Civilinė byla Nr. 2YT-235-220/2016

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00073-2016-4

          Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.4.;3.4.4.2.;

(S)

TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 2 d.

Tauragė

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. S. pareiškimą, suinteresuotam asmeniui R. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

n u s t a t ė :

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos mamos A. B. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pareiškėja Z. S. ir jos brolis P. B., faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti; bei prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos brolio P. B. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė ji, pareiškėja Z. S. ,faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad ji gimė (duomenys neskelbtini) P. B. ir A. K.-B. šeimoje. Be jos šeimoje užaugo brolis P. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Jos tėvas P. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties jo vardu likusį palikimą priėmė tik ji, pareiškėja. Tai patvirtina ir 2015 m. spalio 5 d. Tauragės rajono 3-ojo notarų biuro notarės išduotas liudijimas Nr. 4963. Pareiškėjos mama A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Įstatymo nustatytu terminu nei pareiškėja, nei jos brolis nesikreipė į notaro kontorą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Tačiau palikimą priėmė kartu su broliu faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Po mamos mirties liko nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas su ūkio pastatais, kurių daiktinės teisės nebuvo įregistruotos viešajame registre. Tik  2015 m. spalio 23 d. pareiškėja minėtą nekilnojamąjį turtą įregistravo mirusio tėvo P. B. vardu. Tačiau turtas įgytas tėvų santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kur ½ dalies priklauso tėvui P. B., o kita ½ dalies priklauso mamai A. B..  Po mamos mirties pareiškėja su broliu tvarkė tėvams priklausiusį nekilnojamąjį turtą, jį prižiūrėjo, remontavo, mokėjo su juo išlaikymu susijusius visus mokesčius. Todėl A. B. priklausiusį palikimą abu su broliu priėmė faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, juo naudotis.  B. P. B. mirė (duomenys neskelbtini). Mirties dieną brolis buvo išsituokęs ir gyveno mamai priklausiusiose pastatuose. Tik pareiškėja brolį slaugė, jį prižiūrėjo, juo rūpinosi, palaidojo. Po brolio mirties visas broliui priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas liko pareiškėjai.  Pareiškėja iki šios dienos rūpinasi ir prižiūri ir broliui po tėvų mirties priklausančia turto dalimi, moka visus reikiamus mokesčius. Miręs brolis turėjo vieną sūnų R. B., kuris pateikė notarui pareiškimus dėl palikimo atsisakymo.

Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 3 d.). Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 str. 3 d.).

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja Z. S. gimė (duomenys neskelbtini). P. B. ir A. K.-B. šeimoje. Be jos, šeimoje užaugo brolis P. B., gimęs (duomenys neskelbtini) ( b.l. 4-8). Pareiškėjos tėvas P. B. mirė (duomenys neskelbtini), mama A. B. mirė (duomenys neskelbtini), o brolis P. B. mirė (duomenys neskelbtini). (b.l. 9-11). Po pareiškėjos tėvo P. B. mirties (duomenys neskelbtini) jo vardu atsiradusį palikimą priėmė tik pareiškėja. Tai patvirtina ir 2015 m. spalio 15 d. Tauragės rajono 3-ojo notarų biuro notarės  išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. 4963, iš kurio nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus P. B., Tauragės rajono 3 –ajame notaro biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 129, palikimą  priėmusi šioje byloje yra mirusiojo duktė Z. S. ( b.l. 14).

Po mamos A. B. mirties (duomenys neskelbtini) nei pareiškėja, nei jos brolis P. B. per įstatymo nustatytą šešių mėnesių, kaip buvo reikalaujama iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 587 straipsnio 3 d., į Tauragės rajono 3-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla notarų biure nėra užvesta (b.l. 16). Nors į notarų biurą per nustatytą laiką nesikreipė, tačiau po  mamos mirties kartu su broliu P. B. tvarkė tėvams priklausiusį nekilnojamąjį turtą, jį prižiūrėjo, mokėjo visus su juo susijusius mokesčius.  Todėl palikimą priėmė pradėdami faktiškai jį valdyti, juo naudotis kaip savo turtu.

Po mamos mirties liko nekilnojamasis  turtas: pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su ūkiniais pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  esantys (duomenys neskelbtini), įgyti pareiškėjos tėvams esant santuokoje ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kur ½ dalies priklauso ir mirusiai pareiškėjos mamai.  Iki tėvų mirties nekilnojamasis turtas nebuvo įregistruotas viešajame registre. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) apylinkės ( seniūnijos) pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu minėtą turtą įregistravo tėvo P. B. vardu ( b.l. 21-22).

Po pareiškėjos brolio P. P. mirties (duomenys neskelbtini), pagal jo mirties dieną galiojusį Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d., 5.50 str. 3 d., dėl palikimo priėmimo į notarą buvo privaloma kreiptis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. Tačiau pareiškėja, kaip įstatyminė įpėdinė, dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta. Tai patvirtina Tauragės rajono 3 – ojo notaro biuro pažyma (b. l. 15). Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad po brolio P. B. mirties jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti priėmė pareiškėja Z. S., nes ji brolį slaugė, jį palaidojo, po mirties rūpinasi visu tėvų nekilnojamuoju turtu, kur dalis  priklausė ir broliui, jį remontuoja, moka mokesčius,  naudoja, rūpinosi šiuo turtu kaip savo (CK 5.51 str.).

Suinteresuotas asmuo byloje: mirusio brolio sūnus R. B., gim. (duomenys neskelbtini), kaip įstatyminis įpėdinis, po tėvo P. B. ir senelės A. B. mirties atsiradusio palikimo nepriėmė ir jokių pretenzijų dėl atsiradusio palikimo nereiškia ir nereikš ateityje (b.l. 12-13).

Lietuvos Respublikos  CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti  per tris mėnesius nuo palikėjo mirties. Kadangi šios aplinkybės byloje yra įrodytos, todėl  juridinę reikšmę turintis faktas yra nustatytinas. (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo tikslu (CPK 448 str. 1 d).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas             

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti visiškai.

            Tikslu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad:

po pareiškėjos mamos A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). (2000-10-19 mirties akto įrašo Nr. 29)  palikimą priėmė pareiškėja Z. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir jos (duomenys neskelbtini) miręs brolis P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti;

po pareiškėjos brolio P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). ((duomenys neskelbtini) mirties akto įrašo Nr. 113), palikimą priėmė pareiškėja Z. S., a.k. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

            Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą. 

Teisėjas                                                                                                                           Edmundas Žukauskas