Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-182-185/2015
Teisminio proceso Nr. 4-54-3-00050-2015-9 Procesinio sprendimo kategorija 79.1.
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 28 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkės A. K. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė :
Skundžiamu Zarasų rajono apylinkės teismo nutarimu G. P. pripažintas kaltu padaręs teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., ir, taikant ATPK 301 str., jam paskirta 289 Eur bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
G. P. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2015 m. vasario 14 d. apie 23.10 val. Zarasų r., Dusetų sen., Dusetų mstl., (duomenys neskelbtini) a., vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas – 0,52 promilės girtumo laipsnis).
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą, atitinkantį ATPK 126 str. 1 d. sankciją. Mano, kad apylinkės teismo nutarime nurodytos aplinkybės – G. P. gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, tokį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, anksčiau vieną kartą baustas už nešiurkštų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, savo veiksmais nesukėlė jokių žalingų pasekmių, negali būti pripažintos išskirtinėmis, galinčiomis sąlygoti paskirtos administracinės nuobaudos švelninimą, todėl mano, kad pagrindo G. P. atžvilgiu taikyti ATPK 301 str. nuostatų nebuvo. Į visas šias aplinkybes galėjo būti atsižvelgta tik individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą sankcijos ribose. Nurodo, kad pagal ATPK 284 str. vienas iš nuobaudos tikslų yra auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų. Todėl skiriant nuobaudą būtina įvertinti, ar ja bus pasiektas ir šis tikslas, t. y. ar atitinkamam asmeniui ji sudarys pagrindą suvokti savo neteisėtą elgesį ir ateityje jo nekartoti. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl vien tik G. P. tenkinančios nuobaudos paskyrimas neatitinka administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 str. Mano, kad apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai neįvertino visų G. P. atsakomybei turinčių reikšmę aplinkybių, t. y. kad G. P., vairuodamas automobilį neblaivus, nors ir būdamas lengvo girtumo laipsnio, sukėlė didelį pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ir sveikatai bei padarė vieną sunkiausių administracinių teisės pažeidimų. G. P., žinodamas, kad teisės vairuoti transporto priemones praradimas sukels jam neigiamas pasekmes, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti tokio pažeidimo, kuris galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Mano, kad G. P. administracine tvarka nubaustas netinkamai ir ATPK nuostatos pritaikytos nepagrįstai.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Nagrinėjamu atveju G. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymą, taikant ATPK 30¹ str., skirta 289 Eur bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, Institucijos apeliaciniame skunde keliamas G. P. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Institucijos nuomone, ATPK 301 str. nuostatos G. P. atžvilgiu taikytos nepagrįstai, nes nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos jo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Atsižvelgęs į tai aukštesnės instancijos teismas šiuo atveju pasisako tik nuobaudos paskyrimo pažeidėjui klausimu (ATPK 30211 str.).
ATPK 126 str. 1 d., reglamentuojančios transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), sankcija numato, kad tokie vairuotojo veiksmai užtraukia baudą nuo 289 iki 434 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Įvertinęs visus nuobaudai individualizuoti reikšmingus duomenis aukštesnės instancijos teismas yra tos nuomonės, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, kurie gali būti įvertinti kaip išimtiniai, lemiantys G. P. švelnesnės nei įstatymo numatytos nuobaudos skyrimą ir kad G. P. pagal ATPK 126 str. 1 d. paskirta 289 Eur dydžio bauda yra adekvati tiek jo padaryto teisės pažeidimo, tiek ir jo asmenybės pavojingumui bei pakankama, kad būtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai (auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų).
Šiame kontekste pažymima, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).
