Civilinė byla Nr. e3K-3-177-469/2025
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00791-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.3;
3.3.1.20.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. R. ir M. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. R. ir M. R. ieškinį atsakovei T. M. dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo, įpareigojimo pašalinti neteisėtai įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą, trečiasis asmuo A. P
.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl tinkamo informavimo apie teismo procesą, kaip sudėtinės asmens teisės būti išklausytam ir kartu teisės į teisingą teismą dalies, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte reglamentuojamo absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (ne)egzistavimo.
2. Ieškovai prašė teismo įpareigoti atsakovę per penkias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti dvi vaizdo stebėjimo kameras nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), uždrausti atsakovei be išankstinio rašytinio ieškovų sutikimo montuoti vaizdo stebėjimo kameras taip, kad jomis būtų techninė galimybė stebėti ieškovų privatų gyvenimą.
3. Ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Atsakovė gyvena gretimame name (duomenys neskelbtini). Ant atsakovės namo yra sumontuotos dvi vaizdo kameros, kurios nukreiptos ne tik į atsakovei priklausantį turtą, bet ir į ieškovų kiemą bei namą. Abi atsakovės kameros turi ypač platų matymo kampą ir turi galimybę apimti didžiąją dalį ieškovų teritorijos, tad atsakovė bet kada gali stebėti ieškovų privatų gyvenimą.
4. Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir pažymėjo, kad ieškovai nenurodė nei konkretaus jų teisių pažeidimo dėl jos naudojamų vaizdo stebėjimo kamerų, nei to, kaip toks pažeidimas apsunkina ieškovų nuosavybės teisės įgyvendinimą. Atsakovė neturi galimybės neteisėtai stebėti ieškovų nuosavybės.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį tenkino.
6. Teismas nurodė, kad bylos šalys yra kaimynai, jų santykiai konfliktiški. Atsakovė ant sau nuosavybės teise priklausančio namo įsirengė vaizdo stebėjimo sistemą. Teismas pripažino, kad atsakovė turi teisę ginti interesą apsaugoti savo turtą, tačiau į atsakovės kameromis filmuojamą vaizdą patenka ne tik jai priklausanti nuosavybės dalis, bet ir ieškovų gyvenamojo namo dalis ir kiemas. Ieškovai aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė nesutikimą dėl atsakovės vykdomo filmavimo, o atsakovė vykdo vaizdo stebėjimą tokiu būdu, kad ieškovai neturi galimybės pasirinkti, ar patekti į stebimą teritoriją ar ne, nes vaizdo stebėjimo kameros yra nukreiptos į ieškovų privačią teritoriją. Atsakovė neįrodė, kad kamerų įrengimo tikslas (apsaugoti savo turtą) yra proporcingas siekiui riboti ieškovų teisę į privatų gyvenimą. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad nėra galimybių kamerų sumontuoti taip, kad jos fiksuotų tik jai ir trečiajam asmeniui priklausančius objektus.
7. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2025 m. birželio 10 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, rezoliucinėje dalyje nusprendęs uždrausti atsakovei be išankstinio rašytinio ieškovų sutikimo montuoti vaizdo stebėjimo kameras taip, kad jomis (nepriklausomai nuo vaizdo filtrų ir kitų priemonių taikymo ar netaikymo) būtų techninė galimybė stebėti ieškovų privatų gyvenimą, šiems naudojantis žemės sklypu ir pastatais, sprendimo konstatuojamojoje dalyje nepateikė nei faktinio, nei teisinio bylos aplinkybių, kuriomis remdamasis priėmė tokį sprendimą, vertinimo. Dėl to kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas, byloje išnagrinėjęs ieškovų patikslintą ieškinį ir jį tenkindamas, sprendime nepateikdamas net ir byloje pateiktų įrodymų vertinimo bei jais nustatytų aplinkybių įrodomosios reikšmės, bylą išnagrinėjo formaliai, neįvertino tikrojo tarp šalių kilusio ginčo pobūdžio, dėl to liko neatskleista bylos esmė.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliacinės instancijos teismas ieškovų advokatui automatiškai nesuteikė prieigos prie bylos Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP) sistemoje, nors advokatas, su kuriuo nebuvo nutraukti ieškovų atstovavimo santykiai, buvo pateikęs atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Todėl ieškovai nežinojo esminės informacijos apie apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą ir neturėjo galimybės pasinaudoti CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis.
