Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-105-574/2022

                                                                   Teisminio proceso Nr. 4-52-3-000515-2021-0

                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 16.10; 21.11.10

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 8  d.

Vilnius

          Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutarties, kuria nuspręsta Vilniaus teritorinės muitinės administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK: 21141584256 (7A-3517/2021) 2021-08-26 nutarimą Nr. MD-VM00-ANR _N-2290-2021 iš dalies pakeisti – panaikinti šio nutarimo dalį dėl daiktų, t. y.  pirotechnikos priemonių konfiskavimo, panaikinimo.

               Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1.               Byloje P. K. nubaustas už tai, kad jis 2021-08-09 Vilniaus r. Lavoriškių sen., Mačiuliškių k. 7, Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste vežė transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (atstovaudamas Rusijos Federacinės Respublikos Ribotos atsakomybės bendrovę (logistikos įmonę OOO „T.“ ((duomenys neskelbtini))), (toliau-įmonė „T.“, krovinio vežėjas) ir pateikė eksportuojamas prekes (plastikines kapsuliuotas gilzes, TARIC kodas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 10584 kg bruto masė, 8. 472.000 vnt., 103 998,00 Eur vertės), (toliau-krovinys, prekės, eksportuojamos prekės, turtas) ir dokumentus eksportuoti/ išvežti į Rusijos Federacinę Respubliką.        

Pagal 2021-08-02 tarptautinio prekių-transporto važtaraščio (CMR) Nr. 01236 (toliau- CMR Nr. 01236) duomenis pirminis vežėjas UAB ,,T." (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)).

Eksportuojamoms prekės pateikti eksporto manifestu MRN (duomenys neskelbtini) (pagal eksporto deklaraciją (2011-08-02 eksporto lydintį dokumentą) MRN (duomenys neskelbtini)), (toliau-eksporto lydintis dokumentas).

Užregistravus eksporto manifestą MRN (duomenys neskelbtini) MDAS sistemoje (muitinės deklaracijų apdorojimo sistema), RIKS (rizikos įvertinimo kontrolės sistema) atranka prekėms parinko dokumentinį patikrinimą.

      Atlikus eksportuojamų prekių rizikos analizę, nustatyta, kad plastikinėms kapsuliuotoms gilzėms gabenimui į Rusijos Federacinę Respubliką taikomi draudimai ir apribojimai.

      Vairuotojas  Baltarusijos Respublikos pilietis P. K., būdamas atsakingu už prekių gabenimą į Rusiją, kurioms taikomi draudimai ir apribojimai, specialus režimas, pažeidė gabenimo tvarką (toliau – prekių gabenimo tvarka), numatytą Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002-01-15 Nr.IX-705), (toliau – Įstatymas) 23 straipsnio 3 dalį, 2014-07-31 Tarybos reglamento (ES) Nr.833/2014 (Tarybos sprendimo 2014/512/BUSP) dėl ribojamų priemonių atsižvelgiant į Rusijos Federacinę Respubliką veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje 2 straipsnyje ir tokiais veiksmais P. K. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 213 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (bylos Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) (7A-3517/2021) lapas 2-3).

2.       2021-08-26 Vilniaus teritorinės muitinės nutarimu (toliau-nutarimas) Nr. (duomenys neskelbtini) P. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 213 straipsnio 3 dalyje, padarymą, buvo paskirta 1200 eurų dydžio bauda su pirotechnikos priemonių 8 400 000 vienetų, pirotechnikos priemonių 72 000 vienetų konfiskavimu (bylos Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) (7A-3517/2021).

