Nr. DOK-1752

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05538-2020-6 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės, 

susipažinusi su 2023 m. kovo 29 d. paduotu atsakovės UAB „Kamineros krovinių terminalas“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 16 d. sprendimo peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. sausio 16 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir ieškinį tenkino bei nusprendė:

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotą 2019-11-11 statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-31-191111-00245.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotą 2019-11-11 statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-31-191111-00246.

Įpareigoti statytoją per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus atitinkančią statinio (duomenys neskelbtini) ir statinio (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. 

Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Kamineros krovinių terminalas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 16 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, kuriuo ieškinys buvo atmestas. 

Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.       Apeliacinės instancijos teismas, neteisingai taikydamas ir aiškindamas nebaigtų statyti statinių paskirties ir kategorijos keitimą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai nustatė ypatingojo statinio kategorijos kriterijus bei statinio priskyrimo inžineriniams statiniams ar pastatui kriterijus, nepagrįstai konstatavo projektų ekspertizės bei specialių architektūrinių reikalavimų būtinybę išduodant statybos leidimą Nr. 1 (Leidimą1) bei statybos leidimą Nr. 2 (Leidimą2) ir šių neteisingų argumentų pagrindu padarė netinkamą išvadą, kad ginčo atveju statinių paskirtis ir kategorija negali būti keičiami neatlikus statybos darbų, nors tokią teisę statytojui numato teisės aktai, bei panaikindamas naujai išduotus leidimus iš esmės pripažino statinių, kurie jau pastatyti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip nebaigti statiniai pirminio projekto, kuris nebuvo pripažintas neteisėtu, pagrindu, statybą neteisėta, taip iš esmės pažeisdamas ne tik statytojo kaip nuosavybės teisės turėtojo, bet ir hipotekos kreditoriaus, turinčio įregistruotą hipotekos teisę į ginčo statinius, teises ir interesus (skundo 6 punktas). 

2.       Esminis apeliacinės instancijos teismo padarytas teisės pažeidimas yra tas, kad teismas laikė, jog ginčo atveju buvo keičiama baigto statyti statinio paskirtis ir kategorija, ko, teismo nuomone, padaryti negalima be papildomų statybos darbų (žr., pvz., sprendimo 79 punktą). Vis tik faktinė situacija yra tokia, kad ginčo atveju statybos projektų 0 laidoje suprojektuoti statiniai, kaip ypatingos kategorijos statiniai, niekada nebuvo užbaigti statyti (t. y. jiems nebuvo surašyti ir patvirtinti statybos užbaigimo aktai), nes nebuvo atlikta dalis darbų (pvz., nebuvo įgyvendinti 0 laidos projektuose numatyti gaisrinės saugos sprendiniai, kurie buvo keičiami A laidos projektais, ir kurių pagal A laidos projekto sprendinius neužteko statinio, kaip ypatingo statinio, užbaigimo akto įforminimui, tačiau šiuos sprendinius pakeitus A laidos projektuose ir dalies pradiniame 0 laidos projekte darbų neatlikus, jie yra visiškai tinkamai ir pakankami statinio, kaip inžinerinio statinio, statybos užbaigimui įforminti) (skundo 7 punktas).

3.       Šiuo atveju svarbu atskirti du skirtingus teisiškai reglamentuotus mechanizmus priklausomai nuo statinio baigtumo: 1) nebaigto statyti statinio projekto keitimą, kuriuo keičiami esminiai projekto sprendiniai, susiję su statinio paskirtimi ir kategorija, ir kuris galimas tik kol statinys yra nustatyta tvarka neužbaigtas statyti. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 40-49 punktuose nustatytą tvarką, tai gali būti atlikta rengiant naujos laidos projektą; 2) vėliau, po statinio užbaigimo įforminimo, statinio paskirtis ir kategorija gali būti keičiami prieš tai parengus naują rekonstrukcijos, paprastojo ar kapitalinio remonto projektą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nustatyta tvarka (112, 113 punktai), kuriame, be kita ko, net ir numatyta, kad statinio paskirtis gali būti keičiama neatliekant statinio statybos darbų (Reglamento 113 punktas). 

4.       Apeliacinės instancijos teismas vertino statinio paskirtį ir kategoriją pagal pirminio projekto sprendinius, laikydamas, kad pakeisti paskirties ir kategorijos po pastato įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pakeisti be papildomų statybos darbų negalima, taip visiškai ignoruodamas statytojo teisę pakeisti esminius projekto sprendinius (skundo 7 punktas). 