9.2. Ieškovų advokatas teigia, kad jis 2025 m. balandžio 22 d. teismo pranešimu per EPP buvo informuotas, jog elektroninė civilinė byla su apeliaciniu skundu ir atsiliepimais į jį persiunčiama Kauno apygardos teismui, apeliacinis skundas bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau vėliau, bylą persiuntus Kauno apygardos teismui, ieškovų advokatui informacija EPP paskyroje apie bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme nebebuvo teikiama, prieiga prie bylos apeliacinės instancijos teisme jam nebuvo automatiškai suteikta, Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-1236-480/2025 nebuvo įtraukta į advokato EPP paskyroje prieinamų bylų sąrašą, todėl jis negalėjo susipažinti su bylos medžiaga, taip pat jam nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, įskaitant nutartį dėl teisėjų kolegijos sudarymo ir informaciją apie paskirtą bylos nagrinėjimo datą, taip pažeidžiant CPK 118 straipsnio 1 dalį ir 175¹ straipsnio 9 dalį. Teismui tenkinus ieškovų advokato 2025 m. birželio 9 d. prašymą, prieiga prie bylos per EPP sistemą jam buvo suteikta tik 2025 m. birželio 10 d.
9.3. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 22 punktą, jeigu adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Ginčo byla buvo pradėta elektroniniu būdu, atsiliepimas į apeliacinį skundą taip pat buvo teiktas per EPP, teisės aktuose nenurodyta, kad, atstovavimo santykiams tebesitęsiant, advokatui turėtų ar galėtų būti panaikinta prieiga prie atitinkamos elektroninės bylos (bylos kortelės EPP) vien dėl to, kad teisminis procesas po pirmosios instancijos teismo tęsiamas apeliacinės instancijos teisme.
9.4. Teismas neužtikrino proceso šalių lygiateisiškumo, nes viena šalis (atsakovė) turėjo prieigą prie bylos EPP sistemoje ir galėjo veiksmingai dalyvauti procese, o kita šalis (ieškovai) tokios galimybės buvo netekusi. Dėl to ieškovai neturėjo galimybės pasinaudoti procesinėmis teisėmis, tokiomis kaip teisė pareikšti teisėjui nušalinimą, pateikti papildomus įrodymus ar pagrįsti bylinėjimosi išlaidas. Tokiu būdu buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtinta asmenų teisė į teisingą teismą, nes teismas, neinformuodamas šalių apie bylos nagrinėjimą, iš esmės paneigė ieškovų teisę dalyvauti procese, veiksmingai ginti savo interesus.
9.5. Pagal CPK 133 straipsnio 3 dalį, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK nustatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neinformavo ieškovų ir jų advokato apie paskirtą apeliacinės instancijos teismo posėdį rašytinio proceso tvarka, nors, pagal CPK 319 straipsnio 3 dalį ir 133 straipsnio 3 dalį, tokia informacija turėjo būti viešai paskelbta ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki bylos nagrinėjimo. Ieškovų teigimu, nepranešimas šaliai apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
9.6. Nors specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2025 m. balandžio 24 d. buvo paskelbta informacija apie byloje sudarytą teisėjų kolegiją, tačiau nenurodyta konkreti bylos nagrinėjimo data, tik pateiktos nuorodos į LITEKO viešą tvarkaraščių paiešką šiame tinklalapyje. Vis dėlto LITEKO viešoje tvarkaraščių paieškoje (https://liteko.teismai.lt/tvarkarasciai/paieska.aspx) buvo matomas tik 2025 m. birželio 10 d. vykęs teismo posėdis dėl sprendimo (nutarties) priėmimo (paskelbimo).