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjų P. K. ir suinteresuoto asmens Rusijos Federacinės Respublikos Ribotos atsakomybės bendrovė „T.“ įgalioto atstovo advokato M. V. skundą patenkino iš dalies ir Vilniaus teritorinės muitinės administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) (7A-3517/2021) 2021-08-26 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies pakeitė ir, vadovaujantis ANK 29 straipsniu ir 213 straipsnio 4 dalimi, panaikino šio nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės taikymo – daiktų, t. y. 8 400 000 bei 72 000 pirotechnikos priemonių vienetų konfiskavimo. Apylinkės teismas nurodė, kad nutarčiai įsiteisėjus, 2021-08-09 daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) paimtą krovinį (prekes, daiktus): 8 400 000 vnt. 100 380 Eur muitinės vertės pirotechninių priemonių, uždegimo kapsulių 686 ir 688 tipo, degtuvų; sprogdiklių; sprogdinimo ar padegimo kapsulių; degiklių; elektrinių detonatorių, 36030050 ir 72 000 vnt. 3618 Eur muitinės vertės pirotechninių priemonių, 20 kalibro kapsuliuotų gilzių, tūtelių, grąžinti suinteresuotam asmeniui Rusijos Federacinės Respublikos Ribotos atsakomybės bendrovei „T.“.

4.       Apeliaciniu skundu Vilniaus teritorinė muitinė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartį ir palikti galioti ne teismo tvarka 2021 m. rugpjūčio 26 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

5.       Nurodo, kad bylos nagrinėjimo ne teisme metu buvo neginčijamai nustatyta, jog ginčo prekių eksportavimas yra draudžiamas ir todėl, siekiant užtikrinti 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, taikymą, sulaikytos draudžiamos eksportuoti prekės buvo konfiskuotos. Neįrodinėtina, jog Europos Sąjungos reglamentai yra tiesiogiai visose ES šalyse nuo įsigaliojimo taikomi teisės aktai, kurių nereikia perkelti į nacionalinę teisę. Jie privalomi visi visoms ES šalims.

6.       ANK 213 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių gabenimo tvarkos pažeidimus. ANK 213 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių, kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, (nagrinėjamu atveju – prekių eksportui yra taikomas draudimas) gabenimą, pažeidžiant nustatytą tvarką, kai neteisėtai gabenamų prekių vertė viršija 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Už šį administracinį nusižengimą gali būti skiriamas prekių konfiskavimas (ANK 213 straipsnio 4 dalis). Ši administracinio poveikio priemonė nėra skiriama privalomai, jos skyrimas yra bylą nagrinėjančios ne teismo tvarka institucijos prerogatyva, įvertinus visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Nustatyta, kad P. K., gabendamas dvigubos paskirties prekes iš Europos Sąjungos valstybės – Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, pažeidė 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 2 straipsnio nuostatas.

7.       Byloje nėra ginčo, kad prekių savininkas yra Rusijos Federacijos įmonė OOO „F.“, kaip nėra ginčo, kad pirotechnikos gaminiai yra dvigubos paskirties ir, reikalui esant, gali būti panaudojami kariniais tikslais. Tai patvirtina rašytiniai įrodymai: Rusijos Federacijos Ribotos atsakomybės bendrovės Šratų liejimo ir šovinių gamyklos “F.“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. informacinis raštas dėl krovinio aprašymo ir 2021 m. gruodžio 22 d. raštas Nr. 356, adresuotas OOO „T.“, Italijos įmonės „N.“ (prekių pardavėjo) raštas VTM dėl 2021 m. spalio 19 d. pranešimo ir kt.

8.       Į bylą suinteresuoto asmens iniciatyva yra pateikti Italijos įmonės „N.“ raštai, akivaizdžiai prieštaraujantys bylos aplinkybėms ir nukreipiantys nuo bylos esmės. Kaip antai, jog jų gaminamai produkcijai nėra taikomos 2012 m. kovo 14 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 259/2012 nuostatos, nors šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojama šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų bei šaudmenų eksporto leidimų sistema, importo ir tranzito priemonės, siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (toliau – JT šaunamųjų ginklų protokolas), 10 straipsnį, kurio 2 dalyje numatyta, kad „<…> spręsdamos, ar suteikti eksporto leidimą pagal šį reglamentą, valstybės narės laikosi savo įsipareigojimų, susijusių su sankcijomis, nustatytomis tarybos priimtais sprendimais, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) sprendimu, arba privaloma Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija, ypač dėl ginklų embargo“, būtent 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 2 straipsnis numato, jog ginčo prekių eksportas į Rusijos Federaciją negalimas.

