Administracinė byla Nr. AS-610-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01809-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas R. K. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–8), prašydamas: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. SPRE-2985, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjo R. K. S. darbo sutarties su UAB „Suzan Mars“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai; 3) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2016 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. (1.45)1-1396, priimtą dėl pareiškėjo skundo.

Prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti pareiškėjas motyvavo tuo, kad nemoka valstybinės (lietuvių) kalbos ir gyvena Lenkijos Respublikoje. Pareiškėjas pabrėžė, kad VSDFV 2016 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. (1.45)1-1396 gavo 2016 m. kovo 21 d. Pareiškėjo galimybė susirasti atstovą buvo apsunkinta, kadangi jis gyvena Lenkijoje, be to, privalėjo ieškoti atstovo ne tik kalbančio pareiškėjo gimtąja kalba, bet ir gebančio išaiškinti skundžiamų sprendimų turinį bei esmę. Pareiškėjo manymu, nurodytos aplinkybės yra svarbios ir terminas skundui paduoti turėtų būti atnaujintas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi (b. l. 64–65) netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo R. K. S. skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.); nutarčiai įsiteisėjus, nutarė grąžinti pareiškėjo atstovui sumokėtą 28 Eur žyminį mokestį.

Teismas vadovavosi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 34 straipsnio 1 dalimi bei nustatė, kad pareiškėjo atstovas advokatas A. Tursas 2016 m. balandžio 29 d. išsiuntė skundą teismui dėl Tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. SPRE-2985 bei VSDFV 2016 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. (1.45)1-1396 panaikinimo. Pareiškėjui ginčijamas VSDFV sprendimas įteiktas 2016 m. kovo 21 d. Teismas pažymėjo, kad toks sprendimas, priimtas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, galėjo būti skundžiamas teismui per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo (ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis), t. y. skaičiuojant nuo 2016 m. kovo 21 d. iki 2016 m. balandžio 11 d. (įskaitytinai). Kaip minėta, skundas teismui išsiųstas 2016 m. balandžio 29 d., t. y. praleidus ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodytų aplinkybių, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kodėl jis tik 2016 m. balandžio 29 d. sudarė sutartį su advokatu ir tik tuomet parengė skundą teismui. Nuo sprendimo įteikimo (2016 m. kovo 21 d.) iki skundo surašymo praėjo daugiau nei penkios savaitės, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė duomenų, kad šiuo laikotarpiu būtų atlikęs kokius nors veiksmus, siekdamas kuo greičiau susirasti atstovą ir pateikti skundą teismui. Aplinkybė, kad sutartis su advokatu sudaryta 2016 m. balandžio 29 d. ir skundas parengtas tą pačią dieną, teismo vertinimu, nelaikytina objektyvia. Pareiškėjo atstovas nepaaiškino ir nepateikė jokių duomenų, kokias aktyvias ir realias pastangas dėjo siekdamas kuo greičiau kreiptis su skundu į teismą. Pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes teismas vertino kaip abstrakčias bei pažymėjo, kad pareiškėjas pats pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą ir skundą pateikė pavėluotai dėl nuo jo paties veiksmų priklausiusių aplinkybių.

Įvertinęs pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad jos yra subjektyvios ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, todėl prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti negali būti tenkinamas. Netenkinęs prašymo atnaujinti terminą, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, taip pat nutarė grąžinti pareiškėjo atstovui sumokėtą žyminį mokestį.

III.

Pareiškėjas R. K. S. atskiruoju skundu (b. l. 68–71) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu bei atkreipia dėmesį į tai, kad jis yra Lenkijos Respublikos pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Skala mieste, Lenkijoje, lietuvių kalbos nemoka, todėl turėjo sunkumų susirasdamas Lietuvoje atstovą, ne tik kalbantį lenkiškai, bet ir gebantį išaiškinti skundžiamų sprendimų turinį bei esmę. Tai patvirtina aplinkybė, kad teisinės pagalbos sutartis buvo sudaryta tik 2016 m. balandžio 29 d., t. y. jau praleidus skundo padavimo terminą. Be to, darbdavio atstovė M. L. tik 2016 m. balandžio 28 d. pateikė būtinus skundui parengti dokumentus (pareiškėjo darbo sutarčių nuorašus). Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju teismas ne realiai, o formaliai išsprendė skundo priėmimo klausimą ir atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti, taip pažeidė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Tačiau šioje byloje apeliacinis procesas pagal pareiškėjo paduotą atskirąjį skundą prasidėjo dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalimis, nustatančiomis šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamu atveju tikrintina, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo R. K. S. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir šiuo pagrindu atsisakė priimti skundą.

Pareiškėjo skundą atsisakyta priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, tai yra teismui nustačius, kad praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-103-822/2015). Nagrinėjamu atveju teismas, remdamasis pareiškėjo paaiškinimais ir bylos duomenimis (b. l. 18, 19), teisingai nustatė, kad ginčijamas VSDFV 2016 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. (1.45)1-1396, priimtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl VSDFV Užsienio išmokų tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. SPRE-2985, buvo įteiktas pareiškėjui 2016 m. kovo 21 d.