10. Atsakovė atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Ieškovai ir jų advokatas buvo tinkamai informuoti apie civilinę bylą Nr. e2A-1236-480/2025, paskirtą apeliacinio skundo nagrinėjimo datą ir laiką, tokią informaciją tinkamai paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje. Teisėjų tarybos 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 13P-144-(7.1.2) patvirtinto Teismų pranešimų skelbimo specialiame interneto tinklalapyje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nurodyta, kad pranešimai skelbiami interneto svetainėje www.teismai.lt (specialiame interneto tinklalapyje) naudojant Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO. Ieškovai specialiu interneto tinklalapiu kasaciniame skunde klaidingai nurodo Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO informaciją apie posėdžių tvarkaraščius. Pagal Aprašo 1 punktą, specialus interneto tinklalapis yra www.teismai.lt. Atidarius šį puslapį galima pasirinkti iš dviejų skirtingų opcijų: teismų pranešimus apie nagrinėjamas bylas bei viešą tvarkaraščių paiešką. Pirmu atveju aiškiai nurodoma, kad tinklalapyje yra viešai skelbiama informacija apie teismo posėdžių datą ir procesinių dokumentų įteikimą, o antru atveju – vieša tvarkaraščių paieška LITEKO sistemoje. Ir ši informacija nėra tapati.
10.2. Iš specialiame tinklalapyje paskelbto pranešimo matyti, kad www.teismai.lt tinklalapyje 2025 m. balandžio 24 d. buvo paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme posėdžio datos paskyrimą ir teisėjų kolegijos sudarymą. Taigi, pranešimas specialiame interneto tinklalapyje paskelbtas pagal CPK 133 straipsnio 3 dalies ir Aprašo reikalavimus, kuriuose nėra įtvirtinta, jog informacija apie teismo posėdžių datas privalo būti skelbiama ir LITEKO viešoje tvarkaraščių paieškoje.
10.3. Pagal CPK 42 straipsnio 5 dalį, šalys turi domėtis nagrinėjamos bylos eiga, tačiau ieškovai, atstovaujami profesionalaus teisininko, nebuvo pakankamai aktyvūs domėdamiesi proceso eiga, todėl kasaciniame skunde nurodytos pasekmės kilo tik dėl pačių ieškovų (jų advokato) kaltės.
10.4. Nors kasaciniame skunde pripažįstama, kad ieškovai (jų advokatas) per EPP sistemą buvo pirmosios instancijos teismo informuoti, jog atsakovės apeliacinis skundas bus nagrinėjamas Kauno apygardos teisme, vadinasi, priešingai bylos šaliai buvo neabejotinai žinoma, kuriame teisme bus nagrinėjamas atsakovės apeliacinis skundas, tačiau skunde nepateikiama argumentų, kodėl ieškovų advokatas, būdamas profesionalus ilgametę teisinio darbo patirtį turintis teisininkas, net 48 dienas delsė ir nesiėmė jokių veiksmų prieigos prie EPP kortelės nesuteikimo priežastims išsiaiškinti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl tinkamo informavimo apie teismo procesą, sprendžiant klausimą dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo nustatymo
11. Teisė gauti tinkamą informaciją apie teismo procesą tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje traktuojama kaip asmens teisės būti išklausytam įgyvendinimo prielaida ir kartu teisės į teisingą teismą sudėtinė dalis.
12. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32).
13. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje neįtvirtinta konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., EŽTT 2004 m. vasario 5 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Bogonos prieš Rusiją, peticijos Nr. 68798/01; 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77), kad jis turėtų galimybę dalyvauti teismo posėdyje ir veiksmingai gintis (EŽTT 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas byloje Korchagin prieš Rusiją, peticijos Nr. 12307/16, par. 64).