9.       Taip pat, pateiktas raštas, kad Italijos įmonės „N.“ gaminami produktai niekada nebuvo įtraukti į bendrąjį karinės įrangos sąrašą (Reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktas), kai byloje nekeliamas klausimas apie karinės įrangos tiekimą Rusijos Federacijai, o keliamas klausimas, kad dvejopo naudojimo prekės gali būti panaudotos kariniais tikslais.

10.       Taigi, teismas nepagrįstai sprendė, jog institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, neįrodė ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų atvejų. Konstatuotina, jog prekių savininkas įsigijo Europos Sąjungoje prekių, kurios yra dvejopos paskirties, t. y., gali būti panaudojamos kariniais tikslais ir savo rizika, perleisdamas jas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tikslu jas gabenti į Rusijos Federaciją, žinojo, kad bus daromas administracinis nusižengimas.

11.       Teismo sprendimas grąžinti prekes ne prekių savininkui, prieštarauja ANK teisiniam reglamentavimui dėl administracinio nusižengimo dalyko konfiskavimo. Skundžiama teismo nutartis užkerta galimybę muitinei įgyvendinti vieną iš savo funkcijų – kontroliuoti, kaip vykdomos ES reglamentų nuostatos, susijusios su muitinės prižiūrimų prekių gabenimu, todėl nutartis dalyje dėl draudžiamų eksportuoti į Rusijos Federaciją prekių grąžinimo turi būti panaikinta.

12.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą, OOO „T.“ prašo jį atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį.

13.       Atsiliepime nurodoma, jog ANK 213 straipsnio 4 d. nurodyta, jog už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas prekių konfiskavimas, t. y. imperatyvus prekių konfiskavimas nenustatytas, todėl Institucija, priimdama sprendimą taikyti prekių konfiskavimą, privalėjo atidžiai įvertinti bylos aplinkybes, atsižvelgti į situacijos individualumą, proporcingumo reikalavimą bei vadovautis ANK 29 straipsnio nuostatomis. 

14.       Institucijos nutarime administracinio poveikio priemonės skyrimą pagrindžiantys motyvai nenurodyti, todėl teismas teisingai pasisakė, kad jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių konfiskuoti kitam asmeniui priklausantį didelės vertės turtą, Institucija nenustatė, t. y., nutarimas dėl konfiskavimo buvo be motyvų. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad prekės yra dvigubos paskirties, neturi reikšmės. Pareiškėjai neginčijo, jog vežamas krovinys yra dvigubos paskirties ir sutiko, kad toks nusižengimas buvo padarytas, tačiau ginčo esmė – ar institucija pagrįstai taikė krovinio konfiskavimą, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisakoma.

15.       Vertinant daikto konfiskavimo teisėtumą, teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš Lietuvos respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą.

16.       Iš Institucijos nutarimo matyti, kad bylos nagrinėjimo metu jai buvo žinoma, jog prekių gavėjas/pirkėjas yra OOO F.. Institucija bylos nagrinėjimo metu vertino rašytinius įrodymus – CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose aiškiai įvardinti tiek prekių siuntėjas – „N.“, tiek prekių pirkėjas – OOO “F.”. Bylos nagrinėjimo menu Institucijai buvo žinoma, jog krovinys nuosavybės teise nepriklauso nei P. K., nei jo darbdaviui OOO “T.”. Dėl šios priežasties, Institucija, nuspręsdama konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, privalėjo savo sprendimą motyvuoti, nurodydama, kokios išimtinės aplinkybės susiklostė šioje situacijoje ir kuris iš ANK 29 straipsnio 4 dalies 1-5 punktas taikytinas.

