo pateiktą kreditorių sąrašą, ir nėra suėjęs (t. 1, b. l. 19-20). 

  Dėl atsakovo nemokumo

Kaip minėta, pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą įmonės nemokumas yra pagrindas atsisakyti iškelti jos restruktūrizavimo bylą. Įmonės nemokumą apibrėžia Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis, numatanti, kad tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Nors pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs UAB „Salvus Baltija“ 2014-08-20 balanso finansinius rodiklius, ir nustatė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, šių duomenų teisinis įvertinimas visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais leido pripažinti, kad apelianto įmonė vis tik atitinka nemokios įmonės statusą, sudarantį savarankišką pagrindą atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad tokią teismo išvadą lėmė abejonės dėl atsakovo trumpalaikio turto, kuris sudaro didžiąją dalį balanse užfiksuotos bendros turto vertės (1 406 226 Lt iš 1 636 215 Lt) realios vertės ir debitorių įsiskolinimų, siekiančių 985 266 Lt, atgavimo perspektyvų, materialiojo turto sudėtis (nekilnojamojo turto įmonė neturi, jos vardu registruotos 5 transporto priemonės areštuotos) bei įmonės turtinės ir finansinės padėties dinamika – pradelstų įsipareigojimų valstybei masto augimas. 

Apeliantas, nesutikdamas su tokiu įmonės mokumo vertinimu, tvirtina, kad aplinkybė, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, pati savaime leidžia nekonstatuoti įmonės nemokumo kaip kliūties restruktūrizavimo bylai iškelti. Tačiau tokie teiginiai,  viena vertus, neparemti jokiais jo argumentais dėl tikrosios turto vertės ir / ar įrodymais, paneigiančiais teismo abejones dėl realios įmonės balanse nurodyto turto vertės. Kita vertus, byloje jau esantys duomenys, kuriais apeliantas grindžia debitorinių įsiskolinimų atgavimo galimybę, kaip buvo minėta pirmiau, aiškiai nepakankami pripažinti, kad atsakovas gavo ir / ar galės realiai atgauti atitinkamas sumas pagal atsakovo įvykdytas ir / ar vykdomas statybos rangos sutartis. Taigi atsižvelgdamas į tai bei įvertinęs bylos duomenų visumą, juos palygindamas ne tik tarpusavyje, bet ir su Lietuvos apeliaciniam teismui prieinamais Turto arešto registro duomenimis, iš kurių matyti, kad atsakovo turimo ilgalaikio materialiojo turto nepakanka esamiems pradelstiems kreditoriniams įsiskolinimams padengti ir dėl to areštuojamos ne tik UAB „Salvus Baltija“ priklausančios turtinės teisės, bet ir esamos bei būsimos piniginės lėšos kasoje, remdamasis teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuota informacija apie atsakovo atžvilgiu inicijuotas civilines bylas, įskaitant dėl bankroto bylos iškėlimo (Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. B2-6217-340/2014, 2014-12-12 nutartimi byla nutraukta atsakovui atsiskaičius su pareiškėju ir šiam atsisakius ieškinio), taip pat remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau suformuota taisykle, kad sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą teismas neturi pareigos atlikti tokios apimties nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-05 nutartis c.b. Nr. 2-1418/2012, 2014-03-06 nutartis c. b. Nr. 2-538/2014), apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai dėl nagrinėjamu atveju egzistuojančio Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyto pagrindo atsisakyti iškelti UAB „Salvus Baltija“ restruktūrizavimo bylą.

Atskirojo skundo argumentai, kuriais apeliantas atsakomybę dėl įmonės finansinės padėties pablogėjimo bylos nagrinėjimo laikotarpiu siekia perkelti teismui, taip pat neleidžia susiformuoti kitokiai apeliacinės instancijos teismo išvadai. Bylos dokumentai patvirtina, kad pradelstų įsiskolinimų valstybės,  socialinio fondo biudžetams bei darbuotojams bendrovė turėjo jau 2014-08-20 (t. 1, b. l. 19), laikinosios apsaugos priemonės byloje taikytos paties atsakovo prašymu, o atlikti atsakovo prašomus mokėjimus nebuvo leista tik tais atvejais, kai teismui nebuvo pateikti juos pagrindžiantys duomenys bei rašytiniai įrodymai (t. 1, b. l. 127-128, 183-185; t. 2, b. l. 68-83, 86-88, 90-91, 112-114) (CPK 178 str.) Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinėje byloje dėl įmonės restruktūrizavimo teismui skirtas aktyvus vaidmuo nereiškia teismo pareigos kelti ir tirti klausimus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys nekelia, rinkti už dalyvaujančius byloje asmenis įrodymus, kuriuos jie gali pateikti patys, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-30 nutartis Nr. 3K-3-197/2010). Apelianto nurodomas procedūrinis pažeidimas (ĮRĮ 7 str. 3 d.) taip pat nesudaro pagrindo panaikinti  iš esmės teisėtą ir pagrįstą Vilniaus apygardos teismo 2015-01-06 nutartį (328 str, 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                         Dalia Kačinskienė