Civilinė byla Nr. e2YT-9909-451/2017;
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04483-2017-9;
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 24 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. P., A. P. ir G. P., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės J. P. mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė J. P.. Po jos mirties liko palikimas – namų apyvokos daiktai, knygos, paveikslai, dokumentai, kitas kilnojamasis turtas ir santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas, kuris registruotas J. P. vardu (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 10,9400 ha, esantis (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,8000 ha, esantis (duomenys neskelbtini)) ir kitas registruotinas turtas, kuris nors ir nebuvo įregistruotas mirusiosios vardu, juo pilnai J. P. negali disponuoti. Pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą.
Suinteresuotas asmuo A. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutinka. (28 b.l.).
Suinteresuotas asmuo K. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutinka. (29 b.l.).
Suinteresuotas asmuo G. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutinka. (30 b.l.).
Pareiškimas tenkintinas.
Sutinkamai su CPK 445 str., teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. P., mirusi (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjas J. P. nuo (duomenys neskelbtini) buvo sutuoktiniai, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus A. P. (b.l. 6). (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. P. (7 b.l.). (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. P. (b.l. 8). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų taip pat nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų (b.l. 15).
Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės VĮ Registrų centre įregistruotos J. P. vardu (b.l. 11-14), kurie įgyti santuokos metu.
Įstatymas numato, jog paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti arba padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Sutinkamai su CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmęs jį visą. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Po sutuoktinės J. P. mirties jo sutuoktinis J. P. (CK 5.50 straipsnyje) nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Byloje nėra duomenų, kad po J. P. mirties notarų biure būtų užvesta paveldėjimo byla. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjo pateikto pareiškimo nepateikė.
Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo bei suinteresuotų šalių paaiškinimus, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, matyti, jog pareiškėjas po sutuoktinės mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais, šį turtą valdė kaip savininkas, juo rūpinosi.
Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas J. P. po savo sutuoktinės J. P. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. P. po savo sutuoktinės J. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1- 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Priteistinų išlaidų dalis, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjo yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjo šios išlaidos nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 str., 443 str., 448 str. 1d.,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo J. P. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinės J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Giedrė Jakštienė