Bylos Nr. 1S-685-317/2015

Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01347-2010-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo K. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. 93-2 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam K. B.“,

n u s t a t ė :

K. B., gim. (duomenys neskelbtini), Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 2 dalį ir 149 straipsnio 2 dalį, kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo požymių. Tačiau Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo K. B. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 150 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2013 m. birželio 1 d., bausmės pabaiga – 2017 m. gegužės 30 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2015 m. sausio 8 d. buvo 2 metai 4 mėnuo ir 22 dienos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos ) 2015 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. Nr. 93-2 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra K. B., konstatuodamas, kad nuteistasis dar nepatyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės nebus pasiekti bausmės tikslai.

Nuteistasis K. B. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį ir paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad jis nenumaldomai nori prisijungti prie šeimos ir visuomenės, būti tos visuomenės dalimi, gyventi pagal darbo ir aukštos moralės piliečio principus. Teigia, kad jis yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, turi pastovią gyvenamąją vietą, susitarimą dėl darbo uždaroje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, su sugyventine augina mažametę dukrą, kuriai reikalinga materialinė parama ir tėviškas auklėjimas. Nors pataisos namuose jam nepavyko įsidarbinti dėl riboto darbingumo, tačiau nežiūrint į tai, jis iš asmeninių lėšų reguliariai dengia jam priteistą civilinį ieškinį. Pažymi, kad savo kaltę yra visiškai pripažinęs ir dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, neįvertino to, kad jis, atvykęs į pataisos įstaigą, sąmoningai pasirinko gyvenimą socialinio ugdymo centre, kur nuteistieji sąmoningai atsisako laikytis kriminalinės kultūros tradicijų. Jo teigimu, tai vienas iš įrodymų, jog jis nepriklauso jokiems kriminaliniams susivienijimams ir nesiruošia nusikalsti ar gyventi iš nusikalstamos veiklos bei kenkti visuomenei ir jos interesams. Akcentuoja, kad paleidus nuteistąjį lygtinai ir dar su intensyvia priežiūra, bausmės atlikimo laikas nepasikeičia, t. y. keičiasi tik pati bausmės atlikimo forma, kuri padeda nuteistajam išlaikyti socialinius ryšius, suteikia galimybę adaptuotis visuomenėje, sudaro galimybes greičiau padengti priteistą ieškinį.

Nuteistojo K. B. skundas atmestinas

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Tačiau lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė. Pažymėtina, kad nuosprendžiais skiriama bausmė tokia, kad būtų atlikta pilnai, ir tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis remiantis, svarstomi probacijos klausimai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. B., atlikdamas bausmę nedirbo dėl riboto darbingumo, tačiau iš savo asmeninių lėšų pagal galimybes dengė priteistą civilinį ieškinį, pataisos namuose užsiėmė savišvieta pagal socialinio ugdymo centro programą, lanko įvairius saviugdos būrelius, pats veda būrelį nuteistiesiems apie ekologiškas statybas, įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, skatintas 3 kartus (b. l. 12, 15, 16-17), faktiškai atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 dalyje numatytą minimalią paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau vien šios aplinkybės šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, net ir su intensyvia priežiūra.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, sprendžia, kad šiuo metu lygtinai paleidus K. B. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nepakanka duomenų.

Nepaisant to, kad iš tiesų K. B. elgesyje esama korekcijos požymių ir per pastaruosius vienerius metus skatintas net tris kartus, tačiau per bausmės atlikimo laikotarpį jis padarė du drausmės pažeidimus. Nors drausminės nuobaudos ir nebuvo jam paskirtos, o apsiribota tik svarstymu drausmės komisijoje, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys” metodiką įvertinta 46 balais. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nesielgė nepriekaištingai, nedėjo visų pastangų elgtis taip, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, pagrįstai manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistąjį toliau taisant neizoliuotą nuo visuomenės. Priešingai, būdamas nuteistas ne pirmą kartą, jis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto, o bausmės atlikimo pradžioje ignoravo privalomas elgesio taisykles ir pataisos namuose. Be to, nors šiuo metu K. B. deklaruoja savo prisipažinimą ir gailestį dėl padaryto nusikaltimo, tačiau, kaip matyti iš apkaltinamojo nuosprendžio, jis bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl prievartinių seksualinių santykių su nukentėjusiąja nepripažino. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, ne tik neabejojo nuteistojo kalte, bet ir nustatė, jog būtent K. B. nusikalstamoje veikoje rodė didžiausią iniciatyvą, dėl ko jam buvo skirta griežtesnė bausmė nei kitiems už tą patį nusikaltimą nuteistiems asmenims.

Nagrinėjame kontekste būtina pažymėti ir tai, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, negalima neatsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką, o šiuo atveju du sunkius tyčinius smurtinius nusikaltimus padaręs asmuo būtų tinkamai nubaustas, kad jis atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Būtina atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Nuteistasis yra atlikęs mažiau nei ½ bausmės dalį, o likusi bausmės dalis, palyginus su atliktąja, yra pakankamai didelė. Likusios bei neatliktos bausmės dydžiai yra vertinamosios kategorijos, apie kurias teismas sprendžia įvertinęs kitų aplinkybių visumą, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, taip pat ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė, pažeidžia humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006). Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, be to, ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti. O tai, kad nuteistasis siekia anksčiau išeiti į laisvę dar ir dėl to, kad turi mažametę dukrą, taip pat nesudaro pagrindo tenkinti K. B. prašymo paleisti jį lygtinai neatlikus daugiau nei ½ paskirtosios bausmės.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad visos K. B. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo išvadai, kad jis jau dabar gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos 2015 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. 93-2 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam K. B.“ priežastys, todėl nėra objektyvaus pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo argumentais.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

Nuteistojo K. B. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                       Algirdas Jaliniauskas