17.       Nutarime iš esmės nėra motyvų kokie išimtiniai atvejai lėmė trečiojo asmens krovinio konfiskavimą, todėl teismas pagrįstai panaikino priimtą nutarimą. Apeliaciniame skunde nurodomas motyvas, jog prekių savininkas įsigijo Europos Sąjungos prekių, kurios yra dvejopos paskirties, gali būti panaudotos kariniais tikslais ir savo rizika, perleisdamas jas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tikslu jas gabenti į Rusijos federaciją, žinojo, kad ginčo prekės bus panaudotos administraciniam nusižengimui daryti yra visiškai nepagrįstas, toks motyvas nebuvo nurodytas nutarime. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad gamintojas pateikė kitą informaciją, bei krovinio gavėjas rėmėsi dokumentais – 2021 m. rugpjūčio 3 d. krovinio aprašymo Nr. 230, atskirų prekių, įtrauktų į bendrą prekių, kurioms taikomos netarifinės reguliavimo priemonės prekyboje su tračiosiomis šalimis sąrašu, įvežimo, išvežimo ir tranzito išvada 403 ir Nr. 2335.

18.       Be to, byloje yra pateiktas krovinio gavėjos ir savininkės Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovės „F.“ 2021 m. gruodžio 22 d. raštas, kuriame yra instrukcija vežėjui, jeigu prekės nebus konfiskuotos, paimti prekes iš Vilniaus teritorinės muitinės ir jas pristatyti siuntėjui „N.“ adresu (duomenys neskelbtini). Todėl teismas pagrįstai pasisakė, kad krovinio konfiskacija neatitinka proporcingumo principo, nes Europos Sąjungoje tokių prekių gabenimas nėra uždraustas.

19.       Lietuvos aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygos, kurias nustačius, galima konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, šiuo atveju – gabentą krovinį, yra alternatyvios. Tai reiškia, kad Institucija pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, turi nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies punkte įtvirtintų sąlygų, taip pat, turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu remdamasis, nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-976/2018). Tokių motyvų Institucijos nutarime nebuvo, todėl teismas priėmė pagrįstą nutartį netaikyti konfiskacijos.

20.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs ir tai, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-2013).

21.       Nagrinėjamu atveju, konfiskuoto turto vertė yra net 103 998 Eur. Konfiskuotas turtas nepriklauso nei pažeidimą padariusiam P. K., nei jo darbdaviui OOO „T.“. Jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių konfiskuoti kitam asmeniui priklausantį didelės vertės turtą, Institucija nenustatė, Motyvų, kodėl buvo taikytas daikto konfiskavimas, nenurodė, todėl teismas konstatavo, jog akivaizdu, kad konfiskavus ne P. K. priklausantį krovinį, realus ANK 22 straipsnio numatytas tikslas nebus pasiektas.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

22.       ANK 213 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių gabenimo tvarkos pažeidimus. ANK 213 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių, kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, (nagrinėjamu atveju – prekių eksportui yra taikomas draudimas) gabenimą, pažeidžiant nustatytą tvarką, kai neteisėtai gabenamų prekių vertė viršija 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, kiekvienu konkrečiu atveju nukreipianti į teisės aktus, reglamentuojančius prekių, kurių gabenimui reikalingi atitinkami dokumentai (leidimai, licencijos ar kt.) arba taikomi apribojimai, draudimai ar specialusis režimas, gabenimo (įvežimo, išvežimo ar tranzito) tvarką. Už minėto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas (ANK 29 straipsnio 4 dalis).

23.       2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 (Tarybos sprendimo 2014/512/BUSP) dėl ribojamų priemonių, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 2 straipsnis nustato, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai eksportuoti Sąjungos ar ne Sąjungos kilmės dvejopo naudojimo prekes ir technologijas bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui arba organizacijai Rusijos Federacijoje arba naudojimui Rusijos Federacijoje, jeigu tie objektai yra arba gali būti visiškai arba iš dalies skirti naudojimui kariniais tikslais arba kariniam galutiniam naudotojui.

24.       Byloje nustatyta, kad P. K., gabendamas dvigubos paskirties prekes iš Europos Sąjungos valstybės – Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, pažeidė 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 2 straipsnio nuostatas.