Atsižvelgus į tai, kad VSDFV ginčijamą sprendimą priėmė išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl VSDFV Užsienio išmokų tarnybos direktoriaus sprendimo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, šiuo atveju taikytina ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali būti skundžiamas per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Todėl pareiškėjas skundą teismui turėjo paduoti iki 2016 m. balandžio 11 d. (ABTĮ 66 str. 4 d.) įskaitytinai. Taigi pareiškėjas, 2016 m. balandžio 29 d. paduodamas (išsiųsdamas) skundą teismui, praleido įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą. Pažymėtina, kad pareiškėjas šios faktinės aplinkybės, kad jis praleido terminą kreiptis į teismą su skundu dėl VSDFV Užsienio išmokų tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. SPRE-2985 ir VSDFV 2016 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. (1.45)1-1396, neginčija ir ją pripažįsta.

Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys  tikrai buvo svarbios. Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015). Pareiškėjas visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis. Priešingu atveju susidarytų galimybė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, t. y. teismui neturint objektyvių duomenų apie tai, kokiu pagrindu buvo praleistas skundo padavimo terminas, proceso dalyvis galėtų nurodyti abstrakčias jokiais duomenimis nepagrįstas aplinkybes. Taip būtų pažeidžiamas teisinio saugumo principas bei teisės stabilumas, kurį inter alia suponuoja procesinių terminų reglamentavimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti motyvavo, be kita ko, tuo, kad jis yra Lenkijos Respublikos pilietis, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lenkijos Respublikoje, pareiškėjas nemoka lietuvių kalbos. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nedetalizavo su skundžiamų sprendimų vertimu susijusių aplinkybių, t. y. kada, kur kreipėsi ir kiek laiko užtruko dokumentų vertimas, dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas šiuo atveju objektyviais duomenimis nepagrindė aplinkybės, kad būtent dėl užtrukusio skundžiamų sprendimų vertimo jis neturėjo galimybės per nustatytą terminą kreiptis į teismą.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad jis iš karto po skundžiamo VSDFV 2016 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. (1.45)1-1396 gavimo nesikreipė į teismą, nes laukė, kol darbdavio atstovė pateiks būtinus skundui parengti dokumentus (pareiškėjo darbo sutarčių nuorašus), teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pačiame ginčijamame VSDFV sprendime yra aiškiai nurodytas šio sprendimo apskundimo teismui terminas (20 dienų) ir jo skaičiavimo pradžia (nuo sprendimo gavimo dienos) (b. l. 15–17), todėl pareiškėjui turėjo būti žinoma skundo padavimo teismui termino eigos pradžia. Gavęs VSDFV sprendimą, pareiškėjas turėjo suprasti, ar skundžiami Tarnybos ir VSDFV sprendimai galimai pažeidžia jo teises, todėl siekdamas apginti savo galbūt pažeistas teises, pareiškėjas turėjo kuo skubiau kreiptis į teismą su skundu dėl jų panaikinimo, o ne delsti, o pateikęs skundą per įstatymo nustatytą terminą, vėliau gautus dokumentus teismui galėjo pateikti vėliau.  Atsižvelgiant į tai, aptariama aplinkybė, dėl kurios pareiškėjas laiku nepadavė skundo, negali būti laikoma pateisinančia skundo padavimo termino praleidimą. Pažymėtina ir tai, kad administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, suteikiančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011).

Dėl pareiškėjo teiginio, kad skundo padavimo terminas praleistas „nežymiai“, teisėjų kolegija  akcentuoja, kad teismas, spręsdamas ar skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežastis, pareiškėjo  nurodytų priežasčių ir jas patvirtinančių įrodymų (jei jie pateikiami)  visumą vertina kompleksiškai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1290-575/2015). Į termino praleidimo trukmę atsižvelgiama kaip į vieną iš visumos  vertintinų aplinkybių, o ne kaip į esminę,  ar vienintelę.

Šiuo atveju ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas 20 dienų terminas kreiptis į teismą buvo praleistas 18 dienų, tačiau pareiškėjas nenurodė svarbių šio termino praleidimo priežasčių, o vien termino praleidimo trukmė, kuris pareiškėjo nuomone yra nežymi, nėra pagrindas šį terminą atnaujinti. Pažymėtina, kad analogiškose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinės bylose (Nr. AS-76-520/2016, Nr. AS-112-822/2016, Nr. AS-242-520/2016) panašios trukmės skundo padavimo termino praleidimas (atitinkamai 7, 17, 20 dienų) kitų nurodytų aplinkybių kontekste  nebuvo pripažintas aplinkybe, suteikiančia pagrindą pripažinti, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Remdamasi nurodytų motyvų visuma, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme. Konstatuotina, kad teismas, neatnaujinęs skundo padavimo termino ir šiuo pagrindu atsisakęs priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas), priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. K. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                      Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas