Civilinė byla Nr. e2S-730-264/2016
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24674-2015-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.4.; 3.3.1.14.; 3.3.2.4.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. P., atstovaujamo advokatės D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-30917-375/205 pagal pareiškėjo J. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolis S. U., G. K.,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas J. P. pateikė skundą antstoliui S. U. dėl antstolio veiksmų ir kreipėsi į teismą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą iš turtinių teisių vykdomojoje byloje Nr.(duomenys neskelbtini).
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi prašymą tenkino visiškai. Sustabdė antstolio S. U. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje atliekamą išieškojimą iki bus išnagrinėtas pareiškėjo J. P. skundas dėl antstolių veiksmų.
2015 m. gruodžio 18 d. teisme gautas suinteresuoto asmens ( išieškotojos) G. K. atskirasis skundas dėl minėtos teismo nutarties, kuriuo prašoma panaikinti 2015 m. gruodžio 10 d. teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmė – pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Antstolis S. U. 2015 m. gruodžio 23 d. pateikė teismui prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi pareiškėjo skundui buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, kurių pareiškėjas nustatytu terminu nepašalino.
Pareiškėjas su antstolio prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nesutiko. Nurodė, kad skolininkas pašalino skundo trūkumus. Apie tai, kad skundo egzemplioriai išsiųsti paštu antstolis buvo informuotas 2015 m. gruodžio 21 d. faksu jam pateiktu pranešimu.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi tenkino suinteresuoto asmens ( išieškotojos) G. K. atskirąjį skundą ir antstolio prašymą. Panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e2-30917-375/2015, t.y. antstolio S. U. vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje atliekamo išieškojimo iki bus išnagrinėtas pareiškėjo J. P. skundas dėl antstolių veiksmų sustabdymą.
Teismas nustatė, kad skolininkas J. P. ir jį atstovaujanti profesionali teisininkė advokatė nepašalino 2015 m. gruodžio 10 d. antstolio patvarkyme nurodytų skundo trūkumų ir nepateikė skundo antstoliui. Teismas patikrinęs Teismų informacinę sistemą „Liteko“ nustatė, kad teisme nėra pateikta pareiškėjo skundo dėl minėto antstolio 2015 m. gruodžio 10 d. patvarkymo. Teismas darė išvadą, kad teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neteko savo prasmės, kadangi jos buvo pritaikytos iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, o pačio skundo vykdomojoje byloje nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, teismas nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino (CPK 149 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad teisme buvo gautas atskirasis skundas dėl 2015 m. gruodžio 10 d. nutarties, teismas vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principais bei atsižvelgiant į tai, kad paduoto atskirojo skundo dalykas yra susijęs su naikintina teismo nutartimi, atskirąjį skundą tenkino ir priimtą teismo nutartį panaikino (LR CPK 334 str. 2 d. 1 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas J. P. atstovaujamas advokatės D. S. atskirajame skunde prašo panaikinti 2015 m. gruodžio 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir palikti galioti 2015 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
1. nesutinkama su teismo argumentais, kad skolininkas ir jį atstovaujanti profesionali teisininkė advokatė nepašalino 2015 m. gruodžio 10 d. antstolio patvarkyme nurodytų skundo trūkumų ir nepateikė skundo antstoliui, kad teisme nėra pateikta pareiškėjo skundo dėl minėto antstolio 2015 m. gruodžio 10 d. patvarkymo, kad teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neteko savo prasmės, kadangi jos buvo pritaikytos iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, o pačio skundo vykdomojoje byloje nėra pateikta.
2. teismo motyvai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, pagrindai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui iki šiol nėra išnykę. Teismas 2015 m. gruodžio 28 d., dar prieš priimant nutartį buvo informuotas apie tai, kad antstolio nurodyti skundo trūkumai - egzempliorių skaičius yra išsiųsti antstoliui nustatytu terminu, teismui taip pat pateikti tai patvirtinantys duomenys. 2015 m. gruodžio 21 d. nepraleisdamas antstolio patvarkyme nurodyto termino skundo trūkumams pašalinti, nustatytus trūkumus pareiškėjas pašalino, registruotu paštu antstoliui išsiųsdamas trūkstamus skundo egzempliorius ir savo paaiškinimus. Papildomai, apie pašalintus skundo trūkumus ir antstoliui išsiųstą pašto siuntą, tą pačią dieną, t.y. 2015 m. gruodžio 21 d., antstolis buvo informuotas faksu, kurį antstolis gavo 10 val. 57 min. . Iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstoliui skirta registruota pašto siunta pašto skyriui buvo įteikta 2015 m. gruodžio 21 d. - nepraleidus nustatyto termino trūkumams pašalinti.
3. CPK nenumato antstolio teisės atsisakyti priimti skundą dėl jo trūkumų. Iš esmės ir antstolio patvarkymas dalyje dėl skundo kopijų pateikimo nėra pagrįstas, nes net ir patvarkyme nebuvo nurodoma, kiek skundo kopijų dar būtina pateikti. Juo labiau nesuprantami teismo motyvai tariamai apie tai, kad Teismų informacinėje sistemoje Liteko turėtų būti duomenys apie pareiškėjo pateiktą skundą dėl antstolio 2015 m. gruodžio 10 d. patvarkymą, kai pagal LR CPK nuostatas, skundas yra teikiamas antstoliui, o ne teismui.
4. Teismas skundžiamojoje nutartyje nurodo, kad teismas savo priimtą nutartį naikina ir tuo pagrindu, kad yra paduotas atskirasis skundas byloje. Pažymėtina, kad atskirasis skundas pagal EPP duomenis yra priimtas teisėjos rezoliucija 2015 m. gruodžio 18 d., tačiau ir šio skundo rengimo metu nėra išsiųstas proceso šalims, nors teismas skundžiamojoje nutartyje nurodo, tariamai skundas šalims yra išsiųstas 2015 m. gruodžio 28 d. Teismas nenurodo taip pat jokių motyvų kodėl tenkina atskirąjį skundą, atitinkamai visiškai neaišku kokiais pagrindais teismas nusprendė, kad atskirasis skundas turėtų būti tenkinamas. LR CPK 329 straipsnis numato, kad absoliučiais sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai nutartis, yra priimta be motyvų (sutrumpintų motyvų). Ginčo atveju nutarties dalis dėl išieškotojos atskirojo skundo tenkinimo yra priimta ne tik praleidus įstatymo nustatytą 3 d. terminą, bet ir visiškai nemotyvuota, todėl negali būti palikta galioti.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apelianto atstovė adv. D. S. pateikė prašymą prijungti prie bylos duomenis apie susirašinėjimą su antstoliu S. U. bei advokatų profesinės bendrijos Magnusson ir parneriai Kauno skyriaus biuro vadovės S. Ž. 2016-02-08 tarnybinį paaiškinimą dėl korespondencijos pateikimo AB „Lietuvos paštas“.
Suinteresuotas asmuo antstolis S. U. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmos instancijos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
- Nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad trūkumai dėl skundo padavimo buvo pašalinti laiku. 2015 m. gruodžio 10 d. priimtas patvarkymas dėl skundo trūkumų šalinimo ir pasiūlyta skolininko atstovei per 7 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pašalinti trūkumus ir pateikti tiek skundo egzempliorių, kiek yra vykdymo proceso šalių. Patvarkymas registruota pašto siunta išsiųstas J. P. atstovei advokatei D. S. ir įteiktas pasirašytinai teisininkei V. U. 2015 m. gruodžio 14 d. Terminas pašalinti trūkumus baigėsi 2015 m. gruodžio 21 d. Skolininko atstovė reikiamą kiekį skundo egzempliorių pateikė tik 2015 m. gruodžio 28 d. Advokatė laišką antstoliui išsiuntė 2015 m. gruodžio 23 d., t.y. pasibaigus terminui, kurį nustatė antstolis dėl trūkumų šalinimo (vokas pridedamas). Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai panaikino nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
2. Skolininkas vykdomojoje byloje pateikė ne vieną skundą. Teismas ne kartą buvo priėmęs nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - sustabdydamas vykdomąją bylą. Skolininko skundai buvo atmesti: 2015 m. spalio 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-21895-451/2015; 2015 m. spalio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-20585-214/2015; 2015 m. spalio 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-20776-151/2015.
3. Nesutinka su atskirojo skundo motyvais, kad LR CPK nenumato, antstolio teisės atsisakyti priimti skundą dėl jo trūkumų. Įstatymo leidėjas antstoliui suteikė teisę nagrinėti skundus dėl jo veiksmų. Antstolis pagrįstai priėmė patvarkymą dėl skundo trūkumų šalinimo, kadangi skundas neatitiko įstatymo reikalavimų. Be to antstolio reikalavimai yra privalomi. Pateikti skundą yra skolininko teisė, o ne pareiga. Skolininkas nevykdydamas antstolio nurodymo pateikti tinkamą skaičių skundo egzempliorių, tinkamai neįgyvendino savo teisės pateikti skundą dėl antstolio veiksmų.
Suinteresuotas asmuo G. K. atstovaujama advokato G. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmos instancijos teismo nutartį palikti galioti, atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Apelianto teiginiai apie tai, kad skundo trūkumai buvo pašalinti nėra pagrįsti objektyviais, abejonių nekeliančiais įrodymais. Iš pareiškėjo pateiktos informacijos apie pranešimo išsiuntimą faksimiliniu ryšiu, neaišku kokį konkrečiai dokumentą antstoliui siuntė pareiškėjo atstovė. Iš pateiktos informacijos nėra matyti, jog antstoliui buvo siųstas būtent pranešimas dėl skundo papildomų egzempliorių išsiuntimo. Pateikti įrodymai neabejotinai nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas faksimiliniu ryšiu 2015 m. gruodžio 21 d. siuntė antstoliui būtent pranešimą, informuojantį apie skundo papildomų egzempliorių išsiuntimą paštu. Net ir nustačius, jog faksimiliniu ryšiu buvo pateiktas pranešimas antstoliui, informuojantis apie pareiškėjo skundo trūkumų pašalinimą t.y. papildomų skundo egzempliorių išsiuntimą registruotu paštu, toks pranešimas negali būti prilyginamas realiam skundo trūkumų pašalinimui t.y. nagrinėjamu atveju, vertinant ar skundo trūkumai buvo pašalinti nustatytu terminu, turi būti vertinama aplinkybė, kada antstoliui buvo išsiųsti papildomi pareiškėjo skundo egzemplioriai.
2. Nesutinka su apelianto argumentu, kad antstoliui skirta registruota pašto siunta pašto skyriui buvo įteikta 2015 m. gruodžio 21 d. — nepraleidus nustatyto termino trūkumams pašalinti. Iš pašto siuntą paieškos sistemos www.post.lt matyti, kad pagal jai priskirtą siuntos numerį ((duomenys neskelbtini)), siunta pašte priimta iš siuntėjo ir perduota siųsti ne 2015 m. gruodžio 21 d., kaip teigia pareiškėjas, o 2015 m. gruodžio 22 d. t.y. praleidus nustatytą terminą trūkumams pašalinti. Be to, pareiškėjas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, todėl jis turėjo visas galimybes ištaisyti skundo trūkumus per antstolio nustatytą terminą, juolab atsižvelgiant į tai, jog pats pareiškėjas savo atskirajame skunde nenurodo dėl kokių objektyvių priežasčių praleido terminą.
3. Pareiškėjas, pateikdamas atskirąjį skundą, yra galimai nesąžiningas, kadangi tokiais savo veiksmais siekia išvengti prievolės įvykdymo suinteresuotam asmeniui G. K. ir kitiems kreditoriams. Pareiškėjas bet kokiomis priemonėmis piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis siekia vilkinti išieškojimo procesą bei pareikšdamas visiškai nepagrįstą atskirąjį skundą ir tokiu būdu pažeisdamas suinteresuoto asmens teises, apskritai vengia prievolės įvykdymo. Šiuo metu yra vykdomos varžytinės iš pareiškėjui priklausančio turto, todėl pareiškėjas reiškiamais skundais siekia jas sustabdyti, tokiu būdu nepagrįstai vilkindamas išieškojimo procesą. Dėl šių priežasčių atskirojo skundo patenkinimas paliekant galioti nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrintų suinteresuoto asmens interesų bei juos pažeistų, kadangi sustabdžius išieškojimo veiksmus suinteresuotas asmuo neturėtų galimybių patenkinti savo reikalavimo iš pareiškėjo turto. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas jau ne pirmą kartą tendencingai siekia sustabdyti antstolio veiksmus jo atžvilgiu užvestose vykdomosiose bylose. Remiantis oficialiai skelbiama Liteko sistemos informacija (pridedama), pareiškėjas Kauno apylinkės teisme yra užvedęs 6 civilines bylas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Dėl naujų rašytinių įrodymų.
2016-04-11 apeliacinės instancijos teisme gauti apelianto atstovės advokatės D. S. pateikti nauji rašytiniai įrodymai: advokatų profesinės bendrijos Magnusson ir parneriai Kauno skyriaus biuro vadovės S. Ž. 2016-02-08 tarnybinį paaiškinimą dėl korespondencijos pateikimo AB „Lietuvos paštas“; AB „Lietuvos paštas“ registruotos korespondencijos sąrašas Nr.722; 2015-12-21 faksograma; AB „Lietuvos paštas“ registruotos korespondencijos sąrašas Nr.724; 2015-12-23 faksograma; kuriuos prašo priimti.
CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto atstovės pateikti įrodymai nėra nauji, prašyme apelianto atstovė nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių negalėjo šių įrodymų pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, be to 2015-12-21 faksograma ir AB „Lietuvos paštas“ registruotos korespondencijos sąrašas Nr.722 yra pateikti kartu su atsiliepimu (Reg. Nr. DOK-22416) į antstolio 2015-12-23 prašymą dėl nutarties panaikinimo, todėl šiuos įrodymus atsisakytina priimti.
Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e2-30917-375/2015, t.y. antstolio S. U. vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje atliekamo išieškojimo iki bus išnagrinėtas pareiškėjo J. P. skundas dėl antstolių veiksmų sustabdymą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolio S. U. kontoroje 2015 m. lapkričio 23 d. buvo gautas skolininko prašymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo (Vykd. b. b.l. 382 – 380). 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymu antstolis skolininko prašymo dėl vykdomosios bylos sustabdymo netenkino (Vykd. b. b.l. 386). 2015-12-08 antstolio kontoroje gautas skolininko skundas dėl antstolio 2015 m. lapkričio 24 patvarkymo panaikinimo (Vykd. b. b.l. 398 – 394). 2015 m. gruodžio 10 d. patvarkymu antstolis nustatė 7 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti (Vykd. b. b.l. 399). 2015 m. gruodžio 14 d. patvarkymas įteiktas skolininko atstovei (Vykd. b. b.l. 428). 2015 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teisme gautas antstolio prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nurodant, kad skundo trūkumai nepašalinti.
CPK 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos bet kurioje proceso stadijoje. Įvertinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turi būti nustatoma, ar neišnyko teismo nustatytos grėsmės būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Iš byloje dalyvaujančio asmens ar kito suinteresuoto asmens pagrįsto prašymo paaiškėjus, kad šios grėsmės neegzistuoja, teismas laikinąsias apsaugos priemones panaikina (CPK 149 str. 1 d.).
Apeliantas, nesutikdamas su teismo nutartimi nurodė, kad pagrindai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui iki šiol nėra išnykę, kadangi 2015 m. gruodžio 21 d. nepraleisdamas antstolio patvarkyme nurodyto termino skundo trūkumams pašalinti, apeliantas nustatytus trūkumus pašalino, registruotu paštu antstoliui išsiųsdamas trūkstamus skundo egzempliorius ir savo paaiškinimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamos nutarties neteisėtumo ir ją naikinti apelianto skundo argumentų pagrindu. Visų pirma pažymėtina tai, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra teismo nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Atskirojo skundo argumentai susiję su skundo dėl antstolio veiksmų trūkumų nustatytu ir jų pašalinimu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Pažymėtina, kad CPK 510 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami šio kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Išankstinė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, inter alia procesiniai veiksmai bei jų atlikimo terminai, detaliai reglamentuojama CPK 510 straipsnio 2 dalyje: skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą (ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo), skundą antstolis turi išnagrinėti per penkias dienas nuo jo gavimo ir priimti atitinkamą patvarkymą patenkinti skundą arba atsisakyti patenkinti skundą; jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, jis turi skundą kartu su vykdomąja byla persiųsti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013). CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Nagrinėjamu atveju, jeigu skolininkas nesutiko su antstolio 2015 m. gruodžio 10 d. patvarkymu, kuriuo buvo nustatytas terminas skundo dėl antstolio veiksmų trūkumams pašalinti ar laikė, kad pašalino nustatytus skundo dėl antstolio veiksmų trūkumus, o antstolis skundo per įstatyme jam nustatytą terminą neišnagrinėjo, turėjo teisę skųsti antstolio veiksmus ar tiesiogiai kreiptis į teismą su skundu dėl antstolio neveikimo. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad patikrinus Teismų informacinę sistemą „Liteko“ nustatyta, kad teisme nėra pateikta pareiškėjo skundo dėl antstolio 2015 m. gruodžio 10 patvarkymo. Atskirojo skundo nagrinėjimo dienai taip pat nėra nustatyta duomenų, kad antstolio kontoroje būtų priimtas ir nagrinėjamas skolininko skundas dėl antstolio 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmos instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neteko savo prasmės, kadangi jos buvo pritaikytos iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, dėl ko pagrįstai pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino.