14. EŽTT taip pat yra pabrėžęs, kad svarbu, jog atsakovui būtų tinkamai įteiktas pirmasis pranešimas apie civilinės bylos iškėlimą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, par. 77). EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: pirma, ar teismas buvo pakankamai rūpestingas, informuodamas šalis apie teisminį procesą, ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; antra, ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, par. 80; 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 53).
15. CPK įtvirtinta asmens teisė gauti informaciją apie bylos, kurioje jis yra dalyvaujantis asmuo, teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą (CPK 117–134 straipsniai). Ši asmens teisė kartu reiškia bylą nagrinėjančio teismo pareigą tinkamai informuoti dalyvaujančius byloje asmenis, taip suteikiant galimybę asmeniui įgyvendinti įstatymo garantuotas procesines teises. Šios pareigos pažeidimas sukelia CPK nustatytus padarinius.
16. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą; tokiu atveju byla grąžinama nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą, yra pabrėžęs, kad šio bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra trys: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui (t. y. byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką); 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014).
17. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 329 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra suponuotas bendrųjų teisės į teisingą teismą principų, todėl mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) aktualus ir tikrinant apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumą kasaciniame procese.
18. Kasacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo sąlygos – ar bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme ieškovų advokatui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą (šios nutarties 16 punktas), tokiu būdu jam suteikiant galimybę tinkamai ginti savo atstovaujamųjų – ieškovų teises ir interesus.
19. CPK 153 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad CPK nustatytais atvejais byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso būdu. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 133 straipsnio 3 dalį, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK nustatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė.
20. CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyti teismų pranešimai skelbiami specialiame interneto tinklalapyje, kurio nuoroda prieinama Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje www.teismai.lt, naudojant Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO (Teisėjų tarybos 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 13P-144-(7.1.2) patvirtinto Teismų pranešimų skelbimo specialiame interneto tinklalapyje tvarkos aprašo 3 punktas).
21. Nagrinėjamoje byloje, remiantis LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2025 m. gegužės 13 d. rašytinio proceso tvarka, apie paskirto teismo posėdžio laiką dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje. Tokia informacija paskelbta specialiame tinklalapyje www.teismai.lt 2025 m. balandžio 24 d. Ši aplinkybė kasaciniu skundu neginčijama. Be to, bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad ieškovų advokatas žinojo apie byloje inicijuotą apeliacinį procesą ir turėjo galimybę pasinaudoti įstatymu suteikiamomis procesinėmis teisėmis, siekdamas tinkamai atstovauti ieškovams. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad galiojantys įstatymai ne tik suteikia asmeniui, kurio byla nagrinėjama teisme, procesines teises, bet kartu nustato ir pareigas sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga ir kt. (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis).
22. Ieškovų advokatas teigia, kad egzistuoja absoliutus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas, nes jam nebuvo automatiškai suteikta EPP prieiga prie bylos Kauno apygardos teisme, todėl jis negalėjo susipažinti su bylos medžiaga, jam nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, įskaitant nutartį dėl teisėjų kolegijos sudarymo ir informaciją apie paskirtą bylos nagrinėjimo datą, taip pažeidžiant CPK 118 straipsnio 1 dalį ir 175¹ straipsnio 9 dalį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
23. Įstatyme įtvirtinta galimybė teismui procesinius dokumentus teikti ir gauti naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 1751, 1752 straipsniai), tačiau galiojantis teisinis reguliavimas nenustato, kad teismo procesinių dokumentų, be kita ko, pranešimų apie rašytinio teismo posėdžio datą ir laiką įteikimas dalyvaujantiems byloje asmenims naudojantis elektroninėmis ryšių priemonėmis yra vienintelis tinkamas pranešimo apie teismo posėdžio vietą ir laiką būdas.
24. CPK 1751, 1752 straipsniuose nurodyti procesiniai dokumentai teismui teikiami ir teismo procesiniai dokumentai siunčiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu, prie kurio jungiamasi per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą internetiniu adresu www.e.teismas.lt (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas). Pagal šio aprašo 22 punktą, jeigu adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.