25.       Byloje taip pat nustatyta ir šios aplinkybės nėra ginčijamos, jog prekių pirkėjas ir jų gavėjas yra Rusijos Federacijoje veikianti Ribotos atsakomybės bendrovė Šratų liejimo ir šovinių gamykla „F.“, t. y. krovinys priklauso minėtai bendrovei. Byloje taip pat nustatytos aplinkybės, jog bendrovė „F.“ aptariamas prekes nusipirko iš Italijoje veikiančios įmonės „N.“ be šių prekių pristatymo bendrovei „F.“. Krovinio pervežimui iš Italijos, bendrovė „F.“ pasitelkė vežėją – įmonę „T.“, kurios vairuotojas P. K. vežė krovinį iš Italijos į Rusijos Federaciją, tačiau Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste krovinys buvo sulaikytas. Byloje taip pat neginčijamos aplinkybės, jog krovinys nei nubaustajam asmeniui P. K., nei jo darbdaviui – įmonei „T.“ nepriklauso.

26.       P. K. gabentos kapsulės-uždegikliai ir 20 kalibro tūtelės su kapsulėmis yra dvigubos paskirties ir, reikalui esant, gali būti panaudojami kariniais tikslais. Tai patvirtina rašytiniai įrodymai: Rusijos Federacijos Ribotos atsakomybės bendrovės Šratų liejimo ir šovinių gamyklos “F.“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. informacinis raštas dėl krovinio aprašymo ir 2021 m. gruodžio 22 d. raštas Nr. 356, adresuotas įmonei  „T.“, Italijos įmonės „N.“ (prekių pardavėjo) raštas VTM dėl 2021 m. spalio 19 d. pranešimo ir kt.

27.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentais, jog į bylą suinteresuoto asmens iniciatyva pateikti Italijos įmonės „N.“ raštai, jog jų gaminamai produkcijai nėra taikomos 2012 m. kovo 14 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 259/2012 nuostatos, nors šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojama šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų bei šaudmenų eksporto leidimų sistema, importo ir tranzito priemonės, siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (toliau – JT šaunamųjų ginklų protokolas), 10 straipsnį, kurio 2 dalyje numatyta, kad „<…> spręsdamos, ar suteikti eksporto leidimą pagal šį reglamentą, valstybės narės laikosi savo įsipareigojimų, susijusių su sankcijomis, nustatytomis tarybos priimtais sprendimais, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) sprendimu, arba privaloma Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija, ypač dėl ginklų embargo“, būtent 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 2 straipsnis numato, jog ginčo prekių eksportas į Rusijos Federaciją negalimas. Taip pat, pateiktas raštas, kad Italijos įmonės „N.“ gaminami produktai niekada nebuvo įtraukti į bendrąjį karinės įrangos sąrašą (Reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktas), kai byloje nekeliamas klausimas dėl karinės įrangos tiekimo Rusijos Federacijai, o nagrinėjamas  klausimas dėl dvejopo naudojimo prekių galimo panaudojimo kariniais tikslais. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, joje aktuali gaminių, kurie yra dvigubos paskirties ir, reikalui esant, gali būti panaudojami kariniais tikslais, leidimų sistema, o ne neteisėto šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybos ir prekybos jais teisinis reglamentavimas. Kaip minėta, byloje nustatyta ir nėra ginčijama, jog kapsulės šovinio tūtelėms surinkti, tūtelės su kapsulėmis gali būti panaudotos kariniais tikslais.