Būtent ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius aplinkybių visumą, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs ir tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Nagrinėjamu atveju G. P. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,52 promilės, įvertinus alkoholio matuoklio paklaidą, kuri sudaro 5 procentus, leistina neblaivumo riba šiuo atveju viršyta tik 0,084 promilės. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad G. P. savo veiksmais nesukėlė jokių žalingų pasekmių. G. P. iš karto sutiko su padarytu pažeidimu ir gailėjosi dėl jo padarymo, nevengė atsakomybės, šiuo metu jis jau yra sumokėjęs jam skundžiamu nutarimu paskirtą baudą. Taigi nėra pagrindo abejoti pažeidėjo prisipažinimu, tai apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Neskirdamas pažeidėjui už jo padarytą teisės pažeidimą sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad tokį teisės pažeidimą G. P. padarė pirmą kartą, kad anksčiau jis tik kartą baustas už KET pažeidimus, tačiau pažeidimai nebuvo šiurkštūs (tempė priekabą, neįregistruotą nustatyta tvarka, be valstybinės techninės apžiūros bei nedraustą civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu). Už kitus administracinius teisės pažeidimus administracine tvarka G. P. nebaustas. Visa tai rodo, kad G. P. nėra linkęs daryti teisės pažeidimų, į ką taip pat pagrįstai atsižvelgė apylinkės teismas, taikydamas pažeidėjo atžvilgiu ATPK 301 str. nuostatas ir neskirdamas jam už jo padarytą teisės pažeidimą sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nagrinėjamu atveju taip pat pagrįstai buvo atsižvelgta ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog G. P. piktnaudžiautų alkoholiu, kad būtų įrašytas į priklausomybių ligų kabineto įskaitą. G. P. nuo 2011 m. liepos 18 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir yra paskirtas stogdengių brigados vyresniuoju. Darbdavys G. P. apibūdina kaip stropų, darbštų, sąžiningą ir pareigingą darbuotoją, kaip aukštos kvalifikacijos specialistą, apmokiusį ne vieną stogdengį. G. P. kompanijos ne kartą buvo skatintas už gerą darbą. Darbdavio pateiktoje charakteristikoje nurodoma ir tai, kad dėl kompanijoje vykdomų darbų padidinto pavojingumo sąlygomis (dideliame aukštyje), periodiškai atliekamas darbuotojų tikrinimas dėl alkoholio vartojimo. Per visą darbo kompanijoje laiką G. P. nė karto nebuvo pažeidęs darbo drausmės, niekada nebuvo pastebėtas išgėręs. Kompanija labai rimtai kalbėjosi su G. P. apie jo prasižengimą ir nori patikinti, kad jis labai išgyvena dėl savo prasižengimo, tai jam bus gera gyvenimiška pamoka. Taip pat kompanija pažada imtis papildomų prevencinių priemonių – kontrolės, kad tokio pobūdžio prasižengimai nepasikartotų. Darbdavio pateiktoje charakteristikoje taip pat nurodyta, kad pagal darbo specifiką ir pareigas G. P. nuolat reikalinga vykti nuosavu automobiliu į kituose miestuose esančius statybos objektus bei komplektuoti smulkias statybines medžiagas. Šioms funkcijoms vykdyti būtinas vairuotojo pažymėjimas.
Įvertinęs visus šiuos nuobaudai individualizuoti reikšmingus duomenis, apygardos teismas, priešingai Institucijos įgalioto asmens tvirtinimams, kad teismo nustatytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 301 str. nuostatas, sprendžia, jog išdėstytų aplinkybių pakanka konstatuoti, kad vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, G. P. galima skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą.
Kartu apygardos teismas pažymi, kad sutinka su Institucijos apeliaciniame skunde išreikšta nuomone, jog ATPK 126 str. 1 d. numatytas teisės pažeidimas yra labai pavojingas visuomenei, tačiau pastebi, kad tai jokiu būdu nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienu atveju nuobauda turi būti individualizuojama atsižvelgus į konkrečias bylos aplinkybes. Remdamasis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, aukštesnės instancijos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir G. P. už jo padarytą teisės pažeidimą paskiriant tik baudą be papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Taigi įvertinęs byloje surinktus duomenis, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai įvertino G. P. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę ir todėl pagrįstai, taikydamas ATPK 301 str. nuostatas, neskyrė jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, G. P. pagal ATPK 126 str. 1 d. paskirta nuobauda nėra per švelni, atitinka jo padaryto pažeidimo pobūdį, asmenybę, teisingumo ir protingumo principus ir yra pakankama ATPK 20 str. numatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, tad pagrindo ją keisti nėra. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuobaudos individualizavimo argumentuotos, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ir tenkinti Institucijos apeliacinį skundą apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir palikti Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarimą nepakeistą.
Ši nutartis yra neskundžiama.
Teisėjas Pranas Šimkus