25. Nagrinėjamoje byloje, remiantis LITEKO duomenimis, nustatyta, kad ieškovų advokatas yra aktyvus LITEKO VEP vartotojas, teismo procesiniai dokumentai pirmosios instancijos teisme jam buvo siunčiami per EPP paskyrą. Vilniaus regiono apylinkės teismui 2025 m. vasario 25 d. priėmus sprendimą, atsakovės advokatas pateikė apeliacinį skundą, šis pirmosios instancijos teismo teisėjo rezoliucija priimtas 2025 m. kovo 27 d. ir per EPP išsiųstas ieškovų advokatui. Ieškovų advokatas 2025 m. balandžio 16 d. per EPP pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nagrinėjama civilinė byla 2025 m. balandžio 17 d. buvo išsiųsta Vilniaus apygardos teismui, vėliau, t. y. 2025 m. balandžio 22 d., – Kauno apygardos teismui. Apie elektroninės civilinės bylos su apeliaciniu skundu išsiuntimą Kauno apygardos teismui buvo informuoti ieškovų advokatas per EPP, atsakovės advokatas per EPP bei trečiasis asmuo. 2025 m. balandžio 22 d. lydraštyje dėl civilinės bylos siuntimo, be kita ko, buvo nurodyta, kad „apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinės rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka atvejais dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujant. Tokiais atvejais teismo pranešimai nesiunčiami, o informaciją apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį galima rasti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“ ir „Vieša tvarkaraščių paieška“. Ši informacija taip pat teikiama ir teismo telefonu (CPK 133 straipsnio 3 dalis).“ Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2025 m. gegužės 13 d. rašytinio proceso tvarka, apie paskirto teismo posėdžio laiką dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje. Tokia informacija paskelbta specialiame tinklalapyje www.teismai.lt 2025 m. balandžio 24 d.
26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą ir LITEKO duomenis, nurodo, kad tas faktas, jog ieškovų advokatui per EPP nebuvo išsiųstas Kauno apygardos teismo pranešimas apie rašytinio posėdžio laiką, vietą ir teisėjų sudėtį, pagal byloje nustatytas aplinkybes ir nesant ieškovų advokato kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikto prašymo suteikti jam EPP prieigą apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamai bylai, apie byloje paskirtą teismo posėdį pranešus kita įstatyme nustatyta forma ar būdu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovų advokatas nebuvo informuotas apie teismo posėdį ir dėl to negalėjo tinkamai atstovauti ieškovų interesams apeliacinės instancijos teisme.
27. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo konstatuoti esant absoliutų apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindą, nustatytą CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
28. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas esminis teisės normų pažeidimas ar nukrypimas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kuris sudarytų pagrindą kasaciniam teismui panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai), todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o ieškovų kasacinis skundas atmetamas.
29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
30. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų kasacinis skundas nebuvo patenkintas, atsakovė įgijo teisę, kad būtų atlygintos jos kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovų 1415,70 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginti. Nurodytas išlaidas atsakovė grindžia 2025 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AAA-M-04008 ir 2025 m. rugpjūčio 12 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu. Atsakovės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, pagrindu apskaičiuotos didžiausios už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą priteistinos išlaidų atlyginimo sumos, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl nurodyta suma priteisiama iš ieškovų.
31. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 6 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 13,35 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų. Atmetus kasacinį skundą, šis bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei turėtų būti priteistas iš kiekvieno ieškovo po 6,67 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
32. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei tvarka reglamentuojama CPK 96 straipsnyje, kurio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Įvertinus pirmiau nurodytus argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš kiekvieno proceso dalyvio neviršija 8 Eur dydžio sumos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, įsigaliojusi nuo 2024 m. sausio 1 d., 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovų M. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1415,70 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiolika Eur 70 ct) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant bylą kasaciniame teisme, atlyginti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas
Sigita Rudėnaitė