Atskirojo skundo argumentai dėl nutarties dalies, kuria teismas tenkindamas išieškotojos atskirąjį skundą pats pasinaikino skundžiamą nutartį CPK 334 str. 2 d. 1 p. tvarka, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neturi teisinės reikšmės, nes ši nutarties dalis pagal įstatymą jau negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 str. 2 d. 3 p.), o skundžiama nutarties dalis, kuria tenkintas antstolio prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, t. y. buvo pasiektas iš esmės tas pats teisinis rezultatas.
Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme yra priimtas pareiškėjo J. P. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (civilinė bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad pareiškėjo turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka, stabdomas nuo pranešimo apie teisme priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo gavimo dienos, todėl pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo – atmetė kaip perteklinį ir netikslingą, nes prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pasekmės atsiranda savaime įstatymo pagrindu (FABĮ 5 str. 3 d. 2 p., 6 d., CPK 144 str.). FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Liteko duomenimis šioje civilinėje byloje 2016 m. balandžio 19 d. paskirtas teismo posėdis. Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad 2015 m. vasario 1 d. patvarkymu antstolis atšaukė skolininko turto – turtinių teisių į V. P. turtą – žemės sklypus, dalį buto ir dalį gyvenamojo namo pardavimą iš varžytynių (vyk d. b. l. 495). Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, jog skundžiama nutartimi panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, apelianto teisės ir teisėti interesai nepažeisti.
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos, vykdomosios bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Suinteresuotas asmuo G. K. prašo priteisti iš apelianto J. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas, su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2016 01 28 mokėjimo nurodymą Nr. 780 apie 236, 55 Eur sumokėjimą APB „Kinderevičius ir partneriai“. Nustatyta, kad suinteresuotą asmenį G. K. byloje atstovavo advokatas G. K. pagal 2014 m. rugsėjo 25 d. atstovavimo sutartį. CPK 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Prie bylinėjimosi išlaidų yra priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p.). CPK 98 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju pateikta 2014 m. rugsėjo 25 d. atstovavimo sutartis yra bendro pobūdžio, nenukreipiant į atstovavimą konkrečioje byloje. Patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, kad suinteresuotas asmuo G. K. yra atstovaujama to paties advokato G. K. ir kitose civilinėse bylose, nagrinėjamose/išnagrinėtose Kauno miesto apylinkės ((duomenys neskelbtini)), Kauno apygardos teisme ((duomenys neskelbtini)), Lietuvos Aukščiausiajame teisme ((duomenys neskelbtini)). Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas tik mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad G. K. 2016 m. sausio 28 d. APB „Kinderevičius ir partneriai" sumokėjo 236,55 Eur už teisines paslaugas pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini). Tačiau nėra pateikta nurodyta sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, o iš mokėjimo nurodymo negalima spręsti, kad buvo patirtos būtent tokio dydžio išlaidos ir, kad jos patirtos būtent šioje civilinėje byloje už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pateiktų įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas nepakanka, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas (CPK 178, 185 str.).
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto J. P. atskirąjį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 3,77 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
n u t a r i a:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3,77 Eur (tris Eur ir 77 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.
Teisėja Aušra Baubienė