28.       Taigi, teismas nepagrįstai sprendė, jog institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, neįrodė ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų atvejų. Neginčijama, jog prekių savininkas įsigijo Europos Sąjungoje prekių, kurios yra dvejopos paskirties, t. y., gali būti panaudojamos kariniais tikslais ir savo rizika, perleisdamas jas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tikslu jas gabenti į Rusijos Federaciją, žinojo, kad bus daromas administracinis nusižengimas (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Priešingai, nei teigiama skundžiamoje nutartyje, ANK nereikalauja išimtinių aplinkybių, kito asmens turto konfiskavimui, nustatymo. Kaip matyti iš bylos duomenų, pati bendrovė Šratų liejimo ir šovinių gamykla „F.“ prekes nusipirko Italijoje, taip pat, pagal šios bendrovės susitarimą su įmone „T.“ jos buvo gabenamos į Rusijos Federaciją, todėl, nagrinėjamu atveju, netaikytina teisminė praktika, kurioje išaiškinta dėl kitam asmeniui, kuris nežinojo ir negalėjo žinoti apie daromą pažeidimą, priklausančio turto konfiskavimo. 

29.       Pirmosios instancijos teismas, motyvuojant tuo, jog Italijos įmonė „N.“ bei įmonės „T.“ ir „F.“ suderino krovinio vežimą, nusprendė krovinį grąžinti vežėjui, kurio vairuotojas nubaustas už šio krovinio vežimą, taip pat remiantis ir CMR konvencijos 12 straipsnio 1 ir 2 punktais, 13 straipsnio 1 punktu, 14 straipsnio 1 punktu ir 19 straipsniu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas grąžinti prekes ne prekių savininkui, prieštarauja ANK teisiniam reglamentavimui dėl administracinio nusižengimo dalyko konfiskavimo, be to, spręstina, jog prekių nėra pagrindo grąžinti ir jų savininkui – bendrovei „F.“. Atkreiptinas dėmesys, jog 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) yra specialusis tarptautinės teisės aktas vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, taip pat ir atsakomybės klausimams (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalis), šios konvencijos taikymas, numatant galimus šalių susitarimus dėl krovinio gabenimo susitarimo sąlygų galimo keitimo, nesudaro pagrindo šias aplinkybes laikyti paneigiančiomis pagrindą skirti prekių konfiskavimą.

30.       Kaip matyti iš 2021 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus teritorinės muitinės nutarimo turinio, jame išdėstyti motyvai, dėl kurių buvo nuspręsta, jog nėra galimas prekių grąžinimas pardavėjui – Italijos įmonei „N.“. Sutiktina su įmonės „T.“ atsiliepime į skundą nurodomais argumentais, jog nutarimo argumentacija dėl prekių konfiskavimo nėra pakankama, tačiau, įmonei „T.“ pateikus apeliacinį skundą dėl 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo, nagrinėjant bylą, aplinkybės, kurių pagrindu priimtas sprendimas konfiskuoti prekes, buvo nustatytos, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismas priėmė priešingą sprendimą dėl prekių konfiskavimo, nurodydamas motyvus dėl kurių nesutiko su nutarimu dalyje dėl prekių konfiskavimo.

31.       Susidariusios situacijos vertinimo nekeičia ir aplinkybės, jog krovinio apyvarta Europos Sąjungos šalyse neuždrausta, bei krovinio vertė, tai neturi esminės reikšmės, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, sprendžiant administracinio nusižengimo dalyko konfiskavimo klausimą nagrinėjamu atveju. Kaip matyti iš bylos duomenų, Italijos įmonė pagal susitarimą su bendrove „F.“ nebuvo atsakinga už krovinio pristatymą pirkėjui.

32.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė nekonfiskuoti krovinio ir jį grąžinti krovinio vežėjui.

  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

             Vilniaus teritorinės muitinės skundą tenkinti.

             Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartį dalyje dėl  administracinio poveikio priemonės taikymo – daiktų, t. y. 8 400 000 bei 72 000 pirotechnikos priemonių vienetų konfiskavimo panaikinimo ir šioje dalyje dėl skundo priimti naują sprendimą – Rusijos Federacijos Ribotos atsakomybės bendrovės „T.“ skundo dėl prekių konfiskavimo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. rugpjūčio 26 d. priimtą nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-2290-2021 dalyje dėl pirotechnikos priemonių – 8 400 000 vienetų ir pirotechnikos priemonių – 72 000 vienetų konfiskavimo.

            Kitoje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

            Ši nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

  Teisėja                                                                                                        Jurgita Mačionytė