5.       Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl nebaigto statyti statinio paskirties ir kategorijos keitimo (skundo 31-46 punktai). Netinkamai aiškindamas ir taikydamas statinio kategorijos nustatymą reglamentuojančias teisės normas, teismas padarė neteisingą išvadą, kad „kategorijos pakeitimas neatliekant statybos darbų neįmanomas dėl pirminiuose projektuose nurodytų projektuojamų pastato parametrų, todėl atsakovų atlikta projektų korektūra nekeičia jau pastatytų statinių kategorijos“. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas statinių paskirtį reglamentuojančias teisės normas bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (atsisakydamas remtis eksperto išvada, nevertindamas kitų įrodymų byloje, patvirtinančių statinių kaip inžinerinių statinių paskirtį), netinkamai nustatė kriterijus, pagal kuriuos statinys priskirtinas pastatui ar inžineriniam statiniui. Ginčo atveju ginčo statinių statyba užbaigta nebuvo, statybos užbaigimo aktai surašyti taip pat nebuvo, todėl ginčo statinių paskirtis dar galėjo būti ir turėjo būti keičiama tik per projekto keitimo procedūrą. Galimybę tai padaryti neatliekant jokių statybos darbų numato Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punktas (redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-01-01). Teisės aktai numato galimybę keisti nebaigto statyti statinio esminius projekto sprendinius, kuriems priskiriama ir statinio paskirtis, ir kategorija, parengus naujos laidos projekto sprendinių dokumentus ir gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, ką ginčo atveju ir padarė statytojas, o vien teismo įsitikinimas, kad projekto sprendiniuose numatytas statinio paskirties ir su tuo susijęs statinio kategorijos pasikeitimas neįmanomas neatlikus statybos darbų, yra visiškai nepagrįstas. Savo tarpinės išvados 1.1.4.1 punkte teismo ekspertas nurodė, kad suprojektuoti statiniai negali būti priskirti pastatams pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 punktą, kadangi juose nėra suprojektuotos jokios atitinkamos šiai paskirčiai patalpos.

6.       Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl specialiųjų architektūros reikalavimų ir projektų ekspertizės būtinumo (skundo 52, 53 punktai). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad privaloma atlikti statinio projekto ekspertizę (sprendimo 96 punktas). Tačiau nagrinėjamu atveju, projektų A laidomis buvo projektuojami kiti inžineriniai statiniai, nepriskirtini prie ypatingųjų statinių, todėl projektų ekspertizė tokiems statiniams nėra privaloma, tas tiesiogiai nustatyta STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 70 punkte: „Kito statinio, nenurodyto reglamento 69 punkte, projekto ekspertizė neprivaloma“. Rengiant projektų A laidas buvo neprivaloma laikytis specialiųjų architektūros reikalavimų, kurie savo esme yra neprivalomas dokumentas. Specialieji reikalavimai yra privalomi tik Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, t. y. kai nėra detaliojo plano, bet statyba yra galima pagal bendrojo plano sprendinius. 

7.       Kasaciniame skunde keliami ir klausimai dėl teismo nustatyto termino statytojui sutvarkyti statybos dokumentus, taip pat dėl neįtraukto į bylą hipotekos kreditoriaus teisių galimo pažeidimo ir ekspertizės akto išvadų vertinimo (skundo 55-61 punktai). Apeliacinės instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė įpareigoti statytoją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus atitinkančią statinių projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Šis terminas per trumpas. Net ir savavališkos statybos padariniams pašalinti yra nustatomas mažiausiai 6 mėnesių terminas (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis), kuris dar gali būti pratęsiamas, o ginčo atveju pagal priimtą teismo sprendimą tokios galimybės nėra. Statiniai ir atsakovo nuosavybės teisės į juos yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o šios nuosavybės atsiradimo (įregistravimo registre) pagrindai yra nenuginčyti ir neginčijami. Taip pažeistos ir hipotekos kreditoriaus AB Swedbank teisės, kuriam yra įkeisti abu statiniai, teisės, tačiau šis subjektas net nėra įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nenurodė jokių motyvų, kodėl atmeta teismo paskirtos ekspertizės išvadas – teismo sprendime tik formaliai nurodoma, kad yra pritariama apelianto (ieškovo) teiginiams, kad tokia teismo ekspertizės išvada turi būti vertinama kritiškai, nes pirmosios instancijos teismas neva nevertino brėžinių. Ekspertizės išvadoms nepritarė apeliacinės instancijos teismas, kurias jis pats, neturėdamas specialių mokslo ir technikos žinių, paneigė, bet neskyrė nei papildomos, nei pakartotinės ekspertizės.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei UAB „Kamineros krovinių terminalas“ (j. a. k. 302962451) 321 (tris šimtus dvidešimt vieną) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. kovo 27 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 14.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                Artūras Driukas 

                                                                                                            Donatas Šernas

                                                                                                            Jūratė Varanauskaitė